Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1876-527/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: e2-1876-527/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11863-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Trečiasis asmuo: E. M., valstybės įmonės Registrų centro, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: D. R.
Atsakovas: M. P.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e2-1876-527/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11863-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.10 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja J. C., sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovei ir jos bei trečiojo asmens E. M. atstovui advokato padėjėjui A. Š., atsakovo atstovui advokatui A. L., trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovui D. L., trečiojo asmens: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. (toliau ir – ieškovė) 2021 m. gruodžio 9 d. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. (toliau ir – atsakovas) dėl savavališkos statybos įteisinimo ((tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija), valstybės įmonė Registrų centras (toliau ir – RC) ir E. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2021 m. liepos 20 d. ieškiniu, galutinai patikslintu 2022 m. spalio 31 d., kreipėsi į teismą, prašydama leisti ieškovei be atsakovo sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name unikalus Nr. 1995-3005-3015 adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. 4400-5319-3949, pagal pateiktą teismui „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą” Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022 m. birželio 5 d., ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2022 m. spalio 31 d. patikslintame ieškinyje (kurio argumentai atkartoti ir trečiojo asmens E. M. atsiliepime) nurodyta, jog 1953 m. ieškovės tėvas B. M. savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą unikalus Nr. 1995-3005-3015 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Namas), į kurį RC duomenų bazėje daiktinės teisės įregistruotos B. M., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus Namą ėmė valdyti D. M. (mirusi (duomenys neskelbtini), 2005 m. prie esamos namo verandos, nesant kitai galimybei, ją prailgindama lygiai iki galinės namo sienos, pristačiusi 5,01 kv. m tualetą ir vonią 1-12. Namas nepriartėjo prie atsakovo valdomo žemės sklypo ribos. Kitoje Namo pusėje buvo pristatyta virtuvėlė 1-6 (1,96 kv. m) ir Namo įėjimo veranda (prailginta į priekį padidinat 1,72 kv. m), dėl ko Namo naudingas plotas padidėjo 8,69 kv. metrais. Šiuo metu ieškovė tvarkosi nuosavybės dokumentus į Namą, statytą 1953 m. statytojo B. M., kuriam 2020 m. kovo 17 d. teismo sprendimu buvo pripažinta nuosavybės teisė. Namo 8 m galinės sienos nuo pat 1953 m. buvo pastatyta 2,8 m atstumu iki atsakovo sklypo. Namas ir kiemo statiniai yra įteisinti ir įregistruoti RC. Juridinis faktas dėl ieškovės faktinio palikimo priėmimo yra nustatytas. Vykdant palikimo priėmimo procedūrą, priimant Namą paaiškėjo, kad ieškovės tėvas 1953 m. pastatė Namą pozicijoje, kurioje jis stovi iki šiol. Namas paskutinį kartą buvo inventorizuotas 1986 m. Tai yra iš esmės Namas nepriartėjo prie atsakovo sklypo, o buvo nuo pradžių pastatytas taip, kaip stovi iki šiol. Taip pat pažymėtina, kad dalis galinės Namo sienos yra nuo pat 1953 m. pastatyta 0,1 m atstumu iki atsakovo sklypo ribos (gyvena E. M.), o kita dalis 2,8 m nuo atsakovo sklypo ribos. Buvę kaimyninio sklypo namo (duomenys neskelbtini) savininkai niekada neprieštaravo dėl ieškovės Namo statybos, nes tai niekaip jų teisių nepažeidė, nežiūrint į tai, kad Namo viena dalis nuo 1953 m. praktiškai idealiai ribojasi su atsakovo sklypo riba, o kita dalis nuo 1953 m. yra pastatyta 2,8 m atstumu nuo atsakovo sklypo ribos. Ieškovė pateikė NŽT prašymą privatizuoti valstybinę žemę, ant kurios yra pastatytas paveldėtas Namas. Privatizavimas įvyks tik tada, kai bus sutvarkyti visi dokumentai, susiję su Namo pririšimu prie sklypo ir skaitmenizuoto projekto įregistravimu, o, paaiškėjus, kad Namas stovi arti kaimyninio sklypo, reikalingas tik formalus atsakovo sutikimas, kad atsakovas pretenzijų neturi. Be to, norint privatizuoti žemę, reikia įteisinti 2005 m. prailgintą verandą ir kitus savavališkos statybos padarinius. Tam reikalingas Namo rekonstrukcijos projektas, statybų leidimas, reikia sumokėti infrastruktūros mokestį, statybų mokestį (procedūros jau atliktos). Neįteisinus Namo rekonstrukcijos, ieškovė negali privatizuoti žemės, susitvarkyti Namo nuosavybės. Be to, iš esmės, kadangi Namas nuo statybos pabaigos (1953 m.) buvo inventorizuotas, bet tuo metu, remiantis istoriniais dokumentais, daiktinės teisės nebuvo įformintos (įregistruotos teismo keliu), šiuo metu, norint įregistruoti daiktines teises (paveldėjimą), savavališkos statybos padarinius, yra reikalingas formalus kaimyninio sklypo, kurio savininkas yra atsakovas, sutikimas. Pareiškėjos valdomas Namas stovi jau 68 metai ir niekam jis netrukdo. Atsakovas kategoriškai atsisako duoti sutikimą ir savo atsakymu pareikalavo perstatyti Namą, pastatytą dar 1953 metais, per 60 d. terminą ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl Namo nugriovimo. Iki prašymo duoti sutikimą gavimo atsakovui nei Namas, nei veranda, nei patalpa 1-6 netrukdė, todėl yra nesuprantamas atsakovo priešiškumas ir kenkimas. Ieškovė be atsakovo, gyvenančio savo įgytame sklype vos 4 metai, sutikimo negali įteisinti 68 metus stovinčio Namo ir 16 metų savavališkos statybos padarinių bei privatizuoti žemės sklypo. Tik gavus atsakovo sutikimą dėl Namo savavališkos statybos padarinių įteisinimo ir įteisinus Namą, pajudės žemės privatizavimo procesas, ieškovė perves pinigus Valstybei už išperkamą žemę, t. y. valstybė gaus pajamų. Iš esmės atsakovas kenkia tiek Valstybės, tiek ieškovės civilinei apyvartai ir trukdo susitvarkyti dokumentus. Nors atsakovas aiškina, kad jis neprivalo teikti motyvų, dėl ko neduoda sutikimo įteisinti statybą, bet atsakovo nesutikimo motyvą pagarsino advokatas (ieškovė turi nugriauti jai priklausančius tris legaliai stovinčius ūkinius pastatus (sandėlį, malkinę ir katilinę), nutiesti toje vietoje kelią į jo sklypą ir tada bus neva išspręsti visi paties atsakovo sugalvoti nesutarimai). Tai yra atsakovas nepasirašo ne dėl to, kad jam trukdo pristatyti 6,97 kvadratai, bet dėl to, kad jis nori nugriauti ieškovės statinius ir įsirengti sau atskirą įvažiavimą per ieškovės išperkamą žemę į savo žemės sklypą. Tai yra atsakovas šantažuoja ieškovę, daro psichologinį spaudimą jai ir stengiasi atimti ieškovės nuosavybę.

Pagal Namo Rekonstrukcijos projektą ir RC išrašą su istorija Namo bendras plotas yra 106,83 kv. m. Istorinėje medžiagoje (1986 m. birželio 7 d.) plane panagrinėjus randama 10 patalpų, kurių plotai: 1-1 (4,12 m²), 1-2 (9,52 m²), 1-3 (13,94 m²), 1-4 (14,52 m), 1-5 (23,11 m²), 1-6 (10,32 m²), 1-7 (12,30 m²), 1-8 (13,33 m²), 1-9 (2,66 m²), 1-10 (3,01 m²) (buvusi originali veranda). Viso pagal istorinę medžiagą gauname 106,83 kv. m Namo bendrą patalpų plotą, kaip ir nurodyta istoriniuose dokumentuose bei pateikiamame RC išraše su istorija. Namo rekonstrukcijos projekte yra šios 115,52 m² ploto patalpos: 1-1 (9,65 m², prailginta veranda), 1-2 (9,30 m²), 1-3 (12,82 m², 1-4 (12,78 m²), 1-5 (23,38 m²), 1-6 (1,96 m², savavališka, naudojasi (duomenys neskelbtini), įrengta virtuvėlė), 1-7 (11,29 m²), 1-8 (3,11 m², 1-9 (1,45 m²), 1-10 (21,46 m²), 1-11 (3,31 m²), 1-12 (5,01 m², pristatytas tualetas). Atėmus iš po rekonstrukcijos nustatytų 115,52 kv. m istorinėje medžiagoje nurodytus 106,83 m² gaunama, kad papildomai pristatyta 8,69 m² naudingo ploto (ne bendro užstatyto ploto). Tą plotą sudaro: Rekonstrukcijos projekte tualetas 5,01 m², 1-6 virtuvėlė 1,96 m², bendras plotas 6,97 m². Bet buvusi 3,01 m² veranda buvo prailginta į priekį nesuformuojant atskiros patalpos, kas sudaro 1,72 m² plotą, kuris gaunamas iš savavališkai padidinto 8,69 m² ploto atėmus savavališkai pastatytų žinomų tualeto ir virtuvėlės patalpų 6,97 m² plotą. 2005 m. ieškovės mama D. M. savavališkai rekonstruodama Namą prailgino Namo verandą (į priekį), įsirengė tualetą su vonia (link atsakovo sklypo neužeidama už Namo ribų), ir papildomai pristatė 1-6 virtuvėlę (1,96 m²). 2005 m. buvę kaimynai (tuo metu valdę atsakovo namą adresu (duomenys neskelbtini) savininkai) Šinkūnai pretenzijų neturėjo. Atsakovas namą adresu (duomenys neskelbtini) nusipirko 2017 m. Nuo 2005 m. iki atsakovo pretenzijos pareiškimo praėjo 16 metų. Todėl atsakovas, kaip buvusių namo adresu (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjas, dėl senaties negali reikšti pretenzijų dėl jokių savavališkos statybos padarinių, bet pretenzijas reiškia. Ieškovė nežino, kodėl įvairiuose RC išrašuose jos Namo dydis varijuoja nuo 100 kv. m iki 151,9 kv. m, bet panagrinėjus RC duomenų bazėje esančią informaciją, kurioje aprašyta kaip skaičiuojami statinių užstatymo plotai, galima nesunkiai paaiškinti situaciją, nes pagal 68.1–68.3 punktus į užstatytą plotą įskaičiuojami ir įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių) plotas. Akivaizdu, kad Namo Rekonstrukcijos projekte ir Istorinėje medžiagoje yra nurodyti įvairūs skaičiai, bet realūs skaičiai atsispindi paskutiniame RC išraše (iki rekonstrukcijos), kur nurodoma, kad Namo bendras ir naudingas plotai sutampa ir sudaro 106,83 m², o užstatytas Namo plotas (į kurį įeina sienų plotas, lauko laiptų plotas ir t. t.) sudaro 125 m². Po rekonstrukcijos Namo vidaus naudingas plotas padidėjo iki 115,52 m², pristačius papildomo ploto Namo sienų perimetras taip pat padidėjo, atsirado lauko laipteliai (betoniniai, aikštelė, atsispindintys projekte), todėl Rekonstrukcijos projektą daręs architektas nurodė Rekonstrukcijos projekto brėžinių lentelėje Namo užstatytą plotą 151,9 m². Namo užstatymo plotą nurodė ir RC matininkai kadastro matavimų byloje, darytoje 2019 m. kovo mėn. 28 d. registracijos numeris 1099688381. Kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas šiuo metu po rekonstrukcijos faktinis užstatymo plotas yra 145 kv. m, o plotas brutto 157 m² (Pastato plotas brutto skaičiuojamas pagal S. T. Reglamento 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo, 1999 m. rugsėjo 30 d. Nr. 310). Į brutto plotą įskaičiuojami ir rūsių bei palėpės plotai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje bendras (remiantis inventorizacijos duomenimis) namo užstatytas plotas pagal RC duomenų bazės pateiktą išrašą su istorija padidėjo nuo išraše esančio 125 m² iki 145 m², tai yra 20 m² (pagal inventorizaciją). Bet namo rekonstrukcijos projektą rengęs architektas nurodė, kad po rekonstrukcijos namo užstatytas plotas bus 151,9 m², įskaičiuojant betono aikštelę priešais namo verandą (kas laikoma užstatymo plotu). Atkreiptinas dėmesys, kad nors Namo bendras užstatytas plotas padidėjo 26,9 m², Namas nepriartėjo nei vienu centimetru iki atsakovo valdomo žemės sklypo. Būtent aktualiausia atsakovui ieškovės rekonstruoto Namo priestato vieta būtų rekonstrukcijos projekte nurodyta pristatyta 5,01 m² ploto patalpa 1-12 (tualetas), kuri buvo būtina ir kuri visiškai netrukdo atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovo teisės nėra ir niekad nebuvo pažeistos, atsakovas nėra joks kreditorius, kaip jis nurodo savo pretenzijoje. Šiuo atveju Namas yra pastatytas 1953 m., o Namo skaitmenizuoto projekto darymas ir Namo rekonstrukcijos įteisinimas vyksta šiuo metu, o atsakovas neduoda sutikimo, kad Namas stovėtų ten, kur jau stovi 68 metus. Ieškovė siekia išpirkti valstybinę žemę, tam reikalingas esamo Namo projekto su prailginta veranda skaitmenizavimas, pririšimas prie sklypo koordinačių. Iki šiol tokie veiksmai daryti nebuvo. Tokiu būdu architektas P. M. parengė namo skaitmenizuotą projektą bei, siekdamas jį įregistruoti, pateikė jį tvirtinti. Projektas nebuvo patvirtintas, nes nėra atsakovo sutikimo. Tai yra skaitmenizuoto namo įteisinimo procesas vyksta šiuo metu ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, bet kokiu atveju, kai namas stovi arčiau nei trys metrai iki kaimyninio sklypo ribos, yra reikalingas formalus kaimyno sutikimas. Pažeidus statinio atstumą iki sklypo ribos, pagal statybą leidžiančio dokumento išdavimo Reglamento 93.7 punktą reikalinga gauti besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Šiuo nagrinėjamu atveju tokį sutikimą galima buvo gauti, jeigu šalys būtų susitarusios. Todėl atsakovo, kaip šalies dalyvavimas procese yra būtinas, nes ginčo teisenoje yra galima taikinimo procedūra (CPK 231 straipsnis). Pažeidus reikalavimą statyti pastatą ne mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, statytojas šį pažeidimą gali pašalinti, kaip numatyta STR, gavęs gretimo sklypo savininko sutikimą. Ieškovė tokio sutikimo iš atsakovo negavo.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-7-230/2010 nurodė, jog STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Tačiau tais atvejais, kaip nurodyta šioje nutartyje, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

Dėl atsakovo tariamos pažeistos teisės gynimo. Atsakovas neteikia priešieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir neteiks, nes šioje byloje nėra viešojo intereso, ko pasėkoje yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kitu atveju, jei atsakovas ieškiniu reikalautų šalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas privalo įvardinti savo esminiai pažeistų teisių pobūdį.

Dėl turinio prieš formą principo. Šioje byloje formaliai savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti atliekamas padarant statinio rekonstrukcijos projektą. Formaliai pagal įstatymą yra laikoma, kad yra rekonstruojamas visas pastatas, nors patyrinėjus statybos turinį yra aiškiai matoma, kad prie esančio namo, statyto 1953 m., buvo pristatytos ir sujungtos su namu tik kelios patalpėlės: 1-12 (5,01 m² tualetas), 1-6 p (1,96 m² virtuvėlė) ir 1-1 veranda buvo padidinta prailginant į priekį 1,72 kv. m, be to, prie verandos buvo pabetonuoti keli įėjimo laipteliai ir nedidelė betoninė aikštelė, kurie laikomi taip pat užstatytu plotu. Formaliai susidaro toks vaizdas, kad ieškovė neva šiuo metu rekonstravo ir vykdė milžinišką statybą ant atsakovo sklypo ribos, nors realiai statyba, namas buvo pastatytas, remiantis istorine medžiaga ir VĮ RC išrašais, dar 1953 m., ko pasėkoje rekonstrukcijos projekte nurodytos patalpos 1-8 ir 1-9 yra namo dalys, esančios arčiausiai atsakovo sklypo ribos, pastatytos dar 1953 m., o patalpomis naudojasi E. M., kuris neturi abiejų kojų, patalpoje 1-8 įrengtas tualetas su vonia, o patalpa 1-9 yra pagalbinė patalpa, kurioje yra rūsys, o jame katilinė. Namo dalies, kuri statyta 1953 m., legitimumo ginčyti negalima, nes bus pažeistas teisinio stabilumo ir teisingumo principai. O savavališka statyba patalpa 1-12 tualetas ir vonia buvo pristatyta 2005 m. būtent toje vietoje, kur ji yra, nes nuotekų vamzdis buvo pajungtas kartu su patalpos 1-8 nuotekų vamzdžiu, nes istoriškai taip susiklostė, kad teko naikinti lauko tualetą, o dviejų tualetų nuotekų vamzdžio ekonomiškiausias suderinimas negriaunant namo grindų ir nesikasant po visu namu buvo galimas tik pristatant naują patalpą 1-12. Patalpa 1-6 plotas 1,96 m² virtuvėlė, kuria naudojasi E. M., buvo pristatyta 2005 m.

Tai yra formaliai laikoma, kad buvo atlikta viso namo rekonstrukcija, o realiai 2005 m. buvo pristatytos tik kelios pagalbinės patalpėlės, o namo naudingas plotas padidintas tik 8,69 kv. m, buvo pabetonuoti keli laiptai ir nedidelė maždaug dviejų kvadratų aikštelė prie įėjimo į namą durų (atsispindi fotonuotraukose). Todėl bendrai pasakytina, kad nors formaliai laikoma, kad 2005 m. buvo rekonstruotas visas ieškovės namas ir nors realiai dokumentai forminami šiuo metu, tai nereiškia, kad šiuo metu yra namas rekonstruojamas. Taip pat pasakytina, kad nei buvę atsakovo namo (duomenys neskelbtini) savininkai sutuoktiniai (duomenys neskelbtini), nei atsakovas per paskutinius 16 metų nebuvo pareiškę pretenzijų nei dėl namo rekonstrukcijos, nei dėl kitokių jų galimų teisių pažeidimo, todėl laikytina, kad konkliudentiniais veiksmais yra sutikę su ieškovės namo savavališkos rekonstrukcijos padariniais. Iš ko išplaukia, kad atsakovas taip pat negali ginčyti namo rekonstrukcijos legitimumo ir sudaryti kliūčių įteisinti namo rekonstrukcijos padarinius, kaip to nedarė ir buvę namo adresu (duomenys neskelbtini) savininkai (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra jų teisių perėmėjas.

LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

Dėl senaties pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl atstumų. Bylos medžiagoje matoma, jog ieškovė ne pati statė, o paveldėjo pastatytą namą su nukrypimu nuo imperatyvaus reikalavimo statyti namą ne arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Taip pat matyti, kad tokioje pozicijoje namas stovi nuo 1953 m., tai yra 68 metus. Atsakovas kategoriškai paaiškino, jog nukrypimas nuo 3 m atstumo reikalavimo pažeidžia jo teises, ir pažeidimas privalo būti pašalintas perstatant visą namą. Ieškovė mano, kad atsakovas pirkdamas savo namą puikiai matė, kad atsakovės namas jam visai netrukdo gyventi. Be to, Namas statytas 1953 m., iš ko yra aišku, kad septynis kartus suėjus bendram šiuo metu galiojančiam 10 metų senaties terminui atsakovas net negalėtų pareikšti ieškinio dėl statybos padarinių šalinimo. Nesant viešojo intereso to nedarytų ir prokuroras. Iš esmės dėl to, kad atsakovas neduoda sutikimo įteisinti 2005 m. statybos padarinių, ieškovė negali įteisinti viso Namo ir išpirkti valstybinio žemės sklypo, negali iki galo susitvarkyti paveldėjimo. Atsakovas ėmėsi taktikos trukdyti ieškovei gyventi. Dėl atsakovo pozicijos ieškovės padėtis jau antri metai lieka neapibrėžta.

Atsiliepimas

Atsakovas savo pretenzijos 4 punkte nurodo, kad sklypas, kurį valdo ieškovė yra LR nuosavybė. Bet tame pačiame punkte jis nurodo, kad minimas valstybinis sklypas priklauso adresui (duomenys neskelbtini), kurį valdo atsakovas. Tokia informacija neatitinka tikrovės, nes atsakovo pretenzijoje aprašomas valstybinis sklypas yra ieškovės valdomas nuomos teise.

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų taikymo ir dėl pažeidimo nelaikymo trunkamuoju. LAT nutartyje c. b. Nr. 3K-3-148/2013 ir 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pasisakyta, jog ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų - norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs, ir išaiškinta, kad toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju, jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dėl to ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovo sužinojimo apie atsakovės savavališką statybą momentu. Paminėtina, kad nurodytoje LAT nutartyje buvo spręstas ginčas tarp privačių asmenų (kaimynų) dėl statinių, pastatytų ant sklypo ribos, statybos teisėtumo, todėl dėl statybos fakto akivaizdumo pripažinta, kad neteisėtos statybos ir sužinojimo apie ją laikas sutapo.

Atsiliepimas

Atsakovas 2022 m. gegužės 3 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį (tiek pradinį, tiek patikslintą) atmesti ir priteisti iš ieškovės visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

Atsakovas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys 0,0502 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2658-0745, kadastro Nr. 1901/0143:50 Kauno m. k. v., Registro Nr. 44/1604465, (toliau – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) bei jame esantys pastatai: 78,10 m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1995-4007-6015, Registro Nr. 20/62629, (toliau – Gyvenamasis namas); 18 m² bendro ploto ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1995-4007-6026, Registro Nr. 20/62629, (toliau – Ūkinis pastatas); 27 m² bendro ploto ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1995-4007-6037, Registro Nr. 20/62629, (toliau – Garažas); Kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. 1995-4007-6048, Registro Nr. 20/62629, (toliau – Kiemo statiniai). Šiuo metu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,0621 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-5319-3949, kadastro Nr. 1901/0143:125 Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 44/2395422, (toliau – Žemės sklypas Guobų g. 10). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir 10A ribojasi ir šiuo metu vienintelė objektyvi galimybė atsakovui patekti į savo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra tik per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dėl to Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę atsakovui, kaip viešpataujančio daikto – Žemės sklypo(duomenys neskelbtini) – savininkui, teisę eiti pėsčiomis ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra B. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantys pastatai: Gyvenamasis namas (toliau ir – Namas) , unikalus Nr. 1995-3005-3015, Registro Nr. 20/62630, Ūkiniai pastatai, unikalus Nr. 1995-3005-3026, Registro Nr. 20/62630, unikalus Nr. 1995-3005-3037, Registro Nr. 20/62630, unikalus Nr. 1995-3005-3048, Registro Nr. 20/62630 ir Kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. 1995-3005-3059, Registro Nr. 20/62630. B. M. mirė dar (duomenys neskelbtini), o jo palikimo priėmimas nėra įformintas iki šiol. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais naudojasi mirusio savininko B. M. dukra – ieškovė. Atsakovui nuosavybės teise įsigijus Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus bei teisėtai ėmus tiek pėsčiomis eiti, tiek transporto priemonėmis važiuoti per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tokia padėtis itin nepatiko ieškovei, todėl ji ėmė reikšti nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas nuolatines pretenzijas bei tuo pačiu bet kokiomis priemonėmis trukdyti atsakovui patekti į savo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į jame esančius statinius (statyti tvoras, užtvarus ir pan.). Pagal NTR-e įregistruotus 1996 m. rugpjūčio 7 d. kadastro duomenis Namo bendras plotas yra 106,83 m², gyvenamasis plotas – 77,20 m² ir užstatymo plotas – 125 m². 2005 m. buvo atliktas savavališkas Namo rekonstravimas. Ieškovė siekia leisti jai atlikti Namo rekonstravimo įteisinimą pagal MB „Statybos projektų rengimo centras“ parengtą 2021 metų projektą „SPRC-21/08-TDP“ (toliau – Projektas) be atsakovo sutikimo. Pagal Projektą Gyvenamojo namo užstatymo plotas iki rekonstravimo buvo 100 m², o po rekonstravimo padidėjo iki 151,90 m².

Dėl statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos (ne)teisėtumo

LAT yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (dalies redakcija, galiojanti nuo 2002 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (LAT 2018 m. birželio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267-403/2018, 20 pastraipa). Analogiškai nustato šio metu galiojanti Statybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies redakcija (aktuali nuo 2021 m. sausio 1 d.). Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte bei šio reglamento 11 priedo 4 punkte, statant ar rekonstruojant nesudėtingą statinį, kuriam neprivaloma parengti projekto, arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, kaip statybą leidžiančius dokumentus buvo privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus; statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų (LAT 2018 m. birželio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267-403/2018, 21 pastraipa). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-230/2010). Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas LAT 2012 m. liepos 5 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-347/2012, t. y. tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises (LAT 2018 m. birželio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267-403/2018, 22 pastraipa). Taip pat LAT išaiškino (suformulavo aiškią taisyklę ir kartu teismų praktiką), kad normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-230/2010).

Šios bylos atveju Namo rekonstravimą ieškovė atliko ne ant esamo statinio pamatų, o padidindama užstatymo plotą nuo 100 m² iki 151,90 m ir dar arčiau atsakovo Žemės sklypo 50 ir Žemės sklypo 125 ribos, nei tai numatyta teisės aktų reikalavimuose, todėl privalėjo ir privalo turėti arba ankstesnio Žemės sklypo 50 savininko, arba Atsakovo rašytinį sutikimą. Kadangi šiuo metu ieškovė, neturėdama nei gretimo ankstesnio savininko, nei dabartinio Žemės sklypo 50 savininko atsakovo rašytinio sutikimo, rekonstravo Žemės sklype 125 esantį Namą, kurio riba iki Žemės sklypo 50 ir Žemės sklypo 125 ribos akivaizdžiai ženkliai sumažėjo (arčiau nei 1 metro atstumu), o vietomis Gyvenamojo namo stogas patenka į atsakovo Žemės sklypą 50, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Namo rekonstravimas, t. y. statyba, yra savavališka ir tokiu būdu ieškovė pažeidžia atsakovo, kaip savininko, teises. Dėl nurodyto Žemės sklype 125 esantis ir ieškovės savavališkai rekonstruotas Namas per protingą laiką arba perstatytinas (pertvarkytinas) pagal teisės aktų numatytus imperatyviuosius reikalavimus dėl atstumų iki Žemės sklypo 50 ribos, arba turėtų būti pašalintini savavališkos statybos padariniai. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų, taip pat įvertinus aiškią ir nuoseklią LAT suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas neprivalo duoti sutikimo ieškovei dėl jos savavališkos statybos įteisinimo. Taip pat atsakovas neprivalo atsisakymo duoti sutikimą motyvuoti ir tokios atsakovo valios teismo sprendimu nuginčyti nėra objektyvios galimybės. Priešingu atveju būtų pažiedžiamas esminis teisės Ex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės negali atsirasti teisė) principas. Dar daugiau, esant tokiai padėčiai ir padarius prielaidą, kad Namo rekonstravimo įteisinimas galimas pagal parengtą Projektą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Namo valdytojui (ieškovei) ateityje iškils problemos, susijusios su Namo tinkama priežiūra, t. y. šiuo metu ir ateity nebus galimybės tinkamai prieiti prie viso Namo. Tai reiškia, kad iškils žemės servituto, suteikiančio teisę per atsakovo Žemės sklypą 50 prieiti prie Namo, nustatymo klausimas. Tokiu būdu atsakovo teisėti interesai nukentės vienareikšmiškai ir neabejotina, kad ateityje nebus užkirstas kelias kilti šalių ginčams. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl savavališko Namo rekonstravimo įteisinimo pagal Projektą negali būti tenkinamas ir todėl atmestinas.

2021 m. rugsėjo 15 d. teisme gautas trečiojo asmens NŽT 2021 m. rugsėjo 9 d. atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. 1901/0143:125 (toliau ir – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype esantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1995-3005-3015), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3026), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3037), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3048) ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. 1995-3005-3059), nuosavybės teise priklauso B. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), o naudojasi tais statiniais ieškovė. Žemės sklype yra įregistruoti šie servitutai: 1) 2 kv. m kitas servitutas (viešpataujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini) savininkams, naudotojams naudotis formuojamo žemės sklypo dalimi, prižiūrint ir remontuojant prie šio sklypo ribos esantį pastatą (3G1p); 2) 79 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per projektuojamą žemės sklypą Nr. 1 iki žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini) savininkams/naudotojams. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. 1901/0143:50, ir šiame sklype esantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1995-4007-6015), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-4007-6026), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-4007-6037) ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. 1995-4007-6048) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti šie servitutai: 1) 12 kv. m kitas servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą; 2) 8 kv. m kitas servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą.

NŽT Kauno miesto skyrius, 2019 m. lapkričio 25 d. gavęs ieškovės prašymą ,,Dėl nuomos teise valdomo valstybinės žemės sklypo išpirkimo. Dėl informacijos pateikimo“ ieškovę telefonu informavo, kad Žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra bus tęsiama atlikus pastatų teisinę registraciją. NŽT Kauno miesto skyrius, 2021 m. balandžio 2 d. gavęs ieškovės prašymą leisti įteisinti rekonstruotą Namą, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 8SD-2089-(14.8.94.) informavo ieškovę, kad NŽT teisės aktais nėra įgaliota išduoti sutikimų įregistruoti pastatus NTR ar įteisinti jau pastatytų statinių savavališkos statybos (esamų statinių rekonstrukcijos) bei nurodė neprieštaravimą, kad B. M. įpėdiniai pagal įstatymą Žemės sklype nustatyta tvarka parengę dokumentaciją, nepažeisdami trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, atliktų Namo statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams. NŽT–bai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios visas ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes, todėl nepasisakytina dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl savavališkos statybos. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) 50 punkte nurodyta, kad statant (ar rekonstruojant esamus statinius) valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Pabrėžtina, kad visais atvejais NŽT išduoda sutikimus tik tuomet, kai šiuos sutikimus prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus atlikti ateityje. Tuo atveju, kai teisėtai pastatyti statiniai ir savavališkai pastatyti (rekonstruoti) statiniai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje žemės sklypu, NŽT gali išduoti pritarimą (neprieštaravimą) tokios savavališkos statybos įteisinimui tik tuomet, jei nustato, kad savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas – NŽT pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, neįvertinant savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų. Pažymėtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius atsakant į ieškovės prašymą leisti įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą yra išreiškęs neprieštaravimą įteisinti pastato rekonstravimo darbus, jei ieškovė tai atliktų vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kitų teisės aktų nuostatomis, nustatyta tvarka parengus dokumentaciją, nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, jei tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams.

Dėl pastato rekonstrukcijos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (LAT 2010 m. nutartis c. b. Nr. 3K-7-230/2010). Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas LAT 2012 m. liepos 5 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų <...> nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį. LAT 2015 m. birželio 12 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-377-611/2015 rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus. LAT taip pat sprendė, kad nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas). Todėl LAT nurodė, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, turi nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.

Atsiliepimas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Pirma, Inspekcija, 2019 m. balandžio 11 d. gavusi atsakovo tos pačios dienos skundą dėl galbūt neteisėtai atliktų priestato statybos darbų, 2019 m. balandžio 24 d. organizavo patikrinimą ir 2019 m. gegužės 2 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-190502-00075 (toliau – patikrinimo aktas). Paminėtina, jog ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinime „Dėl patikrinimo“ (toliau – paaiškinimas) nurodė, kad „1986-08-07 buvo inventorizuotas priestatas, dėl kurio tariamos nelegalios statybos skundėsi M. P.. <...> patikrinimo metu buvo pateikta sena 1961 m inventorizacijos byla bei nauja 2019-03-20 daryta kadastrinių matavimų byla, iš kurių matosi, kad ginčo priestato duomenys yra identiški projektui. <...> antrasis namo priestatas, tarnaujantis kaip namo įėjimo patalpa, buvo statomas ir baigtas statyti 2005 metais, remontuojant namą“. Atitinkamai, Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad atsakovo skunde nurodyti statybos darbai atlikti 1961 bei 2005 metais.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 8 punktu, numačiusiu, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atliko tyrimą arba buvo įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas, o pagal tuo metu galiojusių Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 48.7 papunktį Inspekcija nutraukdavo skundų ir pranešimų nagrinėjimą dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėdavo, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Taigi Inspekcija, atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimą ir patikrinimo aktą, 2019 m. gegužės 10 raštu Nr. 2D-6345 atsakovą informavo, jog „<...> pagal Jūsų pateiktą skundą atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune šalia gyvenamojo namo priestatai pristatyti apie 1961 ir 2005 metus“, todėl, remdamasi tuo metu galiojusių Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 48.7 papunkčiu, atsakovo aukščiau nurodyto skundo nagrinėjimą nutraukė.

Inspekcija, 2019 m. birželio 6 d. gavusi atsakovo 2019 m. gegužės 22 d. skundą „Dėl 2019-05-10 rašto Nr. 2D-6345-(15.2) (priimto sprendimo)“, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2D-6345-(15.2) ir patikrinti savavalinės statybos, t. y. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) esančių priestatų statybos teisėtumą“, 2019 m. birželio 20 d. rašte Nr. 2D-8563 nurodė, jog „<...> statytojos atstovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos <...> Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui <...> pateikė rašytinį paaiškinimą su dviejų liudininkų patvirtinimais, kad minėti priestatai pastatyti 1961 ir 2005 metais. Patikrinus ortofotografinę medžiagą nustatyta, jog statybos darbai vykdyti daugiau kaip prieš 10 metų. Departamentui taip pat buvo pateikta statinio kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad statinio rekonstravimas atliktas 2005 metais“.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacine sistema „Avilys“, atlikta paieška nei pagal adresą (duomenys neskelbtini), nei pagal ieškovę ir/ ar atsakovą su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje daugiau neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad ginčo atveju būtų surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Antra, CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis proporcingumo ir teisingumo principų. „Turi būti atsižvelgiama į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas, kuris yra ir civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teisę taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiama kitų asmenų nuosavybės teisė. Nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis)“ (LAT 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014). Atitinkamai, „Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“ (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-124-701/2016).

Trečia, pagal CK 1.138 straipsnį civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

Ketvirta, CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. „Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis)“ (LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-206/2010, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-526/2009). Taigi įrodyti ieškinio pagrįstumą arba jo nepagrįstumą šioje byloje turi ieškovė ir atsakovas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Penkta, remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja Inspekcijos kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt. Ir tai reiškia, jog Inspekcija dėl „namo rekonstravimo ir namo rekonstrukcijos įteisinimo, namų sujungimo į vieną gaisro skyrių be atsakovo sutikimo“ ar panašių klausimų nesprendžia, nes galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai Inspekcijai tokių teisių nesuteikia.

Inspekcija neturi duomenų, kad ginčo atveju būtų surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Atitinkamai, Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija. Tačiau nagrinėjamas ginčas yra privataus pobūdžio, t. y. išimtinai susijęs su ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiais dėl ginčo statinių įteisinimo be atsakovo sutikimo, ir nepatenka į Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reguliuojamą sritį. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą <...> įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). LVAT savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1294/2012, 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

2022 m. birželio 10 d. nutartimi teismas įpareigojo RC pateikti atsakymus į teismo ir ieškovės atstovo užduotus klausimus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2022 m. birželio 10 d. įpareigojo VĮ Registrų centrą per 7 dienas raštu pateikti atsakymus į šiuos kilusius klausimus, papildytus ir teismo bei ieškovės atstovo užduotais klausimais, susijusiais su nagrinėjama byla:

1. Kokio teisinio dokumento (statybos leidimo, akto apie statybos pabaigą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, valstybinės komisijos pažymos ir pan.) ar kokiu kitu pagrindu buvo (yra) įregistruotas NTR gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)?

2. Kokio statybą leidžiančio dokumento pagrindu atlikti nurodyto Namo 1986 metų kadastriniai matavimai?

3. Ar yra statybą leidžiantis dokumentas nurodyto gyvenamojo namo 1986 metais atliktos savavališkos statybos (rekonstravimo) įteisinimą? Jei nėra, kodėl registro išrašuose nebeatsispindi savavališkos statybos faktai? Kada ir kokiu pagrindu buvo įteisinta patalpų 3a¹ž ir 4a¹m savavališka statyba, atsispindinti 1986 m. rugpjūčio 7 d. spaude?

Žemesnės instancijos teismas

4. Kokio teisinio dokumento ir kada tiksliai pagrindu buvo patikslinami Namo kadastriniai duomenys, po kurių jo užstatymo plotas padidėjo nuo 100 iki 125 kv. m?

5. Kada tiksliai buvo įregistruoti NTR Namo 1986 metais atlikti kadastriniai matavimai?

6. Kuri šiuo metu įregistruoto RC duomenų bazėje D. R. valdomo namo, esančio adresu K. G. g. 10, Kaunas, dalis yra laikoma savavališka statyba?

Valstybės įmonėje Registrų centre 2022 m. birželio 20 d. pateikė atsakymus į pateiktus klausimus:

1. Gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) ir B. M. nuosavybės teisės į jį NTR-e buvo įregistruotos 2020 m. birželio 22 d. Registracija atlikta 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad šis asmuo asmeninės nuosavybės teise valdė visą Gyvenamąjį namą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 22 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra tinkamas teisinis pagrindas tiek nuosavybės teisių, tiek nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2. RC informavo, kad Namo kadastro ir registro archyvinėje byloje (toliau – Dokumentų byla) nėra statybą leidžiančių dokumentų dėl Namo. Iš Dokumentų byloje saugomų dokumentų - užsakymo ir pavedimo (Dokumentų bylos lapai Nr. 13 ir Nr. 15) matyti, jog Namo 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastriniai matavimai tuometinio Kauno tarpmiestinio techninio inventorizavimo biuro (vėliau 1998 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimu Nr. 742 įsteigta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, dabar – valstybės įmonė RC) buvo atlikti vadovaujantis LKP Centro komiteto ir Lietuvos TSR M. T. 1980 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 100, kuriuo Tarpmiestiniams techninės inventorizacijos biurams buvo pavesta gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus atlikti kas penkerius metus. Kadastrinių matavimų atlikimui nebuvo būtina pateikti nekilnojamojo daikto statybą leidžiančius dokumentus.

3. Namo priestatų 3a1ž ir 4a1m statybą leidžiančių dokumentų Dokumentų byloje nėra. Kaip minėta rašto 1-ame punkte, NTR-e Namas pagal 1986 m. rugpjūčio 7 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytus kadastro duomenis įregistruotas 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu.

4. Namo NTR-o įrašo Nr. 20/62630 atliktų operacijų duomenimis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas Namo užstatytą plotą iš 100 kv. m. į 125 kv. m ir tuo pačiu pastato bendrą plotą iš 90,49 kv. m į 106,83 kv. m NTR-e patikslino 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. liepos 30 d. gavęs NETSVEP informacinės sistemos suformuotą pranešimą iš Kauno m. 24-ojo notaro biuro notaro M. S. apie pastatui rengiamą sandorį (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje užsakymo Nr. 24405434). Šis duomenų patikslinimas atliktas pagal Namo kadastro duomenų byloje 1986 m. rugpjūčio 7 d. nustatytus Namo kadastro duomenis (bendrą plotą ir užstatytą plotą), kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (tame tarpe - kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu yra įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą). 1986 m. rugpjūčio 7 d. atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotas Namo bendras plotas 106,83 kv. m, užstatytas plotas – 125 kv. m.

5. Namo 1986 m. rugpjūčio 7 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2020 m. birželio 22 d., atliekant Namo teisinę registraciją 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu. Kaip minėta 4-ame punkte, pastato bendras plotas iš 90,49 kv. m į 106,83 kv. m NTR-e patikslintas 2020 m. rugpjūčio 3 d. tikslinant registro duomenis sandoriui atlikti.

6. Kaip minėta, NTR-e Namas yra įregistruotas B. M. vardu 2020 m. kovo 17 d. teismo sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu. Duomenų, kokią dalį Namo galimai valdo ieškovė, NTR-o tvarkytojas neturi. Taip pat pažymėta, kad RC ipso jure nenustato savavališkos statybos faktų, kadangi tai nėra šio viešojo administravimo subjekto kompetencija.

2022 m. rugsėjo 16 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: taikyti byloje CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir teismui ex officio (savo iniciatyva) pripažinti 106,83 m² bendro ploto (užstatytas plotas 125 m²) gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 20/62630, teisinę registraciją, atliktą B. M. vardu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2), pagrindu, ir šio gyvenamojo namo visus kadastrinius duomenis negaliojančiais nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas nurodė, jog ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisė į Namą NTR-e buvo įregistruotos 2020 m. birželio 22 d., o šio įregistravimo pagrindas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimas c. b. Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2) (toliau – Teismo sprendimas). Teismas sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M. asmeninės nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą ir kitus šio priešieškinio 6-je pastraipoje nurodytus pastatus ir kiemo statinius. Teismo sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Šioje byloje iš RC-o 2022 m. birželio 20 d. rašto Nr. S-25045 (1.11 Mr), paaiškėjo, kad: 1986 m. rugpjūčio 7 d. Gyvenamojo namo kadastro ir registro archyvinėje byloje nėra statybą leidžiančių dokumentų; Namo sudėtinių dalių (priestatų), pažymėtų indeksais 3a1ž ir 4a1m, statybą leidžiančių dokumentų taip pat nėra. Taip pat šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad NTR-e Namo kadastriniai duomenys įregistruoti pagal dar 1986 m. rugpjūčio 7 d. surinktus ir kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad Namo sudėtinės dalys (priestatai), pažymėti indeksais 3a1ž ir 4a1m, yra savavališka statyba. Tai reiškia, kad nesant statybą leidžiančių dokumentų B. M. nuosavybės teisė į nurodytas Namo dalis negali būti registruojama, o šio namo kadastriniai matavimai yra akivaizdžiai niekiniai ir dėl to negaliojantys nuo jų įregistravimo NTR-e momento.

CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 3 punktas nustatė, kad pastatus, statinius ir butus registruoja bei registravimo pažymėjimus išduoda valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau vadinama – inventorizavimo biurai) (Instrukcijos 3 punktas). Neregistruojami laikini ir savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (Instrukcijos 5 punktas). Registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus savininkui. Instrukcijos nustatyta tvarka šiuo atveju Namas įregistruotas nebuvo, t. y. nebuvo inventorizuotas ir priimtas valstybinės komisijos. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2 punktas nustatė, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pasatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. (Sąrašo 2.3. papunktis). Sąrašo 6 punktas nustato, jo šio Sąrašo 2.3 punkte numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; Lietuvos Respublikos M. T. nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; Vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; Vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; Patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; Žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.1–6.9. papunkčiai). Seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 26 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Be to, itin svarbu pažymėti, jog LAT dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų išaiškino, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (LAT 2016 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-287-706/2016; 16 pastraipa).

Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-148/2011) (LAT 2016 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-287-706/2016; 17 pastraipa).

CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (LAT 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-498/2006).

LAT taip pat išaiškino, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (LAT 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-498/2006).

CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Įvertinus esamą reglamentavimą ir tai, kad norint įregistruoti B. M. nuosavybės teisę į Namą, konstatuotina, kad Namo statyba turi būti teisėta, taip pat turėjo būti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus parengta Namo kadastrinių matavimų byla ir dėl to turėjo priimtas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CK 4.68–4.71 straipsniai). Ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisė į Namą įregistruota Teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu, o toks Teismo sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas paveldėjimo tikslu, t. y. net ne B. M. nuosavybės teisės į visą Namą įregistravimo tikslu. Kadangi teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sprendimas nėra, kadangi Namas dar 1986 m. savavališkai rekonstruotas ir dėl to nėra statybą leidžiančių dokumentų, todėl darytina vienareikšmiška išvada, jog Teismo sprendimo pagrindu Ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisė į Namą negalėjo ir negali būti įregistruota, t. y. toks įregistravimas yra niekinis ir negaliojantis nuo jo įregistravimo momento. Tai kartu reiškia ir tai, kad NTR-e šiuo metu esanti Namo teisinė registracija pagal 1986 m. rugpjūčio 7 d. surinktus ir kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius duomenis pagrindu prieštarauja imperatyvioms normoms ir dėl to yra niekinė bei negaliojanti nuo jo įregistravimo NTR-e momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 dienos. Dėl to konstatuotinas pagrindas tokią registraciją ir kadastrinius matavimus teismui ex officio (savo iniciatyva) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nėra šalių ginčo, kad Namą dar 1953 m. pastatė ieškovės tėvas B. M., ir kad pagal 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje bylos duomenis esančius Namo sudėtinės dalys (priestatai) 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje yra pažymėti indeksais 1a1m, 1a1ž ir 2a1ž, kurių bendras plotas sudaro 87,83 m (atitinkamai 42,10 m², 23,11 m² ir 22,62 m²). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 1986 m. Namas buvo savavališkai rekonstruotas, o būtent: savavališkai, t. y. be statybą leidžiančių dokumentų, buvo pastatytos Namo sudėtinės dalys (priestatai), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėti indeksais 3a1ž ir 4a1m, kurių atitinkami plotai 18,86 m² ir 3,06 m². Kadangi Namo sudėtinių dalių (priestatų), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtų indeksais 3a1ž ir 4a1m, kurių atitinkami plotai 18,86 m² ir 3,06 m, statybą leidžiančių dokumentų nėra ir tokiu būdu jų statyba vienareikšmiškai yra savavališka, todėl darytina neabejotina išvada, jog nurodytos Namo sudėtinės dalys, kaip savavališkos statybos padariniai, turi būti nugriauti ir sutvarkoma statybvietė. Atsakovo, kaip gretimo Žemės sklypo 50 savininko, teises ir teisėtus interesus iš esmės pažeidžia tik Namo sudėtinės dalies (priestato), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėto indeksu 3a1ž, kurios plotas 18,86 m, savavališka statyba. Kadangi ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisės į Namą įregistravimas NTR-e yra niekinis, o 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje nurodytos Namo sudėtinės dalies (priestato), pažymėto indeksu 3a1ž, statyba yra savavališka (neteisėta) ir dėl to negaliojanti bei pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, todėl savavališkos statybos - Namo sudėtinė dalis (priestatas), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtas indeksu 3a1ž, kurio plotas 18,86 m, nugriautina ir šioje vietoje statybvietė turi būti sutvarkoma.

2022 m. spalio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog atsakovas pusę metų teigė, kad jei ieškovė sutiks nugriauti eilę savo statinių dešinėje ieškovės sklypo pusėje ir suformuoti atsakovui atskirą 3 m pločio kelią į atsakovo sklypą, kuriuo naudosis išimtinai tik atsakovas, tai atsakovas sutiks su ieškiniu. Praėjus pusei metų, paaiškėjus, kad jokiu būdu ieškovė negriaus savo teisėtų ūkinių statinių, atsakovas pakeitė nuomonę ir ėmė žodžiu ginčyti su ieškiniu pateiktą projektą, sklypo užstatymo intensyvumą, kvietė projekto autorių aiškintis. Pamatęs, kad projektas negali būti teikiamas tvirtinti, kol nėra atsakovo sutikimo, supratęs, kad projektas atitinka tikrovę, atsakovas vėl pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad jis nesutinka, kad ieškinys būtų patenkintas tik dėl to, kad ieškovė ateityje gali paprašyti servituto, jei norės susiremontuoti vieną galinę namo sieną. Tai yra galima daryti išvadą, kad atsakovas nurodė, kad jo teisės nėra realiai pažeidžiamos. Iš ko darytina išvada, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas atsakovo teisių nepažeidžia. Net ir negavęs atskiro kelio važiuoti per ieškovės valdomą sklypą, atsakovas nurodė, kad jo teisės nėra pažeidžiamos, bet jeigu ieškovė paprašys ateityje servituto, tai tada (ateityje) jo teisės bus pažeistos, nes ieškovė gali norėti susiremontuoti savo namo sieną, o tam galimai bus reikalingas servitutas. Iš bylos eigos galima daryti išvadą, kad atsakovas formaliai vilkina bylą ginčydamas ne realius jo teisių pažeidimus, o su ieškinio dalyku susijusią istorinę namo dokumentaciją. Atsakovas keičia atsikirtimų pagrindą, pats tiesiogiai paneigia, kad ieškinio dalykas pažeidžia jo teises. Atsakovas tik po metų bylos eigos aiškiai nurodė, kad, jo manymu, jei ateityje ieškovė paprašys servituto norėdama įgyvendinti savo civilines teises, tai atsakovas jau dabar laiko, kad galimas ateityje teisėtas ieškovės prašymas dėl servituto yra atsakovo teisių pažeidimas. Toks atsakovo atsikirtimų formulavimas, kai atsakovas ieškovės galimą savininko teisių įgyvendinimą ateityje šiuo metu vertina kaip jo esamų savininko teisių pažeidimą niekaip negali būti teismo vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Juo labiau, kad jei atsakovas būtų gavęs iš ieškovės atskirą privatų įvažiavimo kelią į savo sklypą (nugriovus ieškovės ūkinius pastatus su katiline), jis nebūtų laikęs, kad ieškovės teisė, remontuoti namo sieną ateityje prašant servituto, yra jo teisių pažeidimas šiuo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Ši byla tęsiasi seniai. Atsakovas netgi pateikė Kauno apylinkės teismui papildomą ieškinį c. b. e2-21057-1158/2022 dėl Namo dalies kaip savavališkos statybos nugriovimo. Teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (įsiteisėjo) nurodė, kad norint konstatuoti savavališkos statybos faktą reikalinga pateikti atitinkamus dokumentus, t. y. savavališkos statybos aktą, Byla išnagrinėta ieškinys grąžintas M. P. nepateikus savavališkos statybos faktą įrodančių dokumentų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas remiasi tik neaiškiu štampu, nesusijusiu su bylos dalyku, kuris nelaikomas savavališkos statybos fakto įrodymu, juo labiau, kad RC duomenų bazėje įrašų apie savavališką statybą nėra. RC užfiksuoti duomenys nėra nuginčyti ir yra teisingi. Atsakovas pateikė teismui prašymą, tolygų ieškinio dalykui, kuriuo yra prašoma teismo duomenis įtvirtintus RC duomenų bazėje ex officio pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ir juos panaikinti. Pažymėtina, kad egzistuoja tokia, įstatymų nustatyta tvarka privaloma Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija kaip pirma instancija nagrinėjanti ginčą ne teismo tvarka, todėl reikėtų laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl ieškovė mano, kad atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise reikalaudamas, kad šioje byloje teismas pagal byloje esančius įrodymus pripažintų dalį Namo savavališka statyba, kai jau yra priimta įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo nutartis c. b. Nr. e2-21057-1158/2022, kuri įtvirtina, kad nepakanka įrodymų, kad priestatas 3a1ž, plotas 18,86 m yra savavališkos statybos statinys. Todėl, remiantis principu, neleidžiančiu kreiptis į teismą du kartus dėl to paties dalyko pateikiant tą patį pagrindą, nagrinėjamoje byloje teismas negali nagrinėti klausimo dėl įrašų RC duomenų bazėje panaikinimo ex officio ar pakeitimo, kaip neva įteisinančių savavališkos statybos padarinius. Juo labiau, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta, kad nėra įrodymų patvirtinančių savavališką statybą.

Paties ieškinio apimtis ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo išsakyti teiginiai rodo, kad atsakovas nei vienu žodžiu neužsiminė, kad ieškinio dalyke ir pateiktoje ekspertizėje bei namo projekte nurodyti savavališkos statybos kvadratai pažeidžia jo teises. Tai yra būtent tie savavališkai pristatyti namo kvadratai, kurie nurodyti ieškinyje ir dėl kurių teismo prašoma be atsakovo sutikimo leisti juos įteisinti, niekaip nepažeidžia atsakovo teisių. Todėl būtent ieškinio dalyko apimtyje neturėtų būti kliūčių be atsakovo sutikimo įteisinti užfiksuotus savavališkos statybos padarinius, pagal pateiktą projektą. Projekte užfiksuota faktinė Namo patalpų ir išorės situacija, kuri nesikeis, jeigu bus tikslinama projekto aiškinamoji dalis. Tai yra Namo nei aukštingumas, nei plotas nebus perbraižomi. Atsakovas akcentuoja, kad Namo istorinėje medžiagoje matyti, kad Namo galinėje dalyje, labiausiai priartėjusioje prie atsakovo sklypo, 1986 m. rugpjūčio 7 d. štampu buvo pažymėta savavališka statyba. RC pažymoje nurodyta, kad RC duomenų bazėje dėl ieškovės valdomo Namo ar jo dalių-priklausinių savavališkos statybos atžymų nėra. Iš esmės byla užsitęsė dėl to, kad atsakovas niekaip nesugebėjo suformuluoti savo pageidavimų šioje byloje. 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas suformulavo savo tikrąją valios išraišką dėl nesutikimo, dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų įteisinimo, priežastį. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodyti prašomi įteisinti papildomi savavališkos statybos kvadratai jam netrukdo. Bet jis norėtų, kad neva istorinėje medžiagoje nurodyta patalpa 3a¹ž kaip savavališka statyba, būtų atitraukta nors 50 cm nuo jo sklypo ribos. Atsakovas paaiškino, kad tokio prašymo motyvas yra ne tai, kad nurodyta Namo dalis jam trukdo, bet jo tikslas yra suformuoti toje dalyje aplink Namą bent pusės metro tarpą nuo atsakovo valdomo sklypo tvoros iki ieškovės Namo sienos dalies. Kaip motyvą jis nurodė, kad suformavus tokį tarpą ieškovė niekada neprašys atsakovo servituto siekiant suremontuoti toje sklypo dalyje esančią ieškovės Namo sieną. Tai yra atsakovas nesako, kad ieškovės Namas trukdo jam fiziškai ar kitaip pažeidžia jo teises, bet jis nori ir siekia, kad ieškovė ateityje neprašytų servituto siekiant suremontuoti jos namo galinės sienos dalį. Tokiu būdu atsakovas tik formaliai tariamai gina savo teises, kurios nėra pažeidžiamos. Galimas servituto prašymas ateityje siekiant suremontuoti ieškovės Namo dalį sienos nėra realus atsakovo teisių pažeidimas ar kitoks ženklus atsakovo gyvenimo kokybės pažeidimas. Po teismo posėdžio ieškovė dar kartą viską apsvarsčiusi ir apžiūrėjusi faktinę situaciją įsitikino, kad kažkokiu būdu jos Namo dalies 3a¹ž perstatyti ar sumažinti nėra įmanoma. Pastebėtina, kad atsakovas prie griūvančios netvarkingos savo tvoros prirėmęs statybos atliekų, šakų, pasodinęs krūmą, kuris verčia tvorą į ieškovės sklypą ir mažina tarpą tarp ieškovės Namo ir atsakovo sklypo. Ieškovė pateikė geodezininko M. G. padarytą pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką, kur aiškiai matoma, kad priekinėje dalyje nuo sienos iki tvoros yra 21 cm, o galinėje dalyje 41 cm. Pažymėtina, kad atsakovas tiek užvertė tvorą įvairiomis statybinėmis atliekomis, kad ji išvirto ir remiasi į ieškovės Namo sieną. Pastebėtina, kad kalant Namą plastiko lentelėmis (esant seniems ieškovo namo savininkams Šinkūnams) tvora jau stovėjo ir ieškovei bei darbininkams neprireikė nei įeiti į šiuo metu atsakovo valdomą sklypą, nei išardyti tvoros dalį. Fotonuotrauka rodo, kad tarpas yra. Vienintelė išeitis yra, šalims sutarus, perstatyti griūvančią ieškovo tvorą ir kol laikinai nebus tvoros (tik tos dalies), Namo sieną pagerinti prisukant labai ilgalaikę šiltą sienų bei stogų dangą „PIR“, kuri kartu yra ir apšildomasis sluoksnis ir dekoratyvus sienos padengimas. Kapitaliai sutvarkius galinės Namo sienos dalį ir ją apšiltinus, žinant, kad PIR dangai suteikiama nuo 30-50 metų garantija, priklausomai nuo dažų padengimo, ieškovė per visą likusį savo ir atsakovo sąmoningo gyvenimo etapą nei eis, nei remontuos galinės Namo sienos, ko pasėkoje nereikės ir jokio servituto. Nors iš esmės ir be įėjimo į atsakovo kiemą galima tvarkyti Namo sieną, tik reikia ištiesinti į ieškovės sklypą virstančius atsakovo tinklo tvoros stulpelius ir tinklą.

Atsakovas, bylos posėdžio metu, nurodė ne savo teisių pažeidimus, bet formalų ginčo vilkinimo pagrindą, nesusijusį su ieškovės pateiktu ieškinio dalyku, todėl kliūčių nagrinėti ir užbaigti bylą nėra. Ką turi padaryti atsakovas tai perstatyti, arba ištiesinti, griūvančią tinklo tvorą ir, kraštutiniu atveju, leisti bei suteikti ieškovei vienkartinai bent 10 dienų terminą padengti galinės namo sienos dalį PIR plokštėmis su 30-50m garantija. Pastebėtina, kad kadangi PIR plokštė nebus veikiama tiesioginių kritulių ir saulės spindulių, jos tarnavimo terminas viršys garantinį terminą. Ko pasėkoje neliks ir ateityje tariamai prašytino servituto.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenys patvirtina, jog 0,0621 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-5319-3949, kadastro Nr. 1901/0143:125, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), 2019 m. spalio 30 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-979-(14.8.100.) pagrindu, nuosavybės teise (įrašas galioja: 2019 m. lapkričio 19 d.) priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype esantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1995-3005-3015) (toliau ir – Namas), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3026), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3037), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-3005-3048) ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. 1995-3005-3059), 2020 m. kovo 17 d. Apylinkės teismo sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu (įrašas galioja: nuo 2020 m. birželio 22 d., nuosavybės teise priklausė B. M. (nuo 1962 m. lapkričio 15 d. (nepateikti dokumentai) – daiktinės teisės neįregistruotos). Š. Ž. sklype (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 30 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-979-(14.8.100.) pagrindu (įrašas galioja: 2019 m. lapkričio 19 d.) yra įregistruoti šie servitutai: 1) 2 kv. m kitas servitutas (viešpataujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini) savininkams, naudotojams naudotis formuojamo žemės sklypo dalimi, prižiūrint ir remontuojant prie šio sklypo ribos esantį pastatą (3G1p); 2) 79 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per projektuojamą žemės sklypą Nr. 1 iki žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini), savininkams/naudotojams.

NTR duomenys taip pat patvirtina, jog Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 1901/0143:50, (toliau ir – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1995-4007-6015), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-4007-6026), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1995-4007-6037) ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. 1995-4007-6048) nuosavybės teise, 2017 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.MS-2894 pagrindu (įrašas galioja: nuo 2017 m. birželio 22 d.) priklauso atsakovui, o iki tol priklausė Lietuvos Respublikai (nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 2 d.), L. Š. (nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. kovo 24 d.) ir S. Š. (nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 22 d.). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. gegužės 13 d. (2013 m. balandžio 30 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-(14.8.100)-204 pagrindu) yra įregistruoti šie servitutai: 1) 12 kv. m kitas servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo Ateities pl. 9 savininkams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą; 2) 8 kv. m kitas servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-22321-375/2018 patvirtina, jog paveldėjimo tikslu teismas nustatė šie juridinę reikšmę turintys faktai: kad po pareiškėjos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo B. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; kad pareiškėja D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, jog Namą savo lėšomis 1953 m. pasistatė ieškovės tėvas B. M., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus Namą ėmė valdyti D. M. (mirusi (duomenys neskelbtini) o ieškovė, paveldėjusi Namą, NŽT yra pateikusi prašymą privatizuoti valstybinę žemę, ant kurios yra pastatytas paveldėtas Namas, kuriame taip pat gyvena ir trečiasis asmuo E. M..

Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu, galutinai sutikslintu 2022 m. spalio 31 d., siekia, kad teismas leistų jai be atsakovo (Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko nuo 2017 m.) sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius N. Ž. sklype (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą teismui „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą” projekto Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022 m. birželio 5 d.

Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų tiek Namo, tiek jo sudėtinių dalių (priestatų) statybą leidusius dokumentus.

Tačiau, kaip minėta prieš tai, B. M. nuosavybės teisės į Namą RC įregistruotos 2020 m. kovo 17 d. Apylinkės teismo sprendimo Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu (įrašas galioja: nuo 2020 m. birželio 22 d.). Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 patvirtina, jog paveldėjimo tikslu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė namą unikalus Nr. 1995-3005-3015 ir ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. 1995-3005-3026, unikalus Nr. 1995-3005-3037, unikalus Nr. 1995-3005-3048, kiemo statinius, unikalus Nr. 1995-3005-3059, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo prašymo taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalį

Atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo: taikyti byloje CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir teismui ex officio (savo iniciatyva) pripažinti 106,83 m² bendro ploto (užstatytas plotas 125 m²) gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 20/62630, teisinę registraciją, atliktą B. M. vardu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2), pagrindu, ir šio gyvenamojo namo visus kadastrinius duomenis negaliojančiais nuo jų įregistravimo NTR momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 dienos. Atsakovo teigimu, įregistravimui NTR-e esant niekiniam, o priestato 3a¹ž statybai esant savavališka (neteisėta) ir dėl to negaliojančia bei pažeidžiančia atsakovo teisėtus interesus, todėl savavališka statyba – priestatas, 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtas indeksu 3a¹ž, kurio plotas 18,86 m – nugriautina ir šioje vietoje statybvietė turi būti sutvarkoma.

Tačiau teismas tokio prašymo netenkina atsižvelgdamas į tai, kad tiek Namo teisinė registracija, tiek ir kadastro duomenys, atlikti RC, visų pirma net nėra sandoris (o tuo labiau niekinis sandoris), tik kurio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoja ex officio.

Be to, pažymėtina ir tai, jog pačiam atsakovui, šioje byloje pareiškusiam reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, teisės aktų nustatyta tvarka nepavyko pripažinti neteisėtais RC veiksmų.

Pažymėtina, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje 2022 m. liepos 21 d. buvo pateikęs priešieškinį prašydamas:

1) Pripažinti 106,83 m² bendro ploto (užstatytas plotas 125 m²) gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 20/62630, teisinę registraciją, atliktą B. M. vardu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2), pagrindu, ir šio gyvenamojo namo visus kadastrinius duomenis negaliojančiais nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 dienos,

3) Įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 20/62630, sudėtinę dalį (priestatą), 1986-08-07 kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtą indeksu 3a1ž, kurio plotas 18,86 m², ir sutvarkyti statybvietę;

4) Įpareigoti ieškovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir jo dalies savavališko rekonstravimo projektinę dokumentaciją - naują rekonstravimo projektą, naują kadastrinių matavimų bylą - ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, taip pat įregistruoti šį gyvenamąjį namą ir jo naujus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre;

5) Ieškovei nevykdant teismo įpareigojimo per teismo sprendimu nustatytą terminą įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir įteisinti jo dalies savavališką statybą (rekonstravimą) bei kartu įregistruoti šio gyvenamojo namo naujus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, skirti ieškovei D. R. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant baudą atsakovui M. P.;

6) Priteisti iš ieškovės visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui;

7) Prijungti prie šios bylos Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-20192).

Tačiau teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Namo teisinę registraciją, atliktą B. M. vardu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2), pagrindu, ir Namo visus kadastrinius duomenis negaliojančiais nuo jų įregistravimo NTR-e momento, dėl ko atsakovu pagal šį reikalavimą taip pat turėjo būti nurodyta ir RC, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalyvaujančiu asmeniu, vien dėl ko priešieškinį, pagal kurį atsakyti turėtų ne vien tik nagrinėjamos bylos ieškovė, bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo, atsisakytina priimta. Be to, teismo nuomone, priešieškinio priėmimas nebejotinai dar labiau užvilkintų šios bylos nagrinėjimą, kuris jau ir taip yra užsitęsęs, civilinė byla jau yra paskirta nagrinėti teismo posėdyje, be to, šioje civilinėje byloje nėra gautas ieškovės sutikimas dėl priešieškinio pareiškimo, dėl ko priešieškinį priėmus būtų pažeistas CPK 143 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Be to, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju priešpriešinis reikalavimas nėra įskaitomas (negali būti taikomas CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20554-1107/2022 patvirtina, jog M. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei D. R. prašydamas: 1) pripažinti 106,83 m2 bendro ploto (užstatytas plotas 125 m2) gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini) Registro Nr. 20/62630, teisinę registraciją NTR-e, atliktą B. M. vardu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020, pagrindu, negaliojančia nuo jų įregistravimo NTR-e momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 d., arba alternatyviai pripažinti 106,83 m² bendro ploto (užstatytas plotas 125 m²) gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. 20/62630, kadastrinius matavimus dalyje dėl šio gyvenamojo namo sudėtinės dalies (priestato), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėto indeksu 3a1ž, kurios plotas 18,86 m² negaliojančiais nuo jų įregistravimo NTR-e momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 dienos; 2) įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti Namo, unikalus Nr. 1995-3005-3015, esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. 20/62630, sudėtinę dalį (priestatą), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtą indeksu 3a1ž, kurio plotas 18,86 m², ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti atsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti Namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir jo dalies savavališko rekonstravimo projektinę dokumentaciją – naują rekonstravimo projektą, naują kadastrinių matavimų bylą – ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, taip pat įregistruoti šį gyvenamąjį namą ir jo naujus kadastro duomenis NTR-e; 4) atsakovei nevykdant teismo įpareigojimo per teismo sprendimu nustatytą terminą įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir įteisinti jo dalies savavališką statybą (rekonstravimą) bei kartu įregistruoti šio gyvenamojo namo naujus kadastro duomenis NTR-e, skirti atsakovei 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant baudą atsakovui M. P.; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau bendrosios kompetencijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu buvo prašoma pripažinti Namo teisinę registraciją NTR-e ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 pagrindu, negaliojančia nuo jų įregistravimo NTR-e momento, arba alternatyviai pripažinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus negaliojančiais nuo jų įregistravimo NTR-e momento, kas reiškia, jog pateiktu ieškiniu iš esmės skundžiami viešojo subjekto veiksmai, o kiti reiškiami reikalavimai yra išvestiniai, sprendė, jog byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsniu, ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip teismingą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi nutartis, priimta tarp tų pačių šalių, yra įsiteisėjusi, teismas joje nustatytus faktus vertina kaip prejudicinius nagrinėjamai bylai.

Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21057-1158/2022 patvirtina, jog M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti D. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/62630, sudėtinę dalį (priestatą), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtą indeksu 3a1ž, kurio plotas 18,86 m², ir sutvarkyti statybvietę; D. R. nevykdant teismo įpareigojimo per teismo sprendimu nustatytą terminą įregistruoti N. G. g. 10 ir įteisinti jo dalies savavališką statybą (rekonstravimą) bei kartu įregistruoti šio Namo naujus kadastro duomenis NTR-e, skirti D. R. 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant baudą ieškovui M. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, kurių M. P. nepašalinus, ieškinys teismo laikytas nepaduotu. Vienu iš ieškinio trūkumų buvo nurodyta tai, kad ieškinyje nurodžius, kad Namo sudėtinė dalis (priestatas), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėtas indeksu 3a1ž, plotas 18,86 m² yra savavališkos statybos statinys, teismui nenurodyti ir nepateikti duomenys, patvirtinantys pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį surašytu Savavališkos statybos aktu nustatytą savavališkos statybos faktą.

Esant tokiai situacijai, teismas savo iniciatyva nevertina RC 2020 m. birželio 22 d. atliktų veiksmų teisėtumo B. M. vardu atlikus 106,83 m² bendro ploto (užstatytas plotas 125 m²) Namo teisinę registraciją Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2), pagrindu, ir užfiksavus Namo visus kadastrinius duomenis.

Dėl savavališkos statybos, kurios įteisinimui reikalingas atsakovo sutikimas

Kadangi atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad jo, kaip gretimo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko, teises ir teisėtus interesus iš esmės pažeidžia tik Namo sudėtinės dalies (priestato), 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėto indeksu 3a¹ž, kurios plotas 18,86 m², savavališka statyba, teismas toliau ir pasisakys tik dėl šio ginčijamo priestato, pažymėto indeksu 3a¹ž, būtent tik kuris ir yra pastatytas arčiau kaip 3 m atstumi nuo atsakovo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tik kas, teismo nuomone, ir galėtų pažeisti atsakovo teises. Dėl tos pačios priežasties teismas nepasisakinės ir dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, jog Rekonstrukcijos projektu norima nepagrįstai įteisinti savavališkai padidintą Namo užstatymo plotą nuo 100 m² iki 151,90 m².

Visų pirma pažymėtina ir tai, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta ir tai, jog 18,86 m² ploto priestatas, pažymėtas indeksu 3a¹ž, jau buvo nurodytas 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinės bylos duomenyse bei pažymėtas plane šiauriausiame taške su savavališkos statybos spaudu.

Tačiau vien ši aplinkybė, kad 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinės bylos duomenyse priestatas 3a¹ž buvo pažymėtas savavališkos statybos spaudu, teismo nuomone, besąlygiškai nereiškia atsakovo teisių pažeidimo, kadangi ieškovė, projekto vadovui P. M. parengus gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą” Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022 m. birželio 5 d., tokiu būdu ir siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo teigimu, kadangi šiuo metu ieškovė, neturėdama nei gretimo ankstesnio savininko, nei dabartinio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko (atsakovo) rašytinio sutikimo, rekonstravo Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį Namą, kurio riba iki sklypų ribos akivaizdžiai ženkliai sumažėjo (arčiau nei 1 metro atstumu), o vietomis Namo stogas patenka į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Namo rekonstravimas, t. y. statyba, yra savavališka ir tokiu būdu ieškovė pažeidžia atsakovo, kaip savininko, teises. Dėl nurodyto Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis ir ieškovės savavališkai rekonstruotas Namas, atsakovo teigimu, per protingą laiką arba perstatytinas (pertvarkytinas) pagal teisės aktų numatytus imperatyviuosius reikalavimus dėl atstumų iki sklypų ribos, arba turėtų būti pašalintini savavališkos statybos padariniai. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų, taip pat įvertinus aiškią ir nuoseklią LAT suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas neprivalo duoti sutikimo ieškovei dėl jos savavališkos statybos įteisinimo. Taip pat atsakovas neprivalo atsisakymo duoti sutikimą motyvuoti ir tokios atsakovo valios teismo sprendimu nuginčyti nėra objektyvios galimybės.

Su tokiais atsakovo argumentais teismas nemato pagrindo sutikti.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-7-230/2010 nurodė, jog STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Tačiau tais atvejais, kaip nurodyta šioje nutartyje, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

LAT 2015 m. birželio 12 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-377-611/2015 rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus. LAT taip pat sprendė, kad nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas). Todėl LAT nurodė, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, turi nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-2617 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ prieduose esančio L. Š. žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, Teritorijų dokumentų registre įregistruoto 2012 m. gruodžio 31 d. (Rekonstrukcijos projekto 40–41 lapai), ant jo yra (duomenys neskelbtini) parašas, kad ji su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais sutinka. Paanalizavus šiame plane naujai pažymėtą šalių žemės sklypus skiriančią ribą matyti, jog ta riba, dabartinio atsakovo sklypo tuometinei naudotojai (duomenys neskelbtini) neprieštaraujant, buvo patraukta jos žemės sklypo pusėn (nuo taško 15 link 14 ir link 13-12, vietoj buvusios ribos nuo taško 15 iki taško 12), nes, kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovė ir jos atstovas, buvo susidariusi situacija, kad ieškovės namo dalis šiaurės rytų pusėje (būtent kurioje ir yra priestatas 3a¹ž) netgi pateko į (duomenys neskelbtini) naudoto žemės sklypo, kurį ji siekė privatizuoti, ribas. Teismo nuomone, šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog tuometinė atsakovo žemės sklypo naudotoja (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapusi to sklypo savininke ir iki savo mirties nekėlusi valstybės institucijose jokio ginčo dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatyto ieškovės priestato 3a¹ž, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą taip pat ir savavališkai pastatyto Namo priestato 3a¹ž (kuris, ieškovės teigimu, buvo baigtas statyti 2005 m.) įteisinimui. Teismo nuomone, buvus tokiai situacijai, kai Namo priestatas pagal tuometines sklypų ribas netgi pateko į (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, tiek valstybė, kuriai priklausė žemė, tiek Šinkūnienė, turėdamos pilną teisę nesutikti su priestato 3a¹ž pastatymu net už Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, galėjo reikalauti tokios savavališkos statybos pašalinimo, tačiau vietoj to sutiko, kad sklypų riba būtų patraukta (pastumta) į šiaurės rytus, ko pasekoje, L. Š. sutikus, priestatas 3a¹ž atsidūrė tokioj padėtyje, kurioje yra ir šiuo metu.

Be to, pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovas, Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgijęs 2017 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MS-2894 pagrindu (įrašas galioja: nuo 2017 m. birželio 22 d.), t. y. tuo metu, kai ginčo objektu tapęs priestatas 3a¹ž jau stovėjo ir nebuvo daugiau perstatinėjamas, ir įgijęs iš S. Š. (nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 22 d.), kuriam nuosavybės teisė buvo perėjusi iš L. Š. (valdžiusios nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. kovo 24 d.), kurie priestato valdymo teisėtumo teisės aktų nustatytą tvarka nebuvo užginčiję ir net priešingai – konkliudentiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) buvo išreiškusi pritarimą, teismo nuomone, taip pat vertinama atsakovo nenaudai, nes jis, matydamas tokią situaciją, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) galėjo paprasčiausiai nepirkti, o pirkdamas ir norėdamas ateityje ginčyti, turėjo pasirūpinti įrodymais, kad (duomenys neskelbtini) to priestato statybą yra užginčiję arba kad pritarimo priestato stovėjimui toje konkrečioje vietoje nėra davę konkliudentiniais veiksmais.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš Rekonstrukcijos projekto 42 lape esančios Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto papildomos sprendinių brėžinio schemos (duomenys neskelbtini) joje paties atsakovo ranka 2019 m. gegužės 24 d. buvo padarytas įrašas ,,Su sprendiniais sutinku“. Kadangi šioje schemoje ties šalių sklypu riba yra atvaizduotas ir jau esantis pastatytas Namo priestatas 3a¹ž, teismo nuomone, atsakovo sutikimas su sprendiniais, bet nenurodžius ,,su kokiais“, taip pat vertintinas paties atsakovo nenaudai.

Atsakovo argumentai, išdėstyti atsiliepime apie tai, kad jam nuosavybės teise įsigijus Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus bei teisėtai ėmus tiek pėsčiomis eiti, tiek transporto priemonėmis važiuoti per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tokia padėtis itin nepatiko ieškovei, todėl ji ėmė reikšti nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas nuolatines pretenzijas bei tuo pačiu bet kokiomis priemonėmis trukdyti atsakovui patekti į savo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į jame esančius statinius (statyti tvoras, užtvarus ir pan.), teismo nuomone, negali būti laikomi kaip patvirtinantys pagrįstumą atsakovo nesutikimo argumentų dėl per arti sklypų ribos pastatymo priestato įteisinimui be atsakovo sutikimo. Jei ieškovė, neleisdama atsakovui tinkamai naudotis jos naudojamame Žemės sklype nustatytu servitutu, pažeidžia kitas atsakovo teises, tas atsakovas tas jo pažeistas teises gali ginti kitais būdais, bet ne be pagrindo atsisakydamas duoti rašytinį sutikimą dėl per arti sklypų ribos pastatyto priestato įteisinimo pagal pateiktą teismui „gyvenamosios paskirties(vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą.

Be to, Inspekcijos atsiliepime pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 11 d. gavusi atsakovo tos pačios dienos skundą dėl galbūt neteisėtai atliktų priestato statybos darbų, 2019 m. balandžio 24 d. organizavo patikrinimą ir 2019 m. gegužės 2 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-190502-00075 (toliau – patikrinimo aktas). Paminėtina, jog ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinime „Dėl patikrinimo“ (toliau – paaiškinimas) nurodė, kad „1986 m. rugpjūčio 7 d. buvo inventorizuotas priestatas, dėl kurio tariamos nelegalios statybos skundėsi M. P.. <...> patikrinimo metu buvo pateikta sena 1961 m inventorizacijos byla bei nauja 2019-03-20 daryta kadastrinių matavimų byla, iš kurių matosi, kad ginčo priestato duomenys yra identiški projektui. <...> antrasis namo priestatas, tarnaujantis kaip namo įėjimo patalpa, buvo statomas ir baigtas statyti 2005 metais, remontuojant namą“. Atitinkamai, Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad atsakovo skunde nurodyti statybos darbai atlikti 1961 bei 2005 metais. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 8 punktu, numačiusiu, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atliko tyrimą arba buvo įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas, o pagal tuo metu galiojusių Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 48.7 papunktį Inspekcija nutraukdavo skundų ir pranešimų nagrinėjimą dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėdavo, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Taigi Inspekcija, atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimą ir patikrinimo aktą, 2019 m. gegužės 10 raštu Nr. 2D-6345 atsakovą informavo, jog „<...> pagal Jūsų pateiktą skundą atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) šalia gyvenamojo namo priestatai pristatyti apie 1961 ir 2005 metus“, todėl, remdamasi tuo metu galiojusių Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 48.7 papunkčiu, atsakovo aukščiau nurodyto skundo nagrinėjimą nutraukė. Inspekcija, 2019 m. birželio 6 d. gavusi atsakovo 2019 m. gegužės 22 d. skundą „Dėl 2019 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 2D-6345-(15.2) (priimto sprendimo)“, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2D-6345-(15.2) ir patikrinti savavalinės statybos, t. y. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančių priestatų statybos teisėtumą“, 2019 m. birželio 20 d. rašte Nr. 2D-8563 nurodė, jog „<...> statytojos atstovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos <...> Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui <...> pateikė rašytinį paaiškinimą su dviejų liudininkų patvirtinimais, kad minėti priestatai pastatyti 1961 ir 2005 metais. Patikrinus ortofotografinę medžiagą nustatyta, jog statybos darbai vykdyti daugiau kaip prieš 10 metų. Departamentui taip pat buvo pateikta statinio kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad statinio rekonstravimas atliktas 2005 metais“.

Teismas taip pat nevertina kaip pagrįsto ir galinčio nulemti ieškinio atmetimą atsakovo argumento, jog atsakovo teisų pažeidimą lemia tai, kad, patenkinus ieškinį, Namo valdytojui (ieškovei) ateityje iškils problemos, susijusios su Namo tinkama priežiūra, nes, nesant galimybės tinkamai prieiti prie viso Namo, dėl to iškils žemės servituto, suteikiančio teisę per atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) prieiti prie Namo, nustatymo klausimas, o tuomet atsakovo teisėti interesai nukentės vienareikšmiškai ir neabejotina, kad ateityje nebus užkirstas kelias kilti šalių ginčams. Šioje vietoje teismas pažymi, jog, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, būtina atsižvelgti į tai, jog Žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 30 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-979-(14.8.100.) pagrindu (įrašas galioja: 2019 m. lapkričio 19 d.) yra įregistruoti du servitutai: 1) 2 m² kitas servitutas (viešpataujantis), suteikiantis teisę žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini) savininkams (t. y. atsakovui), naudotojams naudotis formuojamo žemės sklypo dalimi, prižiūrint ir remontuojant prie šio sklypo ribos esantį pastatą (3G1p); 2) 79 m² kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per projektuojamą žemės sklypą Nr. 1 iki žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0142:50) (duomenys neskelbtini) savininkams/naudotojams. Kadangi atsakovo naudai nustatyti net du servitutai Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame stovi B. M. vardu įregistruotas Namas ir kiti pastatai, kuriuos yra paveldėjusi ieškovė, teismo nuomone, netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovės patekimui prie Namo priestato 3a¹ž sienos, atstumui iki sklypų ribos esant nuo 21 cm siauriausioje vietoje iki 41 cm plačiausioje vietoje (kas matyti iš ieškovės 2022 m. sausio 26 d. pateiktos geodezininko M. G. padarytos pastato kontrolinės geodezinės nuotraukos), ateityje vis tik prireiktų nustatyti servitutą atsakovo Žemės sklype (duomenys neskelbtini), tai negalėtų nulemti šioje byloje pareikšto ieškinio atmetimo. Tuo labiau, kaip nustatyta ieškovės (jos atstovo) rašytiniu paaiškinimu, atsakovas tiek užvertė tvorą įvairiomis statybinėmis atliekomis, kad ji išvirto ir remiasi į ieškovės Namo sieną. Ieškovės teigimu, kalant Namą plastiko lentelėmis (esant seniems ieškovo namo savininkams (duomenys neskelbtini)) tvora jau stovėjo ir ieškovei bei darbininkams neprireikė nei įeiti į šiuo metu atsakovo valdomą sklypą, nei išardyti tvoros dalį, nes yra tarpas, kurį patvirtina fotonuotrauka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas šiuo atveju remiasi tik prielaida. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė sutinka, šalims sutarus perstatyti griūvančią tvorą ir kol tvoros laikinai nebus, Namo sieną pagerinti prisukant labai ilgalaikę šiltą sienų bei stogų dangą „PIR“, kuriai suteikiama nuo 30-50 metų garantija, ko pasėkoje net nereikėtų ir jokio servituto, nors iš esmės ir be įėjimo į atsakovo kiemą galima tvarkyti Namo sieną, tik reikia ištiesinti į ieškovės sklypą virstančius atsakovo tinklo tvoros stulpelius ir tinklą. Teismo nuomone, toks ieškovės pasiūlymas nėra neprotingas ir /ar kaip nors pažeidžiantis atsakovo teises. „Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų“ (LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-233/2013).

Tačiau, susiklosčius tokiai situacijai, kai, anot atsakovo, vietomis Namo stogas patenka į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ko bylos nagrinėjimo metu ieškovė neužginčijo, ieškovei nurodytina užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a¹ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, dėl atsakovo nurodomo viešosios teisės pažeidimo nenustatęs atsakovo, kaip privataus asmens, esminio teisių ir interesų pažeidimo, neigiamo poveikio jo gyvenimo kokybei ar/ir jo nuosavybei, nenustatęs minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų pažeidimo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinį iš esmės patenkina. Pažymėtina, jog tokia bylos baigtis atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pavyzdžiui, LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-365/2009, 2009 m. birželio 8 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-252/2009, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-706/2013; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį e3K-3-198-969/2018 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2022 m. lapkričio 07 d. advokato padėjėjo A. Š. Ataskaitoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus: ieškovei 850 Eur (pagal sąskaitą 2021_45 už ieškinį ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje ir kasos pajamų kvitą), 480 Eur (pagal sąskaitą 2022_43 už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose ir pagal kasos pajamų kvitus); 600 Eur (pagal sąskaitą 2022_47 už atstovavimą ir konsultacijos 6 teismo posėdžiuose ir pagal kasos pajamų kvitą); trečiajam asmeniui E. M. 400 Eur (pagal sąskaitą ir kasos pajamų kvitą).

2021 m. gruodžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021-45 patvirtina, jog ieškovei už konsultaciją, ieškinio surašymą, atstovavimą teisme ir mediacijoje advokato padėjėjas A. Š. išrašė 850 Eur sąskaitą, kurią, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito Nr. 1122951, ieškovės buvo apmokėta 2021 m. gruodžio 6 d.

2022 m. spalio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022-43 patvirtina, jog ieškovei už konsultacijas ir atstovavimą 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžiuose (6 val. po 80 Eur) advokato padėjėjas A. Š. išrašė 480 Eur sąskaitą, kurią, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 1122968 ir Nr. 1122969, ieškovės buvo apmokėta 2022 m. spalio 17 d.

2022 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022-47 patvirtina, jog ieškovei už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 27 d. , 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. lapkričio 7 d. (6 val. po 100 Eur) advokato padėjėjas A. Š. išrašė 600 Eur sąskaitą, kurią, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito Nr. 1122959, ieškovės buvo apmokėta 2022 m. lapkričio 7 d.

Visų pirma pažymėtina, jog advokato padėjėjas A. Š. Ataskaitoje nurodė neteisingas dalies teismo posėdžių datas. Pavyzdžiui, prašoma priteisti už 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį (nors teismo posėdis vyko gruodžio 6 d.), prašoma priteisti už 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdį (nors teismo posėdis vyko sausio 26 d.), taip pat už 2022 m. kovo 24 d. (nors vyko kovo 23 d.), už 2022 m. gegužės 5 d. (nors vyko gegužės 4 d.), už 2022 m. birželio 4 d. (nors vyko birželio 3 d.) ir už 2022 m. lapkričio 7 d. (nors vyko lapkričio 8 d.). Kadangi teismo posėdžiai vyko, nors ir ne tomis dienomis, teismas klaidingų teismo posėdžio datų nurodymą vertina kaip rašymo apsirikimą ir dėl to priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nemažina. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. kovo 24 d. joks teismo posėdis nevyko, o kovo 23 d. vykęs teismo posėdis užtruko trumpiau nei 30 min (nuo 9.32 iki 9.53 val.), vadovaudamasis Rekomendacijomis, už atstovavimą šiame teismo posėdyje nepriteisia ieškovei prašomos priteisti 100 Eur sumos.

Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone, šioje byloje egzistuoja sąlygos nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įvertinus tai, kad ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį tikslino net 7 kartus, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 2 d. patikslintas ieškinys, 2021 m. gruodžio 10 d. buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 9 d. patikslintas ieškinys, 2022 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas 2022 m. balandžio 5d. patikslintas ieškinys, 2022 m. balandžio 21 d. buvo pateiktas 2022 m. balandžio 19d. patikslintas ieškinys, 2022 m. birželio 9 d. buvo pateiktas 2022 m. birželio 9 d. patikslintas ieškinys, 2022 m. liepos 5 d. buvo pateiktas 2022 m. liepos 4 d. patikslintas ieškinys ir galiausiai 2022 m. spalio 31 d. buvo pateiktas 2022 m. spalio 30 d. patikslintas ieškinys. Kadangi tuo atveju, jeigu tinkamai suformuluotas ieškinys, kuriame būtų buvę tinkamai pareikšti reikalavimai, sutraukti visi dalyvaujantys asmenys ir būtų buvę išvardinti ir pateikti kaip priedai visi įrodymai, kurie buvo teikiami bylos nagrinėjimo metu, būtų buvęs pareikštas iš karto, o ne 2022 m. spalio 31 d., būtų nereikėję bylos tiek daug kartų atidėlioti, teismas, taip pat įvertinus iškovei teismo nustatytą įpareigojimą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteistinas ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas mažina dar 700 Eur suma ir priteisia iš atsakovo ieškovei tik 1 130 Eur (nes 850 + 480 + 600 –100 – 700 = 1 130) bylinėjimosi išlaidų.

2022 m. sausio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022-08 patvirtina, jog trečiajam asmeniui E. M. už konsultaciją, atstovavimą ir atsiliepimo surašymą (5 val.), advokato padėjėjas A. Š. išrašė 400 Eur sąskaitą, kurią, kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito Nr. 1122953 E. M. buvo apmokėta 2022 m. sausio 26 d.

Nors ši 400 Eur suma ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. M. atsiliepime buvo surašyti iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo pateikiami į bylą atstovaujant ieškovę, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteistinas trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas mažina iki 300 Eur.

Ieškinį iš esmės patenkinus, atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

2021 m. liepos 20 d. ieškinį, galutinai patikslintą 2022 m. spalio 31 d., tenkinti.

Leisti ieškovei D. R. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo M. P. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name unikalus Nr. 1995-3005-3015 adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. 4400-5319-3949, pagal pateiktą teismui „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą” Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022 m. birželio 5 d.

Nurodyti, kad ieškovė D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a¹ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 1 130 Eur (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja J. C.