Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. M., V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- kad po pareiškėjos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo B. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmėjo sutuoktinė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- kad pareiškėja D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmėjos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties nežinojo, kad reikia priimti palikimą, todėl niekas iš jų nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Po mamos mirties, toliau liko gyventi tėvų name, jį prižiūri, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. R. tėvas B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kaune. Įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1188 (el. b. l. 14–16, 18). (duomenys neskelbtini) išduotas Mirties liudijimas AA Nr. 370662 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. M., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 14–15, 17, 19). Pareiškėjos tėvų B. M. ir D. M. santuoka įregistruota ir sutuoktuvių liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 437 (el. b. l. 20). 2018 m. rugpjūčio 2 d. testamentų registro išrašo duomenimis po D. M. mirties palikimas nepriimtas (el. b. l. 22). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (el. b. l. 23–24) po B. M. ir D. M. mirties liko naudotojo B. M. vardu įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo norėdama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po pareiškėjos tėvo B. M. mirties palikimą priėmėjo jo sutuoktinė D. M., o po pareiškėjos motinos D. M. mirties palikimą priėmę pareiškėja D. R. pradėdama jį faktiškai valdyti, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (CPK 445 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po jos tėvo B. M. mirties faktiškai priėmė palikimą jo sutuoktinė D. M., patvirtina teismo posėdžio metu pareiškėjos duoti paaiškinimai, kad visi kilnojamieji daiktai po tėvo mirties liko jos motinos žinioje, ji jais naudojosi, prižiūrėjo, toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja M. R., suinteresuotas asmuo V. P.. Dėl teisinių žinių stokos dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nei pareiškėja nei jos motina ar kiti palikėjo vaikai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi likusį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, laikė save paveldimo turto savininke. Mirus D. M., pareiškėja D. R., faktiškai priėmė palikimą likusį po motinos mirties, nes likusį po palikėjos mirties turtą tvarkė savo nuožiūra – dalį daiktų pasiliko sau, kitus atidavė ar išmetė. Nekilnojamąjį turtą, gyvenamąjį namą, kuriame toliau liko gyventi, prižiūrėjo kaip savo – tvarko, remontuoja, moka už komunalines paslaugas (el. b. l. 4–8). Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo pareiškėjos sesuo V. P., liudytoja kaimynė M. R.. Liudytoja parodė, kad mirus pareiškėjos tėvui, name liko gyventi pareiškėjos motina ir pati pareiškėja. Patvirtino, kad po B. M. mirties, namą prižiūrėjo pareiškėjos motina D. M., o po jos mirties – pareiškėja, mirusiosios dukra. Po motinos D. M. mirties pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinusi, kad tokiu būdu priėmė palikimą, nes toliau liko gyventi bendruose tėvų namuose.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos motina D. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio B. M. mirties, o po pareiškėjos motinos D. M. mirties palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja D. R., kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys pateikę atsiliepimus neprieštaravo pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 10,40 Eur, priteistinos iš pareiškėjos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo B. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turtintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išieškoti iš pareiškėjos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,40 Eur (dešimties eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.