Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė Č. S. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 5 d. susitarimą „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos“, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S..

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šis butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, yra gyvenamojo namo antrame aukšte ir išdėstytas per du pastatus, plane pažymėtus indeksais 3A2p ir 4A1p. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso 4,45 kv. m ploto kiemo rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu 5I1b. Šiems pastatams eksploatuoti ir prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas vienas 0,1295 ha ploto žemės sklypas, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo Lietuvos Respublika (562/1295 dalis), S. V., S. V. ir E. V. (144/1295 dalis), L. K. (230/1295 dalis), B. E. B. (106/1295 dalis), J. R. ir V. R. (253/1295 dalis). Ieškovė, kaip nurodytų buto ir kitų negyvenamųjų patalpų bei gyvenamųjų namų valdos žemės sklypo naudotoja, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su paklausimu, prašydama išaiškinti dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo ir dalių nustatymo tvarkos. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 49SFN-1040 atsakė, kad tolimesnis žemės sklypo privatizavimas galimas tik pateikus žemės sklypo planą, atitinkantį Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2011 m. gegužės 5 d. redakcija), reikalavimus. Pradėjusi rinkti duomenis, reikalingus planui parengti, o vėliau gavusi iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-405-432/2012 pagal B. E. B. ieškinį, ieškovė sužinojo apie L. K., J. B., Jurgitos ir V. R. bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, 2009 m. spalio 5 d. sudarytą susitarimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos. Ieškovės manymu, susitarimas, pažeidžia jos, kaip buto savininkės, teisę naudotis šiuo turtu ir įstatymo saugomą interesą, todėl pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis). Susitarimo šalys nesudarė sąlygų suinteresuotiems asmenims (butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkams, tarp jų ir ieškovei) patiems ar per atstovus dalyvauti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto svarstymo procese, o atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba neužtikrino suinteresuotų asmenų teisių apsaugos nuo pažeidimų, nesuteikė sąlygų kitiems suinteresuotiems asmenims išreikšti savo nuomonę dėl naudojimosi tvarkos, nepateikė susipažinti žemės sklypo naudojimosi projekto. Šios aplinkybės, taip pat ginčijamo susitarimo 4 punkte išdėstyti atsakovų pareiškimai, įvertinus tai, kad jie žinojo, jog kiti suinteresuoti asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos plano projektą, iš suinteresuotų asmenų negauti pareiškimai dėl parengto žemės sklypo naudojimo tvarkos plano projekto, rodo atsakovų nesąžiningumą (CK 1.5, 6.158, 6.163 straipsniai). Nors žemė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tačiau bendraturčiai turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo ir nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio ar nuomininko (naudotojo) teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis 7 punktas). Be to, ginčo susitarimu sukelti materialiniai teisiniai padariniai sudaro ieškovei teisinę kliūtį rengti žemės sklypo planą, pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7, 8 punktų reikalavimus, šį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka derinti ir siekti įgyti naujas civilines teises ir pareigas. Ginčijamu susitarimu nustatyta žemė sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ir varžo jos teisę tenkinti ūkinius ir eksploatacinius poreikius, susijusius su nuosavybės teise priklausančio buto eksploatavimu, priežiūra ir pagerinimu.