Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-458-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: e2A-458-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11863-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: M. P.
Ieškovas: D. R.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, E. M.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-458-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-11863-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1876-527/2022 pagal ieškovės D. R. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl savavališkos statybos įteisinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir, patikslinusi reikalavimus, prašė leisti ieškovei be atsakovo M. P. sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) pagal 2022 m. birželio 5 d. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – rekonstrukcijos projektas), ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jos tėvas B. M. 1953 m. savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą. B. M. mirus 1985 m., gyvenamąjį namą ėmė valdyti D. M., mirusi 2006 m. (duomenys neskelbtini) kuri 2005 m. prie esamos namo verandos, nesant kitai galimybei, ją prailgindama lygiai iki galinės namo sienos, pristatė 5,01 kv. m tualetą ir vonią (1-12). Kitoje namo pusėje buvo pristatyta 1,96 kv. m virtuvėlė (1-6) ir namo įėjimo veranda (prailginta į priekį padidinat 1,72 kv. m), dėl ko namo naudingas plotas padidėjo 8,69 kv. m. Po tėvų mirties ieškovė faktiškai priėmė palikimą; šis juridinis faktas yra nustatytas. Vykdant palikimo priėmimo procedūrą, paaiškėjo, kad būtina įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją (2005 m. prailgintą verandą ir kitus savavališkos statybos padarinius), t. y. to nepadarius, ieškovė negali privatizuoti žemės sklypo (žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai) ir susitvarkyti gyvenamojo namo nuosavybės. Tam reikalingas namo rekonstrukcijos projektas, statybų leidimas, reikia sumokėti infrastruktūros mokestį, statybų mokestį (procedūros jau atliktos). Be to, kadangi namas nuo statybos pabaigos (1953 m.) buvo inventorizuotas, bet tuo metu, remiantis istoriniais dokumentais, daiktinės teisės nebuvo įformintos (įregistruotos teismo keliu), šiuo metu, norint įregistruoti daiktines teises (paveldėjimą), savavališkos statybos padarinius, yra reikalingas formalus kaimyninio sklypo, kurio savininkas yra atsakovas, sutikimas. Tačiau atsakovas kategoriškai atsisako duoti sutikimą ir savo atsakymu pareikalavo perstatyti namą, pastatytą dar 1953 metais, per 60 dienų terminą ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl namo nugriovimo. Iki prašymo duoti sutikimą gavimo atsakovui nei namas, nei veranda, nei patalpa 1-6 netrukdė, todėl yra nesuprantamas atsakovo priešiškumas ir kenkimas. Taigi, ieškovė be atsakovo, gyvenančio savo įgytame sklype vos 4 metus, sutikimo negali įteisinti 68 metus stovinčio namo ir 16 metų savavališkos statybos padarinių bei privatizuoti žemės sklypo. Tik gavus atsakovo sutikimą dėl namo savavališkos statybos padarinių įteisinimo ir įteisinus namą, pajudės žemės privatizavimo procesas, ieškovė perves pinigus valstybei už išperkamą žemę, t. y. valstybė gaus pajamų. Nors atsakovas aiškina, kad jis neprivalo teikti motyvų, dėl ko neduoda sutikimo įteisinti statybą, bet atsakovo nesutikimo motyvą pagarsino advokatas – ieškovė turi nugriauti jai priklausančius tris legaliai stovinčius ūkinius pastatus (sandėlį, malkinę ir katilinę), nutiesti toje vietoje kelią į jo sklypą ir tada bus neva išspręsti visi paties atsakovo sugalvoti nesutarimai. Tai yra atsakovas nepasirašo ne dėl to, kad jam trukdo pristatyti 6,97 kv. m, bet dėl to, kad jis nori nugriauti ieškovės statinius ir įsirengti sau atskirą įvažiavimą per ieškovės išperkamą žemę į savo žemės sklypą. Tai yra atsakovas šantažuoja ieškovę, daro psichologinį spaudimą jai ir stengiasi atimti ieškovės nuosavybę.

3. Atsakovas M. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė, neturėdama gretimo sklypo nei ankstesnio savininko, nei dabartinio savininko – atsakovo – rašytinio sutikimo, rekonstravo gyvenamąjį namą, kuris ženkliai priartėjo prie atsakovui šiuo metu priklausančio žemės sklypo (arčiau nei 1 metro atstumu), o vietomis gyvenamojo namo stogas patenka į atsakovo žemės sklypą, todėl darytina vienareikšmė išvada, kad gyvenamojo namo rekonstravimas yra savavališkas ir tokiu būdu ieškovė pažeidžia atsakovo, kaip savininko, teises. Negana to, padarius prielaidą, kad gyvenamojo namo rekonstravimo įteisinimas galimas pagal parengtą projektą, gyvenamojo namo valdytojui (šiuo metu ieškovei) ateityje iškils problemos, susijusios su namo tinkama priežiūra, t. y. šiuo metu ir ateityje nebus galimybės tinkamai prieiti prie viso namo. Tai reiškia, kad iškils žemės servituto, suteikiančio teisę per atsakovo žemės sklypą prieiti prie namo, nustatymo klausimas. Tokiu būdu atsakovo teisėti interesai nukentės vienareikšmiškai ir neabejotina, kad ateityje nebus užkirstas kelias kilti šalių ginčams.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. gavęs ieškovės prašymą ,,Dėl nuomos teise valdomo valstybinės žemės sklypo išpirkimo. Dėl informacijos pateikimo“ ieškovę telefonu informavo, kad žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo procedūra bus tęsiama atlikus pastatų teisinę registraciją. Be to, trečiasis asmuo, 2021 m. balandžio 2 d. gavęs ieškovės prašymą leisti įteisinti rekonstruotą namą, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 8SD-2089-(14.8.94.) informavo ieškovę, kad tarnyba teisės aktais nėra įgaliota išduoti sutikimų įregistruoti pastatus Nekilnojamojo turto registre ar įteisinti jau pastatytų statinių savavališkos statybos (esamų statinių rekonstrukcijos) bei nurodė neprieštaravimą, kad B. M. įpėdiniai, pagal įstatymą žemės sklype nustatyta tvarka parengę dokumentaciją, nepažeisdami trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, atliktų gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams. Tarnyba nurodė, kad jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios visas ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes, todėl nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas yra privataus pobūdžio, t. y. išimtinai susijęs su ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiais dėl ginčo statinių įteisinimo be atsakovo sutikimo, ir nepatenka į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) reguliuojamą sritį, kuri apibrėžia inspekcijos kompetenciją. Be to, inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, todėl nustačiusi, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti 1961 bei 2005 metais, inspekcija nenagrinėjo atsakovo pateiktų skundų.

6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo E. M. prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra ieškovės brolis ir gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė, t. y. Kaune, (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo dėl ieškinio pagrįstumo nurodė iš esmės analogiškus motyvus kaip ir ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. 1) leido ieškovei D. R. (gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) be atsakovo M. P. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą teismui „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas rekonstrukcijos projektą” Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022 m. birželio 5 d.; 2) nurodė, kad ieškovė D. R. privalo užtikrinti, jog vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a¹ž stogo nepatektų į atsakovo žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).

9. Teismas tenkino ieškinį, nenustatęs atsakovo, kaip privataus asmens, esminio teisių ir interesų pažeidimo, neigiamo poveikio jo gyvenimo kokybei ar/ir jo nuosavybei, taip pat nenustatęs minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų pažeidimo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Anot teismo, tokia bylos baigtis atitinka ir kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009, 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, Nr. 3K-3-252/2009, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 ir kt.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-2617 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, Formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ prieduose esančiame žemės sklypo plane yra L. Š. parašas, kad ji su žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais sutinka. Anot teismo, tai patvirtina, jog tuometinė atsakovo žemės sklypo naudotoja L. Š., 2013 m. birželio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapusi to sklypo savininke ir iki savo mirties nekėlusi valstybės institucijose jokio ginčo dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatyto ieškovės priestato 3a¹ž, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą taip pat ir savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a¹ž įteisinimui. Teismo nuomone, buvus tokiai situacijai, kai gyvenamojo namo priestatas pagal tuometines sklypų ribas netgi pateko į L. Š. valdytą žemę, tiek valstybė, kuriai priklausė žemė, tiek L. Š., turėdamos pilną teisę nesutikti su priestato 3a¹ž pastatymu net už žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribos, galėjo reikalauti tokios savavališkos statybos pašalinimo, tačiau vietoje to sutiko, kad sklypų riba būtų patraukta (pastumta) į šiaurės rytus, ko pasekoje, L. Š. sutikus, priestatas 3a¹ž atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje yra ir šiuo metu.

11. Teismas atsakovo nenaudai vertino aplinkybę, kad atsakovas, žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įgijo 2017 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MS-2894 pagrindu, t. y. tuo metu, kai ginčo objektu tapęs priestatas 3a¹ž jau stovėjo ir nebuvo daugiau perstatinėjamas, ir įgijęs iš S. Š. (nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 22 d.), kuriam nuosavybės teisė buvo perėjusi iš L. Š. (valdžiusios nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. kovo 24 d.), kurie priestato valdymo teisėtumo teisės aktų nustatytą tvarka nebuvo užginčiję ir net priešingai – konkliudentiniais veiksmais L. Š. buvo išreiškusi pritarimą. Teismo įsitikinimu, atsakovas, matydamas tokią situaciją, žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), galėjo paprasčiausiai nepirkti, o pirkdamas ir norėdamas ateityje ginčyti, turėjo pasirūpinti įrodymais, kad Šinkūnai to priestato statybą yra užginčiję, arba, kad pritarimo priestato stovėjimui toje konkrečioje vietoje nėra davę konkliudentiniais veiksmais. Be to, teismas taip pat atsakovo nenaudai vertino aplinkybę, kad jis pats savo ranka 2019 m. gegužės 24 d. rekonstrukcijos projekto 42 lape padarė įrašą ,,Su sprendiniais sutinku“, tačiau nenurodė su kokiais.

12. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, kad vietomis ieškovės gyvenamojo namo stogas patenka į atsakovo žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ko bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo, ieškovei nurodė užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a¹ž stogo nepatektų į atsakovo žemės sklypą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovas M. P. prašo:

- konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo,

arba (alternatyviai)

- absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nekonstatavus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti,

arba (alternatyviai)

- apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

- priteisti atsakovui iš ieškovės D. R. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl ankstesnės atsakovui šiuo metu priklausančio žemės sklypo savininkės L. Š. konkliudentinių veiksmų, į bylą neįtraukęs jos teisių perėmėjo S. Š.. Taigi, šioje byloje teismo sprendimas neabejotinai turės esminės įtakos neįtraukto dalyvauti byloje S. Š. materialiosioms teisėms ir pareigoms, dėl ko šioje byloje konstatuotinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;

14.2. Pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir tenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo pareiškusi, t. y. nurodė, kad ieškovė privalo užtikrinti, jog vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a¹ž stogo nepatektų į atsakovo žemės sklypą;

14.3. Bylos duomenys patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo savavališkai rekonstruotas, o būtent: savavališkai, t. y. be statybą leidžiančių dokumentų, buvo pastatytos gyvenamojo namo sudėtinės dalys (priestatai), kurie 1986-08-07 kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėti indeksais 3a1ž ir 4a1m. Kadangi nėra paties Gyvenamojo namo ir jo sudėtinių dalių (priestatų), pažymėtų indeksais 3a1ž ir 4a1m, statybą leidžiančių dokumentų (dėl ko tokia jų statyba yra vienareikšmiškai savavališka), todėl darytina išvada, kad tokiu būdu ser se (lot. savaime) jau yra pažeidžiamos atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo 50 savininko, teisės ir teisėti interesai, o atsakovas neprivalo duoti sutikimo (pritarimo) tokios gyvenamojo namo savavališkos statybos (rekonstravimo) įteisinimui;

14.4. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo sudėtinės dalies (priestato), kuris 1986-08-07 gyvenamojo namo kadastro ir registro archyvinėje byloje pažymėta indeksu 3a1ž – riba iki atsakovo žemės sklypo 50 ribos sumažėjo atitinkamai nuo 0,21 0 iki 0,41 m, t. y. akivaizdžiai arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu;

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti teisės normas, reglamentuojančias statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, statybą (rekonstravimą) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose. Anot apelianto, esant savavališkai statybai, joks gretimo savininko sutikimas ar nesutikimas objektyviai negali būti duodamas. Priešingu atveju savavališkos statybos statytojo teisė būtų kildinama iš neteisės. Šios bylos atveju ieškovė atliko jai priklausančio gyvenamojo namo savavališką statybą (rekonstravimą) dar iki 2005 metų ne ant esamo statinio pamatų, o padidindama užstatymo plotą bei tūrį, arčiau atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, nei tai numatyta teisės aktų reikalavimuose, todėl privalėjo ir privalo turėti ne tik statybą leidžiantį dokumentą, bet ir ankstesnių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (valdė patikėjimo teise iki 2013 m. birželio 26 d.), L. Š. bei S. Š. (valdė nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) – arba atsakovo aiškiai išreikštą (rašytinį ir pan.) sutikimą;

14.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad rekonstrukcijos projekto 42 lape esančios žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto papildomos sprendinių brėžinio schemoje paties atsakovo ranka 2019 m. gegužės 24 d. buvo padarytas įrašas ,,Su sprendiniais sutinku“ ir kad toks atsakovo sutikimas su sprendiniais, bet nenurodžius ,,su kokiais“, vertintinas paties atsakovo nenaudai, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, jis, pagal notarinį sandorį įsigijęs žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, neprivalėjo žinoti ir domėtis apie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo savavališką rekonstravimą bei, juo labiau, pasirūpinti įrodymais, kad ankstesni savininkai (pardavėjai) Šinkūnai ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priestato, pažymėto 3a¹ž, savavališką statybą yra užginčiję, arba, kad pritarimo priestato stovėjimui toje konkrečioje vietoje nėra davę konkliudentiniais veiksmais;

14.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą bei statinių ir jų kadastrinių duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, taip pat nepagrįstai byloje atsisakė ex officio (pagal pareigas) taikyti niekinius sandorius reglamentuojančią CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Apelianto įsitikinimu, kadangi teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nėra, taip pat kadangi ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra ne tik savavališkai pastatytas, bet ir savavališkai rekonstruotas ir dėl to nėra jokių statybą leidžiančių dokumentų, todėl darytina vienareikšmiška išvada, jog ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrindu yra niekinis ir negaliojantis nuo jo įregistravimo momento;

14.8. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieškovei. Byloje nesant objektyvių duomenų (pvz., statybą leidžiančių dokumentų ar pan.), teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas leisti ieškovei atlikti gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savavališko rekonstravimo įteisinimą pagal parengtą rekonstravimo projektą. Juolab, kad teismas nepagrįstai nevertino kitų bylos duomenų (pvz., 1986 m. rugpjūčio 7 d. gyvenamojo namo kadastro ir registro archyvinės bylos, valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. birželio 20 d. rašto Nr. S-25045 (1.11 Mr), UAB „Geodezininkai“ 2021 m. sausio 14 d. parengtos situacijos schemos);

14.9. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl:

- viso ir/ar dalies gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo;

- gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinio – nukrypimo nuo teisės aktuose nustatytų atstumų dydžio, t. y. ar toks nukrypimas yra ženklus arba nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu;

- gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinys – nukrypimas nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų ir dėl to CK 1.5 straipsnio prasme galėtų būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo;

- atsakovo pareigos motyvuoti atsisakymą duoti sutikimą (pritarimą) gyvenamojo namo savavališkos statybos (rekonstravimo) įteisinimui neprivalomumo;

- atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininko, teisėto intereso, kad po savavališkos statybos gyvenamasis namas būtų bent 1 (vieno) metro atstumu iki atsakovo žemės sklypo ribos;

- gyvenamojo namo savininko (-ų) ir valdytojo (-ų) (šiuo metu ieškovės) tinkamos galimybės tinkamai naudoti ir naudoti (eksploatuoti, prižiūrėti ir pan.) gyvenamąjį namą ir, kad toks naudojimas bei valdymas nepažeis atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių ir teisėtų interesų;

- gyvenamojo namo teisinės registracijos ieškovės tėvo B. M. vardu pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, legitimumo ir teisėtumo;

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalį, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad leidžiama ieškovei be atsakovo sutikimo įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name pagal pateiktą teismui rekonstravimo projektą, kuris nėra tinkamai pasirašytas (elektroniniu parašu ir pan.) ir atitinkamai įkeltas į informacinę sistemą „Infostatyba“, dėl ko iškovei atsiranda galimybė tokį rekonstravimo projektą pakoreguoti, t. y. po teismo sprendimo priėmimo jį tikslinti ir tokiu būdu keisti jį išskirtinai jai naudinga linkme.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime ieškovė D. R. apeliacinės instancijos teismo prašo M. P. apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

15.1. Ieškovė atliko namo inventorizaciją, susimokėjo visus statybos ir infrastruktūros mokesčius, bet negali iki galo vykdyti gyvenamojo namo įteisinimo, registruoti namo rekonstrukcijos projekto statybų inspekcijos sistemoje, nes trūksta vieno kaimyno – apelianto sutikimo. O apeliantas ginčija seniai, dar 1986 metais inventorizuotos patalpos legitimumą, kas nėra ieškinio dalykas. Be to, tokiam legitimumui ginčyti, yra reikalinga kreiptis į administracinį teismą su savarankišku skundu, o ne šioje bendros kompetencijos teismo byloje kelti klausimus dėl nuosavybės juridinių faktų registravimo teisėtumo ar neteisėtumo;

15.2. Pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už ieškinio ribų (nepažeisdamas ultra vires principo) išsamiai atskleidė bylos esmę, t. y. nustatė savavališkos statybos mastą, vietą, išsiaiškino apelianto lūkesčius. Tai yra pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už ieškinio dalyko, išsiaiškino, kad apeliantui netrukdo 2005 m. ieškovės mamos statytos baigtos statybos padariniai ir priėmė motyvuotą nutartį patenkindama ieškovės ieškinį pilna apimtimi;

15.3. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, kad atsakovas, nuolat išeidamas už ieškinio ribų, teikė nemotyvuotus žodinius ir rašytinius reikalavimus, kurie prilygo savarankiško skundo, teismingo administracinių teismų kompetencijai, reikalavimams, dėl valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje įregistruotos statinio dalies legitimumo;

15.4. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas išeina už ieškinio ribų ir nieko nekalba apie paties ieškinio dalyką, nenurodo kaip būtent 2005 m. statybos padariniai pažeidžia jo teises, iš ko darytina išvada, kad apeliantas konkliudentiniais veiksmais ir teisme pasisakydamas sutiko, kad 2005 m. statybos padariniai gali būti be jo sutikimo įteisinti, nes jam tai netrukdo ir jo teisių nepažeidžia;

Šalies argumentai

15.5. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą neįtraukęs į bylos nagrinėjimą S. Š., yra deklaratyvūs. Apeliantas nenurodo kokių teisių ir pareigų įgijo ar išsaugojo S. Š. po namo pardavimo ir savininko teisių pabaigos;

15.6. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovei užtikrinti, kad vanduo nuo gyvenamojo namo stogo nepatektų į atsakovo sklypą, nekeičia bylos esmės ir nelaikytina ultra vires (įgaliojimų viršijimo) pažeidimu, todėl nedaro teismo sprendimo absoliučiai negaliojančiu. Ieškovės teigimu, teismas tik pasisakė dėl teiginių, kuriuos nurodė atsakovas, kad neva nuo gyvenamojo namo stogo vanduo patenka į jo sklypą. Vis dėlto, atsakovo sklypas yra aukščiau nei ieškovės sklypas, o visiems žinoma, kad vanduo į kalną neteka, be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės namo stogo ir atsakovo sklypo yra tarpas 21–41 cm. Taigi, pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į atsakovo teiginius neva vanduo nuo ieškovės namo stogo teka į kalną, į atsakovo sklypą, deklaratyviai nurodė, kad ieškovė turi užtikrinti, kad vanduo netekėtų į apelianto sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Nustatyta, kad 1953 m. ieškovės tėvas B. M. savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – Namas), kuriam 1985 m. mirus Namą ėmė valdyti D. M. (mirusi 2006 m. (duomenys neskelbtini) kuri 2005 m. prie esamos namo verandos, ją prailgindama lygiai iki galinės namo sienos, prisistatė 5,01 kv. m tualetą ir vonią (rekonstrukcijos projektas 1-12). Namas nepriartėjo prie apelianto (atsakovo) valdomo žemės sklypo ribos. Kitoje Namo pusėje buvo pristatyta 1,96 kv. m virtuvėlė (rekonstrukcijos projektas 1-6) ir Namo įėjimo veranda (rekonstrukcijos projektas 1-1) prailginta į priekį padidinat ją 1,72 kv. m. Šiuo metu ieškovė, kaip paveldėtoja, tvarkosi nuosavybės dokumentus į Namą, statytą 1953 m. statytojo B. M., kuriam 2020 m. kovo 17 d. teismo sprendimu buvo pripažinta nuosavybės teisė. Namas su priklausiniais yra įregistruoti VĮ Registrų centre, pagal 1986 m. rugpjūčio 7 d. atliktus Namo kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, kad jau tuo metu buvo pastatytos namo sudėtinės dalys priestatas 3a1ž ir veranda 4a1m, o įregistruotas Namo plotas yra 106,83 kv. m.

19. Žemės sklypas (0,0621 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau ir – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi Namas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė siekia privatizuoti šį žemės sklypą, tačiau tam reikia įteisinti 2005 m. atliktus savavališkos statybos padarinius. Neįteisinus Namo rekonstrukcijos, ieškovė negali privatizuoti žemės, susitvarkyti Namo nuosavybės dokumentų. Ieškovė parengė „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstrukcijos projektą“ Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022-06-05 (pateiktas į bylą 2022 m. spalio 31 d. su patikslintu ieškiniu) (toliau – rekonstrukcijos projektas), pagal kurį siekia įteisinti 2005 m. atliktą savavališką statybą (prailginta veranda ir pristatyta virtuvėlė), tačiau apeliantas (atsakovas), kuris gretimą žemės sklypą su gyvenamuoju namu įsigijo iš S. Š. 2017 m. birželio 20 d., neduoda sutikimo, motyvuodamas tuo, kad Namas (jo sudėtinė dalis 3a1ž) yra per arti jo žemės sklypo (mažiau kaip 3 metrai atstumu).

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą - leisti ieškovei D. R. be atsakovo M. P. sutikimo, įgyvendinti teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą teismui „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas rekonstrukcijos projektą” projekto Nr. SPRC-21/08-TDP, data 2022-06-05. Be to, teismas, savo iniciatyva, nusprendė - nurodyti, kad ieškovė D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas.

21. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad: 1) į bylą neįtraukus S. Š. trečiuoju asmeniu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; 2) Namo sudėtinės dalys 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda) pastatytos savavališkai, o priestatas 3a1ž pastatytas ir nesilaikant 3 metrų atstumo iki apelianto sklypo ribos; 3) teismas turėjo ex officio Nekilnojamojo turto registre atliktą Namo registraciją (nuosavybės teisių ieškovės tėvo B. M. vardu), pagal 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius kadastrinius duomenis, pripažinti niekine; 4) teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes tenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo pareiškusi.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio esmė ir tikslas – įteisinti 2005 m. atliktą namo rekonstrukciją, t. y. įteisinti prailgintą verandą ir pristatytą virtuvėlę. Tuo tikslu, priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovė pateikė teismui tinkamai parengtą ir pasirašytą rekonstrukcijos projektą. Taigi ieškovė nustatė ieškinio ribas (nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą), kuriose šalių ginčas ir turi būti nagrinėjamas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas <...> (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos reglamentuojamos CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl S. Š. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

24. Apeliantas nurodo, kad S. Š. turėjo būti įtrauktas į bylą, nes jis paveldėjo po L. Š. mirties žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kurį įsigijo apeliantas. Apeliantas mano, kad byloje sprendžiant dėl L. Š. konkliudentinių veiksmų galimai pritariant Namo savavališkai statybai (rekonstravimui), priimtas teismo sprendimas turės įtakos S. Š. materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė, kokią įtaką teismo sprendimas turi S. Š. materialiosioms teisėms ir pareigoms, pateikdamas tik deklaratyvų teiginį, kad tokia įtaka bus. Pažymėtina, kad bylos ginčo esmė – savavališkos rekonstrukcijos, pagal teismui pateiktą rekonstrukcijos projektą, įteisinimas be apelianto sutikimo. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, S. Š. nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos, t. y. jo teisinė padėtis niekaip nesikeičia. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl Namo sudėtinių dalių 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda) statybų savavališkumo (nurodytų Namo 1986 m. rugpjūčio 7 d. kadastro ir registro archyvinėje byloje)

27. Apeliantas nurodo, kad Namo sudėtinės dalys 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda) (nurodytos namų valdos techninėje apskaitos byloje, 1986 m. rugpjūčio 7 d. pakeitimai) pastatytos savavališkai, o priestatas 3a1ž pastatytas ir nesilaikant 3 metrų atstumo iki apelianto sklypo ribos, todėl jis neturi motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą Namo rekonstrukcijos įteisinimui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai susiję su Namo sudėtinių dalių 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda) statybų savavališkumu, nėra reikšmingi vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29. Byloje nustatyta, kad Namas nuosavybės teisėmis priklausė mirusiam B. M., kurio plotas – 106,83 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1986 m. rugpjūčio 6 d. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos (1986 m. rugpjūčio 7 d. pakeitimai) matyti, kad Namo sudėtinės dalys 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda) jau buvo pastatytos. Ieškovė pareiškė reikalavimą, kurio esmė (ieškinio dalykas) - įteisinti 2005 m. atliktą namo rekonstrukciją, t. y. įteisinti prailgintą verandą ir pristatytą virtuvėlę, o ne įteisinti 1986 m. jau esamas (įteisintas) patalpas (tai matyti iš pačio rekonstrukcijos projekto, jame esančių dokumentų tokių kaip: brėžiniai (51, 52, 53, 62 psl.), 2019-10-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašto Nr. 70-2-3255 „Dėl įmokos už savavalinės statybos įteisinimą apskaičiavimo“ (44 psl.); eksperto A. Z. savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų sąnaudų ekspertizės akto Nr. 20-09/03). Iš rekonstrukcijos projekto matyti, kad Namo sudėtinių dalių pažymėtų indeksais 3a1ž (priestatas) ir 4a1m (veranda), šiame rekonstrukcijos projekte nėra, tačiau šias apelianto nurodomas patalpas atitinka rekonstrukcijos projekte (62 psl.) esantys indeksai 1-7 ir 1-1 bei 1-12. Kaip jau minėta, pagal rekonstrukcijos projektą norima įteisinti Namo patalpas: 1-6 (pristatyta prie patalpos 1-7, tačiau ne toje Namo pusėje, kuri ribojasi su apelianto sklypo riba), 1-1 ir 1-12 (rekonstruota buvusi 4a1m veranda, ko pasekoje veranda pailgėjo 1,72 kv. m bei atsirado patalpa 1-12), tačiau apeliantas dėl šių patalpų pristatymo prie Namo (tokio Namo rekonstravimo) nenurodo jokių savo teisių pažeidimo ir tuo nemotyvuoja savo nepritarimo rekonstrukcijos projektui. Apelianto argumentai dėl Namo patalpos, rekonstrukcijos projekte pažymėtos 1-7 (atitinka apelianto nurodomą patalpą 3a1ž), kuri yra arčiau negu 3 metrai iki apelianto žemės sklypo ribos išsamiau nesvarstytini, nes Namo rekonstrukcijos projekte šios patalpos matmenys nėra keičiami (jos išorinė siena nepasislenka link apelianto sklypo ribos), t. y. ji nėra rekonstruojama.

30. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui nepateikus įrodymų, jog rekonstrukcijos projektas (jo sprendiniai), kuriuo siekiama įteisinti 2005 m. atliktas savavališkas statybas, pažeidžia apelianto teises, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl teismo pareigos ex officio naikinti Namo registraciją B. M. vardu

31. Apeliantas nurodo, kadangi teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nėra, kadangi Namas yra ne tik savavališkai pastatytas, bet ir savavališkai rekonstruotas ir dėl to nėra jokių statybą leidžiančių dokumentų, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad ieškovės tėvo B. M. nuosavybės teisės į Namą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre Kauno rūmų 2020-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1363-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10397-2019-2) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrindu yra niekinis ir negaliojantis nuo jo įregistravimo momento.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

33. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registracija VĮ Registrų centre nėra sandoris, kuriam gali būti taikomos sandorių negaliojimo normos. Sandoriai yra valiniai asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, tuo tarpu nekilnojamojo turto registracija yra atliekama nepriklausomai nuo VĮ Registrų centro valios, o remiantis tai reglamentuojančiais teisės aktais bei atlieka tik išviešinimo funkciją (įregistravimas nekeičia asmens teisių ir pareigų). Todėl apeliantui, siekiant panaikinti atliktą nekilnojamojo turto registraciją, reikia kreiptis dėl jos nuginčijimo, arba dėl jos įregistravimo pagrindo nuginčijimo, priklausomai nuo to, kas lėmė galimai neteisėtą nekilnojamojo turto įregistravimą.

Dėl išėjimo už ieškinio ribų

34. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, savo iniciatyva nusprendė (nurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) - nurodyti, kad ieškovė D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad „susiklosčius tokiai situacijai, kai, anot atsakovo, vietomis Namo stogas patenka į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ko bylos nagrinėjimo metu ieškovė neužginčijo, ieškovei nurodytina užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“.

35. Apeliantas nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes byloje ieškovė ieškiniu pareiškė tik vieną reikalavimą, jokio reikalavimo dėl užtikrinimo, jog vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į apelianto žemės sklypą 50 nebuvo pareikšta.

36. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ieškinio ribų yra išaiškinęs, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

38. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi, ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio esmę, turinį ir tikslus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė - nurodyti, kad ieškovė D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į atsakovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Priėmęs tokį sprendimą, kurio neprašė ieškovė, kuris iš esmės naudingas tik apeliantui ir, kuris nėra išvestinis iš pagrindinio ieškovės reikalavimo, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas tam tikrų kategorijų bylose (šeimos, vartojimo teisinių santykių, viešo intereso gynimo ir pan.) gali išeiti už ieškinio ribų, tačiau nagrinėjamu atveju šalių ginčas (dėl savavališkos statybos įteisinimo) nepatenka į tą bylos kategoriją, kur teismas gali peržengti ieškinio ribas.

40. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, ieškovės pareikštas reikalavimas patenkintas, kad teismas savo iniciatyva peržengė ieškinio ribas, sprendžia, kad teismo sprendimas patikslintinas, pašalinant sprendimo dalį, kuria buvo peržengtos ieškinio ribos, patį teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

42. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, jį patikslinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. (CPK 93 straipsnis).

44. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 800 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

45. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

46. Tokiu būdu ieškovės prašymas atmestinas, nes, kaip minėta, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.

47. Iš apelianto priteistinos 6 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą, pašalinant jo rezoliucinės dalies 3 dalį – „nurodyti, kad ieškovė D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti, kad vanduo ir sniegas nuo jos priestato 3a1ž stogo nepatektų į atsakovo Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas“.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė