Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinio akto apskundimo terminą, civilinių teisinių santykių subjektų pažeistų teisių gynimo būdus, restitucijos taikymą, kasacinio nagrinėjimo dalyką, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė V. B. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. J. prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 11 punktą dėl Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), pardavimo S. D. Jurbarko rajone“; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o atsakovai S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Jurbarko r., Skirsnemunės sen., Pilies II k., ir taikyti restituciją. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. J. taip pat prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.Ieškiniuose nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys pastato – remonto dirbtuvių, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių Jurbarko r., Pilies II k., kurio bendraturtis ir 52/100 dalių savininkas yra atsakovas S. D., o trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. J. yra savininkė sandėlio (esančio Jurbarko r., Skirsnemunės sen., Pilies II kaime), kuris yra pastatytas greta minėtų remonto dirbtuvių. Šie pastatai anksčiau įėjo į kooperatinės bendrovės pastatų kompleksą, prie kurio buvo įrengtas ir naudojamas betonu grįstas kelias. Statinių kompleksą išpardavus atskiriems pirkėjams, šiuo keliu buvo naudojamasi privažiuoti pirmiau nurodytų remonto dirbtuvių, sandėlio. Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-2026) buvo patvirtintas 2007 metais parengtas Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir suformuotos piliečiams žemės sklypų ribos, plotai, specialiosios žemės ir miško sąlygos pagal 1 priedą, kuriame 11 eilės numeriu įrašyta, kad S. D. suformuotas 1,45 ha žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. 363. Į šį suformuotą žemės sklypą įtrauktas betonu grįstas kelias. Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), pardavimo S. D. Jurbarko rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-3271) nurodyta parduoti S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 363, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Jurbarko rajone, Skirsnemunės seniūnijoje, Pilies II kaime (toliau – ir Sklypas). Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 2009 m. gruodžio 18 d. sutartimi nurodytas Sklypas 4800 Lt (1390,18 Eur) parduotas atsakovui S. D., šis jį įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove D. D..Ieškovės teigimu, atsakovams S. D. ir D. D. parduotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes į šio žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo naudojamas kaip vienintelis privažiavimo kelias prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies, tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą prie jai priklausančios statinio dalies. Remonto dirbtuvių tiesioginė paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip gamybos, pramonės, tačiau atsakovui buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl buvo pažeistos Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, o žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. J. nurodė, kad: atsakovų S. D. ir D. D. Sklypo riba yra šalia jai priklausančio pastato vakarinės sienos, tačiau dėl palikto per mažo atstumo nuo Sklypo ribos iki pastato sienos yra trukdoma naudotis šio sienoje įrengtomis durimis, kai prie jų privažiuojama transportu; į Sklypo ribas įtraukus betonu grįstą kelią, ji prarado galimybę privažiuoti prie sau priklausančio sandėlio (egzistuoja tik teorinė privažiavimo galimybė, norėdama pasiekti sau priklausantį, sandėliuką, ji turėtų įsirengti naują kelią ), buvo apribota galimybė naudotis nuosavybės teise priklausančiu objektu, taip pat atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą apie jai priklausantį pastatą; suformuotas Sklypas yra nepagrįstai didelis.