Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (b.l. 2–7, 88–93, 123–128, t. I), kuriuose prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 11 punktą dėl Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo S. D. Jurbarko rajone“; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.

Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtis ir 52/100 dalių savininkas yra atsakovas S. D.. Ieškovės tėvas dar iki dalies remonto dirbtuvių perleidimo ieškovei sužinojo, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančią pastato dalį, nes nėra galima numatyti kelio, kuriuo būtų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. Ieškovės tėvas, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių, kuriame buvo suorganizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Po šio susirinkimo ieškovė, 2012 m. lapkričio 22 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolą, sužinojo, jog kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo iki šiol naudojamasi, yra įtrauktas į atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos susidariusią situaciją siūlė spręsti nustatant servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype arba pakeičiant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Ieškovė nurodė, kad atsakovams parduotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus, t. y. į šio žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, nes tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą prie jai priklausančios statinio dalies. Remonto dirbtuvių tiesioginė paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip gamybos, pramonės, tačiau atsakovui buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl buvo pažeistos Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, o žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. buvo suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, pripažintina negaliojančia ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi atsakovai žemės sklypo savininkais tapo niekinio sandorio pagrindu ir negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia taikytina restitucija.