Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) ,,Algstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Statkorpas“ 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01-010 atliktą 17 100 Eur įskaitymą ir juo nustatytą 17 100 Eur baudą;

pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktą 22 099,19 Eur vienašališką įskaitymą;

priteisti iš atsakovės 215 692,82 Eur skolą, 13 269,21 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-202-589/2024 ieškovei iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Valdsita“. Nemokumo administratorė, susipažinusi su jai perduotais bendrovės dokumentais, nustatė, kad ieškovę su atsakove siejo subrangos teisiniai santykiai pagal jų sudarytas šešias skirtingas sutartis bei nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už atliktus darbus pagal subrangos sutartis, nėra sumokėjusi nuomos mokesčio.

Pagal 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), lauko vandentiekio, nuotekų šalinimo ir (ar) įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti 149 884,14 Eur kainą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Šalys 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų, kurių kaina su PVM – 45 072,50 Eur, atlikimo. Ieškovė darbus atliko ir 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5 ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 26 331,52 Eur darbų kainos sumokėjimo. Atsakovė nepagrįstai atsisakė atsiskaityti už atliktus darbus, todėl ieškovė prašo priteisti 26 331,52 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios subrangos sutarties 9.2 papunktį sudarytų 72 000 Eur sumą (26 331,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.), tačiau ieškovė prašo priteisti tik dalį jų, t. y. 6 582,88 Eur.

Pagal 2020 m. spalio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti darbus gyvenamosios paskirties pastate (duomenys neskelbtini), susijusius su šilumos gamybos ir tiekimo, šildymo ir vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimu, o atsakovė – sumokėti 302 500 Eur su PVM šių darbų kainą. Šalys 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų už 18 169,95 Eur su PVM atlikimo, o 2022 m. spalio 3 d. susitarė dėl papildomų darbų dar už 7 061,27 Eur su PVM atlikimo. Ieškovė darbus atliko tinkamai ir laiku, 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11, 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 11 285,52 Eur skolos sumokėjimo. Atsakovė 2024 m. sausio 3 d. raštu informavo, kad įskaito ieškovės mokėtiną 17 100 Eur baudą už vėlavimą ištaisyti defektus į ieškovės reikalavimą sumokėti 11 285,52 Eur už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, ji darbų defektus ištaisė iki nustatyto termino – 2023 m. birželio 12 d., todėl pareiga mokėti baudą jai nekyla, be to, baudos dydis yra neprotingas ir neproporcingas pažeidimui. Ieškovė prašo šį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 11 285,52 Eur skolą bei delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 406,27 Eur (11 285,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė – sumokėti 15 362,16 Eur su PVM. Nors ieškovė ir šiuos darbus atliko bei pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 7 640,27 Eur darbų kainos sumokėjimo, atsakovė jai išrašytos sąskaitos neapmokėjo. Todėl prašo iš atsakovės priteisti 7 640,27 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 275,05 Eur (7 640,27 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus (duomenys neskelbtini) (viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje (toliau – Psichiatrijos skyrius)), o atsakovė – sumokėti 220 991,98 Eur su PVM. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 12, taip pat išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos sumos už darbus, atitinkamai, 32 755,88 Eur ir 7 187,14 Eur, iš viso – 39 943,02 Eur. Tačiau atsakovė 2024 m. vasario 15 d. pranešimu į sumą, mokėtiną už ieškovės atliktus darbus, įskaitė ieškovei apskaičiuotą 22 099,19 Eur baudą už vėlavimą atlikti darbus. Ieškovės vertinimu, darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl jos kaltės, o delspinigių dydis yra neprotingas ir neproporcingas, todėl prašo įskaitymą pripažinti negaliojančiu, priteisti 39 943,02 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 1 437,95 Eur (39 943,02 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus (duomenys neskelbtini) (VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Chirurgijos skyriuje (toliau – Chirurgijos skyrius), o atsakovė – sumokėti 774 400 Eur su PVM darbų kainą. Šalys 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų drenažo įrengimo darbų atlikimo, kurių kaina 22 990,50 Eur su PVM. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 ir 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 63 438,90 Eur darbų kainos sumokėjimo, tačiau atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl prašo iš jos priteisti 63 438,90 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 2 283,80 Eur (63 438,90 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus, išskyrus mini rekuperatorių įrengimą, objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 169 400 Eur su PVM. Ieškovė pateikė atsakovei keturis statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus darbus bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose, atitinkamai, nurodytos mokėtinos sumos, 20 880,97 Eur, 8 442,93 Eur, 23 996,77 Eur ir 10 103,12 Eur. Atsakovė sumokėjo tik dalį sumos už atliktus darbus. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 63 423,79 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 2 283,80 Eur (63 423,79 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Taip pat ieškovė atsakovei buvo išnuomojusi mini ekskavatorių ir ratinį ekskavatorių. Atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio pagal 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos sumos, atitinkamai, 2 323,20 Eur ir 1 306,80 Eur. Iš viso atsakovė yra skolinga ieškovei 3 630 Eur nuomos mokesčio, kurį ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.

Kiti atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešime nurodyti darbai, su kuriais ji nurodė nesutinkanti, nėra nurodyti darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 ir su juo susijusiuose atliktų darbų aktuose. Atsakovės pranešime įvardyta 13 pozicija „išorinio perkritimo D160 įrengimas“, o lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akto 13 pozicijoje nurodyti kiti darbai – „vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 50 mm pastatymas“. Papildomų lietaus nuotekų šalinimo darbų akte taip pat nėra 13 pozicijos. Analogiškas situacija ir dėl 14 darbų pozicijos „plastmasinio lietaus surinkimo trapo montavimas“, 15 pozicijos „betono pagrindo po latakais įrengimas sausame grunte“, 28 pozicijos.

Pasisakydamas dėl papildomų darbų, numatytų papildomų nuotekų šalinimo ir fontano plokščių įrengimo atliktų darbų aktuose, teismas pažymėjo, kad pagal 2022 m. balandžio 17 d. subrangos sutarties 2.2 papunktį tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomus darbus, kurių subrangovė (ieškovė) nenumatė sudarant sutartį, bet galėjo numatyti, šiuos darbus subrangovė atlieka savo sąskaita. Byloje nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuo būtų susitarta dėl darbų apimties, kainos, atsakovei pareiga sumokėti už papildomai atliktus darbus nekyla. Ieškovė, atlikdama papildomus darbus, veikė savo rizika, todėl ir kilusios pasekmės – atsiradusios išlaidos už papildomai atliktus darbus, tenka pačiai ieškovei. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti 10 442,76 Eur be PVM už papildomus lietaus nuotekų šalinimo darbus ir 2 156,08 Eur be PVM už papildomus fontano plokštės įrengimo darbus.

Teismas pagrįstais pripažino tokius ieškovės argumentus, kad nei prielaidų skaičiuoti baudą, nei atlikti reikalavimų įskaitymą nagrinėjamu atveju nebuvo. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. raštu informavo ieškovę apie pareigą ištaisyti defektus iki 2023 m. gegužės 19 d. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. rašte nurodė, kad nesutinka su netesybų skaičiavimu, nes projekte nebuvo suprojektuoti elektrotechnikos darbai ir jų atlikti ieškovė nebuvo įsipareigojusi, be to, nesutinka ir su bauda dėl neištaisytų defektų, nes visi defektai buvo ištaisyti. Ieškovė 2023 m. gruodžio 28 d. raštu papildomai informavo atsakovę, kad defektai 2023 m. gruodžio 21 d. buvo ištaisyti. Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. pranešime įvertino, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją apie tai, kad visi defektai objekte ištaisyti iki 2023 m. gruodžio 21 d. Statybos užbaigimo komisija nustatė, jog yra neištaisytų defektų – trūksta priešgaisrinių movų ir dėl šios priežasties negalima pabaigti statybos užbaigimo procedūrų. Pažymėjo, kad statybos užbaigimo komisija atsisako pasirašyti statybos užbaigimo aktą objekte iki kol šis trūkumas bus pašalintas. Defektai taip pat neištaisyti butuose Nr. 96, 35, 48, 8. Ieškovei buvo pranešta, kad darbus atsakovė atliks savo jėgomis bei skaičiuos 20 proc. dydžio defektų šalinimo išlaidų dydžio baudą.

Šalių 2020 m. spalio 27 d. sudarytos subrangos sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad subrangovė darbus pradeda nedelsiant po statybvietės perdavimo akto pasirašymo, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 1 d., o baigia juos iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. šalių sudarytą papildomą susitarimą dėl subrangos sutartyje nenumatytų rankšluosčių džiovintuvų pakeitimo, darbai turėjo būti pradėti nedelsiant ir baigti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal 2022 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų stovų pakeitimo darbų atlikimo, jie turėjo būti pradėti nedelsiant ir baigti iki 2022 m. spalio 14 d.

Iš byloje esančių statybos darbų žurnalo įrašų teismas nustatė, kad šildymo ir karšto vandentiekio vamzdynų praplovimo (prapūtimo) darbai buvo atliekami 2021 m. liepos 21 d., vamzdyno praplovimo – 2021 m. spalio 25 d., lietaus nuotekų vamzdyno hidraulinis bandymas – 2021 m. lapkričio 23 d., buitinių nuotekų vamzdyno bandymai – nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d.; paskutinis įrašas apie šalto vandentiekio hidraulinius bandymus atliktas 2021 m. liepos 20 d.; paslėptų darbų patikrinimo priėmimo aktas pasirašytas 2021 m. rugsėjo 6 d. Visi šie įrašai apie atliktus bandymus, praplovimus ir kitus atliktus darbus yra patvirtinti techninės priežiūros ir darbų vadovo D. K.. Darbų priėmimo tvarka atitiko subrangos sutartyje šalių sutartą ir nustatytą priėmimo tvarką, šie darbai buvo priimti. Duomenų apie tai, kad darbai buvo netinkamai atlikti, ar atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl šių darbų, byloje nėra.

Teismo vertinimu, atsakovė savo pranešimuose dėl baudos skaičiavimo ir trūkumų šalinimo nenurodė, kokius darbų trūkumus turėtų pašalinti ieškovė, kokie darbai pagal subrangos sutartį nebuvo atlikti nustatytu terminu. Nesant konkrečiai įvardintų neatliktų statybos rangos darbų ar darbų, atliktų su trūkumais, kuriuos buvo prašoma pašalinti iki 2023 m. gegužės 19 d., nėra galimybės įvertinti, ar ieškovė pažeidė savo prievolę pašalinti trūkumus ir ar atsakovė pagrįstai skaičiavo baudą už termino pažeidimą. Atsakovė nepateikė defektų akto ar kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės netinkamai atliktus statybos rangos darbus, todėl teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad 17 100 Eur bauda buvo skaičiuojama pagrįstai. Dėl nurodyto atsakovės atliktą 17 100 Eur įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu ir iš atsakovės ieškovei priteisė 11 285,32 Eur skolą už darbus, be kita ko, pažymėjęs ir tai, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, patvirtino, jog pripažįsta 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytų darbų atlikimo faktą.

Spręsdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 7 640,27 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. spalio 3 d. papildomus susitarimus prie jos, kuriais ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. parengė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 vėdinimo daliai, kuriame nurodyti tokie ieškovės atlikti darbai ir jų kainos: vėdinimo agregato montavimas, 396,80 Eur; oro tiekimo ir (ar) ištraukimo rekuperacinio įrenginio įsigijimas už 6 45,79 Eur kainą; lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimas, 64,70 Eur; difuzorių AOD-250 komplekto su pajungimais montavimas, 240 Eur; vamzdynų izoliavimas folija padengtais stiklo dembliais, 276,04 Eur; vamzdynų izoliavimas folija stiklo vatos dembliais, 210,94 Eur.

Iš atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašto, adresuoto ieškovei, teismas nustatė, kad: rekuperatorius dar nebaigtas montuoti – nesumontuota jo valdymo automatika; atsakovė savo jėgomis sumontavo laikančiąsias konstrukcijas; nebuvo pateikti įrenginio dokumentai; jis neprijungtas prie elektros tinklo; už difuzorių sumokėjo atsakovė. Įvertinęs šį atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešimą, kuriame ji nurodė, kad ieškovės atliktus darbus apžiūrėjo ir palygino juos su atliktų darbų akte nurodytais darbais, teismas priėjo prie išvados, kad dalį darbų atsakovė visgi yra priėmusi. Todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 1 118,48 Eur už visus, išskyrus patį rekuperatorių (6 451,79 Eur), atliktus darbus. Aplinkybę, kad ieškovė atliko darbus ir sumontavo rekuperatorių, patvirtina įrašai statybos darbų žurnale.

Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl 6 451,79 Eur skolos už rekuperatorių priteisimo ieškovei, teismas pažymėjo, jog atsakovė įrodinėjo, kad šį įrenginį įsigijo ji pati ir jis tik buvo perduotas ieškovei sumontuoti. Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo pateikusi ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 už rekuperatorių (8 776,64 Eur), ieškovė visos jo kainos atsakovei nebuvo kompensavusi. Nepagrįstais teismas pripažino ieškovės argumentus, kad 2023 m. spalio 31 d. buvo atliktas ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, t. y. atsakovės išrašytą PVM sąskaita faktūra Nr. STAT7075 už rekuperatorių buvo apmokėta atlikus įskaitymą į ieškovės reikalavimus atsakovei. Teismas pažymėjo, kad nėra pateiktas pareiškimas apie įskaitymą ar šalių susitarimas dėl įskaitymo, be to, bylos šalių buhalterių susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 7 d. šalys susitarė dėl konkrečių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo (akte nurodytų reikalavimų pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras įskaitymo). Ieškovės buhalterė patvirtino, kad ieškovė sutinka sudengti 2 768,74 Eur priešpriešinius reikalavimus pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 ir 3 konkrečias ieškovės PVM sąskaitas faktūras, nurodytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 1, 2 ir 7 eilutėse.

Taigi, pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 buvo įskaityti 2 768,47 Eur, o likusi 6 008,17 Eur atsakovės reikalavimų pagal šią PVM sąskaitą faktūrą dalis nebuvo nei įskaityta, nei sumokėta. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už rekuperatorių, nes jis jai nepriklausė nuosavybės teise (nebuvo sumokėta jo kaina).

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 39 943,02 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriuje), teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog darbai bus pradėti nedelsiant nuo sutarties pasirašymo ir užbaigti iki 2022 m. spalio 31 d. Šalys 2023 m. liepos 28 d., 2023 m. spalio 11 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes bei perduoti jas ieškovei, o ieškovė – už jas atsiskaityti. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. surašė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12 dėl atliktų šių darbų ir jų kainų (šildymo ir karštas vandens, 14 048,23 Eur; šalto vandens ir nuotekų, 3 897,58 Eur; vandentiekio ir nuotekų, 14 810,07 Eur; iš viso – 32 755,88 Eur be PVM), bei 2023 m. gruodžio 22 d. statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 už papildomai atliktus 7 187 Eur vertės darbus.

Iš atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešimo dėl atliktų darbų akto patikslinimo teismas nustatė, kad atsakovė nesutinka su 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 nurodytais 12 837,44 Eur be PVM vertės priešgaisrinės stotelės montavimo su dviem siurbliais darbais, prašydama sumažinti jų kainą 1 235 Eur, t. y. atsakovė neginčija 11 602,44 Eur be PVM (12 837,44 Eur – 1 235 Eur) šių darbų kainos dalies. Be to, atsakovė neginčija ir kitų darbų bei jų kainos, t. y. 259,75 Eur be PVM šildymo sistemos oro išleidimo čiaupų montavimo; 1 232,28 Eur be PVM vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų; 340,33 Eur be PVM fasoninės ir tvirtinimo detalės įrengimo; 550,48 Eur be PVM vamzdynų vamzdžių izoliavimo folija padengtais kevalais darbų; 237,12 Eur be PVM vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų įrengimo; 98,26 Eur be PVM vamzdynų fasoninės ir tvirtinimo detalės įrengimo; 1 430,31 Eur be PVM vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų iš plastikinių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų; 817,88 Eur be PVM nišų iškirtimo ir užtaisymo; 829,18 Eur be PVM nišų iškirtimo ir užtaisymo; 1 983,82 Eur be PVM atbulinių vožtuvų su elektrine pavara montavimo; 159 Eur be PVM vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 100 mm pastatymo; 40,28 Eur be PVM matavimo prietaisų montavimo; 611,85 Eur be PVM vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 50 mm pastatymo, iš viso – 8 918,08 Eur be PVM.

Be to, atsakovė, atlikdama įskaitymą, neginčijo naujojo kreditoriaus UAB „Juris Lt“, kuris vėliau grąžino reikalavimo teisę ieškovei, reikalavimo teisės į 215 692,82 Eur, į kurią taip pat buvo įskaičiuotas ir ieškovės reikalavimas dėl 39 943,02 Eur skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriuje). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė pripažino faktą, jog ieškovė atliko ir perdavė rangovei darbus pagal statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12. Taigi, atsakovė nepagrįstai apskaičiavus baudą ieškovei už sutarties termino pažeidimą, atsakovės atliktą įskaitymą teismas pripažintino negaliojančiu.

Spręsdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 63 438,90 Eur skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriuje), teismas nustatė, kad šalys buvo sulygusios, jog darbai bus pradėti nedelsiant nuo sutarties pasirašymo ir užbaigti iki 2023 m. kovo 1 d. Šalys 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų 22 990 Eur vertės drenažo įrengimo darbų atlikimo, pradedant juos vykdyti nedelsiant, o šiaurinėje pastato pusėje – iki 2022 m. lapkričio 22 d., pietinėje – per 14 kalendorinių dienų nuo pamatų atkasimo dienos. Šalys 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 17 d. sudarė papildomus susitarimus prie subrangos sutarties, kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes ir perduoti jas ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už prekes.

Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo atsakovę, kad darbus atliko bei pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. vienašališkai pasirašytą statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr.11, kuriame nurodyta, kad yra perduodami: 57 785,31 Eur be PVM vertės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbai; 5 653,59 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbai (iš viso – 63 438,90 Eur). Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodė, kad, apžiūrėjusi faktiškai atliktus darbus ir juos palyginusi su atliktų darbų akte nurodytais darbais, prašo ieškovę koreguoti nurodytus kaip atliktus darbus ir už juos mokėtinas sumas. Atsakovės teigimu, neatlikti šie darbai: nepateiktos išpildomosios schemos, patvirtinančios atliktų darbų kiekį; nėra užpildyti statybos darbų žurnalai; nepateiktos ESD gaminiams; netinkamai sumontuoti triukšmo slopintuvai; nesumontuotos oro išmetimo grotelės; pozicijos 8, 9, 17 nėra sumontuotos; vėdinimo sistemos turi būti sumontuotos su nuolydžiu 1–1,5 proc. link drenažo vietos; neišvalyti ortakiai; sumontuotas tik vienas ugnį sulaikantis vožtuvas; neatlikti ortakių izoliavimo darbai; skyrius 3 šildymas, pozicijos 1, 2 nesumontuotos; 1L pozicijos darbai neatlikti; 21–22 pozicijose nurodyti darbai neatlikti; 2 vandentiekio ir nuotekos 3 skyriaus 6 pozicijos atlikti ne visi darbai, sumontuoti ne 24 komplektai, o 21 komplektas. Atsakovės ginčijamų darbų vertė – 16 532,04 Eur be PVM.

Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. vasario 9 d. nutraukia subrangos sutartį, nes darbai nebuvo atlikti iki nustatyto termino – 2023 m. kovo 1 d. Taip pat informavo, kad pagal subrangos sutarties 9.3 papunktį už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovė turi mokėti 13 379,72 Eur baudą, t. y. 0,02 proc. nuo neatliktų darbų vertės, baudos dydis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. (už 183 dienas) yra 15 114,12 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad 13 379,72 Eur reikalavimą įskaito į naujos kreditorės (UAB „Juris LT) pareikštą reikalavimą.

Nepagrįstais teismas pripažino atsakovės atsikirtimų argumentus, kad ieškovė faktiškai neatliko darbų objekte (Chirurgijos skyriuje) ir šie darbai nebuvo priimti. Įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad ieškovės darbai atlikti nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo priimti užsakovės techninio prižiūrėtojo, šis patvirtino ieškovės atliktų darbų faktą. Be to, atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pranešime nurodė, kad paskutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurį ji pripažįsta, yra aktas už 2023 m. birželio mėnesį, nors įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, jog ieškovė šiame objekte dirbo ir po nurodytos datos. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, patvirtino, kad įskaito priešpriešinį reikalavimą pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors prieš tai pranešime ji teigė, kad pripažįsta ieškovės atliktus darbus tik pagal 2023 m. birželio mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovės suinteresuotumą ir sutikimą, kad ieškovės atliekami darbai būtų tęsiami ir po subrangos sutartyje nurodyto darbų įvykdymo termino, patvirtina ir toks faktas, kad šalys 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 17 d. papildomais susitarimais susitarė dėl medžiagų šiems darbams atlikti įsigijimo. Vadinasi, atsakovė kontroliavo darbų eigą, rūpinosi medžiagomis, mokėjo už jas tiekėjams. Atsakovė žinojo apie darbų eigą ir abiem šalims buvo priimtina sąlyga, kad darbai bus tęsiami pasibaigus subrangos sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui. Be to, byloje nebuvo paneigti ir ieškovės teiginiai, kad darbus buvo vėluojama atlikti, be kita ko, ir dėl laiku neatlaisvinamų patalpų.

Įvertinęs tai, kad atsakovė 2024 m. sausio 11 d. pranešimu ginčijo darbus, kurių vertė 16 532,04 Eur be PVM, o 2023 m. gruodžio 22 d. akte Nr. 11 visų nurodytų darbų vertė yra 63 438,90 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pripažįsta 46 906,86 Eur be PVM (63 438,90 Eur – 16 532,04 Eur) vertės darbų atlikimo fakto. Atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove už faktiškai atliktus darbus, kurių atsakovė neginčijo savo pranešime, šiame ginčo epizode jos skola ieškovei yra 46 906,86 Eur be PVM.

Dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti 63 423,79 Eur skolą pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus projekte (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ieškovė šiuos darbus įsipareigojo atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovė pateikė atsakovei statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad perduodami šie darbai: 16 443,13 Eur be PVM vertės šildymo, vėdinimo darbai; 6 456,93 Eur be PVM vertės vandentiekio ir nuotekų darbai (iš viso 22 900,06 Eur be PVM). Ieškovė taip pat pateikė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3, kuriame nurodyti šie darbai: 5 466,87 Eur be PVM šildymo, vėdinimo darbai; 2 976,06 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbai (iš viso – 8 442,93 Eur be PVM). Taip pat pateikė aktą Nr. 4, kuriame nurodyti 23 996,77 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų darbai, bei aktą Nr. 5, kuriame nurodyti 10 103,12 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų darbai.

Atsakovė 2024 m. sausio 19 d. pranešime teigė, kad nuo 2024 m. sausio 28 d. vienašališkai nutraukia subrangos sutartį, kadangi statybos rangos darbai nebuvo atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra atlikusi ir perdavusi atsakovei 34 118,99 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 1, 27 313,68 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 2, 10 215,95 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 3. Atsakovė pasiūlė ieškovei iki 2024 m. sausio 23 d. pateikti paskutinį atliktų darbų aktą. Taigi, atsakovė pripažino darbų pagal aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 atlikimą bei juos priėmė.

Nepagrįstais teismas pripažino atsakovės argumentus, kad ieškovė jai tinkamai neperdavė darbų, numatytų aktuose Nr. 4 ir Nr. 5. Iš į bylą pateikto šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovės atstovas organizavo darbų perdavimą ir juos perdavė. Šalys bendradarbiavo – susirašinėjo elektroniniais laiškais, pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktus, koordinavo veiksmus, tačiau atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras, neinformavo ieškovės, ar ji turi kokių nors pastabų dėl atliktų darbų apimties ir (ar) jų kokybės. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, būtina prievolėms įvykdyti, ar laiku praneštų apie kylančias kliūtis sutarties vykdymui. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nereaguodama į ieškovės pranešimus, 2024 m. sausio 19 d. pranešimu informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, kad pagal sutartį atlikti rangos darbai buvo perduoti ieškovės vienašališkai pasirašytais statybos darbų priėmimo–perdavimo aktais. Atsakovei priėmus ieškovės atliktus darbus ir nepareiškus pretenzijų dėl perduotų darbų apimties ir galimų defektų, jai atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Todėl ieškinio reikalavimą dėl 63 423,79 Eur be PVM skolos priteisimo ieškovei teismas pripažino pagrįstu.

Tačiau ieškovės reikalavimą dėl 3 600 Eur skolos už mini ekskavatoriaus ir ratinio traktoriaus nuomą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovė nepateikė rašytinio šalių susitarimo dėl turto nuomos, o išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo tokios atsakovės prievolės egzistavimo.

Ieškovė LUAB ,,Algstata“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta, panaikinti ir dėl tos ginčo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atmesdamas reikalavimą dėl 13 143,30 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), remonto darbų, teismas padarė neteisingą išvadą, kad ne visus 2023 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytus darbus ieškovė yra atlikusi. Pati atsakovė pateikė 2024 m. vasario 15 d. raštą Nr. 21, patvirtinantį 275,32 Eur vertės PVC nuotekų vamzdžių fasoninės dalies perkritimo D-160 darbų atlikimą. Atsakovė nepateikė defektų ar kitokio akto, kuriuose būtų užfiksuota, kad šis darbas nebuvo atliktas ar kad jį atliko kitas asmuo. Be to, 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 atsakovė nenurodė jokių nesutikimo dėl papildomų 12 598,84 Eur darbų atlikimo argumentų. Šiuos darbus atsakovė taip pat faktiškai priėmė, todėl vien tai, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, nebuvo pakankamas pagrindas šiam reikalavimui atmesti.

Atmesdamas ieškinio dalį dėl 19 422,50 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 26 d. sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius), teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 nurodoma aplinkybe, kad darbai nėra atlikti. Atsakovė nepateikė defektų ar kitokio akto, kuriuose būtų užfiksuota, kad darbai nebuvo atlikti ar kad juos atliko kitas asmuo. Be to, vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nepriteisti skolos už faktiškai atliktus darbus. Darbus atsakovė faktiškai priėmė, į savo buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras už darbus.

Atmesdamas ieškinio dalį dėl 16 532,04 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriaus), teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 04-024 nurodytais 16 532,04 Eur vertės darbų trūkumais. Atsakovė privalėjo užfiksuoti faktinę padėtį, nustatyti, kokius darbus ir kokia apimtimi faktiškai yra atlikusi ieškovė, įsivertinti atliktų darbų kokybę. Atsakovė darbų defektų akto nesurašė, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti ir už šiuos darbus.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 3 630 Eur nuomos mokesčio už atsakovei išnuomotus ekskavatorius priteisimo. Ieškovės pateikti įrodymai – 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS Nr. 0011020 (2 323,20 Eur su PVM), 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS Nr. 0011021 (1 306,80 Eur su PVM), atsakovės išrašomų sąskaitų faktūrų registras už 2023 m. lapkritį ir gruodį, patvirtina, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Atsakovė jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei negrąžino, įtraukė jas į savo apskaitą, tuo pripažindama prievolę.

Nepagrįstai teismas patenkino tik dalį ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės delspinigius. Ieškovė, prašydama už vėlavimą atsiskaityti priteisti delspinigius, juos jau buvo pati sumažinusi, todėl dar kartą jų mažinti per pusę nebuvo prielaidų. Be to, teismui priteisus pagal visas subrangos sutartis 143 324,97 Eur skolą, 0,02 proc. dydžio delspinigiai sudarytų 5 159,69 Eur. Todėl sąžininga ir teisinga iš atsakovės ieškovei priteistinų delspinigių suma būtų 8 451,13 Eur (3 291,44 Eur + 5 159,69 Eur).

Atsakovė AB ,,Statkorpas“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir perduoti tą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovės vienašalius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, privalėjo pareikšti priešieškinį. Neteisingos teismo išvados, kad atsakovė, reikalaudama aktus pripažinti negaliojančiais, siekia civilinės atsakomybės ieškovei taikymo. Tai, kad darbų priėmimo–perdavimo aktui nuginčyti pakako atsakovės atsikirtimų, kuriuose keliamas tų aktų galiojimo klausimas, ne kartą savo praktikoje yra nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 13 822,22 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), remonto, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės atsikirtimų dėl 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 5 negaliojimo. Ieškovė, pagal subrangos sutarties 3.2, 8.1, 8.3 papunkčius privalėjo informuoti atsakovę apie pasirengimą perduoti darbus, tačiau to nepadarė. Ieškovė neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti darbus. Ieškovei tinkamai neįvykdžius savo prievolių, ji neturėjo jokio teisėto pagrindo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto įforminimo bei jo galiojimo. Nesant galiojančio akto, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kokius tiksliai statybos darbus, už kuriuos atsakovė nėra apmokėjusi, ji faktiškai atliko, jų tikslų kiekį bei kainą, tačiau to ieškovė net neįrodinėjo, o teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei.

Ieškovės pateiktame vienašališkai pasirašytame darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 pagal 2022 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį yra nurodyta melaginga informacija, kad darbai buvo atlikti 2023 m. gruodžio mėn., nes atsakovė šį objektą 2023 m. spalio 6 d. perdavė užsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą bei jų kiekius, o teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsakydama į atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodytas pastabas ar 2024 m. vasario 15 d. rašte apsiribodama abstrakčiais kaltinimais atsakovei. Tokia aplinkybė, kad atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodė ne visus, o tik dalį darbų, su kuriais ji nesutiko, nereiškia, kad visų kitų darbų atlikimą atsakovė pripažino ir juos priėmė. Atsakovė siekė išsiaiškinti situaciją, o ne priimti darbus.

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 11 285,32 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti 17 100 Eur baudos, o atsakovės 2024 m. sausio 3 d. atliktas šios baudos įskaitymas į darbų kainą yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai atleido baudos ir įskaitymo nuginčijimu suinteresuotą ieškovę nuo pareigos įrodyti jos neteisėtumą, t. y. įrodyti defektų nebuvimą ir (ar) jų pašalinimą, perkeldamas atsakovei pareigą įrodinėti savo baudos taikymo pagrįstumą. Atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 01-189, 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. 01-219, 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą su priedu, 2023 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 01-379, ištraukas iš infostatyba.lt portalo, 2023 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 108/1, 2024 m. sausio 3 d. raštą Nr. 01-010. Ieškovė paneigiančius šiuos duomenis įrodymų į bylą nėra pateikusi.

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 1 188,48 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai neišsprendė 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 2 galiojimo klausimo. Ieškovė neįvykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą, neinformavo apie darbų atlikimą, nesuteikė galimybės juos apžiūrėti. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko akte nurodytus darbus. Ir priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji pati atliko šiame akte įvardytus vėdinimo aparato montavimo darbus, izoliavo vamzdynus. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei už šiuos darbus 883,78 Eur atlyginimą.

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 20 520,52 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius), teismas nepagrįstai nevertino 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. 1 ir Nr. 12 galiojimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo procedūros, neinformavo atsakovės, nesuteikė galimybės apžiūrėti darbus. Be to, dalis priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 nurodytų darbų, t. y. vamzdžių tiesimo, jų izoliavimo, yra paslėpti darbai, kurių priėmimas turėjo būti organizuojamas pagal subrangos sutarties 8.2 papunktyje nurodytą tvarką, tačiau ieškovė jos nesilaikė. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. raštu negalėjo ir nepatvirtino atliktų darbų priėmimo, ji darbų nepripažino, o nurodė iš esmės visų darbų, nenurodant konkrečių pozicijų, trūkumus, kuriuos pavyko nustatyti. Ieškovei tinkamai neorganizavus darbų perdavimo, atsakovė negalėjo patikrinti visų aktuose nurodytų darbų tinkamumo.

Nepagrįsta ir teismo išvadą, kad darbų, nurodytų 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, atlikimo faktą patvirtina darbų užsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 14 d. rašto turinys. Šiame 2023 m. gruodžio 14 d. rašte nėra nurodytas nė vienas darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 įvardytas darbas, be to, jis surašytas anksčiau nei aktas Nr. 12. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, nepripažino darbų fakto ar prievolės mokėti už juos, nes įskaitymas buvo atliktas pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, t. y. už darbus, ieškovės atliktus (duomenys neskelbtini) objekte. Ieškovės įsipareigotus atlikti priešgaisrinės stotelės prijungimo darbus atliko kita subrangovė – UAB ,,Investicinių sprendimų grupė“. Darbų žurnaluose paskutinis įrašas apie ieškovės atliekamus darbus užfiksuotas 2023 m. birželio mėn. Šalys galutinio visų objektų priėmimo–perdavimo akto nėra pasirašiusios.

Ieškovė iš esmės pažeidė 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius) prisiimtą įsipareigojimą darbus baigti iki 2022 m. spalio 13 d. Ieškovė nesureagavo ir į daugkartinius atsakovės raginimus atlikti darbus. Ieškovė pati susigalvodavo terminus, iki kurių teigdavo atliksianti darbus, tačiau net ir šiais savo pačios nusistatytais terminais įsipareigojimų neįvykdydavo. Darbus atlikti buvo vėluojama ne 3, o 14 mėnesių. Užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2023 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, kad dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovei skiriama 34 448,70 Eur bauda. Kadangi darbai laiku nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltė, atsakovės 2024 m. vasario 15 d. atliktas įskaitymas, priešingai nei nusprendė teismas, yra teisėtas ir pagrįstas. Reikalavimų įskaitymo teisė buvo numatyta ir 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties 9.10 papunktyje.

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 46 906,86 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyrius), teismas nepagrįstai neišsprendė 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 galiojimo ir teisėtumo klausimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo, jų apžiūros, nesiuntė atsakovei pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus, neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti, patikrinti ir nustatyti, kas atlikta, kas ir kiek neatlikta. Ieškovė neįrodė, kad iki vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo buvo sudariusi galimybę jos tariamai atliktus darbus apžiūrėti ir priimti. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. raštu Nr. 01-024 nepripažino jokių ieškovės atliktų darbų, ji nurodė tik ieškovės darbų trūkumus, kuriuos pavyko nustatyti netaikant darbų priėmimo procedūros, nedalyvaujant nei techniniam prižiūrėtojui, nei užsakovei. Atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytas ieškovės darbų trūkumų sąrašas yra pavyzdinis, o ne baigtinis, todėl teismo išvados, kad atsakovė pripažino dalį darbų, taip pat yra nepagrįstos. Ieškovės tariamai atlikti darbai nebuvo užfiksuoti objekto statybos žurnale. Ieškovė darbus objekte baigė 2023 m. spalio 2 d., jokie darbai 2023 m. gruodžio mėn. negalėjo būti atlikti.

Darbų, nurodytų 2023 m. gruodžio 22 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį, priėmimo bei pripažinimo, priešingai nei nurodė teismas, nepatvirtina atsakovės 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 atliktas įskaitymas. Įskaitymas buvo atliktas pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, kurią ieškovė išrašė už (duomenys neskelbtini) objekte atliktus darbus, o ne pagal 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ALGS Nr. 0010959, kuri išrašyta pagal 2023 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11.

Patenkindamas ieškinio dalį dėl 63 423,79 Eur skolos priteisimo pagal 2023 m. birželio 23 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai nesprendė ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. 4 (už darbus atliktus 2023 m. lapkričio mėn.), Nr. 5 (už darbus atliktus 2023 m. gruodžio mėn.) galiojimo ir teisėtumo klausimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo, apžiūros, nesiuntė atsakovei pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus, neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti, patikrinti ir nustatyti, kas atlikta, kas ir kiek neatlikta. Ieškovė neįrodė, kad iki vienašališko darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo ji buvo sudariusi galimybę jos tariamai atliktus darbus apžiūrėti ir priimti. Be to, dalis nurodytų darbų, t. y. vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesimo darbai, yra paslėpti darbai, kurių priėmimas turėjo būti organizuojamas pagal subrangos sutarties 8.2 papunktyje nurodytą tvarką, tačiau ieškovė jos nesilaikė. Ieškovės tariamai atlikti darbai nėra užfiksuoti objekto statybos žurnale. Atsakovė ieškovės neatliktiems darbams atlikti pasitelkė naujas subrangoves UAB „Euvista“ (dėl lietaus nuotekų sistemos modernizavimo darbų), mažąja bendriją (toliau – MB) „Aplinkos tyrimų grupė“ (dėl vėdinimo kanalų valymo ir dezinfekavimo, grotelių keitimo darbų), UAB „Intelektuali energetika“ (dėl fotovoltinės elektrinės, šilumos punkto ir mini rekuperatorių įrengimo darbų, dėl daliklių rodmenų automatizuotos nuskaitymo įrangos ir jos įdiegimo paslaugų).

Atsakovė yra atsiskaičiusi už darbus, nurodytus darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0010958, ir akte Nr. 3, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0010976, pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), atlikdama įskaitymus. Teismas įskaitymus pripažino neteisėtais spręsdamas skolų priteisimo už darbus kituose objektuose klausimą. Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 dėl sutarties nutraukimo (objektas (duomenys neskelbtini)) 13 379,72 Eur įskaitė kaip prievolės įvykdymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958. 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atsakovė pranešė ieškovei, kad įskaito piniginį reikalavimą dėl 22 099,19 Eur nuostolio, atsiradusio 2023 m. gruodžio 14 d., atlyginimo kaip mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958. Įskaityta suma, t. y. 35 478,91 Eur, viršijo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0010958 nurodytą mokėtiną sumą, 20 880,97 Eur. Pagal šalių pasirašytą 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą kita neapmokėta ieškovės sąskaita buvo PVM sąskaita faktūra ALGS Nr. 0010976 (akto 42 punktas). Todėl, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, buvo įskaityta seniausia skola, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje ALGS Nr. 0010976 (8 442,93 Eur).

Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 634,60 Eur dydžio delspinigius. Atsakovė neturėjo prievolės ieškovei mokėti už neatliktus ir (ar) netinkamai atliktus darbus, kurie nebuvo tinkamai perduoti. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra ir pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovė LUAB ,,Algstata“ atsiliepime į atsakovės AB ,,Statkorpas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

Nesutinka su atsakove, kad teismas nevertino ieškovės vienašališkai pasirašytų priėmimo–perdavimo aktų pagrįstumo. Priešingai, teismas įvertino visus ieškovės pasirašytus vienašalius statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, atsakovės elgesį juos gavus, o taip pat ir tai, ar buvo pagrindas atsisakyti juos pasirašyti. Be to, teismas įvertino ir nustatė, kuriuos darbus faktiškai atliko ieškovė. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl nepagrįsti ir atsakovės teiginiai apie neatskleistą bylos esmę.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus atsiuntė neatlikusi darbų perdavimo procedūros, yra nepagrįsti. Pačios atsakovės ieškovei siųstų 2024 m. sausio 11 d. raštų turinys patvirtina, kad jai buvo suteikta galimybė apžiūrėti darbus. Be to, atsakovė nebūtų galėjusi perduoti darbų užsakovams, jeigu jų ieškovė nebūtų faktiškai atlikusi. Todėl jokio pagrindo pripažinti ieškovės vienašalius darbų priėmimo–perdavimo aktus neteisėtais ir negaliojančiais nebuvo – jie buvo išrašyti teisėtai, vadovaujantis tiek susidariusia faktine situacija, tiek statybos rangos instituto teisės normomis. Atsakovė vilkino faktiškai atliktų darbų priėmimą.

Pripažinęs atsakovės 2024 m. sausio 3 d. atliktą 17 100 Eur baudos įskaitymą neteisėtu bei padaręs išvadą, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti baudą, teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Ieškovė darbų defektus pašalino, o darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl ieškovės kaltės, nes jai nekilo pareiga atlikti elektros darbų. Atsakovė nenurodė, koks tariamai konkretus defektas, kokios piniginės vertės ir kokį konkretų laikotarpį egzistavo ieškovei neva jo nepašalinant. Pareiga įrodyti šias aplinkybes kilo atsakovei.

Pagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 1 884,48 Eur skola pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovė informavo atsakovę tiek apie darbų atlikimą, tiek ir apie jų priėmimą. Atsakovė pretenzijų dėl darbų nereiškė.

Priteisdamas ieškovei 46 906,86 Eur skolą pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyrius), teismas iš šią ginčo dalį išsprendė teisingai. Ieškovė informavo atsakovę apie darbų pabaigą ir jų perdavimo procedūrą, o šį faktą patvirtina ir 2023 m. spalio 10 d.–2024 m. sausio 2 d. šalių elektroninio susirašinėjimo turinys. Be to, atsakovė raštu yra pripažinusi darbų atlikimą.

Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 63 423,79 Eur skolą pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovė informavo atsakovę apie darbų pabaigą ir jų perdavimo procedūrą, o šį faktą patvirtina ir 2023 m. spalio 10 d. – 2024 m. sausio 2 d. šalių elektroninio susirašinėjimo turinys. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad už statybos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus atsakovė atsiskaitė atlikdama įskaitymus. Atsakovės argumentai dėl padarytų tariamų klaidų, vykdant įskaitymus, aiškintini jos nenaudai. Įskaitymas turi būti apibrėžtas ir aiškus.

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 5 proc. dydžio suma nuo visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei neturėtų būti sumokėta. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl atsakovė neturi teisės sulaikyti ieškovei nesumokėtų už darbus sumų.

Atsakovė AB ,,Statkorpas“ atsiliepime į ieškovės LUAB ,,Algstata“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 13 143,30 Eur skolos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) remonto. Ieškovė neperdavė ir neorganizavo darbų perdavimo, atsakovė jų nepriėmė. Tai, kad atsakovė PVM sąskaitas faktūras įtraukė į apskaitą, nepatvirtina darbų priėmimo fakto, nes tai buvo padaryta jau prasidėjus ginčui, vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis ir auditorių rekomendacijomis. Išsprendus šalių ginčą ir ieškinį atmetus, PVM sąskaitos faktūros bus pašalintos iš apskaitos.

Pagrįstai nepriteista ir skola už papildomus darbus, nes nei papildomų darbų atlikimo poreikio buvimas, nei atsakovės sutikimas su jų atlikimu, nei jų faktinis atlikimas ir (ar) priėmimas savaime nesukuria atsakovei prievolės. Tokią prievolę atsakovei galėjo sukurti tik atsakovės aiškus pritarimas apmokėti būsimų papildomų darbų kainą, tačiau atsakovė tokio sutikimo ieškovei niekada nebuvo davusi ir neturi jokios prievolės už šiuos papildomus darbus sumokėti.

Taip pat nebuvo pagrindo priteisti ir 6 451,79 Eur skolą pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytas 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nepatvirtina atsiskaitymo už rekuperatorių fakto. Ieškovės teiginiai, kad atsiskaitymo faktas nėra svarbus, nepagrįsti, nes susidarytų neteisėta situacija, kai ieškovė, pati net nesumokėjusi rekuperatoriaus kainos jo pardavėjai (atsakovei), tuo pat metu iš pardavėjos (atsakovės) reikalautų priteisti jai (ieškovei) to paties rekuperatoriaus kainą.

Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 19 422,50 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriaus) priteisimo. Ieškovė neatliko ir neperdavė darbų, todėl ir pagrindo reikalauti užmokesčio už juos neturi. Atsakovė pasitelkė kitus subrangovus darbams, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, užbaigti.

Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 16 532,04 Eur skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriaus) priteisimo. Ieškovė neatliko ir neperdavė darbų, todėl ir pagrindo reikalauti užmokesčio už juos neturi. Atsakovė pasitelkė kitus subrangovus darbams, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, užbaigti.

Ieškinio reikalavimo dalis dėl 3 630 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo atmesta pagrįstai. Ieškovė nebuvo perdavusi atsakovei nuomai ekskavatorių, todėl ir pagrindo mokėti už juos nuomos mokestį nėra. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovė įrodinėja nuomos teisinių santykių buvimą, į atsakovės apskaitą buvo įtrauktos siekiant tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 634,60 Eur delspinigius.

Ieškovė LUAB ,,Algstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB ,,Statkorpas“ skolą už jos atliktus statybos subrangos darbus, pripažinti atsakovės atliktus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus negaliojančiais, priteisti nuomos mokesčio skolą. Ieškovė reikalavimo dalį dėl skolos už atliktus statybos subrangos darbus priteisimo grindė šešiomis skirtingu laiku ir dėl skirtingų objektų sudarytomis subrangos sutartimis, t. y.: 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartimi, kuria šalys susitarė dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku pagal visas šešias subrangos sutartis atliko darbus, kurių tikslūs kiekiai bei kainos nurodyti jos parengtuose ir vienašališkai pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, o atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir už juos atsiskaityti, nepagrįstai atliko du, t. y. 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. vasario 15 d., tarpusavio reikalavimų įskaitymus. Reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo ieškovė grindė dviem 2023 m. gruodžio 29 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais dėl skolos pagal visas subrangos sutartis priteisimo, atsiliepime į ieškinį, triplike ir kituose procesiniuose dokumentuose kėlė ieškovės vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų (ne)galiojimo klausimą ir prašė teismo šiuos aktus pripažinti negaliojančiais. Atsakovės teigimu, ieškovė nepranešė jai, kad yra pasirengusi perduoti darbus, nesuteikė galimybės juos apžiūrėti, įvertinti darbų atlikimo faktų, kokybės ir kt. Kitaip tariant, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė tinkamai neįvykdė visomis subrangos sutartimis prisiimtos pareigos organizuoti subrangos darbų perdavimą atsakovei, dalies darbų, nurodytų jos vienašališkai pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, neatliko, o už faktiškai atliktus darbus atsakovė jau yra atsiskaičiusi, atlikdama byloje ieškovės ginčijamus įskaitymus. Taip pat įrodinėjo, kad nuomos teisiniai santykiai šalių nesiejo, atitinkamai, ir pareiga mokėti nuomos mokestį jai nebuvo kilusi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš dalies pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti 26 331,52 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 13 188,22 Eur skolą. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 12 854,16 Eur (275,32 Eur + 10 422,76 Eur + 2 156,08 Eur) skolos priteisimo, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji yra atlikusi mažiau nei nurodyta darbų priėmimo–perdavimo akte darbų, susijusių su vamzdynų perkritimo darbų atlikimu, padaręs neteisingą išvadą, kad nebuvo susitarta dėl papildomų lietaus nuotekų šalinimo bei fontano plokštės įrengimo darbų atlikimo. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 13 188,22 Eur skola, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija nesutinka nė su vienos šalies apeliacinio skundo argumentais.

Taigi, šalys subrangos sutarties 8 skyriuje aiškiai ir detaliai susitarė dėl darbų perdavimo tvarkos ir jos organizavimo. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei ir (arba) atlikti įrašus statybų žurnale. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė iš anksto nepranešė apie ketinimą perduoti darbus, o atsakovė, nustačiusi darbų defektus, nesurašė jų defektų akto ir (arba) neatliko įrašų objekto statybų žurnale.

Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo, prie jo pridėdama atsakovės ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5, kuriame nurodyti darbai detaliai išdėstyti keturiuose atskiruose atliktų darbų aktuose, ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011015, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 26 331,52 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 3). Nors ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešime nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti darbus, todėl jai siunčiamas vienašališkai ieškovės pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5, jokių objektyvių duomenų (įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų tinkamai vykdžiusi nagrinėjama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus, išsiunčiant elektroniniu paštu ar pateikiant kitais būdais atliktų darbų akto projektą), ieškovė į bylą nepateikė. Kitaip tariant, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, iš kurių visumos būtų galima nustatyti, kokiais būdais šalys iki ginčijamo akto surašymo organizuodavo darbų perdavimą.

Tačiau, kaip minėta, ir atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą bei nesutikdama su jame nurodytais darbais, jų kiekiais ar kokybe, pagal nagrinėjamos subrangos sutarties 8.7 ir 8.8 papunkčius turėjo parengti defektinį aktą, jame nurodydama konkrečius darbų trūkumus. Duomenų byloje, kad defektinis aktas būtų parengtas, nėra. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte dėl atliktų darbų akto patikslinimo Nr. 01-023 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 3) nurodė apžiūrėjusi faktiškai atliktus ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 išvardintus darbus bei nustačiusi, kad faktiškai yra atlikta mažiau darbų nei nurodyta šiame akte. Pažymėjo taip pat tai, kad dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo tartasi, todėl ir pareiga už juos atsiskaityti atsakovei nekyla.

Kaip matyti, ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytus 26 331,52 Eur vertės darbus sudaro keturios atskiros darbų grupės, detalizuotos kituose keturiuose atliktų darbų aktuose. Ieškovės prašomą priteisti 26 331,52 Eur darbų kainą sudaro: (1) 3 038,11 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo darbai; (2) 10 442,76 Eur vertės papildomi lietaus nuotekų šalinimo įrengimo darbai; (3) 2 156,08 Eur vertės papildomi fontano plokštės įrengimo darbai; (4) 10 199,86 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo darbai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 3 038,11 Eur ir 10 199,86 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbus ieškovė įsipareigojo atlikti pagal šalių 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ir susitarimą prie jos, o dėl 10 442,76 Eur ir 2 156,08 Eur vertės papildomų darbų atlikimo šalys rašytinio susitarimo nebuvo sudariusios.

Atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 išvardinti darbai, kurių pozicijų numeriai yra 13, 14, 15, 28, nesutampa su aktuose nurodytais darbais, t. y. nesutampa nei darbų pavadinimai, nei jų kiekiai. Vienintelis sutampantis darbas yra Nr. 10, t. y. 6 vnt. perkritimo įrengimas, kuris nurodytas (1) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte (darbų vertė 3 038,11 Eur). Atsakovė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip aptarti darbai, kurių pozicijų numeriai 13, 14, 15, 28, yra susiję su būtent šiuo aktu, taip pat nepateikė. Tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 2024 m. sausio 11 d. rašto Nr. 01-023 turinys negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis darbų pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį atlikimą bei jų priėmimą, stokoja pagrįstumo. Kaip minėta, pati atsakovė tame rašte yra pripažinusi, kad atliko objekto apžiūrą bei patikrino jame atliktus darbus. Atsakovė, būdama savo srities (statybų) profesionale, kuriai turi būti žinomos statybos darbų perdavimo ir priėmimo procedūros, nustačiusi ir kitus darbų trūkumus galėjo ir turėjo juos aiškiai identifikuoti bei nurodyti ieškovei siųstame rašte. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2024 m. sausio 11 d. rašto turinys patvirtina tik tai, kad ji siekė išsiaiškinti darbų trūkumus, jokių kitų įrodymų, patvirtinančius, jog ji vėliau dar kartą būtų apžiūrėjusi statybos darbų objektą ir identifikavusi ir kitus darbų trūkumus, byloje taip pat nėra.

Aptariamų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad 2023 m. spalio 6 d. atsakovė su užsakove Panevėžio miesto savivaldybės administracija pasirašė užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą (t. 2, b. l. 80), kuriuo atsakovė perdavė, o užsakovė priėmė darbus, tuo patvirtindamos, kad visi darbai yra atlikti tinkamai, užsakovė neturi pretenzijų atsakovei (generalinei rangovei) dėl darbų kiekių ar kokybės. Taigi, ir darbų perdavimo užsakovei faktas patvirtina, kad visi darbai šiame objekte buvo atlikti. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartimi ir papildomu susitarimu prie jos kitus su ieškove sulygtus darbus būtų atlikusi ji pati ar tam būtų pasitelkusi kitus subrangovus, ar kad užsakovė būtų atsisakiusi kurių nors darbų atlikimo ir jų atlikimo kaštų atsakovei nekompensavo.

Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji yra įrodžiusi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 nurodytų 4 vnt. perkritimo įrengimo darbų atlikimą. Atsakovei 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr.01-023 nurodžius ieškovei nesutikimo su šia darbų pozicija argumentus, ieškovei kilo pareiga pateikti tokių darbų atlikimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės 2024 m. vasario 15 d. atsakyme dėl atliktų darbų akto patikslinimo (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 5), kuriuo ji remiasi savo apeliaciniame skunde, iš esmės nurodomi tik abstraktūs nesutikimo su atsakovės pozicija argumentai. Nei su 2024 m. vasario 15 d. raštu, nei su kitais procesiniais dokumentais ieškovė įrodymų, kurie patvirtintų šių ginčo darbų atlikimą, pavyzdžiui, darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo dokumentų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, specialistų išvadų ir kt., nepateikė.

Ieškovė neginčija, kad pagal subrangos sutarties 2.2 papunktį ji, pasiūlydama darbų kainą, prisiėmė ir papildomų darbų, kuriuos turėjo numatyti, bet nenumatė, atlikimo savo lėšomis riziką. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad lietaus nuotekų šalinimo ir fontano plokštės įrengimo darbų ji negalėjo numatyti nei pasiūlant subrangos sutartyje nurodytą darbų kainą, nei sudarant 2021 m. rugpjūčio 16 d. papildomą susitarimą prie subrangos sutarties. Ieškovė nėra pateikusi ir tokių įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos derinimo ir gavo tam atsakovės pritarimą.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys subrangos sutartimi sulygo, kad visi sutarties papildymai ir pakeitimai bus sudaromi raštu, bei į aplinkybę, kad šis susitarimas faktiškai buvo vykdomas šalims 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarius dar ir papildomą rašytinį susitarimą, ieškovės argumentų, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, aiškiai nėra pakankami tokiam teisiškai reikšminga faktui konstatuoti, juo labiau atsakovei 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 paneigus susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo sudarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 10 422,76 Eur papildomų lietaus nuotekų šalinimo ir 2 156,08 Eur fontano plokštės įrengimo darbų, šį reikalavimą išsprendė teisingai.

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dydį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteistiną 13 457,36 Eur skolą sumažino 2 proc. dydžio mokesčiu, t. y. 269,14 Eur, mokėtinu atsakovei kaip generalinei rangovei, o atsakovė teigia, kad iš jos galėjo ir turėjo būti priteista tik 95 proc. PVM sąskaitoje nurodytos sumos, sulaikant 5 proc. kainos dalį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Iš pačios atsakovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ji užsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 2023 m. spalio 6 d. perdavė visiškai užbaigtą objektą. Pagal subrangos sutarties 4.2.2 papunktį atsakovė per 35 kalendorines dienas nuo statinio užbaigimo dienos privalo sumokėti ieškovei sulaikytus 5 proc. visų atliktų darbų sumos. Kadangi subrangos sutartyje numatytos sąlygos jau yra įvykusios, pagrindo 5 proc. sulaikymui ir ar jų nepriteisimui objektyviai nėra. Todėl šią reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistiną skolą 2 proc. dydžio ieškovės atsakovei mokėtinu generalinės rangos mokesčiu, t. y. skundžiamu sprendimu faktiškai atlikęs įskaitymą (perdavęs atsakovei tai, ko ji šiuo metu negalėtų gauti pirmiau už kitus ieškovės kreditorius), suklydo ir šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja savo statusą (likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo) ir pagrįstai remiasi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kuriame nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą laikoma, jog visi prievolių vykdymo terminai yra pasibaigę, atitinkamai, taikomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti ribojimai. Todėl visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki nemokumo bylos iškėlimo, fiksuojamos tokio dydžio ir apimties, kokio buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną. Taip užtikrinamas juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023, 25 punktas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2024 m. sausio 3 d. įskaitymą, priteisė jai iš atsakovės 11 285,32 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tvirtina, kad teismas, išspręsdamas įskaitymo galiojimo klausimą, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės apskaičiuotos ieškovei 17 100 Eur baudos nepagrįstumo. Atsakovės teigimu, net ir nustačius pagrindą skolai iš jos priteisti, turėjo būti priteista ne visa PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma, kadangi šalys buvo susitarusios dėl dalies mokėtinų lėšų sulaikymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2020 m. spalio 27 d. sudarė subrangos sutartį (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 6), kurioje ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti darbus pagal techninio darbo projekto ,,Gyvenamosios paskirties (trijų ar daugiau butų (daugiabučių)) pastato (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas (atnaujinimas, modernizavimas)“ bendrąją, šilumos gamybos ir tiekimo, šildymo ir vėdinimo bei vandentiekio nuotekų šalinimo dalis (1.1, 1.1.1–1.1.4 papunkčiai). Ši subrangos sutartis buvo sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės VšĮ ,,Akmenės būstas“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. rangos sutartį (1.2 papunktis). Ieškovė įsipareigojo darbus pradėti nedelsiant, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 1 d., ir baigti juos iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus įsipareigojo sumokėti 250 000 Eur be PVM kainą (2.1, 3.1 papunkčiai). Pagal sutarties sąlygas ieškovė, neatlikusi visų darbų iki sutartyje nustatyto termino, moka atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina atsakovės patirtus nuostolius (9.4 papunktis). Ieškovė, neatlikusi darbų etapo per darbų vykdymo grafike nustatytus terminus arba laiku neištaisiusi defektų (trūkumų) ir klaidų, jei atsakovė nurodė papildomą terminą defektams (trūkumams) ir klaidoms ištaisyti, moka atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną (9.5 papunktis).

Šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei už faktiškai atlikus darbus sumoka tokia tvarka: atsakovė sumoka 95 proc. ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo; likę 5 proc. nuo visų pagal sutartį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokami per 35 kalendorines dienas nuo defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo pateikimo – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo 5 proc. nuo atliktų darbų kainos. Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas, turi galioti nuo visų ieškovės atliktų darbų perdavimo akto atsakovei dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nurodytais terminais (4.2, 4.2.1, 4.2.2 papunkčiai).

Be to, šalys sudarė du papildomus susitarimus prie 2020 m. spalio 26 d. subrangos sutarties. 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikti papildomus rankšluosčių džiovintuvų pakeitimo darbus, o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 15 016,49 Eur be PVM. 2022 m. spalio 3 d. papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. spalio 14 d. atlikti papildomus stovų pakeitimo darbus, o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 5 835,76 Eur be PVM. Taigi, kaip matyti, darbai šiame objekte turėjo būti baigti ne vėliau kaip 2022 m. spalio 14 d.

Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 103 pateikimo, prie jo pridėdama statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.ALGS0011016, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 11 285,32 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 7). Atsakovė, reaguodama į jai pateiktus dokumentus, 2024 m. sausio 3 d. pateikė ieškovei pranešimą Nr. 01-010 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 8) dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Šiame rašte teigiama, kad atsakovė sutinka priimti vienašališkai ieškovės pasirašytame statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytus darbus bei pripažįsta savo pareigą atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011016. Taigi, atsakovė pretenzijų dėl darbų kiekių ir (ar) jų kokybės šiuo konkrečiu atveju ieškovei neturėjo bei raštu patvirtino, kad darbus yra priėmusi.

Ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus formos – ieškovė nesutinka su atsakovės 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01-010 atliktu jos reikalavimo sumokėti už atliktus darbus įskaitymu su atsakovės reikalavimu sumokėti jai baudą. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad atsakovui teisme pareiškus, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Atsakovas, teigdamas, kad prievolė ieškovui pasibaigė atlikus įskaitymą, turi įrodyti tiek įskaitymo sąlygas, be kita ko, ir konkrečios prievolės faktą, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 31, 32, 34 punktai).

Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybę, jog darbų trūkumai nebuvo ištaisyti per nurodytus terminus, todėl už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (171 dieną) ieškovė jai privalo sumokėti 100 Eur baudą, patvirtina šalių 2023 m. gegužės 11 d. – 2024 m. vasario 8 d. viena kitai išsiųstų pranešimų bei raštų turinys. Kaip minėta, atsakovė 2024 m. sausio 3 d. rašte Nr. 01-010 nurodė, kad bauda skaičiuojama už vėlavimą ištaisyti darbų trūkumus, t. y. vadovaujantis nagrinėjamos subrangos sutarties 9.5 papunkčiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą nėra pateikusi įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai darbų trūkumus delsė (pavėlavo) ištaisyti ieškovė. Dar daugiau, pateikti įrodymai suponuoja tokią išvadą, kad ne ieškovės neveikimas (pasyvumas), bet objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės galėjo lemti vėlavimą atlikti darbus ir, jeigu egzistavo darbų trūkumai (kaip minėta, jų buvimo faktas neįrodytas), šių trūkumų ištaisymą.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytuose dokumentuose – 2023 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 01-189 (t. 2, b. l. 97), 2023 m. birželio 9 d. rašte Nr. 01-219 (t. 2, b. l. 84-85), 2023 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 01-379 (t. 2, b. l. 101) nurodyta, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus bei ištaisyti nustatytus darbų trūkumus, tačiau jokie konkretūs darbai bei jų trūkumai šiuose raštuose neįvardyti. Atsakovė į bylą nėra pateikusi atliktų darbų defektų aktų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kurie detalizuotų arba atskleistų tokias faktines aplinkybes, kurios nėra nurodytos pirmiau aptartuose raštuose. Vieninteliame 2024 m. vasario 8 d. rašte dėl defektų nepašalinimo Nr. 01-058 (t. 2, b. l. 94) atsakovė nurodė konkrečius ieškovės darbų trūkumus – butuose Nr. 8, 35, 48 ir 96 nesumontuotos priešgaisrinės movos. Pažymėtina, kad šių darbų neatlikimą patvirtina ir kiti atsakovės į bylą pateikti įrodymai – nuotraukos, kuriose užfiksuoti butuose esantys vamzdžiai, bei išrašas iš infostatyba.lt duomenų bazės (t. 2, b. l. 46–49, 60). Visgi, pati atsakovė 2024 m. vasario 8 d. rašte nurodė ir priežastis, lėmusias tai, kad ieškovė keturiuose butuose neatliko darbų, t. y. tų butų savininkai nesutiko, kad būtų atlikti šie bei kiti darbai. Taigi, nedidelė dalis trūkumų atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad turto savininkai nesutiko su darbų jų nuosavybėje atlikimu. Nenustačius ieškovės neteisėtų neveikimo ir kaltės, atitinkamai, nėra ir pagrindo taikyti ieškovei baudą už sutarties pažeidimą – vėlavimą ištaisyti defektus.

Ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0011016 nurodyta mokėtina už darbus pagal statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 11 285,32 Eur. Pirmosios instancijos teismas visą šią sumą skundžiamu sprendimu ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, jog pagal šalių susitarimą galėjo būti priteista tik 95 proc. šios sumos. Kaip minėta, 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutarties 4.2.1–4.2.2 papunkčiuose nustatyta sumokėjimo už darbus tvarka, pagal kurią 5 proc. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos yra sulaikoma iki tol, kol ieškovė pateiks Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 5 proc. nuo atliktų darbų kainos. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių garantijos ar laidavimo sutarties atsakovės naudai sudarymą, nepateikė ir šio savo įsipareigojimo atsakovei objektyviai jau negali įvykdyti dėl bankroto. Pažymėtina, kad tokios sąlygos rangos teisiniuose santykiuose nustatymas nėra savitikslis. Garantijos ar laidavimo paskirtis yra užtikrinti galimų darbų trūkumų, atsiradusių per garantinį terminą, ištaisymą. Ieškovė neįrodinėjo, kad šiuo atveju statybos rangos darbų garantinis terminas jau yra pasibaigęs, o trūkumų neatsirado. Taigi, pagrindo visiškai patenkinti šį ieškovės reikalavimą nebuvo, kitaip nusprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo.

Vadovaujantis nagrinėjamos subrangos sutarties 4.2.1–4.2.2 papunkčiais ir atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0011016 nurodyta mokėtina už atliktus darbus suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 11 285,32 Eur, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 11 285,32 Eur skola, pakeičiama, priteisiant 95 proc. nurodytos sumos, t. y. 10 721,05 Eur (11 285,32 Eur x 95 proc.) (CPK 330 straipsnis).

Dėl 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų 1 118,48 Eur vertės darbų ir jų (ne)priėmimo

Pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti 7 640,27 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1 188,48 Eur skolą, o kitą šio reikalavimo dalį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, kad darbus atliko pati atsakovė, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija ir su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ir pagal nagrinėjamą subrangos sutartį būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė nesilaikė darbų perdavimo procedūrų, o atsakovė – neparengė defektinio akto.

Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d. ji išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 102 dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo, prie jo pridėdama atsakovės ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011017, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 7 640,27 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 12). Šią 7 640,27 Eur darbų kainą pagal ieškovės pateiktą aktą sudarė: 396,80 Eur vertės vėdinimo agregato montavimo darbai; 6 451,79 Eur vertės oro rekuperatorius (jo įsigijimo) išlaidos; 64,70 Eur lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimo darbai; 240 Eur difuzorių AOD-250 komplekto su pajungimu montavimo darbai; 276,04 Eur vamzdynų izoliavimas folija padengtais stiklo dembliais; 210,94 Eur vamzdynų izoliavimas folija stiklo vatos dembliais.

Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešime Nr. 102 nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti darbus, todėl jai siunčiamas vienašališkai ieškovės pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2. Tačiau ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų tinkamai vykdžiusi nagrinėjama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus iš anksto, išsiunčiant elektroniniu paštu ar pateikiant kitais būdais atliktų darbų akto projektą. Ieškovė taip pat nėra pateikusi įrodymų, iš kurių visumos būtų galima nustatyti, kokiais būdais šalys iki ginčijamo akto surašymo organizuodavo darbų perdavimą. Be to, ir atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą bei nesutikdama su jame nurodytais darbais, jų kiekiais ar kokybe, pagal nagrinėjamos subrangos sutarties 8.5 ir 8.6 papunkčius turėjo parengti defektinį aktą, nurodydama konkrečius darbų trūkumus, o to ji nepadarė, apsiribodama 2024 m. sausio 11 d. rašto dėl atliktų darbų akto patikslinimo Nr. 01-022 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 13) pateikimu. Duomenų, kad defektinis aktas būtų parengtas, byloje nėra.

Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-022 teigė, kad, apžiūrėjusi faktiškai atliktus ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus, ji nustatė, jog rekuperatoriaus montavimo darbai neužbaigti – nesumontuota jo valdymo automatika, nepateikti dokumentai, rekuperatorius neprijungtas prie elektros tinklo. Atsakovė taip pat tvirtino, kad, ieškovei neatlikus difuzorių montavimo darbų, laikančiąsias konstrukcijas sumontavo ji pati. Dėl šių priežasčių atsakovė prašė sumažinti darbų kainą bei užbaigti nebaigtus darbus. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateiktame atsakyme Nr. 19 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 14) nurodė, kad yra atlikusi visus darbus, kuriuos ji buvo šia sutartimi įsipareigojusi atlikti, dėl elektros ir automatikos darbų atlikimo šalys nesitarė, todėl ir pareiga juos atlikti ieškovei nekyla.

Ginčo dėl to, kad atsakovė objektą, kuriame ieškovė atliko subrangos darbus, jau yra perdavusi užsakovei VĮ ,,Panevėžio profesinio rengimo centras“, byloje nėra. Vadinasi, šiame objekte statybos darbai yra užbaigti ir užsakovė faktiškai naudojasi rangos darbų rezultatu. Šioje situacijoje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji faktiškai yra atlikusi darbus, nurodytus ginčijamame akte Nr. 2, o atsakovei – pateikti jos atsikirtimus į šį reikalavimą pavirtinančius įrodymus, kad dalis sulygtų darbų nėra atsakovės atlikti, juos atliko atsakovė arba kiti jos pasitelkti subrangovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą, byloje esančiais įrodymais grindžiamą išvadą, kad ieškovė įrodė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 įvardytų darbų atlikimą, išskyrus 6 451,79 Eur kainos dalį, susijusią rekuperatoriaus įgijimo išlaidomis, o atsakovė 1 188,48 Eur vertės darbų atlikimo fakto leistinais įrodymais nenuginčijo.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 396,80 Eur suma įvertintus vėdinimo agregato montavimo darbus, t. y. automatikos ir elektrotechnikos darbus, ji yra atlikusi pati, tokius teiginius grindžia jos pačios parengta papildomų darbų lokaline sąmata (t. 2, b. l. 54–56), kurioje nurodyta 2 392,58 Eur su PVM šių darbų kaina. Ieškovės teigimu, elektrotechninės dalies darbai, kurių ji faktiškai neatliko ir atlyginti už juos neprašė, nesudarė 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties dalyko. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos poziciją, kad ieškovė pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi atlikti, be kita ko, ir elektrotechnikos darbus. Tai, kad ieškovės nurodyta 396,80 Eur kaina už montavimo darbus nėra susijusi su atsakovės įvardytais elektrotechnikos darbais, patvirtina ir tokia aplinkybė, kaip ieškovės atliktų darbų kaina yra net kelis kartus mažesnė nei nurodyta atsakovės lokalinėje sąmatoje. Todėl ir pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neatliko akte Nr. 2 nurodytų 396,80 Eur vertės darbų ar kad juos atliko pati atsakovė, nėra.

Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir tokiems savo teiginiams pagrįsti, kad ji savo pačios jėgomis atliko 240 Eur vertės difuzorių montavimo, 276,04 Eur ir 210,94 Eur vertės vamzdynų izoliavimo darbus (sąmatų, įrašų iš statybos žurnalų ar kitų). Nepateikti įrodymai, kad atsakovė yra atlikusi 64,70 Eur vertės lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimo darbus, juo labiau kad ir 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-022 ji nebuvo nurodžiusi jokių nesutikimo su šių darbų atlikimu ar jų kokybe argumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažinęs įrodytais 1 188,48 Eur (396,80 Eur + 240 Eur + 276,04 Eur + 210,94 Eur + 64,70 Eur) vertės darbus bei nenustatęs pagrindo šių darbų priėmimo akto dalį pripažinti negaliojančia, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų 6 451,79 Eur vertės darbų ir jų (ne)priėmimo

Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jos reikalavimo dalis dėl 6 451,79 Eur išlaidų, patirtų rekuperatoriui įsigyti, priteisimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į šalis siejusius rekuperatoriaus pirkimo–pardavimo teisinius santykius bei aplinkybę, kad, atsakovei perdavus jai rekuperatorių, ieškovė tapo jo savininke nepriklausomai nuo kainos sumokėjimo ar nesumokėjimo, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju šio daikto kainą atsakovei ieškovė yra sumokėjusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys 2023 m. liepos 28 d. pasirašė papildomą susitarimą prie 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (t. 2, b. l. 92). Šio susitarimo preambulėje nurodyta, kad papildomas susitarimas sudaromas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi apyvartinių lėšų medžiagoms, kurios reikalingos darbams atlikti, įsigyti, todėl yra sudaromas šis papildomas susitarimas. Šalys susitarė, kad atsakovė nupirks ieškovės pasirinktas prekes iš tiekėjo ir jas atlygintinai perduos ieškovei, o ieškovė už perduotas prekes atsiskaitys su atsakove (1 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove pagal šios pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, taip pat ieškovė sutiko, kad atsakovei mokėtina suma būtų išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų tiek pagal 2022 m. balandžio 26 d., tiek ir pagal kitas šalių sudarytas subrangos sutartis (4 punktas). Atsakovė ieškovei išrašė 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 (t. 2, b. l. 76), kurioje nurodyta už rekuperatorių ir jo dalis mokėtina suma – 8 776,64 Eur su PVM. Abi šalys pripažįsta, kad atsakovė perdavė ieškovei rekuperatorių, o šis buvo sumontuotas objekte (duomenys neskelbtini).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Taigi, šalių teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami pirkimu–pardavimu, be kita ko, nustačius ir tokią aplinkybę, kad viena šalis siekė perleisti nuosavybės teisę į daiktą, o kita ją įgyti, t. y. valdyti, naudoti ir disponuoti tuo turtu kaip savu.

Nagrinėjamu atveju turėtų ketinimų įgyti rekuperatorių asmeninėn nuosavybėn ieškovė neįrodinėjo. Priešingai, 2023 m. liepos 28 d. papildomame susitarime aiškiai nurodytas vienintelis šio daikto įgijimo atsakovės lėšomis ir jo perdavimo ieškovei tikslas – siekis užtikrinti sklandų subrangos sutarties vykdymą ir joje numatytų subrangos darbų atlikimą, ieškovei neturėjus nuosavų apyvartinių lėšų darbams tęsti. Jokios informacijos apie tai, kad toks susitarimas buvo sudarytas siekiant sukurti pirkimo–pardavimo teisinius santykius tarp šalių ir ieškovei tapti rekuperatoriaus bei jo dalių savininke, jame neužfiksuota. Kadangi subrangos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi tokius darbus atlikti savo sąskaita, o atsakovė – už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis, šalys, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamos į su ieškovės nepakankamu mokumu susiklosčiusią situaciją, šiuo papildomu susitarimu iš dalies modifikavo 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi nustatytą atsiskaitymo už darbus tvarką, o ne sudarė naują savarankišką kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Atitinkamai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuosavybės teisės į turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perėjimo momentu, sprendžiant šį konkretų šalių ginčą neturi teisinės reikšmės. Ieškovė, siekdama, kad būtų patenkinta jos ieškinio dalis dėl statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 nurodytos 6 451,79 Eur rekuperatoriaus įsigijimo kainos priteisimo (t. y. kainos už atliktus subrangos darbus sumokėjimo), privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove, t. y. įgijusi šį daiktą savo sąskaita ir perdavusi jį atsakovei, kaip tai ir buvo numatyta subrangos sutartyje. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad šalys papildomo susitarimo 4 punkte aptarė du alternatyvius (lygiaverčius) ieškovės atsiskaitymo už rekuperatorių variantus, t. y. arba ieškovė per 35 kalendorines dienas apmoka atsakovės jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, arba atsakovės ieškovei mokėtinos sumos pagal 2022 m. balandžio 26 d. ar kitas subrangos sutartis sumažinamos mokėtina už rekuperatorių suma. Pirmoji sąlyga neįvyko, todėl ieškovė negali turėti pagrįstų lūkesčių, kad atsakovės sąskaita įgytas daiktas jai bus apmokėtas, dėl to nepatyrus jokių išlaidų, kartu su užmokesčiu už kitus objekte atliktus darbus, kuriuos visus pagal subrangos sutartyje sulygtą susitarimą ieškovė turėjo atlikti (ir įsigyti rekuperatorių) savo pačios lėšomis. Atsakovei sumokėjus už darbų objekte montuojama rekuperatorių savo lėšomis, iš esmės tampa įmanomu šalių atsiskaitymas įskaitymu, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu. Ši papildomo susitarimo 4 punkte numatyta sąlyga reiškia, kad atsakovė (teisiniame santykyje su ieškove – užsakovė), patyrusi subrangos sutarties vykdymo išlaidas, kurias patirti turėjo ieškovė (teisiniame santykyje su atsakove – rangovė), gali susigrąžinti turėtas išlaidas nesumokėdama jas atitinkančios kainos už darbus. Būtent taip šią ginčo dalį išsprendė ir pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės nepagrįstai pareikštą reikalavimą ir dėl išlaidų, susijusių su rekuperatoriaus įgijimu, priteisimo.

Ieškovės pozicija, kad ji buvo tinkamai įvykdžiusi savo prievolę atsiskaityti su atsakove už rekuperatorių, 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ir jo kaina buvo pagrįstai įtraukta į ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat nėra pagrįsta. Viena vertus, pagal šalių papildomo susitarimo sąlygas būtent atsakovė galėjo įskaityti jos lėšomis įgyto daikto kainą į už darbus ieškovei mokėtiną kainą ir nesumokėti jai atlygio, numatyto subrangos sutartyje, dalies, atitinkančios to daikto kainą, o ne atvirkščiai.

Kita vertus, ieškovės įvardytame jos buhalterės parengtame ir tik jos pačios vienašališkai pasirašytame 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (t. 5, b. l. 43–44) nurodytos 36 PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovė yra išrašiusi atsakovei, ir 10 PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovė yra išrašiusi ir pateikusi ieškovei. Šiame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodytos šalių viena kitai mokėtinos sumos pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, be kita ko, nurodant ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 ir pagal ją mokėtinus 8 776,64 Eur (34 eilutė). Visgi, kaip jau buvo šioje nutartyje minėta pirmiau, tuo atveju, kai bylos šalis teisme pareiškia, kad prievolė yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Šalis, teigdama, kad prievolė pasibaigė atlikus įskaitymą, turi įrodyti tiek įskaitymo sąlygas, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo pranešta apie jos parengto akto sudarymą bei įskaitymą, t. y. byloje nėra duomenų, kad šis aktas atsakovei buvo išsiųstas.

Dar daugiau, tiek ieškovės, tiek ir atsakovės elgesys po 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto surašymo akivaizdžiai paneigia ieškovės poziciją dėl atlikto įskaitymo. Praėjus daugiau nei mėnesiui po šio akto surašymo, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d. (t. 5, b. l. 69), atsakovės buhalterė kreipėsi į ieškovės buhalterę dėl priešpriešinių reikalavimų sudengimo, klausdama, ar galima sudengti priešpriešinius reikalavimus pagal ieškovės 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010702 (750,31 Eur), 2021 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010743 (1 818 Eur), 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010770 (200,16 Eur) su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. STAT7075 dalimi (2 768,47 Eur). Ieškovės buhalterė 2023 m. gruodžio 7 d. atsakyme nurodė, kad pasiūlymas tinka, galima atlikti sudengimą. Taigi, faktiškai buvo įskaityta tik 2 768,47 Eur dalis iš PVM sąskaitoje faktūroje Nr. STAT7075 nurodytos visos mokėtinos pagal šią sąskaitą 8 776,64 Eur sumos.

Dėl pagrindo sulaikyti dalį mokėjimų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini)) ir skolos dydžio

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo apeliaciniuose skunduose kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčas dėl skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) priteisimo, nepagrįstumo klausimą. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jos reikalavimo dalis dėl 19 422,50 Eur skolos priteisimo, teigdama, kad, nesant defektinių aktų, atsakovė negalėjo remtis darbų neatlikimo faktu. Rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvimas, ieškovės manymu, taip pat neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus papildomus darbus. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškovės reikalavimo dalis dėl 20 520,52 Eur skolos priteisimo, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, tvirtindama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, dalis darbų yra paslėpti darbai, darbai faktiškai nebuvo atlikti, be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienos šalies apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl šios subrangos sutarties vykdymo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ir pagal aptariamą subrangos sutartį būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, be kita ko, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė nesilaikė darbų perdavimo procedūrų, o atsakovė, nesutikdama su akte nurodytais darbais, neparengė defektinio akto.

Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 104 dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pateikimo, prie jo pridėdama du statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 12 ir Nr. 1, ir tą pačią dieną išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. Nr. ALGS0010975, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą –32 755,88 Eur, ir Nr. ALGS0011014, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 7 187,14 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 16, Nr. 17).

Viena vertus, kaip minėta, duomenų, kad ieškovė darbų perdavimą būtų organizavusi pagal šalių subrangos sutartimi sulygtą tvarką, t. y. iš anksto pranešdama atsakovei apie ketinimą perduoti darbus bei surašydama paslėptų darbų aktą bei jį perduodama atsakovei, byloje nėra. Kita vertus, atsakovė ieškovės pateiktuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 12 ir Nr. 1 nurodytus darbus yra faktiškai apžiūrėjusi, t. y. jai buvo suteikta galimybė pateikti defektų aktus arba atlikti ieškovės pateiktuose aktuose įrašus dėl darbų, su kurių atlikimu ar jų kokybe ji nesutinka. Atsakovė tiek 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 dėl atliktų darbų akto patikslinimo, tiek 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 dėl atliktų darbų akto patikslinimo (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 18, Nr. 19) pripažino, kad ji darbus apžiūrėjo bei palygino akte nurodytus darbus su faktiškai atliktais darbus. Visgi, kaip minėta, atsakovė defektų akto nesurašė, o savo raštuose nurodė tik argumentus dėl dalies ginčo akte Nr. 12 nurodytų darbų trūkumų, dėl akte Nr. 1 nurodytų darbų nepasisakydama bei pabrėždama, kad tai yra papildomi darbai, dėl kurių šalys nesusitarė, todėl ir pagrindo už juos atsiskaityti jai nekyla.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti patenkinta ir jos ieškinio dalis dėl 12 235,36 Eur skolos pagal aktą Nr. 12 ir 7 187,14 Eur skolos pagal aktą Nr. 1 priteisimo, atmetami. Atsakovė įrodė, kad ji pati atliko 1 235 Eur vertės priešgaisrinės stotelės montavimo darbus. Kitų darbų, nurodyti ginčo akte Nr. 12, kurių kaina yra 12 235,36 Eur, t. y. vamzdynų praplovimo, hidraulinių bandymų, plieninių šildymo radiatorių pajungimo darbų, neatlikimo faktą 2025 m. gegužės 27 d. raštu (t. 3, b. l. 76–78) patvirtino užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, o ieškovė užsakovės teiginių nepaneigė kitomis panašios ar didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, atsakovei pateikus netinkamą sutarties įvykdymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ši ieškinio dalis teismo buvo pagrįstai atmesta.

Nepagrįsti tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad vien rašytinio susitarimo dėl darbų, nurodytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1, kurių vertė 7 187,14 Eur, nebuvimas, nėra savaime pakankamas pagrindas šį reikalavimą atmesti. Tiek CK 6.653 straipsnyje, tiek ir aptariamos subrangos sutarties 2.2 papunktyje nurodoma, kad sutarties kaina jokiais atvejais negali būti didinama, o jeigu, siekiant įvykdyti sutartį pagal projektinę ir (ar) konkursinę dokumentaciją, reikia atlikti papildomus darbus, kurių ieškovė nenumatė sudarant sutartį, bet galėjo numatyti, šiuos darbus ieškovė atlieka savo sąskaitą. Pagal subrangos sutarties 11.2 papunktį sutartis gali būti keičiama ir (ar) papildoma šalių susitarimu. Sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais. Pasirašyti sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai tampa sutarties dalimi.

Ieškovė neginčija, kad ji, pagal subrangos sutarties 2.2 papunktį pasiūlydama darbų kainą, prisiėmė ir papildomų darbų, kuriuos turėjo numatyti, bet nenumatė, atlikimo savo lėšomis riziką. Ieškovė neįrodinėjo ir to, kad ginčo akte Nr. 1 nurodytų darbų, susijusių su vamzdynų tiesinimu, jų tvirtinimu, ji negalėjo numatyti siūlydama subrangos sutartyje nurodytą darbų kainą. Ieškovė nėra pateikusi ir tokių duomenų, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, į savo buhalterinę apskaitą įtraukdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011014, išrašytą pagal statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, tuo patvirtino papildomų darbų priėmimą, nėra teisingi. Viena vertus, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė gaunamų sąskaitų registre yra nurodžius ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011014 (t. 5, b. l. 29). Kita vertus, UAB ,,Audito tikslas“, atlikusi atsakovės auditą, nustatė, kad atsakovė visas jai išrašytas sąskaitas, t. y. ir tas, kurių apmokėjimą ji ginčija, įtraukia į savo apskaitą (t. 5, b. l. 24-26). Taigi, formalių buhalterinių veiksmų atlikimas negali būti vertinamas kaip darbų priėmimą patvirtinantis įrodymas. Juo labiau kad ir pati aiškinamojo rašto prie 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio (t. 5, b. l. 30-37) priedo 13 punkte yra nurodžiusi, kad įsipareigojimai pagal šią PVM sąskaitą faktūrą yra neapibrėžti, kadangi dėl jų yra kilęs ginčas.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys subrangos sutartimi sulygo, jog visi sutarties papildymai ir pakeitimai bus sudaromi raštu, be to, bendradarbiaudamos kituose panašiuose jų sudarytuose sandoriuose susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos įformindavo raštu, vien ieškovės teiginiai, kad šiuo atveju šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nėra savaime pakankami tokiam susitarimui patvirtinti, nepateikus jokių kitų tokį susitarimą liudijančių objektyvių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 7 187,14 Eur skolos už papildomus darbus priteisimo.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas negaliojančiu 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktas 22 099,19 Eur įskaitymas, pagrįstumo bei teisėtumo klausimą. Pasak atsakovės, teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad jai teko pareiga įrodinėti ieškovės prievolės sumokėti 22 099,19 Eur baudą pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Viena vertus, atsakovės į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė iš tiesų pritaikė jai sankcijas už rangos sutarties netinkamą vykdymą. Užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2023 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. S-4681 nurodė, kad pagal rangos sutarties 9.9 papunktį už vėlavimą laiku užbaigti darbus atsakovei kyla pareiga sumokėti 33 448,70 Eur baudą. Prie šio užsakovės rašto pridėtoje pažymoje nurodyta, kad bauda sudaro 3 proc. 1 148 290 Eur rangos sutarties kainos (t. 2, b. l. 82). Užsakovė ir atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. pasirašė tarpusavio skolos suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino savo prievolę sumokėti darbų užsakovei baudą.

Be to, ir toks faktas, kaip šalių sudaryti papildomi susitarimai, patvirtina, kad objektas buvo užbaigtas vėliau nei turėjo būti dėl objektyvių, nuo statybos proceso dalyvių nepriklausiusių aplinkybių. Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2022 m. spalio 13 d. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d., t. y. suėjus terminui šiems darbams atlikti, kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti terminą darbams atlikti iki 2023 m. gegužės 15 d., nurodydama, kad darbų negali atlikti, nes nėra atlaisvintos patalpos, trūksta apyvartinių lėšų (t. 2, b. l. 57). Šalys 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 11 d. pasirašė papildomus susitarimus prie 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (t. 2, b. l. 87–88, 92–93), kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes iš tiekėjų ir jas atlygintinai perduoti ieškovei.

Taigi, nors šalys raštu nesusitarė dėl termino darbams atlikti pratęsimo, papildomų susitarimų turinys patvirtina, kad atsakovė pripažino poreikį bei pagrindą darbų termino pratęsimui ir faktiškai terminas ieškovei buvo pratęstas. Jokiais įrodymais nebuvo paneigtos ir tokios ieškovės raštuose nurodytos aplinkybės, kad buvo vėluojama jai perduoti darbų objektą, atlaisvinti patalpas, o tai lėmė objekto, kuriame atliekami darbai, specifika (jame buvo teikiamos medicininės paslaugos).

Dėl 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutarties (objektas Chirurgijos skyrius) pagrindu atliktų darbų ir jų (ne)perdavimo

Abi šalys savo apeliaciniuose skunduose kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas jų ginčas dėl skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti jos reikalavimo dalį dėl 16 532,04 Eur skolos priteisimo, tvirtina kad, nesurašius defektų aktų, atsakovė negalėjo remtis darbų neatlikimo faktu. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 46 906,86 Eur skolos dalis pagal šią sutartį, kelia vienašališkai pasirašyto statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto (ne)galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir neteisingai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai.

Nors ieškovė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 yra nurodžiusi atliktų už 63 438,90 Eur be PVM sumą darbų, atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 įvardijo konkrečius šiame akte nurodytus darbus, su kurių atlikimu ir (arba) jų kiekiais ji nesutinka. Atsakovė iš viso nurodė 11 darbų pozicijų, su kuriomis nesutinka, ir kurių bendra kaina yra 16 532,04 Eur be PVM, t. y.: 440,12 Eur vertės triukšmo slopintuvų montavimo darbai; 226,07 Eur vertės oro išmetimo grotos (2 000 x 900) įrengimo darbai; 380,32 Eur vertės oro išmetimo grotos (2 300 x 1 000) įrengimo darbai; 490,97 Eur oro išmetimo grotos (2 800 x 600) įrengimo darbai; 6 891,48 Eur plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimo darbai; 4 277,55 Eur plieninių šildymo radiatorių daugiau kaip 1 600 mm ilgio montavimo darbai; 103,13 Eur vertės vamzdyno vamzdžių izoliavimo folija padengtais kevalais (vamzdžio išorinis skersmuo iki 35 mm) darbai; 2 044,94 Eur vertės vandentiekio ir šildymo sistemų vamzdynų hidrauliniai bandymai; 437,95 Eur vertės vamzdynų (iki 400 mm skersmens) praplovimo be dezinfekcijos darbai; 815,58 Eur vertės trijų ugnį sulaikančių vožtuvų (iki 4 500 mm) montavimo darbai; 423,93 Eur vertės 30 vnt. rankinio nustatymo balansavimo ventilių ir vandens išleidimo čiaupų montavimo darbai.

Pažymėtina, kad atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytų konkrečių darbų neatlikimo klausimas buvo keliamas ir anksčiau. Atsakovė jau 2023 m. lapkričio 27 d. surašytame defektų akte Nr. 1 (t. 3, b. l. 80) nurodė tuos pačius, kaip ir rašte Nr. 01-024, darbų trūkumus. Be to, užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2025 m. gegužės 6 d. rašte taip pat įvardijo tuos pačius darbų trūkumus (t. 3, b. l. 73–75). Taigi, atsakovei pateikus įrodymus, patvirtinančius jos 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytus darbų trūkumų faktą, pareiga įrodyti priešingą, t. y., kad darbai buvo atlikti tinkamai, teko ieškovei. Ieškovei į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų – specialistų išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė jos reikalavimą dėl 16 532,04 Eur skolos už darbus priteisimo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė negali remtis darbų defektų faktu, nes nėra pateikusi defektų akto, kitokio šios reikalavimo dalies pagrįstumo įvertinimo nelemia, juo labiau kad ir pati iškovė nesilaikė sutartyje nurodytos darbų perdavimo atsakovei organizavimo tvarkos.

Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 buvo nurodyti ne visi, o tik dalis trūkumų, jų yra ir daugiau, negrindžiami įrodymais. Pirma, nurodytame atsakovės rašte nėra informacijos, kad jame yra aptarta tik dalis atsakovės identifikuotų darbų trūkumų. Antra, atsakovė neabejotinai turėjo galimybę patikslinti nustatytų trūkumų sąrašą ir apie jį informuoti ieškovę, tačiau įrodymų, kad ji būtų pasinaudojusi tokia darbų užsakovės pagal subrangos sutartį teise, į bylą nebuvo pateikta. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių 46 906,86 Eur (63 438,90 Eur – 16 532,04 Eur) vertės kitų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytų darbų neatlikimą ar jų defektų, pagrindo konstatuoti, kad ir šie darbai nebuvo atlikti, nebuvo.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 63 423,79 Eur skolos pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį priteisimo, kaip ir jau šioje nutartyje pirmiau aptartais atvejais, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, dalis darbų buvo paslėpti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, juos atliko kiti atsakovės pasamdyti subrangovai, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus bei paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus, išskyrus mini rekuperatorių įrengimą, objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 140 000 Eur be PVM (1.1, 2.1, 3.1 papunkčiai). Ši subrangos sutartis sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės UAB ,,Biržų šilumos tinklai“ 2023 m. sausio 26 d. rangos sutartį (1.2 papunktis).

Darbų priėmimo–perdavimo tvarką šalys aptarė ir įtvirtino nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą ir įforminimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (paslėptus darbus), pateikti atsakovei priimti, įspėjusi ją apie tai mažiausiai prieš dvi darbo dienas, surašydama paslėptų darbų aktą (8.2 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų reikalavimų be atsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas atsakovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.5 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.6 papunktis).

Taigi, ir pagal šios subrangos sutarties nuostatas ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimą, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei nesutinkant su jai perduotais darbais, jai teko pareiga fiksuoti neatitikimus defektų akte ir pateikti jį ieškovei. Tačiau nagrinėjamos sutarties atveju darbų perdavimas vyko kitokia, nei ankstesniais atvejais, tvarka. Ieškovė nėra pateikusi rašytinio pranešimo, patvirtinančio keturių statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, t. y. akto Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, išsiuntimą atsakovei. Visgi, atsakovė neginčija akto Nr. 2 ir jo pagrindu 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ALGS0010958 bei akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALGS0010976 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 27, Nr. 28) gavimo, tik laikosi pozicijos, kad ji yra atsiskaičiusi už šiuos darbus atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Kitus du šios subrangos sutarties pagrindu ieškovės vienašališkai pasirašytus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus, t. y. aktą Nr. 4, kurio pagrindu ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS Nr. 0011007, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 23 966,77 Eur, ir aktą Nr. 5, kurio pagrindu 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011022, ir kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 10 103,12 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 29, Nr. 30), atsakovė ginčija. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad jos ginčijamuose aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 įvardytus darbus atliko ne ieškovė, o kitos jos pasitelktos subrangovės, t. y. UAB ,,Euvista“, UAB ,,Intelektuali energetika“ ir MB ,,Aplinkos tyrimo grupė“, su kuriomis sudarytų sutarčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino.

Iš byloje esančio atsakovė su UAB ,,Euvista“ 2024 m. kovo 28 d. sudaryto papildomo susitarimo (t. 2, b. l. 79) matyti, kad UAB ,,Euvista“ įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti lietaus nuotekų sistemos modernizavimo darbus, kurių kaina 1 350 Eur be PVM. Nė viename iš ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų Nr. 4 ir Nr. 5 nėra nurodyti darbai, susiję su lietaus nuotekų sistemomis ir jų įrengimu. Taigi, ir pagrindo pritarti atsakovei, kad ši subrangovė atliko darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytoje 2024 m. balandžio 18 d. subrangos sutartyje, atsakovės sudarytoje su MB ,,Aplinkos tyrimų grupė“ (t. 2, b. l. 355-364), buvo susitarta dėl vėdinimo kanalų valymo ir dezinfekcijos, grotelių keitimo darbų, kurių kaina be PVM – 1 261 Eur, atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi sulygti darbai taip pat nesutampa su ieškovės ginčo aktuose nurodytais darbais, t. y. ieškovė nesiekė atsakovei perduoti vėdinimo kanalų valymo, dezinfekavimo ar grotelių keitimo darbų. 2024 m. gegužės 15 d. subrangos sutartimi atsakovė su UAB ,,Intelektuali energetika“(t. 2, b. l. 367–381) susitarė dėl fotovoltinės elektrinės, šilumos punkto ir mini rekuperatorių įrengimo. Nė vienas iš aptartų darbų ginčo aktuose taip pat nebuvo nurodytas, dar daugiau, iš 2023 m. birželio 30 d. šalių sudarytos subrangos sutarties 1.1 papunkčio matyti, kad mini rekuperatorių įrengimo darbai nėra šalių sudarytos sutarties dalyku.

Taigi, priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde atsakovė, jos su kitomis subrangovėmis sudarytų sutarčių turinys negali paneigti ginčo aktuose ieškovės nurodytų darbų atlikimo fakto. Vien tai, kad šių darbų perdavimas ir priėmimas pagal sutartyje nustatytus reikalavimus nebuvo vykdomas, neatleidžia šalių nuo prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ieškovės pateiktuose ginčo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nurodytus darbus, kurių faktinio atlikimo atsakovė neginčijo, atliko ne ieškovė, o kiti subrangovai, pagrįstumo. Aplinkybė, kad dalis šių darbų galėtų būti vertinami kaip paslėpti darbai, taip pat nelaikytina savaime pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieškovė šių darbų nėra atlikusi ar atlikusi juos netinkamai. Atsakovė turėjo galimybę teikti specialistų išvadas ar kitus įrodymus, patvirtinančius, kad objektas ar kurie nors ieškovės atlikti darbai negali būti naudojami pagal paskirtį.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytais darbus, nurodytus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5, kurių vertė, atitinkamai, yra 23 966,77 Eur ir 10 103,12 Eur (iš viso – 34 069,89 Eur), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus, kurių vertė, atitinkamai, yra 22 900,06 Eur ir 8 442,93 Eur (iš viso – 31 342,99 Eur), atlikimo fakto atsakovė neginčijo.

Dėl atsiskaitymo už 31 342,99 Eur vertės darbus pagal 2023 m. birželio 30 d subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini))

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 31 342,99 Eur skola pagal jos neginčijamus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 3, teigdama, kad ši skola yra padengta atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įskaitymų, kurių pagrindu atsakovė įvykdė prievolę atsiskaityti už darbus, ieškovės atliktus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, teisėtumą vertino spręsdamas skolų pagal kitas subrangos sutartis priteisimo klausimus. Mano, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nesant ieškovės reikalavimo pripažindamas, jog 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 atliktam įskaitymui pagrindo nebuvo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, situaciją, kad atsakovės įskaitymų teisėtumo klausimai buvo sprendžiami vertinant skolų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) ir 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) priteisimo klausimus, lėmė pačios atsakovės pasirinktas įskaitymo būdas. Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 nurodė, kad įskaito šiuos vienarūšius priešpriešinius reikalavimus – ieškovės reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, išrašytą už darbus atliktus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, su savo reikalavimu dėl 22 099,19 Eur nuostolių, atsiradusių ieškovei netinkamai vykdant 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius), atlyginimo. Siekdamas patikrinti įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias ir su ieškovės prievolių pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) vykdymą. Kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, atsakovė neįrodė jos 2026 m. vasario 19 d. rašte nurodytos ieškovės prievolės egzistavimo, atitinkamai, ir pagrindo atlikti 22 099,19 Eur sumos įskaitymą į atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus nebuvo. Atsakovės 2024 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01-047 teigiama, kad ieškovės reikalavimą dėl 13 379,72 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, kuri išrašyta 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutarties pagrindu, ji įskaito su savo reikalavimu ieškovei dėl 15 144,12 Eur baudos už netinkamų įsipareigojimų pagal kitą – 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) – vykdymą. Teismas, siekdamas nustatyti, ar įvyko priešpriešinių prievolių įskaitymas, privalo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su įskaitomų prievolių pagrindu ir jų faktiniu egzistavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio argumentus, kad įskaitymui teisinio pagrindo nebuvo, nes darbai pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) laiku nebuvo atlikti ne dėl ieškovės kaltės, pagrįstai pasisakė dėl šio įskaitymo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus (ir atsakovei šios išvados leistinais įrodymais nepaneigus), kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl objektyvių, analogiškų, kaip ir vykdant 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, priežasčių, t. y. patalpų laiku neatlaisvinus dėl jose vykdomos veiklos specifikos, taip pat kitų subrangovų vėlavimo atlikti darbus, nėra prielaidų sutikti su atsakove, kad ieškovei buvo atsiradusi pareiga už vėlavimą atlikti darbus mokėti baudą. Kadangi pagrindas atlikti įskaitymą nebuvo nustatytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir už 31 342,99 Eur vertės darbus atsakovė su ieškovė nėra atsiskaičiusi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad abiejuose atsakovės įskaitymo raštuose yra nurodyta, jog įskaitoma jos prievolė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, tik 2024 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01-047 teigiama, kad įskaitomos prievolės dydis yra 13 379,72 Eur, o 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 teigiama, kad įskaitomos prievolės dydis yra 22 099,19 Eur. Pirmosios instancijos teismas ir šią ginčo dalį, konstatavęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, išsprendė teisingai.

Atsakovės apeliaciniame skunde įrodinėja teisę sulaikyti 5 proc. atliktų darbų kainos dalį ir pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, kitaip tariant, kelia skolos ieškovei dydžio ir pagal šią sutartį neteisingo nustatymo klausimą. Teisėju kolegija, kaip ir kitais analogiškais atvejais, tokius skundo argumentus atmeta.

Pagal šalių 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutarties nuostatas atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitose faktūrose pateikimo ir sutarties 6.2.23 c) papunkčio įvykdymo, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokama per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartį užbaigimo dienos ir įvykdžius sutarties 6.2.23 c) papunktyje numatytus įsipareigojimus (4.2 papunktis). Subrangos sutarties 6.2.23 c) papunktyje nurodyta ieškovės pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutarties 4.2 papunktyje numatytų atsiskaitymo terminų pabaigos pateikti atsakovei objekte dirbusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis už visus atliktų darbų akte įvardintus darbus. Ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant šio punkto reikalavimus, sutarties 4.2 papunktyje numatytas atsiskaitymo terminas pratęsiamas iki 100 dienų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė 2024 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. 01-035 subrangos sutartį nutraukė tuo pagrindu, kad ne visi darbai yra atlikti (t. 2, b. l. 69). Vadinasi, sutarties vykdymas jau pasibaigęs ir gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo. Apie darbus, kuriuos ieškovė faktiškai atliko (statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) jau buvo pasisakyta, taip pat įvertinta ir galutinio 100 dienų termino atsiskaityti pasibaigimo reikšmė. Todėl pripažinus, kad ieškovė faktiškai atliko 63 423,79 Eur vertės darbus, sulaikyti 5 proc. užmokesčio už darbus dalies pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ALGS0010958, Nr. ALGS0010976, Nr. ALGS0011007 ir Nr. ALGS0011022 nėra pagrindo. Atsakovė neįrodinėjo subrangos sutarties 4.3 papunktyje numatytų sąlygų pažeidimo, ginčų dėl defektų ar naudotų netinkamų medžiagų atsiradimo ar kitokio sutarties pažeidimo, kurių ištaisymo kaštus turėtų kompensuoti sulaikyta suma (ieškovei nesumokėtos kainos už darbus dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 63 423,79 Eur skola pagal 2022 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, paliekama nepakeista.

Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jai iš atsakovės 3 630 Eur nuomos mokesčio skolą, nors byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šalis faktiškai siejo dar ir nuomos teisiniai santykiai. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, pirmiausias aptartinas nuomos teisinių santykių reglamentavimas. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis). Todėl tam, kad šalis sieję vienokie ar kitokie faktiniai santykiai galėtų būti kvalifikuojami nuomos teisiniais santykiais, turi būti įrodytas bei nustatytas vienos šalies įsipareigojimas kitai šaliai už sutarto dydžio atlygį perduoti laikinai valdyti ir naudoti konkretų daiktą bei kitos šalies įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė nei savo pareigos perduoti ir atsakovės ketinimų priimti daiktą laikinai valdyti ir juo už užmokestį naudotis, nei atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį.

Ieškovė savo teiginius, kad šalis siejo būtent nuomos teisiniai santykiai, grindė jos atsakovei išrašyta 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0011020, kurioje nurodytas 2 323,20 Eur dydžio nuomos mokestis už mini ekskavatorių, ir 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0011021, kurioje nurodytas 1 306,80 Eur dydžio nuomos mokestis už ratinio ekskavatoriaus nuomą (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 31), taip pat tokia aplinkybe, kad atsakovė abi PVM sąskaitas faktūras yra įtraukusi į gautinų sąskaitų faktūrų registrą (t. 5, b. l. 27–29). Atsakovė nurodė atsikirtimus į šį reikalavimą, kad nurodytas turtas jai nebuvo perduotas, ji juo nesinaudojo, todėl ir pareiga mokėti nuomos mokestį jai neatsirado, o sąskaitos įtrauktos į registrą vien siekiant užtikrinti teisingą buhalterinę apskaitą.

Taigi, vien ieškovės vienašališkai pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikimo atsakovei faktas pats savaime nepagrindžia nei nuomos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo, nei nuomos objekto perdavimo nuomininkei. Atsakovei nesutinkant, kad jai buvo perduotas turtas nuomai, ieškovė įrodymų, patvirtinančių jai priklausančio turto perdavimą būtent šiuo tikslu, pavyzdžiui, turto priėmimo–perdavimo aktų, nuotraukų, įgaliotų asmenų priimtų atitinkamų sprendimų, šalių susirašinėjimo ir pan., į bylą nepateikė, nenurodė, kokiame konkrečiai objekte ir kokių tikslu buvo naudojamas šis turtas, kokia nuomos trukmė ir koks nuomos mokesčio dydis buvo šalių sulygtas. Aplinkybė, kad atsakovė šias sąskaitas įtraukė į savo registrą, nepatvirtina nei turto perdavimo ir jo faktinio naudojimo, nei atsakovės įsipareigojimo mokėti už jį nuomos mokestį. UAB ,,Audito tikslas“, atlikusi atsakovės auditą, nustatė, kad atsakovė visas jai išrašytas sąskaitas, t. y. ir tas, kurių apmokėjimą ji ginčija, įtraukdavo į savo apskaitą (t. 5, b. l. 24-26). Aiškinamojo rašto prie 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio (t. 5, b. l. 30-37) priedo 13 punkte atsakovė nurodė, kad įsipareigojimai ieškovei yra neapibrėžti, kadangi dėl jų yra kilęs ginčas. Taigi, atsakovė, įtraukdama šias sąskaitas į registrą, nurodė, kad dėl jų yra kilęs ginčas, o ne įsipareigojo sumokėti sąskaitose nurodytas sumas kaip nuomos mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės šio ieškovės reikalavimo nepatenkino.

Abi bylos šalys savo apeliaciniuose skunduose nurodė ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti 6 634,60 Eur dydžio delspinigiai pagal visas šešias subrangos sutartis, argumentus. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pusiau sumažino jos prašomus priteisti 13 269,12 Eur delspinigius, o atsakovė teigia, kad pagrindo priteisti delspinigius nėra, be to, pačiai ieškovei ir tenka atsakomybė už neatsiskaitymą su ja laiku, tinkamai neorganizavus darbų perdavimo ir priėmimo procedūrų pagal kiekvieną iš sutarčių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 38 punktas).

Atsakovė prašė priteisti 5 445 Eur ir 4 500 Eur atsiliepimo į ieškinį, 2 420 Eur ir 2 000 Eur tripliko parengimo išlaidas, 1 210 Eur (už 10 val.) ir 1 000 Eur (už 10 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje išlaidas, 968 Eur (už 8 val.) ir 1 300 Eur (13 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 16 d. ir 2025 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose išlaidas, 968 Eur (už 8 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdyje išlaidas, prašymų ir įrodymų analizės, prašymų rengimo išlaidas, 1 512 Eur (už 12,5 val.) ir 575 Eur (už 5,75 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. gruodžio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžiuose išlaidas, pozicijos derinimo, rašytinių įrodymų analizės išlaidas (t. 3, b. l. 109–112, 119–122; t. 7, b. l. 10–17, 26–31). Tačiau tik dalis atsakovės nurodytų teisinės pagalbos išlaidų atitinka joms keliamus būtinumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ne visos šios išlaidos turi ir gali būti atlyginamos.