- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-219-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00041-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- STATKORPAS AB
- Trečiasis asmuo
- UAB Juris LT
- Ieškovas
- UAB "Algstata"
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.4.13Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Algstata“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Statkorpas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Algstata“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Statkorpas“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Juris Lt“.
Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) ,,Algstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Statkorpas“ 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01-010 atliktą 17 100 Eur įskaitymą ir juo nustatytą 17 100 Eur baudą;
pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktą 22 099,19 Eur vienašališką įskaitymą;
priteisti iš atsakovės 215 692,82 Eur skolą, 13 269,21 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-202-589/2024 ieškovei iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Valdsita“. Nemokumo administratorė, susipažinusi su jai perduotais bendrovės dokumentais, nustatė, kad ieškovę su atsakove siejo subrangos teisiniai santykiai pagal jų sudarytas šešias skirtingas sutartis bei nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už atliktus darbus pagal subrangos sutartis, nėra sumokėjusi nuomos mokesčio.
Pagal 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), lauko vandentiekio, nuotekų šalinimo ir (ar) įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti 149 884,14 Eur kainą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Šalys 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų, kurių kaina su PVM – 45 072,50 Eur, atlikimo. Ieškovė darbus atliko ir 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5 ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 26 331,52 Eur darbų kainos sumokėjimo. Atsakovė nepagrįstai atsisakė atsiskaityti už atliktus darbus, todėl ieškovė prašo priteisti 26 331,52 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios subrangos sutarties 9.2 papunktį sudarytų 72 000 Eur sumą (26 331,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.), tačiau ieškovė prašo priteisti tik dalį jų, t. y. 6 582,88 Eur.
Pagal 2020 m. spalio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti darbus gyvenamosios paskirties pastate (duomenys neskelbtini), susijusius su šilumos gamybos ir tiekimo, šildymo ir vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimu, o atsakovė – sumokėti 302 500 Eur su PVM šių darbų kainą. Šalys 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų už 18 169,95 Eur su PVM atlikimo, o 2022 m. spalio 3 d. susitarė dėl papildomų darbų dar už 7 061,27 Eur su PVM atlikimo. Ieškovė darbus atliko tinkamai ir laiku, 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11, 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 11 285,52 Eur skolos sumokėjimo. Atsakovė 2024 m. sausio 3 d. raštu informavo, kad įskaito ieškovės mokėtiną 17 100 Eur baudą už vėlavimą ištaisyti defektus į ieškovės reikalavimą sumokėti 11 285,52 Eur už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, ji darbų defektus ištaisė iki nustatyto termino – 2023 m. birželio 12 d., todėl pareiga mokėti baudą jai nekyla, be to, baudos dydis yra neprotingas ir neproporcingas pažeidimui. Ieškovė prašo šį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 11 285,52 Eur skolą bei delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 406,27 Eur (11 285,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).
Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė – sumokėti 15 362,16 Eur su PVM. Nors ieškovė ir šiuos darbus atliko bei pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 7 640,27 Eur darbų kainos sumokėjimo, atsakovė jai išrašytos sąskaitos neapmokėjo. Todėl prašo iš atsakovės priteisti 7 640,27 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 275,05 Eur (7 640,27 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).
Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus (duomenys neskelbtini) (viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje (toliau – Psichiatrijos skyrius)), o atsakovė – sumokėti 220 991,98 Eur su PVM. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 12, taip pat išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos sumos už darbus, atitinkamai, 32 755,88 Eur ir 7 187,14 Eur, iš viso – 39 943,02 Eur. Tačiau atsakovė 2024 m. vasario 15 d. pranešimu į sumą, mokėtiną už ieškovės atliktus darbus, įskaitė ieškovei apskaičiuotą 22 099,19 Eur baudą už vėlavimą atlikti darbus. Ieškovės vertinimu, darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl jos kaltės, o delspinigių dydis yra neprotingas ir neproporcingas, todėl prašo įskaitymą pripažinti negaliojančiu, priteisti 39 943,02 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 1 437,95 Eur (39 943,02 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).
Pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus (duomenys neskelbtini) (VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Chirurgijos skyriuje (toliau – Chirurgijos skyrius), o atsakovė – sumokėti 774 400 Eur su PVM darbų kainą. Šalys 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų drenažo įrengimo darbų atlikimo, kurių kaina 22 990,50 Eur su PVM. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 ir 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 63 438,90 Eur darbų kainos sumokėjimo, tačiau atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl prašo iš jos priteisti 63 438,90 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 2 283,80 Eur (63 438,90 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).
Pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus, išskyrus mini rekuperatorių įrengimą, objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 169 400 Eur su PVM. Ieškovė pateikė atsakovei keturis statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus darbus bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose, atitinkamai, nurodytos mokėtinos sumos, 20 880,97 Eur, 8 442,93 Eur, 23 996,77 Eur ir 10 103,12 Eur. Atsakovė sumokėjo tik dalį sumos už atliktus darbus. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 63 423,79 Eur skolą ir delspinigius, kurie pagal šios sutarties 9.2 papunktį sudaro 2 283,80 Eur (63 423,79 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).
Taip pat ieškovė atsakovei buvo išnuomojusi mini ekskavatorių ir ratinį ekskavatorių. Atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio pagal 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos sumos, atitinkamai, 2 323,20 Eur ir 1 306,80 Eur. Iš viso atsakovė yra skolinga ieškovei 3 630 Eur nuomos mokesčio, kurį ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės LUAB ,,Algstata“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) pripažino atsakovės AB „Statkorpas“ 2024 m. sausio 3 d. rašte Nr. 01-010 nurodytą 17 100 Eur baudą neteisėta; (2) pripažino atsakovės 2024 m. sausio 3 d. raštu atliktą 17 100 Eur vienašališką įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu; (3) pripažino atsakovės 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktą vienašališką 22 099,19 Eur įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu; (4) priteisė ieškovei iš atsakovės 156 513,19 Eur skolą už atliktus darbus, 6 634,60 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidas; (5) kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas visų pirma pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike reiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašalius darbų priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu ieškovė byloje reiškia reikalavimus, teigdama, kad juose nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti, o jų priėmimas nebuvo organizuojamas. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareikšti ieškovei priešieškinį ir tik tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės vienašalių statybos darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Todėl atsakovės prašymus pripažinti vienašalius statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais teismas vertino kaip atsakovės atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, o ne kaip savarankiškus materialiuosius reikalavimus.
Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dalies, susijusios su 26 331,52 Eur skola už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. papildomą susitarimą prie jos, pagrįstumo, teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5. Su šiuo aktu Nr. 5 sietini darbai detalizuoti kituose keturiuose 2023 m. gruodžio mėn. darbų aktuose, t. y.: (1) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte, kuriame nurodyta 3 532,82 Eur be PVM kaina už šiuos darbus: buitinio šalto vandentiekio tinklai; lietaus nuotekų tinklai; (2) papildomų lietaus nuotekų šalinimo darbų akte, kuriame nurodyta 10 442,76 Eur be PVM kaina už šiuos darbus: žemės darbai, klojant vamzdyną sausuose gruntuose; gelžbetonio šulinių su perdangomis, smėlio pagrindo vamzdynų įrengimas; nuotekų surinkimo tinklų plastikinių armuotų įmovinių vamzdžių klojimas; vamzdynų pirminį užpylimas smėliu; liukų įrengimas; vamzdynų praplovimas, plastikinių vamzdynų hidrauliniai bandymai; paviršinio vandens surinkimo sistemos papildomų elementų montavimas; (3) papildomų fontanų plokščių darbų akte, kuriame nurodyta 2 156,08 Eur be PVM kaina už šiuos darbus: deformacinių siūlių įrengimas fontano plokštei; išsiplečiančių hidroizoliacinių juostų sudėjimas; deformacinės siūlės armavimas; (4) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų akte, kuriame nurodyta 10 199,86 Eur be PVM kaina už šiuos darbus: paviršinio vandens surinkimo kanalų ant paruošto pagrindo įrengimas, hermetizuojant sandūras; paviršinio vandens surinkimo sistemų papildomų elementų montavimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, reaguodama į ieškovės pranešimą dėl 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 5 pasirašymo, 2024 m. sausio 11 d. pranešime nurodė, jog, apžiūrėjusi faktiškai atliktus darbus ir palyginusi juos su atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytais darbais, ji prašo pakoreguoti darbus ir sumažinti mokėtinas sumas. Tačiau ieškovė 2024 m. vasario 15 d. rašte tvirtino, kad visi darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodyti darbai buvo faktiškai ir tinkamai atlikti, todėl nesutiko sumažinti atliktų darbų kainos. Įvertinęs atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešimą, kuriame ši teigė, kad faktiškai atliktus darbus apžiūrėjo ir palygino juos su atliktų darbų akte nurodytais darbais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė vienašaliame statybos darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus apžiūrėjo, taip pat turėjo galimybę įvertinti, ar akte nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti vienašalį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, juo labiau kad užsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija darbais faktiškai naudojasi ir pretenzijų dėl jų nereiškė.
Visgi, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovei kyla pareiga ieškovei sumokėti tik už dalį 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytų darbų. Pagrįstais teismas pripažino tokius atsakovės argumentus, kad faktiškai buvo atlikta darbų mažiau nei nurodyta lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte, t. y. faktiškai buvo sumontuoti ne šeši vienetai PVC nuotekų vamzdžių fasoninės dalies perkritimo D-160, o tik du vienetai ir ieškovė šios aplinkybės neginčija. Atliktų darbų akte nurodyta, kad vieno vieneto kaina yra 68,83 Eur, atitinkamai, keturių vienetų kaina yra 275,32 Eur, kuria turi būti mažinama visa 3 532,82 Eur darbų kaina. Teismas priėjo prie išvados, kad atliktų darbų kaina yra 3 257,50 Eur (3 532,82 Eur – 275,32 Eur).
Kiti atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešime nurodyti darbai, su kuriais ji nurodė nesutinkanti, nėra nurodyti darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 ir su juo susijusiuose atliktų darbų aktuose. Atsakovės pranešime įvardyta 13 pozicija „išorinio perkritimo D160 įrengimas“, o lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akto 13 pozicijoje nurodyti kiti darbai – „vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 50 mm pastatymas“. Papildomų lietaus nuotekų šalinimo darbų akte taip pat nėra 13 pozicijos. Analogiškas situacija ir dėl 14 darbų pozicijos „plastmasinio lietaus surinkimo trapo montavimas“, 15 pozicijos „betono pagrindo po latakais įrengimas sausame grunte“, 28 pozicijos.
Pasisakydamas dėl papildomų darbų, numatytų papildomų nuotekų šalinimo ir fontano plokščių įrengimo atliktų darbų aktuose, teismas pažymėjo, kad pagal 2022 m. balandžio 17 d. subrangos sutarties 2.2 papunktį tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomus darbus, kurių subrangovė (ieškovė) nenumatė sudarant sutartį, bet galėjo numatyti, šiuos darbus subrangovė atlieka savo sąskaita. Byloje nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuo būtų susitarta dėl darbų apimties, kainos, atsakovei pareiga sumokėti už papildomai atliktus darbus nekyla. Ieškovė, atlikdama papildomus darbus, veikė savo rizika, todėl ir kilusios pasekmės – atsiradusios išlaidos už papildomai atliktus darbus, tenka pačiai ieškovei. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti 10 442,76 Eur be PVM už papildomus lietaus nuotekų šalinimo darbus ir 2 156,08 Eur be PVM už papildomus fontano plokštės įrengimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė yra įrodžiusi 3 257,50 Eur darbų, nurodytų lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte (1), atlikimą bei 10 199,86 Eur darbų, nurodytų lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų akte (4), atlikimą. Kadangi pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutarties 4.3 papunktį ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 2 proc. dydžio generalinio rangovo mokestį nuo kiekvienos atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros sumos, o darbai buvo atlikti ir perduoti iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, iš ieškovei priteistinos 13 457,36 Eur (10 199,86 Eur +3 257,50 Eur) sumos turi būti išskaičiuojamas 2 proc. dydžio mokestis, kuris sudaro 269,14 Eur. Atitinkamai, pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį ir susitarimą prie jos ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 13 188,22 Eur skolą (13 457,36 Eur – 269,14 Eur).
Nagrinėdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 11 285,32 Eur skolos pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. bei 2022 m. spalio 3 d. papildomus susitarimus prie jos priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. surašė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 dėl tokių daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų darbų: 565,58 Eur šilumos punkto įrengimo darbų; 5 744,23 Eur šildymo, vėdinimo sistemos darbų; 4 388,93 Eur vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų; 586,58 Eur drenažo darbų (iš viso – 11 285,32 Eur be PVM). Atsakovė 2024 m. sausio 3 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jai buvo nustatytas terminas iki 2023 m. gegužės 19 d. darbų defektams ištaisyti, tačiau defektai nebuvo ištaisyti, todėl pagal subrangos sutarties 9.4 papunktį ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei 17 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (100 Eur x 171 d.). Atsakovė nurodė, kad 17 100 Eur baudą jį įskaičiavo į ieškovės reikalavimą sumokėti už atliktus darbus pagal 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11.
Teismas pagrįstais pripažino tokius ieškovės argumentus, kad nei prielaidų skaičiuoti baudą, nei atlikti reikalavimų įskaitymą nagrinėjamu atveju nebuvo. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. raštu informavo ieškovę apie pareigą ištaisyti defektus iki 2023 m. gegužės 19 d. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. rašte nurodė, kad nesutinka su netesybų skaičiavimu, nes projekte nebuvo suprojektuoti elektrotechnikos darbai ir jų atlikti ieškovė nebuvo įsipareigojusi, be to, nesutinka ir su bauda dėl neištaisytų defektų, nes visi defektai buvo ištaisyti. Ieškovė 2023 m. gruodžio 28 d. raštu papildomai informavo atsakovę, kad defektai 2023 m. gruodžio 21 d. buvo ištaisyti. Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. pranešime įvertino, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją apie tai, kad visi defektai objekte ištaisyti iki 2023 m. gruodžio 21 d. Statybos užbaigimo komisija nustatė, jog yra neištaisytų defektų – trūksta priešgaisrinių movų ir dėl šios priežasties negalima pabaigti statybos užbaigimo procedūrų. Pažymėjo, kad statybos užbaigimo komisija atsisako pasirašyti statybos užbaigimo aktą objekte iki kol šis trūkumas bus pašalintas. Defektai taip pat neištaisyti butuose Nr. 96, 35, 48, 8. Ieškovei buvo pranešta, kad darbus atsakovė atliks savo jėgomis bei skaičiuos 20 proc. dydžio defektų šalinimo išlaidų dydžio baudą.
Šalių 2020 m. spalio 27 d. sudarytos subrangos sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad subrangovė darbus pradeda nedelsiant po statybvietės perdavimo akto pasirašymo, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 1 d., o baigia juos iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. šalių sudarytą papildomą susitarimą dėl subrangos sutartyje nenumatytų rankšluosčių džiovintuvų pakeitimo, darbai turėjo būti pradėti nedelsiant ir baigti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal 2022 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų stovų pakeitimo darbų atlikimo, jie turėjo būti pradėti nedelsiant ir baigti iki 2022 m. spalio 14 d.
Iš byloje esančių statybos darbų žurnalo įrašų teismas nustatė, kad šildymo ir karšto vandentiekio vamzdynų praplovimo (prapūtimo) darbai buvo atliekami 2021 m. liepos 21 d., vamzdyno praplovimo – 2021 m. spalio 25 d., lietaus nuotekų vamzdyno hidraulinis bandymas – 2021 m. lapkričio 23 d., buitinių nuotekų vamzdyno bandymai – nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d.; paskutinis įrašas apie šalto vandentiekio hidraulinius bandymus atliktas 2021 m. liepos 20 d.; paslėptų darbų patikrinimo priėmimo aktas pasirašytas 2021 m. rugsėjo 6 d. Visi šie įrašai apie atliktus bandymus, praplovimus ir kitus atliktus darbus yra patvirtinti techninės priežiūros ir darbų vadovo D. K.. Darbų priėmimo tvarka atitiko subrangos sutartyje šalių sutartą ir nustatytą priėmimo tvarką, šie darbai buvo priimti. Duomenų apie tai, kad darbai buvo netinkamai atlikti, ar atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl šių darbų, byloje nėra.
Teismo vertinimu, atsakovė savo pranešimuose dėl baudos skaičiavimo ir trūkumų šalinimo nenurodė, kokius darbų trūkumus turėtų pašalinti ieškovė, kokie darbai pagal subrangos sutartį nebuvo atlikti nustatytu terminu. Nesant konkrečiai įvardintų neatliktų statybos rangos darbų ar darbų, atliktų su trūkumais, kuriuos buvo prašoma pašalinti iki 2023 m. gegužės 19 d., nėra galimybės įvertinti, ar ieškovė pažeidė savo prievolę pašalinti trūkumus ir ar atsakovė pagrįstai skaičiavo baudą už termino pažeidimą. Atsakovė nepateikė defektų akto ar kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės netinkamai atliktus statybos rangos darbus, todėl teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad 17 100 Eur bauda buvo skaičiuojama pagrįstai. Dėl nurodyto atsakovės atliktą 17 100 Eur įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu ir iš atsakovės ieškovei priteisė 11 285,32 Eur skolą už darbus, be kita ko, pažymėjęs ir tai, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, patvirtino, jog pripažįsta 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytų darbų atlikimo faktą.
Spręsdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 7 640,27 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. spalio 3 d. papildomus susitarimus prie jos, kuriais ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. parengė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 vėdinimo daliai, kuriame nurodyti tokie ieškovės atlikti darbai ir jų kainos: vėdinimo agregato montavimas, 396,80 Eur; oro tiekimo ir (ar) ištraukimo rekuperacinio įrenginio įsigijimas už 6 45,79 Eur kainą; lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimas, 64,70 Eur; difuzorių AOD-250 komplekto su pajungimais montavimas, 240 Eur; vamzdynų izoliavimas folija padengtais stiklo dembliais, 276,04 Eur; vamzdynų izoliavimas folija stiklo vatos dembliais, 210,94 Eur.
Iš atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašto, adresuoto ieškovei, teismas nustatė, kad: rekuperatorius dar nebaigtas montuoti – nesumontuota jo valdymo automatika; atsakovė savo jėgomis sumontavo laikančiąsias konstrukcijas; nebuvo pateikti įrenginio dokumentai; jis neprijungtas prie elektros tinklo; už difuzorių sumokėjo atsakovė. Įvertinęs šį atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešimą, kuriame ji nurodė, kad ieškovės atliktus darbus apžiūrėjo ir palygino juos su atliktų darbų akte nurodytais darbais, teismas priėjo prie išvados, kad dalį darbų atsakovė visgi yra priėmusi. Todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 1 118,48 Eur už visus, išskyrus patį rekuperatorių (6 451,79 Eur), atliktus darbus. Aplinkybę, kad ieškovė atliko darbus ir sumontavo rekuperatorių, patvirtina įrašai statybos darbų žurnale.
Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl 6 451,79 Eur skolos už rekuperatorių priteisimo ieškovei, teismas pažymėjo, jog atsakovė įrodinėjo, kad šį įrenginį įsigijo ji pati ir jis tik buvo perduotas ieškovei sumontuoti. Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo pateikusi ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 už rekuperatorių (8 776,64 Eur), ieškovė visos jo kainos atsakovei nebuvo kompensavusi. Nepagrįstais teismas pripažino ieškovės argumentus, kad 2023 m. spalio 31 d. buvo atliktas ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, t. y. atsakovės išrašytą PVM sąskaita faktūra Nr. STAT7075 už rekuperatorių buvo apmokėta atlikus įskaitymą į ieškovės reikalavimus atsakovei. Teismas pažymėjo, kad nėra pateiktas pareiškimas apie įskaitymą ar šalių susitarimas dėl įskaitymo, be to, bylos šalių buhalterių susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 7 d. šalys susitarė dėl konkrečių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo (akte nurodytų reikalavimų pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras įskaitymo). Ieškovės buhalterė patvirtino, kad ieškovė sutinka sudengti 2 768,74 Eur priešpriešinius reikalavimus pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 ir 3 konkrečias ieškovės PVM sąskaitas faktūras, nurodytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 1, 2 ir 7 eilutėse.
Taigi, pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 buvo įskaityti 2 768,47 Eur, o likusi 6 008,17 Eur atsakovės reikalavimų pagal šią PVM sąskaitą faktūrą dalis nebuvo nei įskaityta, nei sumokėta. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už rekuperatorių, nes jis jai nepriklausė nuosavybės teise (nebuvo sumokėta jo kaina).
Nagrinėdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 39 943,02 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriuje), teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog darbai bus pradėti nedelsiant nuo sutarties pasirašymo ir užbaigti iki 2022 m. spalio 31 d. Šalys 2023 m. liepos 28 d., 2023 m. spalio 11 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes bei perduoti jas ieškovei, o ieškovė – už jas atsiskaityti. Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. surašė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12 dėl atliktų šių darbų ir jų kainų (šildymo ir karštas vandens, 14 048,23 Eur; šalto vandens ir nuotekų, 3 897,58 Eur; vandentiekio ir nuotekų, 14 810,07 Eur; iš viso – 32 755,88 Eur be PVM), bei 2023 m. gruodžio 22 d. statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 už papildomai atliktus 7 187 Eur vertės darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7 187 Eur papildomų darbų atlikimo išlaidas yra nepagrįstas. Nesant šalių rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų, kurį pagal sutartį šalys turėjo ir galėjo sudaryti kilus papildomų darbų poreikiui, ieškovė papildomus darbus atliko savo pačios rizika ir sąskaita. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti už papildomai atliktus darbus 7 187 Eur skolą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dalies dėl 32 755,88 Eur skolos pagal 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12 pagrįstumo, teismas nustatė, kad atsakovė su šio akto turiniu susipažino bei 2024 m. sausio 11 d. pranešime prašė koreguoti atliktų darbų akte nurodytus darbas, atitinkamai sumažinant ir mokėtinas sumas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad vienašalis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas nesukelia jai jokių pasekmių, nes nebuvo laikytasi subrangos sutartyje nustatytos darbų perdavimo tvarkos, tačiau atsakovė darbus apžiūrėjo ir juos įvertino. Atsakovė aiškiai nurodė, su kuriomis vienašalio statybos darbų akto pozicijomis nesutinka, kurie darbai yra nepagrįstai įtraukti į šį vienašalį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą. Objektas, kartu su ieškovės atliktais darbais, buvo perduotas užsakovei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 2023 m. gruodžio 14 d.
Iš atsakovės 2024 m. sausio 11 d. pranešimo dėl atliktų darbų akto patikslinimo teismas nustatė, kad atsakovė nesutinka su 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 nurodytais 12 837,44 Eur be PVM vertės priešgaisrinės stotelės montavimo su dviem siurbliais darbais, prašydama sumažinti jų kainą 1 235 Eur, t. y. atsakovė neginčija 11 602,44 Eur be PVM (12 837,44 Eur – 1 235 Eur) šių darbų kainos dalies. Be to, atsakovė neginčija ir kitų darbų bei jų kainos, t. y. 259,75 Eur be PVM šildymo sistemos oro išleidimo čiaupų montavimo; 1 232,28 Eur be PVM vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų; 340,33 Eur be PVM fasoninės ir tvirtinimo detalės įrengimo; 550,48 Eur be PVM vamzdynų vamzdžių izoliavimo folija padengtais kevalais darbų; 237,12 Eur be PVM vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų įrengimo; 98,26 Eur be PVM vamzdynų fasoninės ir tvirtinimo detalės įrengimo; 1 430,31 Eur be PVM vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų iš plastikinių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų; 817,88 Eur be PVM nišų iškirtimo ir užtaisymo; 829,18 Eur be PVM nišų iškirtimo ir užtaisymo; 1 983,82 Eur be PVM atbulinių vožtuvų su elektrine pavara montavimo; 159 Eur be PVM vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 100 mm pastatymo; 40,28 Eur be PVM matavimo prietaisų montavimo; 611,85 Eur be PVM vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų D 50 mm pastatymo, iš viso – 8 918,08 Eur be PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės skola ieškovei už aptariamus darbus yra 20 520,52 Eur (11 602,44 Eur + 8 918,08 Eur). Pagrįstais teismas pripažino ir tokius ieškovės argumentus, kad atsakovės 2024 m. vasario 15 d. vienašališkai atliktas 22 099,19 Eur įskaitymas, kuriuo atsakovė įskaitė jai užsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės nustatytą baudą už vėlavimą atlikti darbus bei pašalinti jų trūkumus, yra neteisėtas ir negaliojantis. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog darbai nebuvo atlikti iki 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino – 2022 m. spalio 13 d. Tačiau teismas pagrįstomis pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausiusių aplinkybių. Darbai buvo atliekami ilgai, juos buvo galima atlikti tik kompleksiškai su kitais subrangovais, Chirurgijos skyriaus patalpos buvo atlaisvinamos dalimis. Be to, šalių elgesys, vykdant sutartį, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad terminas darbams atlikti buvo pratęstas. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė prašymą atsakovei dėl termino pratęsimo. Ir nors į bylą nėra pateiktas raštiškas šalių susitarimas dėl termino pratęsimo, tačiau 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 1 d. papildomais susitarimais šalys susitarė dėl medžiagų pirkimo. Taigi, šie šalių susitarimai patvirtina, kad joms abiem buvo priimtina sąlyga, kad darbai objekte yra tęsiami ir pasibaigus sutartyje nustatytam terminui.
Be to, atsakovė, atlikdama įskaitymą, neginčijo naujojo kreditoriaus UAB „Juris Lt“, kuris vėliau grąžino reikalavimo teisę ieškovei, reikalavimo teisės į 215 692,82 Eur, į kurią taip pat buvo įskaičiuotas ir ieškovės reikalavimas dėl 39 943,02 Eur skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriuje). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė pripažino faktą, jog ieškovė atliko ir perdavė rangovei darbus pagal statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 12. Taigi, atsakovė nepagrįstai apskaičiavus baudą ieškovei už sutarties termino pažeidimą, atsakovės atliktą įskaitymą teismas pripažintino negaliojančiu.
Spręsdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl 63 438,90 Eur skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriuje), teismas nustatė, kad šalys buvo sulygusios, jog darbai bus pradėti nedelsiant nuo sutarties pasirašymo ir užbaigti iki 2023 m. kovo 1 d. Šalys 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų 22 990 Eur vertės drenažo įrengimo darbų atlikimo, pradedant juos vykdyti nedelsiant, o šiaurinėje pastato pusėje – iki 2022 m. lapkričio 22 d., pietinėje – per 14 kalendorinių dienų nuo pamatų atkasimo dienos. Šalys 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 17 d. sudarė papildomus susitarimus prie subrangos sutarties, kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes ir perduoti jas ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už prekes.
Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo atsakovę, kad darbus atliko bei pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. vienašališkai pasirašytą statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr.11, kuriame nurodyta, kad yra perduodami: 57 785,31 Eur be PVM vertės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbai; 5 653,59 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbai (iš viso – 63 438,90 Eur). Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodė, kad, apžiūrėjusi faktiškai atliktus darbus ir juos palyginusi su atliktų darbų akte nurodytais darbais, prašo ieškovę koreguoti nurodytus kaip atliktus darbus ir už juos mokėtinas sumas. Atsakovės teigimu, neatlikti šie darbai: nepateiktos išpildomosios schemos, patvirtinančios atliktų darbų kiekį; nėra užpildyti statybos darbų žurnalai; nepateiktos ESD gaminiams; netinkamai sumontuoti triukšmo slopintuvai; nesumontuotos oro išmetimo grotelės; pozicijos 8, 9, 17 nėra sumontuotos; vėdinimo sistemos turi būti sumontuotos su nuolydžiu 1–1,5 proc. link drenažo vietos; neišvalyti ortakiai; sumontuotas tik vienas ugnį sulaikantis vožtuvas; neatlikti ortakių izoliavimo darbai; skyrius 3 šildymas, pozicijos 1, 2 nesumontuotos; 1L pozicijos darbai neatlikti; 21–22 pozicijose nurodyti darbai neatlikti; 2 vandentiekio ir nuotekos 3 skyriaus 6 pozicijos atlikti ne visi darbai, sumontuoti ne 24 komplektai, o 21 komplektas. Atsakovės ginčijamų darbų vertė – 16 532,04 Eur be PVM.
Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. vasario 9 d. nutraukia subrangos sutartį, nes darbai nebuvo atlikti iki nustatyto termino – 2023 m. kovo 1 d. Taip pat informavo, kad pagal subrangos sutarties 9.3 papunktį už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovė turi mokėti 13 379,72 Eur baudą, t. y. 0,02 proc. nuo neatliktų darbų vertės, baudos dydis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. (už 183 dienas) yra 15 114,12 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad 13 379,72 Eur reikalavimą įskaito į naujos kreditorės (UAB „Juris LT) pareikštą reikalavimą.
Nepagrįstais teismas pripažino atsakovės atsikirtimų argumentus, kad ieškovė faktiškai neatliko darbų objekte (Chirurgijos skyriuje) ir šie darbai nebuvo priimti. Įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad ieškovės darbai atlikti nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo priimti užsakovės techninio prižiūrėtojo, šis patvirtino ieškovės atliktų darbų faktą. Be to, atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pranešime nurodė, kad paskutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurį ji pripažįsta, yra aktas už 2023 m. birželio mėnesį, nors įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, jog ieškovė šiame objekte dirbo ir po nurodytos datos. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, patvirtino, kad įskaito priešpriešinį reikalavimą pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors prieš tai pranešime ji teigė, kad pripažįsta ieškovės atliktus darbus tik pagal 2023 m. birželio mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovės suinteresuotumą ir sutikimą, kad ieškovės atliekami darbai būtų tęsiami ir po subrangos sutartyje nurodyto darbų įvykdymo termino, patvirtina ir toks faktas, kad šalys 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 17 d. papildomais susitarimais susitarė dėl medžiagų šiems darbams atlikti įsigijimo. Vadinasi, atsakovė kontroliavo darbų eigą, rūpinosi medžiagomis, mokėjo už jas tiekėjams. Atsakovė žinojo apie darbų eigą ir abiem šalims buvo priimtina sąlyga, kad darbai bus tęsiami pasibaigus subrangos sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui. Be to, byloje nebuvo paneigti ir ieškovės teiginiai, kad darbus buvo vėluojama atlikti, be kita ko, ir dėl laiku neatlaisvinamų patalpų.
Įvertinęs tai, kad atsakovė 2024 m. sausio 11 d. pranešimu ginčijo darbus, kurių vertė 16 532,04 Eur be PVM, o 2023 m. gruodžio 22 d. akte Nr. 11 visų nurodytų darbų vertė yra 63 438,90 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pripažįsta 46 906,86 Eur be PVM (63 438,90 Eur – 16 532,04 Eur) vertės darbų atlikimo fakto. Atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove už faktiškai atliktus darbus, kurių atsakovė neginčijo savo pranešime, šiame ginčo epizode jos skola ieškovei yra 46 906,86 Eur be PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai reikalavo baudos už vėlavimą atlikti darbus, be to, ir pagrindo atlikti 2024 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01-047 nurodytą įskaitymą šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui ieškovė ir toliau vykdė tarp šalių pasirašytą sutartį, tęsė darbus, šalys tarėsi dėl medžiagų, kurios buvo naudojamos objekto (Chirurgijos skyriaus) atnaujinimo darbams, pirkimo, o ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Nors šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl termino pratęsimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad darbai faktiškai buvo tęsiami ir pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, tokia sąlyga abiem šalims buvo priimtina ir ne viena jų nelaikė termino praleidimo sutarties pažeidimu. Todėl teismas atsakovės atliktą įskaitymą pripažintino negaliojančiu, iš atsakovės ieškovei priteisė 46 906,86 Eur be PVM skolą.
Dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti 63 423,79 Eur skolą pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, kuria ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus projekte (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ieškovė šiuos darbus įsipareigojo atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovė pateikė atsakovei statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad perduodami šie darbai: 16 443,13 Eur be PVM vertės šildymo, vėdinimo darbai; 6 456,93 Eur be PVM vertės vandentiekio ir nuotekų darbai (iš viso 22 900,06 Eur be PVM). Ieškovė taip pat pateikė statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3, kuriame nurodyti šie darbai: 5 466,87 Eur be PVM šildymo, vėdinimo darbai; 2 976,06 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbai (iš viso – 8 442,93 Eur be PVM). Taip pat pateikė aktą Nr. 4, kuriame nurodyti 23 996,77 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų darbai, bei aktą Nr. 5, kuriame nurodyti 10 103,12 Eur be PVM vandentiekio ir nuotekų darbai.
Atsakovė 2024 m. sausio 19 d. pranešime teigė, kad nuo 2024 m. sausio 28 d. vienašališkai nutraukia subrangos sutartį, kadangi statybos rangos darbai nebuvo atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra atlikusi ir perdavusi atsakovei 34 118,99 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 1, 27 313,68 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 2, 10 215,95 Eur su PVM vertės darbus pagal aktą Nr. 3. Atsakovė pasiūlė ieškovei iki 2024 m. sausio 23 d. pateikti paskutinį atliktų darbų aktą. Taigi, atsakovė pripažino darbų pagal aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 atlikimą bei juos priėmė.
Nepagrįstais teismas pripažino atsakovės argumentus, kad ieškovė jai tinkamai neperdavė darbų, numatytų aktuose Nr. 4 ir Nr. 5. Iš į bylą pateikto šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovės atstovas organizavo darbų perdavimą ir juos perdavė. Šalys bendradarbiavo – susirašinėjo elektroniniais laiškais, pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktus, koordinavo veiksmus, tačiau atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras, neinformavo ieškovės, ar ji turi kokių nors pastabų dėl atliktų darbų apimties ir (ar) jų kokybės. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, būtina prievolėms įvykdyti, ar laiku praneštų apie kylančias kliūtis sutarties vykdymui. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nereaguodama į ieškovės pranešimus, 2024 m. sausio 19 d. pranešimu informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, kad pagal sutartį atlikti rangos darbai buvo perduoti ieškovės vienašališkai pasirašytais statybos darbų priėmimo–perdavimo aktais. Atsakovei priėmus ieškovės atliktus darbus ir nepareiškus pretenzijų dėl perduotų darbų apimties ir galimų defektų, jai atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Todėl ieškinio reikalavimą dėl 63 423,79 Eur be PVM skolos priteisimo ieškovei teismas pripažino pagrįstu.
Tačiau ieškovės reikalavimą dėl 3 600 Eur skolos už mini ekskavatoriaus ir ratinio traktoriaus nuomą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovė nepateikė rašytinio šalių susitarimo dėl turto nuomos, o išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo tokios atsakovės prievolės egzistavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš dalies pagrįstu teismas pripažino ieškovės reikalavimą dėl 13 269,21 Eur delspinigių pagal visas šešias subrangos sutartis priteisimo. Atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti už atliktus darbus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių. Teismo vertinimu, pusė, t. y. 6 634,60 Eur (13 269,21 : 2), ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taigi, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 634,60 Eur delspinigius. Pagrįstu teismas pripažino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
Ieškovė LUAB ,,Algstata“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta, panaikinti ir dėl tos ginčo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atmesdamas reikalavimą dėl 13 143,30 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), remonto darbų, teismas padarė neteisingą išvadą, kad ne visus 2023 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytus darbus ieškovė yra atlikusi. Pati atsakovė pateikė 2024 m. vasario 15 d. raštą Nr. 21, patvirtinantį 275,32 Eur vertės PVC nuotekų vamzdžių fasoninės dalies perkritimo D-160 darbų atlikimą. Atsakovė nepateikė defektų ar kitokio akto, kuriuose būtų užfiksuota, kad šis darbas nebuvo atliktas ar kad jį atliko kitas asmuo. Be to, 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 atsakovė nenurodė jokių nesutikimo dėl papildomų 12 598,84 Eur darbų atlikimo argumentų. Šiuos darbus atsakovė taip pat faktiškai priėmė, todėl vien tai, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, nebuvo pakankamas pagrindas šiam reikalavimui atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sumažino iš ieškovės priteistas sumas pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį 2 proc. dydžio generalinio rangovo mokesčiu. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus. Įskaitymai, ieškovei iškėlus bankroto bylą, negalimi.
Atmesdamas ieškinio dalį dėl 6 451,79 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas padarė neteisingas išvadas, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už rekuperatorių, kuris ir buvo sumontuotas šiame objekte. Tai, kad ieškovė iš atsakovės už 8 776,64 Eur kainą nusipirko rekuperatorių, patvirtina 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STAT7075. Iš 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, tarpusavio atsiskaitymų suvestinės pagal mokėjimus bei su 2025 m. lapkričio 5 d. prašymu pateiktos ieškovės administratorės 2025 m. lapkričio 5 d. pažymos matyti, kad ieškovė su atsakove pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 yra atsiskaičiusi. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų sumokėjusi turto kainos, tai nereiškia, kad ji nebuvo šio turto savininkė. Ieškovė įrenginį, kaip jai nuosavybės teise priklausantį turtą, sumontavo, todėl ir už jį atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove, kuriai iškelta bankroto byla.
Atmesdamas ieškinio dalį dėl 19 422,50 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 26 d. sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius), teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 nurodoma aplinkybe, kad darbai nėra atlikti. Atsakovė nepateikė defektų ar kitokio akto, kuriuose būtų užfiksuota, kad darbai nebuvo atlikti ar kad juos atliko kitas asmuo. Be to, vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nepriteisti skolos už faktiškai atliktus darbus. Darbus atsakovė faktiškai priėmė, į savo buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras už darbus.
Atmesdamas ieškinio dalį dėl 16 532,04 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriaus), teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 04-024 nurodytais 16 532,04 Eur vertės darbų trūkumais. Atsakovė privalėjo užfiksuoti faktinę padėtį, nustatyti, kokius darbus ir kokia apimtimi faktiškai yra atlikusi ieškovė, įsivertinti atliktų darbų kokybę. Atsakovė darbų defektų akto nesurašė, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti ir už šiuos darbus.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 3 630 Eur nuomos mokesčio už atsakovei išnuomotus ekskavatorius priteisimo. Ieškovės pateikti įrodymai – 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS Nr. 0011020 (2 323,20 Eur su PVM), 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS Nr. 0011021 (1 306,80 Eur su PVM), atsakovės išrašomų sąskaitų faktūrų registras už 2023 m. lapkritį ir gruodį, patvirtina, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Atsakovė jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei negrąžino, įtraukė jas į savo apskaitą, tuo pripažindama prievolę.
Nepagrįstai teismas patenkino tik dalį ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės delspinigius. Ieškovė, prašydama už vėlavimą atsiskaityti priteisti delspinigius, juos jau buvo pati sumažinusi, todėl dar kartą jų mažinti per pusę nebuvo prielaidų. Be to, teismui priteisus pagal visas subrangos sutartis 143 324,97 Eur skolą, 0,02 proc. dydžio delspinigiai sudarytų 5 159,69 Eur. Todėl sąžininga ir teisinga iš atsakovės ieškovei priteistinų delspinigių suma būtų 8 451,13 Eur (3 291,44 Eur + 5 159,69 Eur).
Atsakovė AB ,,Statkorpas“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir perduoti tą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovės vienašalius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, privalėjo pareikšti priešieškinį. Neteisingos teismo išvados, kad atsakovė, reikalaudama aktus pripažinti negaliojančiais, siekia civilinės atsakomybės ieškovei taikymo. Tai, kad darbų priėmimo–perdavimo aktui nuginčyti pakako atsakovės atsikirtimų, kuriuose keliamas tų aktų galiojimo klausimas, ne kartą savo praktikoje yra nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui neišsprendus vienašalių darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais klausimo, nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, ar jie buvo perduoti ir priimti, kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 13 822,22 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), remonto, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės atsikirtimų dėl 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 5 negaliojimo. Ieškovė, pagal subrangos sutarties 3.2, 8.1, 8.3 papunkčius privalėjo informuoti atsakovę apie pasirengimą perduoti darbus, tačiau to nepadarė. Ieškovė neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti darbus. Ieškovei tinkamai neįvykdžius savo prievolių, ji neturėjo jokio teisėto pagrindo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto įforminimo bei jo galiojimo. Nesant galiojančio akto, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kokius tiksliai statybos darbus, už kuriuos atsakovė nėra apmokėjusi, ji faktiškai atliko, jų tikslų kiekį bei kainą, tačiau to ieškovė net neįrodinėjo, o teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei.
Ieškovės pateiktame vienašališkai pasirašytame darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 pagal 2022 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį yra nurodyta melaginga informacija, kad darbai buvo atlikti 2023 m. gruodžio mėn., nes atsakovė šį objektą 2023 m. spalio 6 d. perdavė užsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą bei jų kiekius, o teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsakydama į atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodytas pastabas ar 2024 m. vasario 15 d. rašte apsiribodama abstrakčiais kaltinimais atsakovei. Tokia aplinkybė, kad atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodė ne visus, o tik dalį darbų, su kuriais ji nesutiko, nereiškia, kad visų kitų darbų atlikimą atsakovė pripažino ir juos priėmė. Atsakovė siekė išsiaiškinti situaciją, o ne priimti darbus.
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 11 285,32 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti 17 100 Eur baudos, o atsakovės 2024 m. sausio 3 d. atliktas šios baudos įskaitymas į darbų kainą yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai atleido baudos ir įskaitymo nuginčijimu suinteresuotą ieškovę nuo pareigos įrodyti jos neteisėtumą, t. y. įrodyti defektų nebuvimą ir (ar) jų pašalinimą, perkeldamas atsakovei pareigą įrodinėti savo baudos taikymo pagrįstumą. Atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 01-189, 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. 01-219, 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą su priedu, 2023 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 01-379, ištraukas iš infostatyba.lt portalo, 2023 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 108/1, 2024 m. sausio 3 d. raštą Nr. 01-010. Ieškovė paneigiančius šiuos duomenis įrodymų į bylą nėra pateikusi.
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 1 188,48 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai neišsprendė 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 2 galiojimo klausimo. Ieškovė neįvykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą, neinformavo apie darbų atlikimą, nesuteikė galimybės juos apžiūrėti. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko akte nurodytus darbus. Ir priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji pati atliko šiame akte įvardytus vėdinimo aparato montavimo darbus, izoliavo vamzdynus. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei už šiuos darbus 883,78 Eur atlyginimą.
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 20 520,52 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius), teismas nepagrįstai nevertino 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. 1 ir Nr. 12 galiojimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo procedūros, neinformavo atsakovės, nesuteikė galimybės apžiūrėti darbus. Be to, dalis priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 nurodytų darbų, t. y. vamzdžių tiesimo, jų izoliavimo, yra paslėpti darbai, kurių priėmimas turėjo būti organizuojamas pagal subrangos sutarties 8.2 papunktyje nurodytą tvarką, tačiau ieškovė jos nesilaikė. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. raštu negalėjo ir nepatvirtino atliktų darbų priėmimo, ji darbų nepripažino, o nurodė iš esmės visų darbų, nenurodant konkrečių pozicijų, trūkumus, kuriuos pavyko nustatyti. Ieškovei tinkamai neorganizavus darbų perdavimo, atsakovė negalėjo patikrinti visų aktuose nurodytų darbų tinkamumo.
Nepagrįsta ir teismo išvadą, kad darbų, nurodytų 2023 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, atlikimo faktą patvirtina darbų užsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2023 m. gruodžio 14 d. rašto turinys. Šiame 2023 m. gruodžio 14 d. rašte nėra nurodytas nė vienas darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 įvardytas darbas, be to, jis surašytas anksčiau nei aktas Nr. 12. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, nepripažino darbų fakto ar prievolės mokėti už juos, nes įskaitymas buvo atliktas pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, t. y. už darbus, ieškovės atliktus (duomenys neskelbtini) objekte. Ieškovės įsipareigotus atlikti priešgaisrinės stotelės prijungimo darbus atliko kita subrangovė – UAB ,,Investicinių sprendimų grupė“. Darbų žurnaluose paskutinis įrašas apie ieškovės atliekamus darbus užfiksuotas 2023 m. birželio mėn. Šalys galutinio visų objektų priėmimo–perdavimo akto nėra pasirašiusios.
Ieškovė iš esmės pažeidė 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius) prisiimtą įsipareigojimą darbus baigti iki 2022 m. spalio 13 d. Ieškovė nesureagavo ir į daugkartinius atsakovės raginimus atlikti darbus. Ieškovė pati susigalvodavo terminus, iki kurių teigdavo atliksianti darbus, tačiau net ir šiais savo pačios nusistatytais terminais įsipareigojimų neįvykdydavo. Darbus atlikti buvo vėluojama ne 3, o 14 mėnesių. Užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2023 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, kad dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovei skiriama 34 448,70 Eur bauda. Kadangi darbai laiku nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltė, atsakovės 2024 m. vasario 15 d. atliktas įskaitymas, priešingai nei nusprendė teismas, yra teisėtas ir pagrįstas. Reikalavimų įskaitymo teisė buvo numatyta ir 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties 9.10 papunktyje.
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 46 906,86 Eur skolos priteisimo pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyrius), teismas nepagrįstai neišsprendė 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 galiojimo ir teisėtumo klausimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo, jų apžiūros, nesiuntė atsakovei pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus, neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti, patikrinti ir nustatyti, kas atlikta, kas ir kiek neatlikta. Ieškovė neįrodė, kad iki vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo buvo sudariusi galimybę jos tariamai atliktus darbus apžiūrėti ir priimti. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. raštu Nr. 01-024 nepripažino jokių ieškovės atliktų darbų, ji nurodė tik ieškovės darbų trūkumus, kuriuos pavyko nustatyti netaikant darbų priėmimo procedūros, nedalyvaujant nei techniniam prižiūrėtojui, nei užsakovei. Atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytas ieškovės darbų trūkumų sąrašas yra pavyzdinis, o ne baigtinis, todėl teismo išvados, kad atsakovė pripažino dalį darbų, taip pat yra nepagrįstos. Ieškovės tariamai atlikti darbai nebuvo užfiksuoti objekto statybos žurnale. Ieškovė darbus objekte baigė 2023 m. spalio 2 d., jokie darbai 2023 m. gruodžio mėn. negalėjo būti atlikti.
Darbų, nurodytų 2023 m. gruodžio 22 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį, priėmimo bei pripažinimo, priešingai nei nurodė teismas, nepatvirtina atsakovės 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 atliktas įskaitymas. Įskaitymas buvo atliktas pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, kurią ieškovė išrašė už (duomenys neskelbtini) objekte atliktus darbus, o ne pagal 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ALGS Nr. 0010959, kuri išrašyta pagal 2023 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ex officio (pagal pareigas), nesant ieškovės reikalavimo, pripažindamas netesybas ir įskaitymą, atliktą 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047, negaliojančiais, priėmė ydingą formos ir turinio aspektu sprendimą. Juo labiau kad atsakovės reikalavimo dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais teismas nesprendė, konstatavęs, kad turi būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas. Ieškovei, kuri darbus pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį įsipareigojo atlikti iki 2023 m. kovo 1 d., kilo pareiga mokėto sutarto dydžio, t. y. 13 379 Eur, delspinigius už 11 mėnesių vėlavimą, kurie sudaro 3,24 proc. neatliktų darbų vertės (412 954,17 Eur).
Patenkindamas ieškinio dalį dėl 63 423,79 Eur skolos priteisimo pagal 2023 m. birželio 23 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai nesprendė ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. 4 (už darbus atliktus 2023 m. lapkričio mėn.), Nr. 5 (už darbus atliktus 2023 m. gruodžio mėn.) galiojimo ir teisėtumo klausimo. Ieškovė neorganizavo darbų perdavimo, apžiūros, nesiuntė atsakovei pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus, neteikė atliktų darbų aktų projektų, nesudarė galimybės apžiūrėti, patikrinti ir nustatyti, kas atlikta, kas ir kiek neatlikta. Ieškovė neįrodė, kad iki vienašališko darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo ji buvo sudariusi galimybę jos tariamai atliktus darbus apžiūrėti ir priimti. Be to, dalis nurodytų darbų, t. y. vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesimo darbai, yra paslėpti darbai, kurių priėmimas turėjo būti organizuojamas pagal subrangos sutarties 8.2 papunktyje nurodytą tvarką, tačiau ieškovė jos nesilaikė. Ieškovės tariamai atlikti darbai nėra užfiksuoti objekto statybos žurnale. Atsakovė ieškovės neatliktiems darbams atlikti pasitelkė naujas subrangoves UAB „Euvista“ (dėl lietaus nuotekų sistemos modernizavimo darbų), mažąja bendriją (toliau – MB) „Aplinkos tyrimų grupė“ (dėl vėdinimo kanalų valymo ir dezinfekavimo, grotelių keitimo darbų), UAB „Intelektuali energetika“ (dėl fotovoltinės elektrinės, šilumos punkto ir mini rekuperatorių įrengimo darbų, dėl daliklių rodmenų automatizuotos nuskaitymo įrangos ir jos įdiegimo paslaugų).
Atsakovė yra atsiskaičiusi už darbus, nurodytus darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0010958, ir akte Nr. 3, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0010976, pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini), atlikdama įskaitymus. Teismas įskaitymus pripažino neteisėtais spręsdamas skolų priteisimo už darbus kituose objektuose klausimą. Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 dėl sutarties nutraukimo (objektas (duomenys neskelbtini)) 13 379,72 Eur įskaitė kaip prievolės įvykdymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958. 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atsakovė pranešė ieškovei, kad įskaito piniginį reikalavimą dėl 22 099,19 Eur nuostolio, atsiradusio 2023 m. gruodžio 14 d., atlyginimo kaip mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958. Įskaityta suma, t. y. 35 478,91 Eur, viršijo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0010958 nurodytą mokėtiną sumą, 20 880,97 Eur. Pagal šalių pasirašytą 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą kita neapmokėta ieškovės sąskaita buvo PVM sąskaita faktūra ALGS Nr. 0010976 (akto 42 punktas). Todėl, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, buvo įskaityta seniausia skola, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje ALGS Nr. 0010976 (8 442,93 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai ignoravo subrangos sutarčių nuostatas, kuriose nurodyta, kad apmokami 95 proc. kiekvienos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o likę 5 proc. nuo visų pagal sutartis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokami per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartis užbaigimo dienos. Kadangi ieškovė visų darbų neužbaigė, neįvykdė kitų įsipareigojimų, 5 proc. nuo visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neturėjo būti sumokėti ieškovei.
Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 634,60 Eur dydžio delspinigius. Atsakovė neturėjo prievolės ieškovei mokėti už neatliktus ir (ar) netinkamai atliktus darbus, kurie nebuvo tinkamai perduoti. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra ir pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti.
Ieškovė LUAB ,,Algstata“ atsiliepime į atsakovės AB ,,Statkorpas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
Nesutinka su atsakove, kad teismas nevertino ieškovės vienašališkai pasirašytų priėmimo–perdavimo aktų pagrįstumo. Priešingai, teismas įvertino visus ieškovės pasirašytus vienašalius statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, atsakovės elgesį juos gavus, o taip pat ir tai, ar buvo pagrindas atsisakyti juos pasirašyti. Be to, teismas įvertino ir nustatė, kuriuos darbus faktiškai atliko ieškovė. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl nepagrįsti ir atsakovės teiginiai apie neatskleistą bylos esmę.
Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus atsiuntė neatlikusi darbų perdavimo procedūros, yra nepagrįsti. Pačios atsakovės ieškovei siųstų 2024 m. sausio 11 d. raštų turinys patvirtina, kad jai buvo suteikta galimybė apžiūrėti darbus. Be to, atsakovė nebūtų galėjusi perduoti darbų užsakovams, jeigu jų ieškovė nebūtų faktiškai atlikusi. Todėl jokio pagrindo pripažinti ieškovės vienašalius darbų priėmimo–perdavimo aktus neteisėtais ir negaliojančiais nebuvo – jie buvo išrašyti teisėtai, vadovaujantis tiek susidariusia faktine situacija, tiek statybos rangos instituto teisės normomis. Atsakovė vilkino faktiškai atliktų darbų priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai priteisė ieškovei 13 188,22 Eur skolą pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų teikusi ieškovei pretenzijas dėl neatliktų kurių nors darbų ar kad juos atliko ne ieškovė.
Pripažinęs atsakovės 2024 m. sausio 3 d. atliktą 17 100 Eur baudos įskaitymą neteisėtu bei padaręs išvadą, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti baudą, teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Ieškovė darbų defektus pašalino, o darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl ieškovės kaltės, nes jai nekilo pareiga atlikti elektros darbų. Atsakovė nenurodė, koks tariamai konkretus defektas, kokios piniginės vertės ir kokį konkretų laikotarpį egzistavo ieškovei neva jo nepašalinant. Pareiga įrodyti šias aplinkybes kilo atsakovei.
Pagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 1 884,48 Eur skola pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovė informavo atsakovę tiek apie darbų atlikimą, tiek ir apie jų priėmimą. Atsakovė pretenzijų dėl darbų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl priteistos 20 520,52 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyrius) nepagrįsti. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė informavo apie darbų pabaigą ir jų perdavimo procedūrą, o šį faktą patvirtina ir 2023 m. spalio 10 d.–2024 m. sausio 2 d. šalių elektroninis susirašinėjimas. Be to, atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 užfiksuotas jos patvirtinimas, kad su darbais, kurių vertė 11 602,44 Eur, sutinkama.
Priteisdamas ieškovei 46 906,86 Eur skolą pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyrius), teismas iš šią ginčo dalį išsprendė teisingai. Ieškovė informavo atsakovę apie darbų pabaigą ir jų perdavimo procedūrą, o šį faktą patvirtina ir 2023 m. spalio 10 d.–2024 m. sausio 2 d. šalių elektroninio susirašinėjimo turinys. Be to, atsakovė raštu yra pripažinusi darbų atlikimą.
Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 63 423,79 Eur skolą pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovė informavo atsakovę apie darbų pabaigą ir jų perdavimo procedūrą, o šį faktą patvirtina ir 2023 m. spalio 10 d. – 2024 m. sausio 2 d. šalių elektroninio susirašinėjimo turinys. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad už statybos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus atsakovė atsiskaitė atlikdama įskaitymus. Atsakovės argumentai dėl padarytų tariamų klaidų, vykdant įskaitymus, aiškintini jos nenaudai. Įskaitymas turi būti apibrėžtas ir aiškus.
Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 5 proc. dydžio suma nuo visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei neturėtų būti sumokėta. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl atsakovė neturi teisės sulaikyti ieškovei nesumokėtų už darbus sumų.
Atsakovė AB ,,Statkorpas“ atsiliepime į ieškovės LUAB ,,Algstata“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 13 143,30 Eur skolos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) remonto. Ieškovė neperdavė ir neorganizavo darbų perdavimo, atsakovė jų nepriėmė. Tai, kad atsakovė PVM sąskaitas faktūras įtraukė į apskaitą, nepatvirtina darbų priėmimo fakto, nes tai buvo padaryta jau prasidėjus ginčui, vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis ir auditorių rekomendacijomis. Išsprendus šalių ginčą ir ieškinį atmetus, PVM sąskaitos faktūros bus pašalintos iš apskaitos.
Pagrįstai nepriteista ir skola už papildomus darbus, nes nei papildomų darbų atlikimo poreikio buvimas, nei atsakovės sutikimas su jų atlikimu, nei jų faktinis atlikimas ir (ar) priėmimas savaime nesukuria atsakovei prievolės. Tokią prievolę atsakovei galėjo sukurti tik atsakovės aiškus pritarimas apmokėti būsimų papildomų darbų kainą, tačiau atsakovė tokio sutikimo ieškovei niekada nebuvo davusi ir neturi jokios prievolės už šiuos papildomus darbus sumokėti.
Taip pat nebuvo pagrindo priteisti ir 6 451,79 Eur skolą pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytas 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nepatvirtina atsiskaitymo už rekuperatorių fakto. Ieškovės teiginiai, kad atsiskaitymo faktas nėra svarbus, nepagrįsti, nes susidarytų neteisėta situacija, kai ieškovė, pati net nesumokėjusi rekuperatoriaus kainos jo pardavėjai (atsakovei), tuo pat metu iš pardavėjos (atsakovės) reikalautų priteisti jai (ieškovei) to paties rekuperatoriaus kainą.
Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 19 422,50 Eur skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriaus) priteisimo. Ieškovė neatliko ir neperdavė darbų, todėl ir pagrindo reikalauti užmokesčio už juos neturi. Atsakovė pasitelkė kitus subrangovus darbams, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, užbaigti.
Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 16 532,04 Eur skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriaus) priteisimo. Ieškovė neatliko ir neperdavė darbų, todėl ir pagrindo reikalauti užmokesčio už juos neturi. Atsakovė pasitelkė kitus subrangovus darbams, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, užbaigti.
Ieškinio reikalavimo dalis dėl 3 630 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo atmesta pagrįstai. Ieškovė nebuvo perdavusi atsakovei nuomai ekskavatorių, todėl ir pagrindo mokėti už juos nuomos mokestį nėra. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovė įrodinėja nuomos teisinių santykių buvimą, į atsakovės apskaitą buvo įtrauktos siekiant tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Pagrįstai teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 634,60 Eur delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl teismo pareigos vertinti statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimą atsakovės atsikirtimų ribose ir bylos esmės (ne)atskleidimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, ir tik jis turi teisę nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 49 punktas).
Ieškovė LUAB ,,Algstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB ,,Statkorpas“ skolą už jos atliktus statybos subrangos darbus, pripažinti atsakovės atliktus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus negaliojančiais, priteisti nuomos mokesčio skolą. Ieškovė reikalavimo dalį dėl skolos už atliktus statybos subrangos darbus priteisimo grindė šešiomis skirtingu laiku ir dėl skirtingų objektų sudarytomis subrangos sutartimis, t. y.: 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartimi, kuria šalys susitarė dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartimi, kuria susitarė dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku pagal visas šešias subrangos sutartis atliko darbus, kurių tikslūs kiekiai bei kainos nurodyti jos parengtuose ir vienašališkai pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, o atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir už juos atsiskaityti, nepagrįstai atliko du, t. y. 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. vasario 15 d., tarpusavio reikalavimų įskaitymus. Reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo ieškovė grindė dviem 2023 m. gruodžio 29 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.
Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais dėl skolos pagal visas subrangos sutartis priteisimo, atsiliepime į ieškinį, triplike ir kituose procesiniuose dokumentuose kėlė ieškovės vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų (ne)galiojimo klausimą ir prašė teismo šiuos aktus pripažinti negaliojančiais. Atsakovės teigimu, ieškovė nepranešė jai, kad yra pasirengusi perduoti darbus, nesuteikė galimybės juos apžiūrėti, įvertinti darbų atlikimo faktų, kokybės ir kt. Kitaip tariant, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė tinkamai neįvykdė visomis subrangos sutartimis prisiimtos pareigos organizuoti subrangos darbų perdavimą atsakovei, dalies darbų, nurodytų jos vienašališkai pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, neatliko, o už faktiškai atliktus darbus atsakovė jau yra atsiskaičiusi, atlikdama byloje ieškovės ginčijamus įskaitymus. Taip pat įrodinėjo, kad nuomos teisiniai santykiai šalių nesiejo, atitinkamai, ir pareiga mokėti nuomos mokestį jai nebuvo kilusi.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio dalį dėl 156 513,19 Eur skolos pagal subrangos sutartis ir 6 634,60 Eur delspinigių priteisimo, įskaitymų pripažinimo negaliojančiais patenkindamas, o kitą ieškinio dalį atmesdamas, be kita ko, skundžiamame teismo sprendime pažymėjo, kad, siekdama ieškovės vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai pripažinimo negaliojančiais, atsakovė turėjo pareikšti savarankišką reikalavimą priešieškinio forma. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali ir atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iš tiesų yra suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad atsakovas, nesutikdamas su darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytomis išlaidomis, neturi procesinės pareigos reikšti priešieškinio dėl tokių aktų nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).
Taigi, viena vertus, skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė, siekdama nuginčyti vienašalius statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą dėl skolos pagal subrangos sutartis priteisimo, privalėjo pareikšti priešieškinį, stokoja pagrįstumo. Kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovei pakako argumentus, kuriais kvestionuojami ginčo aktai, jų teisėtumas bei galiojimas, nurodyti atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose bylos dokumentuose. Kita vertus, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, ši pirmosios instancijos teismo klaida negali būti vertinama kaip savaime pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl šios ginčo dalies esmės neatskleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovės pareikštus reikalavimus dėl skolos už statybos subrangos darbus priteisimo, be kita ko, atliko ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, kaip įrodinėjimo priemonių, teisėtumo, pagrįstumo bei jų pakankamumo teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti vertinimą, nesuteikdamas aktams didesnės įrodomosios galios ar prioriteto, lyginant su kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas analizavo, ar šalių ginčo objektu tapusiuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose išvardinti darbai buvo faktiškai atlikti, ar ieškovė kitais duomenims pagrindė jų atlikimo faktą, ar atsakovė įrodė atsisakymo juos priimti pagrindo buvimą (žr. skundžiamo teismo sprendimo 153, 173, 196, 220, 258 ir kt. punktus). Pažymėtina ir tai, kad tik dalis ieškovės reikalautos skolos pagal kiekvieną iš šių aktų buvo priteista, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovės neįrodė dalies darbų atlikimo bei jų perdavimo atsakovei fakto.
Taigi, pirmosios instancijos teismas faktiškai ištyrė ir įvertino ieškovės vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais aspektais. Jokie kiti ginčo aktų negaliojimo aspektai, išskyrus atsakovės argumentus, kad šiuose aktuose išvardinti darbai nebuvo atlikti ir jų rezultatas atsakovei neperduotas, todėl šie aktai savaime nesukuria ieškovei reikalavimo teisės į atlygį už neatliktus darbus, atitinkamai, nesukuria atsakovei atsiskaitymo prievolės, atsakovės nebuvo nurodyti. Todėl ir pagrindo padaryti išvadą, kad nebuvo atskleista šios bylos esmė, teisėjų kolegija neįžvelgia.
Dėl statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos
Kaip minėta, šalių ginčas byloje kilo dėl šešių skirtingų subrangos sutarčių, sudarytų dėl skirtinguose objektuose atliktinų statybos rangos darbų, vykdymo. Nors visų šių sutarčių dalykas yra skirtingas, tačiau joms taikytinas teisinis reglamentavimas sutampa. Todėl prieš įvertindama šalių apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą, kuriais kiekviena jų ginčija joms nepalankias pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija pasisakys dėl šalių santykiams taikytinos teisės ir jos aiškinimo teismų praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos rangos santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.650 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 47 punktas).
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016, 15 punktas).
CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 111 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Darbų perdavimo ir priėmimo taisyklės įtvirtintos CK 6.694 straipsnyje. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (1 dalis). Įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai (2 dalis). Užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės. Jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jei sutartis nenustato ko kita (3 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (4 dalis). Įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams (5 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (6 dalis).
Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek ir kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Visgi, kasacinis teismas yra jau pasisakęs ir tokiu aspektu, kad net ir rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių, vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 32 punktas).
Aptartomis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei jų taikymą aiškinančia kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija ir vadovausis, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su kiekvienos iš šešių subrangos sutarčių vykdymu ir šalių atsakomybe pagal jas, teisėtumą šalių apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnis).
Dėl 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų darbų ir jų (ne)priėmimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš dalies pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti 26 331,52 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 13 188,22 Eur skolą. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 12 854,16 Eur (275,32 Eur + 10 422,76 Eur + 2 156,08 Eur) skolos priteisimo, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji yra atlikusi mažiau nei nurodyta darbų priėmimo–perdavimo akte darbų, susijusių su vamzdynų perkritimo darbų atlikimu, padaręs neteisingą išvadą, kad nebuvo susitarta dėl papildomų lietaus nuotekų šalinimo bei fontano plokštės įrengimo darbų atlikimo. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 13 188,22 Eur skola, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija nesutinka nė su vienos šalies apeliacinio skundo argumentais.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2020 m. balandžio 17 d. sudarė subrangos sutartį (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 2), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti (duomenys neskelbtini) ir jos prieigų lauko vandentiekio, nuotekų šalinimo ir (ar) įrengimo darbus pagal techninio darbo projekto VN dalį, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos 123 871,19 Eur be PVM kainą, kurią yra pasiūliusi ieškovė, sutartyje nustatyta tvarka (1.1, 2.1, 2.2 papunkčiai). Ši sutartis sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 14 d. sudarytą rangos sutartį. Ieškovė darbus įsipareigojo pradėti po sutarties pasirašymo ir baigti iki 2021 m. balandžio 1 d., šalims sutartyje sulygus, kad darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga (3.1 papunktis). Papildomu 2021 m. rugpjūčio 16 d. susitarimu šalys susitarė ir dėl papildomų darbų (fontano plokštės), kurių vertė 37 250 Eur be PVM, atlikimo iki 2021 m. rugsėjo 17 d.
Darbų priėmimo–perdavimo tvarką šalys aptarė ir įtvirtino nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame nurodytos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas; ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas ieškovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.7 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.8 papunktis).
Taigi, šalys subrangos sutarties 8 skyriuje aiškiai ir detaliai susitarė dėl darbų perdavimo tvarkos ir jos organizavimo. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei ir (arba) atlikti įrašus statybų žurnale. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė iš anksto nepranešė apie ketinimą perduoti darbus, o atsakovė, nustačiusi darbų defektus, nesurašė jų defektų akto ir (arba) neatliko įrašų objekto statybų žurnale.
Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo, prie jo pridėdama atsakovės ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5, kuriame nurodyti darbai detaliai išdėstyti keturiuose atskiruose atliktų darbų aktuose, ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011015, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 26 331,52 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 3). Nors ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešime nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti darbus, todėl jai siunčiamas vienašališkai ieškovės pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5, jokių objektyvių duomenų (įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų tinkamai vykdžiusi nagrinėjama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus, išsiunčiant elektroniniu paštu ar pateikiant kitais būdais atliktų darbų akto projektą), ieškovė į bylą nepateikė. Kitaip tariant, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, iš kurių visumos būtų galima nustatyti, kokiais būdais šalys iki ginčijamo akto surašymo organizuodavo darbų perdavimą.
Tačiau, kaip minėta, ir atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą bei nesutikdama su jame nurodytais darbais, jų kiekiais ar kokybe, pagal nagrinėjamos subrangos sutarties 8.7 ir 8.8 papunkčius turėjo parengti defektinį aktą, jame nurodydama konkrečius darbų trūkumus. Duomenų byloje, kad defektinis aktas būtų parengtas, nėra. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte dėl atliktų darbų akto patikslinimo Nr. 01-023 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 3) nurodė apžiūrėjusi faktiškai atliktus ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 išvardintus darbus bei nustačiusi, kad faktiškai yra atlikta mažiau darbų nei nurodyta šiame akte. Pažymėjo taip pat tai, kad dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo tartasi, todėl ir pareiga už juos atsiskaityti atsakovei nekyla.
Teisėjų kolegija pirmiau jau aptarė kasacinio teismo išaiškinimus, kad nei darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas, nei darbų priėmimo perdavimo procedūrų, kurias sutartimi sulygo statybos proceso šalys, nesilaikymas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (žr. šios nutarties 64 punktą). Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek sprendžiant statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto pagrįstumo ir (ar) galiojimo, tiek ir skolos už darbus priteisimo klausimus išlieka aktuali bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuri įtvirtinta CPK 12, 178 straipsniuose, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Todėl ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji faktiškai yra atlikusi darbus, nurodytus ginčijamame akte, o atsakovei – pateikti įrodymus, pavirtinančius, kad visų ieškovės deklaruojamų darbų ar dalies jų ji nėra atlikusi, darbus atliko ne ieškovė, bet pati atsakovė ar kiti subrangovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą, padarė teisingą, apeliacinių skundų argumentais nepaneigtą išvadą, kad ieškovė įrodė dalies statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytų darbų atlikimo faktą, o atsakovė tų darbų atlikimo fakto kitais leistinais įrodymais nėra paneigusi.
Kaip matyti, ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 5 nurodytus 26 331,52 Eur vertės darbus sudaro keturios atskiros darbų grupės, detalizuotos kituose keturiuose atliktų darbų aktuose. Ieškovės prašomą priteisti 26 331,52 Eur darbų kainą sudaro: (1) 3 038,11 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo darbai; (2) 10 442,76 Eur vertės papildomi lietaus nuotekų šalinimo įrengimo darbai; (3) 2 156,08 Eur vertės papildomi fontano plokštės įrengimo darbai; (4) 10 199,86 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo darbai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 3 038,11 Eur ir 10 199,86 Eur vertės lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbus ieškovė įsipareigojo atlikti pagal šalių 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą subrangos sutartį ir susitarimą prie jos, o dėl 10 442,76 Eur ir 2 156,08 Eur vertės papildomų darbų atlikimo šalys rašytinio susitarimo nebuvo sudariusios.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašto Nr. 01-023 turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovė turėjo galimybę apžiūrėti ir faktiškai yra apžiūrėjusi ieškovės nurodomus darbus, yra patikrinusi jos atliktų darbų kiekį. Kaip šiame rašte Nr. 01-023 teigia atsakovė, patikrinusi objekte atliktus darbus ji nustatė, kad faktiškai atlikti ne 6 vnt., o 2 vnt. perkritimo įrengimo darbų (10 pozicija), faktiškai nėra atlikti išorinio perkritimo darbai (13 pozicija), sumontuoti ne 8, o 7 plastmasiniai lietaus surinkimo trapai (14 pozicija), faktiškai įrengti 2 kub. m, o ne akte nurodyti 9,15 kub. m betono pagrindo po latakais sausame grunte (15 pozicija), neatlikti asfalto išardymo ir atstatymo darbai (28 pozicija). Kartu atsakovė pažymėjo, kad dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo tartasi. Kitų darbų, nurodytų ginčo akte, kokybės ar kiekio trūkumų atsakovė neįvardijo. Įrodymų, kad atsakovė raštu (defektiniu aktu) ar kitokiais būdais būtų reiškusi savo nesutikimą su kitais ieškovės įvardytais kaip jos atliktas darbais, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbų atlikimo faktą ir atliktų darbų kiekius, pagrįstai vadovavosi būtent šiuo atsakovės raštu kaip įrodymu, iš dalies paneigiančiu ieškovės parengtą ir vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą.
Atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 išvardinti darbai, kurių pozicijų numeriai yra 13, 14, 15, 28, nesutampa su aktuose nurodytais darbais, t. y. nesutampa nei darbų pavadinimai, nei jų kiekiai. Vienintelis sutampantis darbas yra Nr. 10, t. y. 6 vnt. perkritimo įrengimas, kuris nurodytas (1) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte (darbų vertė 3 038,11 Eur). Atsakovė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip aptarti darbai, kurių pozicijų numeriai 13, 14, 15, 28, yra susiję su būtent šiuo aktu, taip pat nepateikė. Tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 2024 m. sausio 11 d. rašto Nr. 01-023 turinys negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis darbų pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį atlikimą bei jų priėmimą, stokoja pagrįstumo. Kaip minėta, pati atsakovė tame rašte yra pripažinusi, kad atliko objekto apžiūrą bei patikrino jame atliktus darbus. Atsakovė, būdama savo srities (statybų) profesionale, kuriai turi būti žinomos statybos darbų perdavimo ir priėmimo procedūros, nustačiusi ir kitus darbų trūkumus galėjo ir turėjo juos aiškiai identifikuoti bei nurodyti ieškovei siųstame rašte. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2024 m. sausio 11 d. rašto turinys patvirtina tik tai, kad ji siekė išsiaiškinti darbų trūkumus, jokių kitų įrodymų, patvirtinančius, jog ji vėliau dar kartą būtų apžiūrėjusi statybos darbų objektą ir identifikavusi ir kitus darbų trūkumus, byloje taip pat nėra.
Aptariamų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad 2023 m. spalio 6 d. atsakovė su užsakove Panevėžio miesto savivaldybės administracija pasirašė užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą (t. 2, b. l. 80), kuriuo atsakovė perdavė, o užsakovė priėmė darbus, tuo patvirtindamos, kad visi darbai yra atlikti tinkamai, užsakovė neturi pretenzijų atsakovei (generalinei rangovei) dėl darbų kiekių ar kokybės. Taigi, ir darbų perdavimo užsakovei faktas patvirtina, kad visi darbai šiame objekte buvo atlikti. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartimi ir papildomu susitarimu prie jos kitus su ieškove sulygtus darbus būtų atlikusi ji pati ar tam būtų pasitelkusi kitus subrangovus, ar kad užsakovė būtų atsisakiusi kurių nors darbų atlikimo ir jų atlikimo kaštų atsakovei nekompensavo.
Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji yra įrodžiusi atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 nurodytų 4 vnt. perkritimo įrengimo darbų atlikimą. Atsakovei 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr.01-023 nurodžius ieškovei nesutikimo su šia darbų pozicija argumentus, ieškovei kilo pareiga pateikti tokių darbų atlikimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės 2024 m. vasario 15 d. atsakyme dėl atliktų darbų akto patikslinimo (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 5), kuriuo ji remiasi savo apeliaciniame skunde, iš esmės nurodomi tik abstraktūs nesutikimo su atsakovės pozicija argumentai. Nei su 2024 m. vasario 15 d. raštu, nei su kitais procesiniais dokumentais ieškovė įrodymų, kurie patvirtintų šių ginčo darbų atlikimą, pavyzdžiui, darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo dokumentų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, specialistų išvadų ir kt., nepateikė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš (1) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo akte nurodytos 3 532,82 Eur darbų vertės be PVM turi būti atimta 4 vnt. perkritimo įrengimo darbų kaina, kuri yra 275,32 Eur (68,83 Eur x 4 vnt.). Taigi, pagal (1) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo aktą ieškovės atliktų darbų vertė yra 3 257,50 Eur (3 532,82 Eur – 275,32 Eur). Pagal kitą (4) lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo aktą, kuriame nurodytų darbų atlikimo faktas nėra paneigtas ir pretenzijos dėl jų atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 nenurodytos – 10 199,86 Eur be PVM. Iš viso, pagal šiuos abu aktus, kuriuose, kaip minėta, nurodytų darbų, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį ir papildomą susitarimą prie jos, vertė yra 13 457,36 Eur (3 257,50 Eur + 10 199,86 Eur).
Nepagrįsti ir tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad, atsakovei nenurodžius nesutikimo su (2) papildomais lietaus nuotekų šalinimo darbais, kurių vertė 10 442,76 Eur, ir (3) papildomais fontano plokštės įrengimo darbais, kurių vertė 2 156,08 Eur, skola už šiuos darbus jai taip pat turėjo būti priteista. Tiek CK 6.653 straipsnyje, tiek ir nagrinėjamos subrangos sutarties 2.2 papunktyje yra įtvirtinta, kad sutarties kaina jokiais atvejais negali būti didinama, o jeigu siekiant įvykdyti sutartį pagal projektinę ir (ar) konkursinę dokumentaciją, reikia atlikti papildomus darbus, kurių ieškovė nenumatė sudarant sutartį, bet galėjo numatyti, šiuos darbus ieškovė atlieka savo sąskaita. Pagal subrangos sutarties 11.2 papunktį sutartis gali būti keičiama ir (ar) papildoma tik šalių susitarimu. Sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais. Pasirašyti sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai tampa sutarties dalimi.
Ieškovė neginčija, kad pagal subrangos sutarties 2.2 papunktį ji, pasiūlydama darbų kainą, prisiėmė ir papildomų darbų, kuriuos turėjo numatyti, bet nenumatė, atlikimo savo lėšomis riziką. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad lietaus nuotekų šalinimo ir fontano plokštės įrengimo darbų ji negalėjo numatyti nei pasiūlant subrangos sutartyje nurodytą darbų kainą, nei sudarant 2021 m. rugpjūčio 16 d. papildomą susitarimą prie subrangos sutarties. Ieškovė nėra pateikusi ir tokių įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos derinimo ir gavo tam atsakovės pritarimą.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys subrangos sutartimi sulygo, kad visi sutarties papildymai ir pakeitimai bus sudaromi raštu, bei į aplinkybę, kad šis susitarimas faktiškai buvo vykdomas šalims 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarius dar ir papildomą rašytinį susitarimą, ieškovės argumentų, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, aiškiai nėra pakankami tokiam teisiškai reikšminga faktui konstatuoti, juo labiau atsakovei 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-023 paneigus susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo sudarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 10 422,76 Eur papildomų lietaus nuotekų šalinimo ir 2 156,08 Eur fontano plokštės įrengimo darbų, šį reikalavimą išsprendė teisingai.
Dėl skolos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini)) dydžio
Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį dydį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteistiną 13 457,36 Eur skolą sumažino 2 proc. dydžio mokesčiu, t. y. 269,14 Eur, mokėtinu atsakovei kaip generalinei rangovei, o atsakovė teigia, kad iš jos galėjo ir turėjo būti priteista tik 95 proc. PVM sąskaitoje nurodytos sumos, sulaikant 5 proc. kainos dalį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Šalių 2020 m. balandžio 17 d. sudarytoje subrangos sutartyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per tris darbo dienas gavus apmokėjimą už atliktus darbus iš užsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokami per 35 kalendorines dienas nuo statinio, kuriame subrangovė vykdo darbus, statybos užbaigimo dienos (4.2, 4.2.1, 4.2.2 papunkčiai). Ieškovė pagal sutartį taip pat buvo įsipareigojusi mokėti atsakovei 2 proc. dydžio generalinės rangos mokestį nuo kiekvienos atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, jį be papildomo informavimo išskaičiuojant iš ieškovei mokėtinų už jos atliktus darbus sumų (4.3 papunktis). Pažymėtina, kad kitose šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarančiose subrangos sutartyse atsakovės teisė reikalauti iš ieškovės generalinės rangos mokesčio nėra numatyta.
Iš pačios atsakovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ji užsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 2023 m. spalio 6 d. perdavė visiškai užbaigtą objektą. Pagal subrangos sutarties 4.2.2 papunktį atsakovė per 35 kalendorines dienas nuo statinio užbaigimo dienos privalo sumokėti ieškovei sulaikytus 5 proc. visų atliktų darbų sumos. Kadangi subrangos sutartyje numatytos sąlygos jau yra įvykusios, pagrindo 5 proc. sulaikymui ir ar jų nepriteisimui objektyviai nėra. Todėl šią reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistiną skolą 2 proc. dydžio ieškovės atsakovei mokėtinu generalinės rangos mokesčiu, t. y. skundžiamu sprendimu faktiškai atlikęs įskaitymą (perdavęs atsakovei tai, ko ji šiuo metu negalėtų gauti pirmiau už kitus ieškovės kreditorius), suklydo ir šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja savo statusą (likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo) ir pagrįstai remiasi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kuriame nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą laikoma, jog visi prievolių vykdymo terminai yra pasibaigę, atitinkamai, taikomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti ribojimai. Todėl visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki nemokumo bylos iškėlimo, fiksuojamos tokio dydžio ir apimties, kokio buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną. Taip užtikrinamas juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023, 25 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas 269,14 Eur, t. y. 2 proc. nuo 13 457,36 Eur sumos, įskaitymą, pažeidė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reglamentavimą nuostatas, o kartu ir ieškovės kreditorių lygiateisiškumo principą, suteikdamas atsakovės reikalavimui pirmenybę gauti generalinės rangos mokestį. Ieškovei nemokumo byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 4 d. Vadinasi, nuo 2024 balandžio 4 d. jokie reikalavimai, išskyrus reikalavimus, kurie atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir kurių įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, negali būti įskaitomi ir bankrutavusio subjekto sutarčių kontrahentamas negali būti vykdomi kita tvarka, nei šiems įstojant į nemokumo bylos procesą ir jame pareiškiant finansinius reikalavimus.
Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės reikalavimas ieškovei sumokėti generalinės rangos mokestį bei ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti užmokestį už atliktus subrangos darbus nėra susiję su mokesčių permoka (skirtumu), vien dėl šios priežasties nebuvo pagrindo nepriteisti ieškovei reikalaujamo dydžio skolos už jos atliktus darbus, skolos dydį sumažinant ieškovės priešpriešinių įsipareigojimų atsakovei dydžiu. Pirmosios instancijos teismo įvardyta aplinkybė, kad darbai buvo atlikti ir perduoti dar iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, neturi teisinės reikšmės. Faktiškai atlikus įskaitymą, pažeistos imperatyvios teisės normos ir nemokaus juridinio asmens kreditorių, kurių reikalavimo teisės taip pat yra atsiradusios iki nemokumo bylos iškėlimo, finansinių reikalavimų tenkinimo taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 188,22 Eur skola pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį, pakeičiama, padidinat priteisiamą skolą iki 13 457,36 Eur (CPK 330 straipsnis).
Dėl 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų darbų ir įskaitymo (ne)teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2024 m. sausio 3 d. įskaitymą, priteisė jai iš atsakovės 11 285,32 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tvirtina, kad teismas, išspręsdamas įskaitymo galiojimo klausimą, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės apskaičiuotos ieškovei 17 100 Eur baudos nepagrįstumo. Atsakovės teigimu, net ir nustačius pagrindą skolai iš jos priteisti, turėjo būti priteista ne visa PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma, kadangi šalys buvo susitarusios dėl dalies mokėtinų lėšų sulaikymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2020 m. spalio 27 d. sudarė subrangos sutartį (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 6), kurioje ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti darbus pagal techninio darbo projekto ,,Gyvenamosios paskirties (trijų ar daugiau butų (daugiabučių)) pastato (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas (atnaujinimas, modernizavimas)“ bendrąją, šilumos gamybos ir tiekimo, šildymo ir vėdinimo bei vandentiekio nuotekų šalinimo dalis (1.1, 1.1.1–1.1.4 papunkčiai). Ši subrangos sutartis buvo sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės VšĮ ,,Akmenės būstas“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. rangos sutartį (1.2 papunktis). Ieškovė įsipareigojo darbus pradėti nedelsiant, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 1 d., ir baigti juos iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus įsipareigojo sumokėti 250 000 Eur be PVM kainą (2.1, 3.1 papunkčiai). Pagal sutarties sąlygas ieškovė, neatlikusi visų darbų iki sutartyje nustatyto termino, moka atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina atsakovės patirtus nuostolius (9.4 papunktis). Ieškovė, neatlikusi darbų etapo per darbų vykdymo grafike nustatytus terminus arba laiku neištaisiusi defektų (trūkumų) ir klaidų, jei atsakovė nurodė papildomą terminą defektams (trūkumams) ir klaidoms ištaisyti, moka atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną (9.5 papunktis).
Šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei už faktiškai atlikus darbus sumoka tokia tvarka: atsakovė sumoka 95 proc. ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo; likę 5 proc. nuo visų pagal sutartį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokami per 35 kalendorines dienas nuo defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo pateikimo – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo 5 proc. nuo atliktų darbų kainos. Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas, turi galioti nuo visų ieškovės atliktų darbų perdavimo akto atsakovei dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nurodytais terminais (4.2, 4.2.1, 4.2.2 papunkčiai).
Be to, šalys sudarė du papildomus susitarimus prie 2020 m. spalio 26 d. subrangos sutarties. 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikti papildomus rankšluosčių džiovintuvų pakeitimo darbus, o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 15 016,49 Eur be PVM. 2022 m. spalio 3 d. papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. spalio 14 d. atlikti papildomus stovų pakeitimo darbus, o atsakovė už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 5 835,76 Eur be PVM. Taigi, kaip matyti, darbai šiame objekte turėjo būti baigti ne vėliau kaip 2022 m. spalio 14 d.
Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 103 pateikimo, prie jo pridėdama statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.ALGS0011016, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 11 285,32 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 7). Atsakovė, reaguodama į jai pateiktus dokumentus, 2024 m. sausio 3 d. pateikė ieškovei pranešimą Nr. 01-010 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 8) dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Šiame rašte teigiama, kad atsakovė sutinka priimti vienašališkai ieškovės pasirašytame statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytus darbus bei pripažįsta savo pareigą atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011016. Taigi, atsakovė pretenzijų dėl darbų kiekių ir (ar) jų kokybės šiuo konkrečiu atveju ieškovei neturėjo bei raštu patvirtino, kad darbus yra priėmusi.
Ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus formos – ieškovė nesutinka su atsakovės 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01-010 atliktu jos reikalavimo sumokėti už atliktus darbus įskaitymu su atsakovės reikalavimu sumokėti jai baudą. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad atsakovui teisme pareiškus, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Atsakovas, teigdamas, kad prievolė ieškovui pasibaigė atlikus įskaitymą, turi įrodyti tiek įskaitymo sąlygas, be kita ko, ir konkrečios prievolės faktą, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 31, 32, 34 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde atsakovė, pareiga įrodyti vienos iš įskaitymo sąlygos egzistavimą – ieškovės prievolės sumokėti 17 100 Eur baudą atsiradimą – teko būtent atsakovei. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą bei padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad atsakovė CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ir nepagrindė ieškovės prievolės sumokėti jai baudą atsiradimo.
Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybę, jog darbų trūkumai nebuvo ištaisyti per nurodytus terminus, todėl už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (171 dieną) ieškovė jai privalo sumokėti 100 Eur baudą, patvirtina šalių 2023 m. gegužės 11 d. – 2024 m. vasario 8 d. viena kitai išsiųstų pranešimų bei raštų turinys. Kaip minėta, atsakovė 2024 m. sausio 3 d. rašte Nr. 01-010 nurodė, kad bauda skaičiuojama už vėlavimą ištaisyti darbų trūkumus, t. y. vadovaujantis nagrinėjamos subrangos sutarties 9.5 papunkčiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą nėra pateikusi įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai darbų trūkumus delsė (pavėlavo) ištaisyti ieškovė. Dar daugiau, pateikti įrodymai suponuoja tokią išvadą, kad ne ieškovės neveikimas (pasyvumas), bet objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės galėjo lemti vėlavimą atlikti darbus ir, jeigu egzistavo darbų trūkumai (kaip minėta, jų buvimo faktas neįrodytas), šių trūkumų ištaisymą.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytuose dokumentuose – 2023 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 01-189 (t. 2, b. l. 97), 2023 m. birželio 9 d. rašte Nr. 01-219 (t. 2, b. l. 84-85), 2023 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 01-379 (t. 2, b. l. 101) nurodyta, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus bei ištaisyti nustatytus darbų trūkumus, tačiau jokie konkretūs darbai bei jų trūkumai šiuose raštuose neįvardyti. Atsakovė į bylą nėra pateikusi atliktų darbų defektų aktų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kurie detalizuotų arba atskleistų tokias faktines aplinkybes, kurios nėra nurodytos pirmiau aptartuose raštuose. Vieninteliame 2024 m. vasario 8 d. rašte dėl defektų nepašalinimo Nr. 01-058 (t. 2, b. l. 94) atsakovė nurodė konkrečius ieškovės darbų trūkumus – butuose Nr. 8, 35, 48 ir 96 nesumontuotos priešgaisrinės movos. Pažymėtina, kad šių darbų neatlikimą patvirtina ir kiti atsakovės į bylą pateikti įrodymai – nuotraukos, kuriose užfiksuoti butuose esantys vamzdžiai, bei išrašas iš infostatyba.lt duomenų bazės (t. 2, b. l. 46–49, 60). Visgi, pati atsakovė 2024 m. vasario 8 d. rašte nurodė ir priežastis, lėmusias tai, kad ieškovė keturiuose butuose neatliko darbų, t. y. tų butų savininkai nesutiko, kad būtų atlikti šie bei kiti darbai. Taigi, nedidelė dalis trūkumų atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad turto savininkai nesutiko su darbų jų nuosavybėje atlikimu. Nenustačius ieškovės neteisėtų neveikimo ir kaltės, atitinkamai, nėra ir pagrindo taikyti ieškovei baudą už sutarties pažeidimą – vėlavimą ištaisyti defektus.
Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įskaitymą negaliojančiu, nes nebuvo įrodytas ieškovės prievolės atsakovei pagrindas, teisingai išsprendė ir šią ginčo dalį. Atitinkamai, pagrįsta yra ir kita teismo išvada, kad atsakovei, neginčijusiai darbų, nurodytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11, atlikimo fakto kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti.
Ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0011016 nurodyta mokėtina už darbus pagal statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 11 285,32 Eur. Pirmosios instancijos teismas visą šią sumą skundžiamu sprendimu ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, jog pagal šalių susitarimą galėjo būti priteista tik 95 proc. šios sumos. Kaip minėta, 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutarties 4.2.1–4.2.2 papunkčiuose nustatyta sumokėjimo už darbus tvarka, pagal kurią 5 proc. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos yra sulaikoma iki tol, kol ieškovė pateiks Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 5 proc. nuo atliktų darbų kainos. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių garantijos ar laidavimo sutarties atsakovės naudai sudarymą, nepateikė ir šio savo įsipareigojimo atsakovei objektyviai jau negali įvykdyti dėl bankroto. Pažymėtina, kad tokios sąlygos rangos teisiniuose santykiuose nustatymas nėra savitikslis. Garantijos ar laidavimo paskirtis yra užtikrinti galimų darbų trūkumų, atsiradusių per garantinį terminą, ištaisymą. Ieškovė neįrodinėjo, kad šiuo atveju statybos rangos darbų garantinis terminas jau yra pasibaigęs, o trūkumų neatsirado. Taigi, pagrindo visiškai patenkinti šį ieškovės reikalavimą nebuvo, kitaip nusprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo.
Vadovaujantis nagrinėjamos subrangos sutarties 4.2.1–4.2.2 papunkčiais ir atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0011016 nurodyta mokėtina už atliktus darbus suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 11 285,32 Eur, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 11 285,32 Eur skola, pakeičiama, priteisiant 95 proc. nurodytos sumos, t. y. 10 721,05 Eur (11 285,32 Eur x 95 proc.) (CPK 330 straipsnis).
Dėl 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų 1 118,48 Eur vertės darbų ir jų (ne)priėmimo
Pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti 7 640,27 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1 188,48 Eur skolą, o kitą šio reikalavimo dalį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, kad darbus atliko pati atsakovė, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija ir su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
Bylos šalys 2022 m. balandžio 26 d. pasirašė subrangos sutartį, kurioje ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlikti vėdinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 12 696 Eur be PVM kainą (1.1, 2.1, 3.1 papunkčiai). Sutartis sudaryta vykdant 2022 m. balandžio 5 d. atsakovės ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Panevėžio profesinio rengimo centras“ sudarytą rangos sutartį (1.2 papunktis).
Darbų priėmimo–perdavimo tvarką šalys aptarė nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą ir įforminimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas atsakovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.5 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.6 papunktis).
Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ir pagal nagrinėjamą subrangos sutartį būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė nesilaikė darbų perdavimo procedūrų, o atsakovė – neparengė defektinio akto.
Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d. ji išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 102 dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo, prie jo pridėdama atsakovės ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011017, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, yra 7 640,27 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 12). Šią 7 640,27 Eur darbų kainą pagal ieškovės pateiktą aktą sudarė: 396,80 Eur vertės vėdinimo agregato montavimo darbai; 6 451,79 Eur vertės oro rekuperatorius (jo įsigijimo) išlaidos; 64,70 Eur lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimo darbai; 240 Eur difuzorių AOD-250 komplekto su pajungimu montavimo darbai; 276,04 Eur vamzdynų izoliavimas folija padengtais stiklo dembliais; 210,94 Eur vamzdynų izoliavimas folija stiklo vatos dembliais.
Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. pranešime Nr. 102 nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti darbus, todėl jai siunčiamas vienašališkai ieškovės pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2. Tačiau ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų tinkamai vykdžiusi nagrinėjama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus iš anksto, išsiunčiant elektroniniu paštu ar pateikiant kitais būdais atliktų darbų akto projektą. Ieškovė taip pat nėra pateikusi įrodymų, iš kurių visumos būtų galima nustatyti, kokiais būdais šalys iki ginčijamo akto surašymo organizuodavo darbų perdavimą. Be to, ir atsakovė, gavusi ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą bei nesutikdama su jame nurodytais darbais, jų kiekiais ar kokybe, pagal nagrinėjamos subrangos sutarties 8.5 ir 8.6 papunkčius turėjo parengti defektinį aktą, nurodydama konkrečius darbų trūkumus, o to ji nepadarė, apsiribodama 2024 m. sausio 11 d. rašto dėl atliktų darbų akto patikslinimo Nr. 01-022 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 13) pateikimu. Duomenų, kad defektinis aktas būtų parengtas, byloje nėra.
Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-022 teigė, kad, apžiūrėjusi faktiškai atliktus ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus, ji nustatė, jog rekuperatoriaus montavimo darbai neužbaigti – nesumontuota jo valdymo automatika, nepateikti dokumentai, rekuperatorius neprijungtas prie elektros tinklo. Atsakovė taip pat tvirtino, kad, ieškovei neatlikus difuzorių montavimo darbų, laikančiąsias konstrukcijas sumontavo ji pati. Dėl šių priežasčių atsakovė prašė sumažinti darbų kainą bei užbaigti nebaigtus darbus. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateiktame atsakyme Nr. 19 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 14) nurodė, kad yra atlikusi visus darbus, kuriuos ji buvo šia sutartimi įsipareigojusi atlikti, dėl elektros ir automatikos darbų atlikimo šalys nesitarė, todėl ir pareiga juos atlikti ieškovei nekyla.
Ginčo dėl to, kad atsakovė objektą, kuriame ieškovė atliko subrangos darbus, jau yra perdavusi užsakovei VĮ ,,Panevėžio profesinio rengimo centras“, byloje nėra. Vadinasi, šiame objekte statybos darbai yra užbaigti ir užsakovė faktiškai naudojasi rangos darbų rezultatu. Šioje situacijoje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji faktiškai yra atlikusi darbus, nurodytus ginčijamame akte Nr. 2, o atsakovei – pateikti jos atsikirtimus į šį reikalavimą pavirtinančius įrodymus, kad dalis sulygtų darbų nėra atsakovės atlikti, juos atliko atsakovė arba kiti jos pasitelkti subrangovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą, byloje esančiais įrodymais grindžiamą išvadą, kad ieškovė įrodė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 įvardytų darbų atlikimą, išskyrus 6 451,79 Eur kainos dalį, susijusią rekuperatoriaus įgijimo išlaidomis, o atsakovė 1 188,48 Eur vertės darbų atlikimo fakto leistinais įrodymais nenuginčijo.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 396,80 Eur suma įvertintus vėdinimo agregato montavimo darbus, t. y. automatikos ir elektrotechnikos darbus, ji yra atlikusi pati, tokius teiginius grindžia jos pačios parengta papildomų darbų lokaline sąmata (t. 2, b. l. 54–56), kurioje nurodyta 2 392,58 Eur su PVM šių darbų kaina. Ieškovės teigimu, elektrotechninės dalies darbai, kurių ji faktiškai neatliko ir atlyginti už juos neprašė, nesudarė 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties dalyko. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos poziciją, kad ieškovė pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi atlikti, be kita ko, ir elektrotechnikos darbus. Tai, kad ieškovės nurodyta 396,80 Eur kaina už montavimo darbus nėra susijusi su atsakovės įvardytais elektrotechnikos darbais, patvirtina ir tokia aplinkybė, kaip ieškovės atliktų darbų kaina yra net kelis kartus mažesnė nei nurodyta atsakovės lokalinėje sąmatoje. Todėl ir pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neatliko akte Nr. 2 nurodytų 396,80 Eur vertės darbų ar kad juos atliko pati atsakovė, nėra.
Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir tokiems savo teiginiams pagrįsti, kad ji savo pačios jėgomis atliko 240 Eur vertės difuzorių montavimo, 276,04 Eur ir 210,94 Eur vertės vamzdynų izoliavimo darbus (sąmatų, įrašų iš statybos žurnalų ar kitų). Nepateikti įrodymai, kad atsakovė yra atlikusi 64,70 Eur vertės lauko oro paėmimo ir (ar) išmetimo stogelio įrengimo darbus, juo labiau kad ir 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-022 ji nebuvo nurodžiusi jokių nesutikimo su šių darbų atlikimu ar jų kokybe argumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažinęs įrodytais 1 188,48 Eur (396,80 Eur + 240 Eur + 276,04 Eur + 210,94 Eur + 64,70 Eur) vertės darbus bei nenustatęs pagrindo šių darbų priėmimo akto dalį pripažinti negaliojančia, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų 6 451,79 Eur vertės darbų ir jų (ne)priėmimo
Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jos reikalavimo dalis dėl 6 451,79 Eur išlaidų, patirtų rekuperatoriui įsigyti, priteisimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į šalis siejusius rekuperatoriaus pirkimo–pardavimo teisinius santykius bei aplinkybę, kad, atsakovei perdavus jai rekuperatorių, ieškovė tapo jo savininke nepriklausomai nuo kainos sumokėjimo ar nesumokėjimo, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju šio daikto kainą atsakovei ieškovė yra sumokėjusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys 2023 m. liepos 28 d. pasirašė papildomą susitarimą prie 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (t. 2, b. l. 92). Šio susitarimo preambulėje nurodyta, kad papildomas susitarimas sudaromas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi apyvartinių lėšų medžiagoms, kurios reikalingos darbams atlikti, įsigyti, todėl yra sudaromas šis papildomas susitarimas. Šalys susitarė, kad atsakovė nupirks ieškovės pasirinktas prekes iš tiekėjo ir jas atlygintinai perduos ieškovei, o ieškovė už perduotas prekes atsiskaitys su atsakove (1 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove pagal šios pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, taip pat ieškovė sutiko, kad atsakovei mokėtina suma būtų išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų tiek pagal 2022 m. balandžio 26 d., tiek ir pagal kitas šalių sudarytas subrangos sutartis (4 punktas). Atsakovė ieškovei išrašė 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 (t. 2, b. l. 76), kurioje nurodyta už rekuperatorių ir jo dalis mokėtina suma – 8 776,64 Eur su PVM. Abi šalys pripažįsta, kad atsakovė perdavė ieškovei rekuperatorių, o šis buvo sumontuotas objekte (duomenys neskelbtini).
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Taigi, šalių teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami pirkimu–pardavimu, be kita ko, nustačius ir tokią aplinkybę, kad viena šalis siekė perleisti nuosavybės teisę į daiktą, o kita ją įgyti, t. y. valdyti, naudoti ir disponuoti tuo turtu kaip savu.
Nagrinėjamu atveju turėtų ketinimų įgyti rekuperatorių asmeninėn nuosavybėn ieškovė neįrodinėjo. Priešingai, 2023 m. liepos 28 d. papildomame susitarime aiškiai nurodytas vienintelis šio daikto įgijimo atsakovės lėšomis ir jo perdavimo ieškovei tikslas – siekis užtikrinti sklandų subrangos sutarties vykdymą ir joje numatytų subrangos darbų atlikimą, ieškovei neturėjus nuosavų apyvartinių lėšų darbams tęsti. Jokios informacijos apie tai, kad toks susitarimas buvo sudarytas siekiant sukurti pirkimo–pardavimo teisinius santykius tarp šalių ir ieškovei tapti rekuperatoriaus bei jo dalių savininke, jame neužfiksuota. Kadangi subrangos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi tokius darbus atlikti savo sąskaita, o atsakovė – už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis, šalys, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamos į su ieškovės nepakankamu mokumu susiklosčiusią situaciją, šiuo papildomu susitarimu iš dalies modifikavo 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartimi nustatytą atsiskaitymo už darbus tvarką, o ne sudarė naują savarankišką kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Atitinkamai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuosavybės teisės į turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perėjimo momentu, sprendžiant šį konkretų šalių ginčą neturi teisinės reikšmės. Ieškovė, siekdama, kad būtų patenkinta jos ieškinio dalis dėl statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 nurodytos 6 451,79 Eur rekuperatoriaus įsigijimo kainos priteisimo (t. y. kainos už atliktus subrangos darbus sumokėjimo), privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove, t. y. įgijusi šį daiktą savo sąskaita ir perdavusi jį atsakovei, kaip tai ir buvo numatyta subrangos sutartyje. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad šalys papildomo susitarimo 4 punkte aptarė du alternatyvius (lygiaverčius) ieškovės atsiskaitymo už rekuperatorių variantus, t. y. arba ieškovė per 35 kalendorines dienas apmoka atsakovės jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, arba atsakovės ieškovei mokėtinos sumos pagal 2022 m. balandžio 26 d. ar kitas subrangos sutartis sumažinamos mokėtina už rekuperatorių suma. Pirmoji sąlyga neįvyko, todėl ieškovė negali turėti pagrįstų lūkesčių, kad atsakovės sąskaita įgytas daiktas jai bus apmokėtas, dėl to nepatyrus jokių išlaidų, kartu su užmokesčiu už kitus objekte atliktus darbus, kuriuos visus pagal subrangos sutartyje sulygtą susitarimą ieškovė turėjo atlikti (ir įsigyti rekuperatorių) savo pačios lėšomis. Atsakovei sumokėjus už darbų objekte montuojama rekuperatorių savo lėšomis, iš esmės tampa įmanomu šalių atsiskaitymas įskaitymu, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu. Ši papildomo susitarimo 4 punkte numatyta sąlyga reiškia, kad atsakovė (teisiniame santykyje su ieškove – užsakovė), patyrusi subrangos sutarties vykdymo išlaidas, kurias patirti turėjo ieškovė (teisiniame santykyje su atsakove – rangovė), gali susigrąžinti turėtas išlaidas nesumokėdama jas atitinkančios kainos už darbus. Būtent taip šią ginčo dalį išsprendė ir pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės nepagrįstai pareikštą reikalavimą ir dėl išlaidų, susijusių su rekuperatoriaus įgijimu, priteisimo.
Ieškovės pozicija, kad ji buvo tinkamai įvykdžiusi savo prievolę atsiskaityti su atsakove už rekuperatorių, 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ir jo kaina buvo pagrįstai įtraukta į ginčijamą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat nėra pagrįsta. Viena vertus, pagal šalių papildomo susitarimo sąlygas būtent atsakovė galėjo įskaityti jos lėšomis įgyto daikto kainą į už darbus ieškovei mokėtiną kainą ir nesumokėti jai atlygio, numatyto subrangos sutartyje, dalies, atitinkančios to daikto kainą, o ne atvirkščiai.
Kita vertus, ieškovės įvardytame jos buhalterės parengtame ir tik jos pačios vienašališkai pasirašytame 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (t. 5, b. l. 43–44) nurodytos 36 PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovė yra išrašiusi atsakovei, ir 10 PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovė yra išrašiusi ir pateikusi ieškovei. Šiame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodytos šalių viena kitai mokėtinos sumos pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, be kita ko, nurodant ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT7075 ir pagal ją mokėtinus 8 776,64 Eur (34 eilutė). Visgi, kaip jau buvo šioje nutartyje minėta pirmiau, tuo atveju, kai bylos šalis teisme pareiškia, kad prievolė yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Šalis, teigdama, kad prievolė pasibaigė atlikus įskaitymą, turi įrodyti tiek įskaitymo sąlygas, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo pranešta apie jos parengto akto sudarymą bei įskaitymą, t. y. byloje nėra duomenų, kad šis aktas atsakovei buvo išsiųstas.
Dar daugiau, tiek ieškovės, tiek ir atsakovės elgesys po 2023 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto surašymo akivaizdžiai paneigia ieškovės poziciją dėl atlikto įskaitymo. Praėjus daugiau nei mėnesiui po šio akto surašymo, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d. (t. 5, b. l. 69), atsakovės buhalterė kreipėsi į ieškovės buhalterę dėl priešpriešinių reikalavimų sudengimo, klausdama, ar galima sudengti priešpriešinius reikalavimus pagal ieškovės 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010702 (750,31 Eur), 2021 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010743 (1 818 Eur), 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010770 (200,16 Eur) su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. STAT7075 dalimi (2 768,47 Eur). Ieškovės buhalterė 2023 m. gruodžio 7 d. atsakyme nurodė, kad pasiūlymas tinka, galima atlikti sudengimą. Taigi, faktiškai buvo įskaityta tik 2 768,47 Eur dalis iš PVM sąskaitoje faktūroje Nr. STAT7075 nurodytos visos mokėtinos pagal šią sąskaitą 8 776,64 Eur sumos.
Taigi, ieškovei pirmiau nekompensavus atsakovei visų rekuperatoriaus įsigijimo kaštų (jo kainos), ji, atitinkamai, neįgijo ir teisės reikalauti iš atsakovės kainos už darbus dalies, atitinkančios rekuperatoriaus įsigijimo išlaidas. Pažymėtina, kad statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 nurodyta 6 451,79 Eur rekuperatoriaus kaina yra net didesnė, nei jo kaina, nurodyta atsakovės jai pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. STAT7075 (6 093,47 Eur), ir kurią ieškovė papildomu susitarimu buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovei arba sumažinti šia kaina atliktų darbų kainą. Duomenų, kodėl ieškovės iš atsakovės reikalaujama kaina yra didesnė, nei pati ieškovė turėjo sumokėti atsakovei, byloje taip pat nėra. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimo dalį dėl 6 451,79 Eur skolos priteisimo, ir šią šalių ginčo dalį išsprendė teisingai.
Dėl pagrindo sulaikyti dalį mokėjimų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini)) ir skolos dydžio
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį dydį, nes iš jos galėjo būti priteista tik 95 proc. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su atsakove neįžvelgia ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1 188,48 Eur skolą pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, šią reikalavimo dalį išsprendė teisingai. Šalių 2022 m. balandžio 26 d. sudarytoje subrangos sutartyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitose faktūrose pateikimo ir sutarties 6.2.23 c) papunkčio įvykdymo, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokama per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartį užbaigimo dienos ir įvykdžius sutarties 6.2.23 c) papunktyje numatytus įsipareigojimus (4.2 papunktis). Įvardytame subrangos sutarties 6.2.23 c) papunktyje nurodyta ieškovės pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutarties 4.2 papunktyje numatytų atsiskaitymo terminų pabaigos pateikti atsakovei objekte dirbusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis už visus atliktų darbų akte įvardintus darbus. Ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant 6.2.23 c) papunktyje nustatytas sąlygas, sutarties 4.2 papunktyje numatytas 35 dienų atsiskaitymo su ieškove terminas pratęsiamas dar iki 100 dienų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, tvirtindama, kad pagal šią subrangos sutartį galėjo būti priteista tik 95 proc. 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0011017 nurodytos 1 188,418 Eur sumos, nepateikė subrangos sutarties 4.2 papunktyje nurodytų kliūčių atsiskaityti su ieškove buvimą patvirtinančių įrodymų. Ginčo dėl to, kad šis objektas yra užbaigtas bei perduotas užsakovei, byloje nėra. Ieškovė įrodė, kad yra atlikusi visus darbus, o aplinkybė, kad ji nagrinėjamoje byloje reikalavo atlyginimo ir už rekuperatorių, kuris faktiškai yra objekte, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad darbų pagal šią konkrečią sutartį užbaigti. Aplinkybė, susijusi su (ne)atsiskaitymu su darbuotojais, šio ginčo atveju taip pat nėra aktuali, kadangi nuo 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo jau yra praėję daugiau nei dveji metai, atitinkamai, tiek 35 dienų, tiek ir 100 dienų terminas jau yra suėjęs. Dėl 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (objektas Psichiatrijos skyrius) pagrindu atliktų darbų ir jų (ne)perdavimo
Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo apeliaciniuose skunduose kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčas dėl skolos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) priteisimo, nepagrįstumo klausimą. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jos reikalavimo dalis dėl 19 422,50 Eur skolos priteisimo, teigdama, kad, nesant defektinių aktų, atsakovė negalėjo remtis darbų neatlikimo faktu. Rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvimas, ieškovės manymu, taip pat neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus papildomus darbus. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškovės reikalavimo dalis dėl 20 520,52 Eur skolos priteisimo, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, tvirtindama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, dalis darbų yra paslėpti darbai, darbai faktiškai nebuvo atlikti, be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienos šalies apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl šios subrangos sutarties vykdymo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 26 d. sudarė dar vieną subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2022 m. spalio 13 d. atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Psichiatrijos skyriuje), o atsakovė įsipareigojo už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 182 638 Eur be PVM (1.1, 2.1, 3.1 papunkčiai). Ši subrangos sutartis sudaryta vykdant atsakovės ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2022 m. kovo 29 d. sudarytą rangos sutartį (1.2 papunktis).
Darbų priėmimo–perdavimo tvarką, dėl kurios kilo ginčas, šalys aptarė ir įtvirtino nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą ir įforminimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (paslėptus darbus), pateikti atsakovei priimti, įspėjusi ją apie tai mažiausiai prieš dvi darbo dienas, surašydama paslėptų darbų aktą (8.2 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų reikalavimų be atsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas atsakovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.5 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.6 papunktis).
Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ir pagal aptariamą subrangos sutartį būtent ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimo procedūras, be kita ko, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė nesilaikė darbų perdavimo procedūrų, o atsakovė, nesutikdama su akte nurodytais darbais, neparengė defektinio akto.
Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 104 dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pateikimo, prie jo pridėdama du statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 12 ir Nr. 1, ir tą pačią dieną išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. Nr. ALGS0010975, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą –32 755,88 Eur, ir Nr. ALGS0011014, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 7 187,14 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 16, Nr. 17).
Viena vertus, kaip minėta, duomenų, kad ieškovė darbų perdavimą būtų organizavusi pagal šalių subrangos sutartimi sulygtą tvarką, t. y. iš anksto pranešdama atsakovei apie ketinimą perduoti darbus bei surašydama paslėptų darbų aktą bei jį perduodama atsakovei, byloje nėra. Kita vertus, atsakovė ieškovės pateiktuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 12 ir Nr. 1 nurodytus darbus yra faktiškai apžiūrėjusi, t. y. jai buvo suteikta galimybė pateikti defektų aktus arba atlikti ieškovės pateiktuose aktuose įrašus dėl darbų, su kurių atlikimu ar jų kokybe ji nesutinka. Atsakovė tiek 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 dėl atliktų darbų akto patikslinimo, tiek 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 dėl atliktų darbų akto patikslinimo (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 18, Nr. 19) pripažino, kad ji darbus apžiūrėjo bei palygino akte nurodytus darbus su faktiškai atliktais darbus. Visgi, kaip minėta, atsakovė defektų akto nesurašė, o savo raštuose nurodė tik argumentus dėl dalies ginčo akte Nr. 12 nurodytų darbų trūkumų, dėl akte Nr. 1 nurodytų darbų nepasisakydama bei pabrėždama, kad tai yra papildomi darbai, dėl kurių šalys nesusitarė, todėl ir pagrindo už juos atsiskaityti jai nekyla.
Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau yra pasisakiusi, jog vien tai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal sutartyje nustatytus reikalavimus nebuvo vykdomas, neatleidžia šalių nuo toje sutartyje numatytų prievolių vykdymo. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų visumos analize grindžiamą išvadą, kad ieškovė įrodė 20 520,52 Eur vertės darbų, nurodytų ginčo akte Nr. 12, atlikimą, o atsakovė tokį faktą galinčių paneigti duomenų į bylą nėra pateikusi. Ieškovė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 12 nurodė atlikusi darbus, kurių vertė 32 755,88 Eur be PVM. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021 pažymėjo nesutinkanti, kad priešgaisrinės stotelės montavimo su dviem siurbliais atliktų darbų vertė yra 12 837,44 Eur, nurodžiusi, kad už šiuos darbus mokėtina suma turi būti mažinama 1 235 Eur, nes dalį šių darbų atliko pati atsakovė. Taigi, iš esmės ir pati atsakovė yra patvirtinusi, kad dalis akte nurodomų darbų, kurių vertė yra 11 602,44 Eur (12 837,44 Eur – 1 235 Eur), faktiškai ieškovės yra atlikti. Tokią aplinkybę, kad ir pati atsakovė atliko darbų dalį, kurių vertė 1 235 Eur, patvirtina 2023 m gruodžio 7 d. vykusio pasitarimo protokolo turinys, kuriame užfiksuotas atitinkamas sprendimas, jog dalį darbų atliks pati atsakovė. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlikusi ir priešgaisrinės stotelės montavimo darbus, kurių vertė 11 602,44 Eur, atsakovė į bylą nėra pateikusi. Vadinasi, faktas, kad ieškovė atliko darbų už 11 602,44 Eur sumą, yra nustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė nei 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-021, nei 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 nenurodė nesutikimo dėl ginčo akte Nr. 12 nurodytų 8 918,08 Eur be PVM vertės darbų atlikimo, t. y. dėl: 259,75 Eur šildymo sistemos oro išleidimo čiaupų montavimo darbų; 1 232,28 Eur vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų darbų; 340,33 Eur fasoninės ir tvirtinimo detalių darbų; 550,48 Eur vamzdynų vamzdžių izoliavimo folija padengtais kevalais, kai vamzdžio išorinis skersmuo iki 35 mm, darbų; 237,12 Eur vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų darbų; 98,26 Eur vamzdynų fasoninės ir tvirtinimo detalės darbų; 1 430,31 Eur vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų iš plastikinių vamzdžių tiesinimo, tvirtinant prie konstrukcijų, darbų; 817,88 Eur nišų iškirtimo ir užtaisymo darbų; 829,18 Eur nišų iškirtimo ir užtaisymo darbų; 1 983,82 Eur atbulinių vožtuvų montavimo darbų; 159 Eur vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų montavimo; 40,28 Eur matavimo prietaisų montavimo darbų; 611,85 Eur vandentiekio ketinių sklendžių arba atbulinių vožtuvų įrengimo darbų.
Aplinkybė, kad dalis šių darbų yra paslėpti, kaip teigia atsakovė, nėra savaime pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieškovė šių darbų iš viso nėra atlikusi. Atsakovė, turėdama abejonių dėl jų apimties ar kokybės, galėjo teikti atitinkamus duomenis, t. y. ne tik defektų aktus, bet ir specialistų išvadas bei įrodymus, patvirtinančius, kad objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį dėl netinkamai atliktų darbų ir ar kitas jos pagrįstas abejones, pavyzdžiui, užsakovės išsakomas pretenzijas. Tačiau jokie objektyvūs įrodymai, kurie galėtų pagrįsti sutarties sąlygų neatitinkančius darbų kiekius ar jų kokybę, į bylą nėra pateikti. Faktą, kad darbai objekte (Psichiatrijos skyriuje) faktiškai buvo pabaigti ir objektas perduotas užsakovei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, patvirtina užsakovės 2023 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. S-4681 (t. 2, b. l. 81) nurodyta aplinkybė, kad darbai pagal užsakovės ir atsakovės rangos sutartį buvo baigti 2023 m. gruodžio 12 d., šalims pasirašius atliktų darbų aktą. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad šiame rašte nėra nurodyti konkretūs darbai, tačiau vien toks faktas, kad objektas yra perduotas užsakovei, suponuoja išvadą, jog užsakovė gali naudotis ir naudojasi, be kita ko, ir ieškovės darbų rezultatu. Aplinkybė, kad ginčo akte Nr. 12 nurodytas laikotarpis, už kurį perduodami darbai, t. y. 2023 m. gruodžio mėn., sutampa su objekto perdavimu užsakovei laikotarpiu, priešingai nei tvirtina atsakovė, negali būti vertinama kaip paneigianti darbų atlikimo faktą. Todėl ir pagrindo nepriteisti tiek 11 602,44 Eur, tiek ir 8 918,08 Eur bei konstatuoti, kad vienašalis šių darbų priėmimo–perdavimo aktas yra negaliojantis, šiuo atveju nebuvo teisinių prielaidų. Su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė įrodė 20 520,52 Eur (11 602,44 Eur + 8 918,08 Eur) vertės darbų, nurodytų ginčo akte Nr. 12, atlikimą teisėjų kolegija sutinka.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti patenkinta ir jos ieškinio dalis dėl 12 235,36 Eur skolos pagal aktą Nr. 12 ir 7 187,14 Eur skolos pagal aktą Nr. 1 priteisimo, atmetami. Atsakovė įrodė, kad ji pati atliko 1 235 Eur vertės priešgaisrinės stotelės montavimo darbus. Kitų darbų, nurodyti ginčo akte Nr. 12, kurių kaina yra 12 235,36 Eur, t. y. vamzdynų praplovimo, hidraulinių bandymų, plieninių šildymo radiatorių pajungimo darbų, neatlikimo faktą 2025 m. gegužės 27 d. raštu (t. 3, b. l. 76–78) patvirtino užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, o ieškovė užsakovės teiginių nepaneigė kitomis panašios ar didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, atsakovei pateikus netinkamą sutarties įvykdymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ši ieškinio dalis teismo buvo pagrįstai atmesta.
Nepagrįsti tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad vien rašytinio susitarimo dėl darbų, nurodytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1, kurių vertė 7 187,14 Eur, nebuvimas, nėra savaime pakankamas pagrindas šį reikalavimą atmesti. Tiek CK 6.653 straipsnyje, tiek ir aptariamos subrangos sutarties 2.2 papunktyje nurodoma, kad sutarties kaina jokiais atvejais negali būti didinama, o jeigu, siekiant įvykdyti sutartį pagal projektinę ir (ar) konkursinę dokumentaciją, reikia atlikti papildomus darbus, kurių ieškovė nenumatė sudarant sutartį, bet galėjo numatyti, šiuos darbus ieškovė atlieka savo sąskaitą. Pagal subrangos sutarties 11.2 papunktį sutartis gali būti keičiama ir (ar) papildoma šalių susitarimu. Sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais. Pasirašyti sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai tampa sutarties dalimi.
Ieškovė neginčija, kad ji, pagal subrangos sutarties 2.2 papunktį pasiūlydama darbų kainą, prisiėmė ir papildomų darbų, kuriuos turėjo numatyti, bet nenumatė, atlikimo savo lėšomis riziką. Ieškovė neįrodinėjo ir to, kad ginčo akte Nr. 1 nurodytų darbų, susijusių su vamzdynų tiesinimu, jų tvirtinimu, ji negalėjo numatyti siūlydama subrangos sutartyje nurodytą darbų kainą. Ieškovė nėra pateikusi ir tokių duomenų, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, į savo buhalterinę apskaitą įtraukdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011014, išrašytą pagal statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, tuo patvirtino papildomų darbų priėmimą, nėra teisingi. Viena vertus, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė gaunamų sąskaitų registre yra nurodžius ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011014 (t. 5, b. l. 29). Kita vertus, UAB ,,Audito tikslas“, atlikusi atsakovės auditą, nustatė, kad atsakovė visas jai išrašytas sąskaitas, t. y. ir tas, kurių apmokėjimą ji ginčija, įtraukia į savo apskaitą (t. 5, b. l. 24-26). Taigi, formalių buhalterinių veiksmų atlikimas negali būti vertinamas kaip darbų priėmimą patvirtinantis įrodymas. Juo labiau kad ir pati aiškinamojo rašto prie 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio (t. 5, b. l. 30-37) priedo 13 punkte yra nurodžiusi, kad įsipareigojimai pagal šią PVM sąskaitą faktūrą yra neapibrėžti, kadangi dėl jų yra kilęs ginčas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys subrangos sutartimi sulygo, jog visi sutarties papildymai ir pakeitimai bus sudaromi raštu, be to, bendradarbiaudamos kituose panašiuose jų sudarytuose sandoriuose susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos įformindavo raštu, vien ieškovės teiginiai, kad šiuo atveju šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nėra savaime pakankami tokiam susitarimui patvirtinti, nepateikus jokių kitų tokį susitarimą liudijančių objektyvių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 7 187,14 Eur skolos už papildomus darbus priteisimo.
Dėl 2024 m. vasario 15 d. įskaitymo (ne)galiojimo
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas negaliojančiu 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktas 22 099,19 Eur įskaitymas, pagrįstumo bei teisėtumo klausimą. Pasak atsakovės, teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad jai teko pareiga įrodinėti ieškovės prievolės sumokėti 22 099,19 Eur baudą pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Teigdama, kad jos prievolė ieškovei pasibaigė atlikus įskaitymą, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti įskaitymo sąlygas, be kita ko, tiek konkrečios ieškovės prievolės atsiradimą, tiek ir įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą. Kitaip tariant, atsakovė turėjo įrodyti jos 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 20) nurodytos ieškovės prievolės pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį egzistavimą. Ginčijamame 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 nurodoma, kad užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pritaikė atsakovei sankcijas už darbų vėlavimą, t. y. 34 448,70 Eur baudą. Atsakovės vertinimu, šie jos atsiradę nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės įsipareigojimų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) netinkamu vykdymu, todėl ieškovei kyla pareiga kompensuoti 22 099,19 Eur nuostolių dalį, sudarančią 10 proc. visos 2022 m. balandžio 26 d. subrangos (Psichiatrijos skyrius) sutarties kainos (220 991,98 Eur). Atitinkamai, atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas lėmė jos prievolės mokėti baudą užsakovei atsiradimą.
Viena vertus, atsakovės į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė iš tiesų pritaikė jai sankcijas už rangos sutarties netinkamą vykdymą. Užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2023 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. S-4681 nurodė, kad pagal rangos sutarties 9.9 papunktį už vėlavimą laiku užbaigti darbus atsakovei kyla pareiga sumokėti 33 448,70 Eur baudą. Prie šio užsakovės rašto pridėtoje pažymoje nurodyta, kad bauda sudaro 3 proc. 1 148 290 Eur rangos sutarties kainos (t. 2, b. l. 82). Užsakovė ir atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. pasirašė tarpusavio skolos suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino savo prievolę sumokėti darbų užsakovei baudą.
Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad minėta sankcija jai buvo pritaikyta tik dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) pažeidimo. Atsakovė pagal 2022 m. kovo 29 d. rangos sutartį buvo įsipareigojusi atlikti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo paskirties pastato rekonstrukcijos darbus, o ieškovė pagal subrangos sutartį įsipareigojo atlikti tik dalį darbų, t. y. šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus. Taigi, ne tik ieškovės, bet ir pačios atsakovės bei kitų jos subrangovų veiksmai galėjo lemti įsipareigojimų, susijusių su darbų atlikimo terminu, nustatytu rangos sutartyje, pažeidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad rangos sutarties įvykdymo vėlavimo priežastimi tapo būtent ieškovės subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamas vykdymas ir baudos rangovei (atsakovei) taikymą lėmė subrangos sutarties pažeidimas.
Be to, ir toks faktas, kaip šalių sudaryti papildomi susitarimai, patvirtina, kad objektas buvo užbaigtas vėliau nei turėjo būti dėl objektyvių, nuo statybos proceso dalyvių nepriklausiusių aplinkybių. Pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2022 m. spalio 13 d. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d., t. y. suėjus terminui šiems darbams atlikti, kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti terminą darbams atlikti iki 2023 m. gegužės 15 d., nurodydama, kad darbų negali atlikti, nes nėra atlaisvintos patalpos, trūksta apyvartinių lėšų (t. 2, b. l. 57). Šalys 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 11 d. pasirašė papildomus susitarimus prie 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutarties (t. 2, b. l. 87–88, 92–93), kuriais atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktas prekes iš tiekėjų ir jas atlygintinai perduoti ieškovei.
Taigi, nors šalys raštu nesusitarė dėl termino darbams atlikti pratęsimo, papildomų susitarimų turinys patvirtina, kad atsakovė pripažino poreikį bei pagrindą darbų termino pratęsimui ir faktiškai terminas ieškovei buvo pratęstas. Jokiais įrodymais nebuvo paneigtos ir tokios ieškovės raštuose nurodytos aplinkybės, kad buvo vėluojama jai perduoti darbų objektą, atlaisvinti patalpas, o tai lėmė objekto, kuriame atliekami darbai, specifika (jame buvo teikiamos medicininės paslaugos).
Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė visų pirma neįrodė ieškovės prievolės buvimo (sąlygų reikalauti iš ieškovės baudos už subrangos sutarties pažeidimą). Atitinkamai, ir pagrindo nuspręsti, kad egzistavo sąlygos įskaitymui atlikti, nelieka. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2024 m. vasario 15 d. atliktą įskaitymą neteisėtu, šią ginčo dalį išsprendė teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pagrindo sulaikyti dalį mokėjimų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (objektas Psichiatrijos skyrius) ir priteistinos skolos dydžio
Nepagrįstais pripažintini tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolos, priteistinos pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius), dydį, nes galėjo būti priteista tik 95 proc. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Šalių 2022 m. balandžio 26 d. sudarytoje subrangos sutartyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitose faktūrose pateikimo ir sutarties 6.2.23 c) papunkčio įvykdymo, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokama per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartį užbaigimo dienos ir įvykdžius sutarties 6.2.23 c) papunktyje numatytus įsipareigojimus (4.2 papunktis). Minėtame subrangos sutarties 6.2.23 c) papunktyje nurodyta ieškovės pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutarties 4.2 papunktyje numatytų atsiskaitymo terminų pabaigos pateikti atsakovei objekte dirbusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis už visus atliktų darbų akte nurodytus darbus. Ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant 6.2.23 c) papunktyje nurodytus reikalavimus, sutarties 4.2 papunktyje numatytas atsiskaitymo terminas pratęsiamas iki 100 dienų. Atsakovė įrodė, kad dalies darbų, susijusių su priešgaisrinės stotelės montavimu, ieškovė neatliko, tačiau ir užmokestis už neatliktus darbus ieškovei nėra priteistas, o darbai šiame objekte užbaigti. Taip pat yra jau suėjęs ir 100 dienų terminas 6.2.23 c) papunktyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti, atitinkamai, ir terminas atsiskaitymui, todėl šioje sutarties nuostatoje numatytos sąlygos nekliudė teismui išspręsti atsiskaitymo už faktiškai tinkamai atliktus darbus klausimo. Nustačius, kad ieškovė yra faktiškai atlikusi 20 520 Eur vertės darbus ir atsiskaitymo terminas yra suėjęs, priteisti jai tik 95 proc. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0010975 nurodytos sumos nebuvo pagrindo. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 papunktį atsakovė turėtų teisę sulaikyti mokėjimus pagal kiekvieną jai pateikiamą PVM sąskaitą faktūrą, jei nepašalinti darbų, medžiagų ir (ar) dokumentų defektai (trūkumai) ir klaidos, atsakovei ir (ar) užsakovei padaryti nuostoliai ir (ar) daugiau kaip 10 dienų atsiliekama nuo grafiko, ieškovė nesilaiko darbų vykdymo grafiko, naudoja netinkamas medžiagas, laiku neįvykdo sutarties 6.2.5 papunktyje numatytų įsipareigojimų, yra pagrįstų įtarimų ar iškeltų ginčų dėl netinkamai vykdomų sutarties 6.2.23 a) papunktyje (neatsiskaitoma laiku su darbuotojais) numatytų įsipareigojimų, ar kitaip pažeidžiama sutartis. Atsakovė neįrodinėjo konkrečių sutarčių sąlygų pažeidimo ar savo nuostolių, kuriuos ji ketintų kompensuoti ieškovei nesumokėtos (sulaikytos) 5 proc. nuo atliktų darbų vertės kainos dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 20 520,52 Eur skola pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, paliekama nepakeista.
Dėl 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutarties (objektas Chirurgijos skyrius) pagrindu atliktų darbų ir jų (ne)perdavimo
Abi šalys savo apeliaciniuose skunduose kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas jų ginčas dėl skolos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti jos reikalavimo dalį dėl 16 532,04 Eur skolos priteisimo, tvirtina kad, nesurašius defektų aktų, atsakovė negalėjo remtis darbų neatlikimo faktu. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 46 906,86 Eur skolos dalis pagal šią sutartį, kelia vienašališkai pasirašyto statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto (ne)galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir neteisingai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai.
Šalys 2022 m. birželio 29 d. sudarė subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2023 m. kovo 1 d. atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų modernizavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (Chirurgijos skyriuje), o atsakovė – už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 640 000 Eur be PVM (1.1, 2.1, 3.1 papunkčiai). Ši subrangos sutartis sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2022 m. balandžio 20 d. rangos sutartį (1.2 papunktis).
Darbų priėmimo–perdavimo tvarką, dėl kurios kilo ginčas, šalys aptarė ir įtvirtino nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame nustatytos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą ir įforminimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų reikalavimų be atsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas atsakovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.5 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.6 papunktis).
Taigi, pagal nagrinėjamą subrangos sutartį ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimą, be kita ko, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei, atitinkamai, nesutinkant su jai perduotais darbais, kilo pareiga surašyti defektų aktą ir jį pateikti ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi analogiška teisėjų kolegijos šioje nutartyje jau aptartiems atvejams faktinė situacija, kad abi ginčo šalys pažeidė jų pačių subrangos sutarties 8 skyriuje nustatytą darbų priėmimo ir perdavimo tvarką, t. y. ieškovė nesilaikė darbų perdavimo procedūrų, o atsakovė, nesutikdama su akte nurodytais darbais – neparengė defektų akto.
Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 106 dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo, prie jo pridėdama statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 bei tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010959, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 63 438,90 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedas Nr. 22). Duomenų, kad ieškovė darbų perdavimą būtų organizavusi pagal šalių subrangos sutartimi sulygtą tvarką, t. y. iš anksto pranešusi atsakovei apie ketinimą perduoti darbus bei suteikdama galimybę juos iš anksto apžiūrėti, byloje taip pat nėra. Visgi, atsakovė statybų rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytus darbus yra faktiškai apžiūrėjusi, t. y. jai buvo suteikta galimybė pateikti defektų aktus arba atlikti ieškovės pateiktuose aktuose įrašus dėl darbų, su kurių atlikimu ar jų kokybe ji nesutinka. Atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 dėl atliktų darbų akto patikslinimo nurodė, kad ji darbus apžiūrėjo bei palygino akte nurodytus darbus su faktiškai ieškovės atliktais darbus.
Teisėjų kolegija, aptardama šalių apeliacinių skundų argumentus, nurodytus ir dėl kitų jų sudarytų sutarčių vykdymo, jau pasisakė, kad darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, numatytos sutartyje nesilaikymas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių, vykdymo, be kita ko, ir nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, kad jie perduoti ne tokia tvarka, kurį yra nustatyta įstatyme ar numatyta šalių sudarytoje sutartyje.
Nors ieškovė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 yra nurodžiusi atliktų už 63 438,90 Eur be PVM sumą darbų, atsakovė 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 įvardijo konkrečius šiame akte nurodytus darbus, su kurių atlikimu ir (arba) jų kiekiais ji nesutinka. Atsakovė iš viso nurodė 11 darbų pozicijų, su kuriomis nesutinka, ir kurių bendra kaina yra 16 532,04 Eur be PVM, t. y.: 440,12 Eur vertės triukšmo slopintuvų montavimo darbai; 226,07 Eur vertės oro išmetimo grotos (2 000 x 900) įrengimo darbai; 380,32 Eur vertės oro išmetimo grotos (2 300 x 1 000) įrengimo darbai; 490,97 Eur oro išmetimo grotos (2 800 x 600) įrengimo darbai; 6 891,48 Eur plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimo darbai; 4 277,55 Eur plieninių šildymo radiatorių daugiau kaip 1 600 mm ilgio montavimo darbai; 103,13 Eur vertės vamzdyno vamzdžių izoliavimo folija padengtais kevalais (vamzdžio išorinis skersmuo iki 35 mm) darbai; 2 044,94 Eur vertės vandentiekio ir šildymo sistemų vamzdynų hidrauliniai bandymai; 437,95 Eur vertės vamzdynų (iki 400 mm skersmens) praplovimo be dezinfekcijos darbai; 815,58 Eur vertės trijų ugnį sulaikančių vožtuvų (iki 4 500 mm) montavimo darbai; 423,93 Eur vertės 30 vnt. rankinio nustatymo balansavimo ventilių ir vandens išleidimo čiaupų montavimo darbai.
Pažymėtina, kad atsakovės 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytų konkrečių darbų neatlikimo klausimas buvo keliamas ir anksčiau. Atsakovė jau 2023 m. lapkričio 27 d. surašytame defektų akte Nr. 1 (t. 3, b. l. 80) nurodė tuos pačius, kaip ir rašte Nr. 01-024, darbų trūkumus. Be to, užsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2025 m. gegužės 6 d. rašte taip pat įvardijo tuos pačius darbų trūkumus (t. 3, b. l. 73–75). Taigi, atsakovei pateikus įrodymus, patvirtinančius jos 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 nurodytus darbų trūkumų faktą, pareiga įrodyti priešingą, t. y., kad darbai buvo atlikti tinkamai, teko ieškovei. Ieškovei į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų – specialistų išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė jos reikalavimą dėl 16 532,04 Eur skolos už darbus priteisimo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė negali remtis darbų defektų faktu, nes nėra pateikusi defektų akto, kitokio šios reikalavimo dalies pagrįstumo įvertinimo nelemia, juo labiau kad ir pati iškovė nesilaikė sutartyje nurodytos darbų perdavimo atsakovei organizavimo tvarkos.
Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-024 buvo nurodyti ne visi, o tik dalis trūkumų, jų yra ir daugiau, negrindžiami įrodymais. Pirma, nurodytame atsakovės rašte nėra informacijos, kad jame yra aptarta tik dalis atsakovės identifikuotų darbų trūkumų. Antra, atsakovė neabejotinai turėjo galimybę patikslinti nustatytų trūkumų sąrašą ir apie jį informuoti ieškovę, tačiau įrodymų, kad ji būtų pasinaudojusi tokia darbų užsakovės pagal subrangos sutartį teise, į bylą nebuvo pateikta. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių 46 906,86 Eur (63 438,90 Eur – 16 532,04 Eur) vertės kitų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 11 nurodytų darbų neatlikimą ar jų defektų, pagrindo konstatuoti, kad ir šie darbai nebuvo atlikti, nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo įrodymų visumos analize grindžiama išvada, kad ieškovė pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) yra atlikusi dalį ginčo akte Nr. 11 nurodytų darbų, kurių vertė – 46 906,86 Eur, atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigta, ši skundžiamo sprendimo dalies paliktina nepakeista.
Dėl pagrindo sulaikyti dalį mokėjimų pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (objektas Chirurgijos skyrius) ir priteistinos skolos dydžio
Nepagrįstais pripažintini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolos, mokėtinos pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius), dydį. Atsakovė laikosi analogiškos pozicijos, kaip ir pirmiau jau aptartos subrangos sutarties atveju, kad iš jos galėjo būti priteista tik 95 proc. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Pagal šalių 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutarties nuostatas atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai tinkamus atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitose faktūrose pateikimo ir sutarties 6.2.23 c) papunkčio įvykdymo, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokama per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartį užbaigimo dienos ir įvykdžius sutarties 6.2.23 c) papunktyje numatytus įsipareigojimus (4.2 papunktis). Minėtame subrangos sutarties 6.2.23 c) papunktyje nurodyta ieškovės pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutarties 4.2 papunktyje numatytų atsiskaitymo terminų pabaigos pateikti atsakovei objekte dirbusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis už visus atliktų darbų akte įvardintus darbus. Ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant šio punkto reikalavimus, sutarties 4.2 papunktyje numatytas atsiskaitymo terminas pratęsiamas iki 100 dienų. Nors dalies darbų, kaip nustatyta byloje, ieškovė neatliko, atsakovė nagrinėjamą subrangos sutartį 2024 m. sausio 31 d. pranešimu nutraukė (t. 2, b. l. 114–115), vadinasi, darbai šiame objekte jau nebus atliekami. Suėjus 100 dienų terminui 6.2.23 c) papunktyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti, suėjo ir terminas atsiskaityti su ieškove už jos faktiškai atliktus darbus. Pripažinus, kad ieškovė faktiškai atliko darbų už 46 906,86 Eur sumą, pagrindo priteisti ne visą PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALGS0010959 nurodytą sumą, o tik 95 proc., nėra. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 papunktį atsakovė turėtų teisę sulaikyti mokėjimus pagal kiekvieną jai pateikiamą PVM sąskaitą faktūrą, jei nepašalinti darbų, medžiagų ir (ar) dokumentų defektai (trūkumai) ir klaidos, atsakovei ir (ar) užsakovei padaryti nuostoliai ir (ar) daugiau kaip 10 dienų atsiliekama nuo grafiko, ieškovė nesilaiko darbų vykdymo grafiko, naudoja netinkamas medžiagas, laiku neįvykdo sutarties 6.2.5 papunktyje numatytų įsipareigojimų, yra pagrįstų įtarimų ar iškeltų ginčų dėl netinkamai vykdomų sutarties 6.2.23 a) papunktyje (neatsiskaitoma laiku su darbuotojais) numatytų įsipareigojimų, ar kitaip pažeidžiama sutartis. Atsakovė neįrodinėjo konkrečių šios sutarties sąlygų pažeidimo ar savo nuostolių, kuriuos ji galėtų kompensuoti iš sulaikytos, t. y. ieškovei nesumokėtos, 5 proc. dalies atliktų darbų kainos. Todėl paliktina nepakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 46 906,86 Eur skola pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius). Dėl 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutarties (objektas (duomenys neskelbtini)) pagrindu atliktų darbų ir jų (ne)perdavimo
Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 63 423,79 Eur skolos pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį priteisimo, kaip ir jau šioje nutartyje pirmiau aptartais atvejais, kelia vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo klausimą, teigdama, kad ieškovė neorganizavo darbų priėmimo procedūrų, nesudarė galimybių jų apžiūrėti, dalis darbų buvo paslėpti, darbai faktiškai nebuvo atlikti, juos atliko kiti atsakovės pasamdyti subrangovai, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus bei paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.
2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos gamybos, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų modernizavimo darbus, išskyrus mini rekuperatorių įrengimą, objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 140 000 Eur be PVM (1.1, 2.1, 3.1 papunkčiai). Ši subrangos sutartis sudaryta vykdant atsakovės ir užsakovės UAB ,,Biržų šilumos tinklai“ 2023 m. sausio 26 d. rangos sutartį (1.2 papunktis).
Darbų priėmimo–perdavimo tvarką šalys aptarė ir įtvirtino nagrinėjamos subrangos sutarties 8 skyriuje, kuriame įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės: ieškovė atsako už tinkamą darbų perdavimo atsakovei suorganizavimą ir tinkamą priėmimo–perdavimo dokumentų parengimą ir įforminimą (8.1 papunktis); ieškovė privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (paslėptus darbus), pateikti atsakovei priimti, įspėjusi ją apie tai mažiausiai prieš dvi darbo dienas, surašydama paslėptų darbų aktą (8.2 papunktis); ieškovė privalo informuoti atsakovę apie numatomus užbaigti darbus ir pasirengimą juos perduoti, pateikdama atsakovei elektroniniu paštu ar kitu būdu atliktų darbų akto projektą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, o nepateikus atliktų darbų akto projekto nustatytu terminu, per einamąjį mėnesį atliktų darbų aktavimas nukeliamas į kitą mėnesį (8.3 papunktis); atsakovė, gavusi iš ieškovės aktus, juos turi patikrinti ir pateikti juose esančią informaciją užsakovei ir (ar) atsakingoms institucijoms tvirtinti, atsakovė ieškovės atliktus darbus priima tik tuomet, kai juos priima užsakovė ir techninė priežiūra (8.4 papunktis); jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų reikalavimų be atsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir (ar) pasirašomas defektinis aktas, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas atsakovės vienašališkai ir įteikiamas atsakovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu (8.5 papunktis); atsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol ieškovė savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių (8.6 papunktis).
Taigi, ir pagal šios subrangos sutarties nuostatas ieškovei teko pareiga organizuoti darbų perdavimą, įspėjant atsakovę iš anksto apie darbų perdavimą ir suteikiant jai galimybę susipažinti su atliktais darbais. Atsakovei nesutinkant su jai perduotais darbais, jai teko pareiga fiksuoti neatitikimus defektų akte ir pateikti jį ieškovei. Tačiau nagrinėjamos sutarties atveju darbų perdavimas vyko kitokia, nei ankstesniais atvejais, tvarka. Ieškovė nėra pateikusi rašytinio pranešimo, patvirtinančio keturių statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, t. y. akto Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, išsiuntimą atsakovei. Visgi, atsakovė neginčija akto Nr. 2 ir jo pagrindu 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ALGS0010958 bei akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALGS0010976 (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 27, Nr. 28) gavimo, tik laikosi pozicijos, kad ji yra atsiskaičiusi už šiuos darbus atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Kitus du šios subrangos sutarties pagrindu ieškovės vienašališkai pasirašytus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus, t. y. aktą Nr. 4, kurio pagrindu ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS Nr. 0011007, kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 23 966,77 Eur, ir aktą Nr. 5, kurio pagrindu 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0011022, ir kurioje nurodyta mokėtina suma, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą – 10 103,12 Eur (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 29, Nr. 30), atsakovė ginčija. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad jos ginčijamuose aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 įvardytus darbus atliko ne ieškovė, o kitos jos pasitelktos subrangovės, t. y. UAB ,,Euvista“, UAB ,,Intelektuali energetika“ ir MB ,,Aplinkos tyrimo grupė“, su kuriomis sudarytų sutarčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino.
Iš byloje esančio atsakovė su UAB ,,Euvista“ 2024 m. kovo 28 d. sudaryto papildomo susitarimo (t. 2, b. l. 79) matyti, kad UAB ,,Euvista“ įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti lietaus nuotekų sistemos modernizavimo darbus, kurių kaina 1 350 Eur be PVM. Nė viename iš ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų Nr. 4 ir Nr. 5 nėra nurodyti darbai, susiję su lietaus nuotekų sistemomis ir jų įrengimu. Taigi, ir pagrindo pritarti atsakovei, kad ši subrangovė atliko darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytoje 2024 m. balandžio 18 d. subrangos sutartyje, atsakovės sudarytoje su MB ,,Aplinkos tyrimų grupė“ (t. 2, b. l. 355-364), buvo susitarta dėl vėdinimo kanalų valymo ir dezinfekcijos, grotelių keitimo darbų, kurių kaina be PVM – 1 261 Eur, atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi sulygti darbai taip pat nesutampa su ieškovės ginčo aktuose nurodytais darbais, t. y. ieškovė nesiekė atsakovei perduoti vėdinimo kanalų valymo, dezinfekavimo ar grotelių keitimo darbų. 2024 m. gegužės 15 d. subrangos sutartimi atsakovė su UAB ,,Intelektuali energetika“(t. 2, b. l. 367–381) susitarė dėl fotovoltinės elektrinės, šilumos punkto ir mini rekuperatorių įrengimo. Nė vienas iš aptartų darbų ginčo aktuose taip pat nebuvo nurodytas, dar daugiau, iš 2023 m. birželio 30 d. šalių sudarytos subrangos sutarties 1.1 papunkčio matyti, kad mini rekuperatorių įrengimo darbai nėra šalių sudarytos sutarties dalyku.
Taigi, priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde atsakovė, jos su kitomis subrangovėmis sudarytų sutarčių turinys negali paneigti ginčo aktuose ieškovės nurodytų darbų atlikimo fakto. Vien tai, kad šių darbų perdavimas ir priėmimas pagal sutartyje nustatytus reikalavimus nebuvo vykdomas, neatleidžia šalių nuo prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ieškovės pateiktuose ginčo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nurodytus darbus, kurių faktinio atlikimo atsakovė neginčijo, atliko ne ieškovė, o kiti subrangovai, pagrįstumo. Aplinkybė, kad dalis šių darbų galėtų būti vertinami kaip paslėpti darbai, taip pat nelaikytina savaime pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieškovė šių darbų nėra atlikusi ar atlikusi juos netinkamai. Atsakovė turėjo galimybę teikti specialistų išvadas ar kitus įrodymus, patvirtinančius, kad objektas ar kurie nors ieškovės atlikti darbai negali būti naudojami pagal paskirtį.
Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytais darbus, nurodytus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5, kurių vertė, atitinkamai, yra 23 966,77 Eur ir 10 103,12 Eur (iš viso – 34 069,89 Eur), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus, kurių vertė, atitinkamai, yra 22 900,06 Eur ir 8 442,93 Eur (iš viso – 31 342,99 Eur), atlikimo fakto atsakovė neginčijo.
Dėl atsiskaitymo už 31 342,99 Eur vertės darbus pagal 2023 m. birželio 30 d subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini))
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 31 342,99 Eur skola pagal jos neginčijamus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 3, teigdama, kad ši skola yra padengta atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įskaitymų, kurių pagrindu atsakovė įvykdė prievolę atsiskaityti už darbus, ieškovės atliktus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, teisėtumą vertino spręsdamas skolų pagal kitas subrangos sutartis priteisimo klausimus. Mano, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nesant ieškovės reikalavimo pripažindamas, jog 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 01-047 atliktam įskaitymui pagrindo nebuvo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, situaciją, kad atsakovės įskaitymų teisėtumo klausimai buvo sprendžiami vertinant skolų pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) ir 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) priteisimo klausimus, lėmė pačios atsakovės pasirinktas įskaitymo būdas. Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 nurodė, kad įskaito šiuos vienarūšius priešpriešinius reikalavimus – ieškovės reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, išrašytą už darbus atliktus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, su savo reikalavimu dėl 22 099,19 Eur nuostolių, atsiradusių ieškovei netinkamai vykdant 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius), atlyginimo. Siekdamas patikrinti įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias ir su ieškovės prievolių pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) vykdymą. Kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, atsakovė neįrodė jos 2026 m. vasario 19 d. rašte nurodytos ieškovės prievolės egzistavimo, atitinkamai, ir pagrindo atlikti 22 099,19 Eur sumos įskaitymą į atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus nebuvo. Atsakovės 2024 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01-047 teigiama, kad ieškovės reikalavimą dėl 13 379,72 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, kuri išrašyta 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutarties pagrindu, ji įskaito su savo reikalavimu ieškovei dėl 15 144,12 Eur baudos už netinkamų įsipareigojimų pagal kitą – 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) – vykdymą. Teismas, siekdamas nustatyti, ar įvyko priešpriešinių prievolių įskaitymas, privalo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su įskaitomų prievolių pagrindu ir jų faktiniu egzistavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio argumentus, kad įskaitymui teisinio pagrindo nebuvo, nes darbai pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) laiku nebuvo atlikti ne dėl ieškovės kaltės, pagrįstai pasisakė dėl šio įskaitymo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus (ir atsakovei šios išvados leistinais įrodymais nepaneigus), kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl objektyvių, analogiškų, kaip ir vykdant 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį, priežasčių, t. y. patalpų laiku neatlaisvinus dėl jose vykdomos veiklos specifikos, taip pat kitų subrangovų vėlavimo atlikti darbus, nėra prielaidų sutikti su atsakove, kad ieškovei buvo atsiradusi pareiga už vėlavimą atlikti darbus mokėti baudą. Kadangi pagrindas atlikti įskaitymą nebuvo nustatytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir už 31 342,99 Eur vertės darbus atsakovė su ieškovė nėra atsiskaičiusi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad abiejuose atsakovės įskaitymo raštuose yra nurodyta, jog įskaitoma jos prievolė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALGS0010958, tik 2024 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01-047 teigiama, kad įskaitomos prievolės dydis yra 13 379,72 Eur, o 2024 m. vasario 15 d. rašte Nr. 01-069 teigiama, kad įskaitomos prievolės dydis yra 22 099,19 Eur. Pirmosios instancijos teismas ir šią ginčo dalį, konstatavęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, išsprendė teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pagrindo sulaikyti dalį mokėjimų pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį (objektas (duomenys neskelbtini)) ir priteistinos skolos dydžio
Atsakovės apeliaciniame skunde įrodinėja teisę sulaikyti 5 proc. atliktų darbų kainos dalį ir pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, kitaip tariant, kelia skolos ieškovei dydžio ir pagal šią sutartį neteisingo nustatymo klausimą. Teisėju kolegija, kaip ir kitais analogiškais atvejais, tokius skundo argumentus atmeta.
Pagal šalių 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutarties nuostatas atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už faktiškai tinkamai atliktus darbus tokia tvarka: 95 proc. nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos šalių pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, sumos sumokama per 35 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitose faktūrose pateikimo ir sutarties 6.2.23 c) papunkčio įvykdymo, likę 5 proc. nuo visų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokama per 35 dienas nuo visų darbų pagal sutartį užbaigimo dienos ir įvykdžius sutarties 6.2.23 c) papunktyje numatytus įsipareigojimus (4.2 papunktis). Subrangos sutarties 6.2.23 c) papunktyje nurodyta ieškovės pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutarties 4.2 papunktyje numatytų atsiskaitymo terminų pabaigos pateikti atsakovei objekte dirbusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis už visus atliktų darbų akte įvardintus darbus. Ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant šio punkto reikalavimus, sutarties 4.2 papunktyje numatytas atsiskaitymo terminas pratęsiamas iki 100 dienų.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė 2024 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. 01-035 subrangos sutartį nutraukė tuo pagrindu, kad ne visi darbai yra atlikti (t. 2, b. l. 69). Vadinasi, sutarties vykdymas jau pasibaigęs ir gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo. Apie darbus, kuriuos ieškovė faktiškai atliko (statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) jau buvo pasisakyta, taip pat įvertinta ir galutinio 100 dienų termino atsiskaityti pasibaigimo reikšmė. Todėl pripažinus, kad ieškovė faktiškai atliko 63 423,79 Eur vertės darbus, sulaikyti 5 proc. užmokesčio už darbus dalies pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ALGS0010958, Nr. ALGS0010976, Nr. ALGS0011007 ir Nr. ALGS0011022 nėra pagrindo. Atsakovė neįrodinėjo subrangos sutarties 4.3 papunktyje numatytų sąlygų pažeidimo, ginčų dėl defektų ar naudotų netinkamų medžiagų atsiradimo ar kitokio sutarties pažeidimo, kurių ištaisymo kaštus turėtų kompensuoti sulaikyta suma (ieškovei nesumokėtos kainos už darbus dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 63 423,79 Eur skola pagal 2022 m. birželio 30 d. subrangos sutartį, paliekama nepakeista.
Dėl nuomos mokesčio skolos
Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jai iš atsakovės 3 630 Eur nuomos mokesčio skolą, nors byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šalis faktiškai siejo dar ir nuomos teisiniai santykiai. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, pirmiausias aptartinas nuomos teisinių santykių reglamentavimas. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis). Todėl tam, kad šalis sieję vienokie ar kitokie faktiniai santykiai galėtų būti kvalifikuojami nuomos teisiniais santykiais, turi būti įrodytas bei nustatytas vienos šalies įsipareigojimas kitai šaliai už sutarto dydžio atlygį perduoti laikinai valdyti ir naudoti konkretų daiktą bei kitos šalies įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė nei savo pareigos perduoti ir atsakovės ketinimų priimti daiktą laikinai valdyti ir juo už užmokestį naudotis, nei atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį.
Ieškovė savo teiginius, kad šalis siejo būtent nuomos teisiniai santykiai, grindė jos atsakovei išrašyta 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0011020, kurioje nurodytas 2 323,20 Eur dydžio nuomos mokestis už mini ekskavatorių, ir 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALGS0011021, kurioje nurodytas 1 306,80 Eur dydžio nuomos mokestis už ratinio ekskavatoriaus nuomą (2025 m. kovo 16 d. ieškinio Nr. CBP-14 priedai Nr. 31), taip pat tokia aplinkybe, kad atsakovė abi PVM sąskaitas faktūras yra įtraukusi į gautinų sąskaitų faktūrų registrą (t. 5, b. l. 27–29). Atsakovė nurodė atsikirtimus į šį reikalavimą, kad nurodytas turtas jai nebuvo perduotas, ji juo nesinaudojo, todėl ir pareiga mokėti nuomos mokestį jai neatsirado, o sąskaitos įtrauktos į registrą vien siekiant užtikrinti teisingą buhalterinę apskaitą.
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių perdavimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-381/2021, 27 punktas).
Taigi, vien ieškovės vienašališkai pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikimo atsakovei faktas pats savaime nepagrindžia nei nuomos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo, nei nuomos objekto perdavimo nuomininkei. Atsakovei nesutinkant, kad jai buvo perduotas turtas nuomai, ieškovė įrodymų, patvirtinančių jai priklausančio turto perdavimą būtent šiuo tikslu, pavyzdžiui, turto priėmimo–perdavimo aktų, nuotraukų, įgaliotų asmenų priimtų atitinkamų sprendimų, šalių susirašinėjimo ir pan., į bylą nepateikė, nenurodė, kokiame konkrečiai objekte ir kokių tikslu buvo naudojamas šis turtas, kokia nuomos trukmė ir koks nuomos mokesčio dydis buvo šalių sulygtas. Aplinkybė, kad atsakovė šias sąskaitas įtraukė į savo registrą, nepatvirtina nei turto perdavimo ir jo faktinio naudojimo, nei atsakovės įsipareigojimo mokėti už jį nuomos mokestį. UAB ,,Audito tikslas“, atlikusi atsakovės auditą, nustatė, kad atsakovė visas jai išrašytas sąskaitas, t. y. ir tas, kurių apmokėjimą ji ginčija, įtraukdavo į savo apskaitą (t. 5, b. l. 24-26). Aiškinamojo rašto prie 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio (t. 5, b. l. 30-37) priedo 13 punkte atsakovė nurodė, kad įsipareigojimai ieškovei yra neapibrėžti, kadangi dėl jų yra kilęs ginčas. Taigi, atsakovė, įtraukdama šias sąskaitas į registrą, nurodė, kad dėl jų yra kilęs ginčas, o ne įsipareigojo sumokėti sąskaitose nurodytas sumas kaip nuomos mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės šio ieškovės reikalavimo nepatenkino.
Dėl delspinigių, priteistinų pagal visas subrangos sutartis, ir jų dydžio
Abi bylos šalys savo apeliaciniuose skunduose nurodė ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti 6 634,60 Eur dydžio delspinigiai pagal visas šešias subrangos sutartis, argumentus. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pusiau sumažino jos prašomus priteisti 13 269,12 Eur delspinigius, o atsakovė teigia, kad pagrindo priteisti delspinigius nėra, be to, pačiai ieškovei ir tenka atsakomybė už neatsiskaitymą su ja laiku, tinkamai neorganizavus darbų perdavimo ir priėmimo procedūrų pagal kiekvieną iš sutarčių.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 38 punktas).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas, 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 55 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas, vadovaudamasi subrangos sutarčių 9.2 papunkčiuose įtvirtintu susitarimu dėl jų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas per pusę sumažinti ieškovės prašytų priteisti netesybų dydį, nevertino ir netyrė šalių sudarytų subrangos sutarčių nuostatų, nevertino aplinkybių, susijusių su priteistinų skolų pagal kiekvieną iš šių sutarčių dydžio, todėl tokius pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus ištaiso apeliacinės instancijos teismas.
Subrangos sutarties, sudarytos 2020 m. balandžio 17 d., 9.2 papunktyje nurodyta, kad atsakovė, dėl savo kaltės nesumokėjusi už atliktus kokybiškus darbus ar jų dalį per sutartyje nustatytus terminus, moka ieškovei 400 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Visų kitų subrangos sutarčių 9.2 papunkčiuose nurodytos identiškos nuostatos, kad atsakovė, dėl savo kaltės nesumokėjusi už atlikus kokybiškus darbus ar jų dalį per sutartyje nustatytus terminus, moka ieškovei 0,02 proc. dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartyje nurodytų netesybų dydis, t. y. 400 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, kuris iš viso už 180 dienų siektų 72 000 Eur, iš tiesų yra neprotingai didelis. Pirma, šios netesybos sudaro pusę visos subrangos sutarties kainos (140 000 Eur). Antra, atsakovės skola pagal šią sutartį tėra 13 457,36 Eur. Trečia, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji savo iniciatyva prašomą priteisti pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį netesybų dydį sumažino ir siekia 6 582,88 Eur netesybų sumos priteisimo, visgi, ir toks jų dydis, sudarantis pusę priteistos pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį skolos dydžio, negali būti laikomas protingu bei atitinkančiu pažeidimą dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju protingu, pagrįstu ir teisingu laikytinas kitose šalių sudarytose subrangos sutartyse nustatytas netesybų dydis – 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės pagal 2020 m. balandžio 17 d. subrangos sutartį priteistini 484,46 Eur (13 457,36 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai.
Kitose subrangos sutartyse nurodytas netesybų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingas ir pagrįstas. Atitinkamai, nustačius, kad atsakovė pagal 2020 m. spalio 27 d. subrangos sutartį yra skolinga atsakovei 10 721,05 Eur, už vėlavimą 180 dienų apmokėti šią skolą iš jos priteistini 385,96 Eur (10 721,05 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai. Nustačius, kad atsakovė pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį yra skolinga ieškovei 1 188,48 Eur, už vėlavimą 180 dienų apmokėti šią skolą iš jos priteistini 42,79 Eur (1 188,48 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai. Nustačius, kad atsakovė pagal 2022 m. balandžio 26 d. subrangos sutartį (Psichiatrijos skyrius) yra skolinga ieškovei 20 520,52 Eur, už vėlavimą 180 dienų apmokėti šią skolą iš jos priteistini 738,74 Eur (20 520,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai. Nustačius, kad atsakovė pagal 2022 m. birželio 29 d. subrangos sutartį (Chirurgijos skyrius) yra skolinga ieškovei 46 906,86 Eur, už vėlavimą 180 dienų apmokėti šią skolą iš jos priteistini 1 688,65 Eur (46 906,86 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai. Nustačius, kad atsakovė pagal 2023 m. birželio 30 d. subrangos sutartį yra skolinga ieškovei 63 423,79 Eur, už vėlavimą 180 dienų apmokėti šią skolą, iš jos priteistini 2 283,26 Eur (63 423,79 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai. Iš viso pagal visas šias sutartis ieškovei iš atsakovės priteistini 5 623,86 Eur (484,46 Eur + 385,96 Eur + 42,79 Eur + 738,74 Eur + 1 688,65 Eur + 2 283,26 Eur) dydžio delspinigiai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteisti 6 634,60 Eur delspinigiai, pakeičiama, sumažinant priteistų netesybų dydį iki 5 388,31 Eur (CPK 330 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
Teisėjų kolegijai nustačius kitokius skolos ir delspinigių dydžius, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), priteisiant ieškovei iš atsakovės 156 218,06 Eur (13 457,36 Eur +10 721,05 Eur + 1 188,48 Eur + 20 520,52 Eur + 46 906,86 Eur + 63 423,79 Eur) skolą, 5 623,86 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurių ieškovė prašė, o atsakovė dėl jų dydžio neprieštaravo, už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, paliekama nepakeista.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 215 692,82 Eur skolą ir 13 269,21 Eur delspinigius. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisiant 156 218,06 Eur skolą ir 5 623,86 Eur delspinigius, yra patenkinta 71 proc. (priteista 156 218,06 Eur skola ir 5 623,86 Eur delspinigiai : prašomos priteisti 215 692,82 Eur skolos ir 13 269,21 Eur delspinigių x 100 proc.) šio turtinio reikalavimo. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria visiškai patenkintas reikalavimas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, patenkinta 100 proc. šio reikalavimo. Taigi, patenkinta 86 proc. ([71 proc. + 100 proc.] : 2) ieškinio reikalavimų, o atmesta 14 proc. Vadovaujantis šia proporcija ir paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė prašė priteisti 3 872 Eur ieškinio parengimo ir 3 388 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose (17 val.) išlaidas bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 114–115; t. 7, b. l. 19–22). Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių jų dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčius maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2024 metų ir 2025 metų III ketvirčiai) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už ieškinio parengimą galėtų būti 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur x 2,5), už pasirengimą ir atstovavimo teismo posėdžiuose (17 va.) – 4 126,92 Eur ([2 427,60 Eur x 0,1] x 17 val.). Taigi, vadovaujantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, ieškovei atlygintina 86 proc. jos nurodytų 3 872 Eur ir 3 388 Eur šių išlaidų, t. y. 6 243,60 Eur ([3 872 Eur + 3 388 Eur] x 86 proc.) šių išlaidų.
Atsakovė prašė priteisti 5 445 Eur ir 4 500 Eur atsiliepimo į ieškinį, 2 420 Eur ir 2 000 Eur tripliko parengimo išlaidas, 1 210 Eur (už 10 val.) ir 1 000 Eur (už 10 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje išlaidas, 968 Eur (už 8 val.) ir 1 300 Eur (13 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 16 d. ir 2025 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose išlaidas, 968 Eur (už 8 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdyje išlaidas, prašymų ir įrodymų analizės, prašymų rengimo išlaidas, 1 512 Eur (už 12,5 val.) ir 575 Eur (už 5,75 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. gruodžio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžiuose išlaidas, pozicijos derinimo, rašytinių įrodymų analizės išlaidas (t. 3, b. l. 109–112, 119–122; t. 7, b. l. 10–17, 26–31). Tačiau tik dalis atsakovės nurodytų teisinės pagalbos išlaidų atitinka joms keliamus būtinumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ne visos šios išlaidos turi ir gali būti atlyginamos.
Atsakovės prašyme nurodytos dokumentų analizės, pozicijos derinimo išlaidos nelaikytinos būtinomis. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs tokiu aspektu, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl atskirai šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas). Taigi, šios atsakovės išlaidos jai atskirai neatlyginamos.
Pasisakant dėl kitų atsakovės prašyme nurodytų atstovavimo išlaidų ir jų dydžio, pažymėtina tai, kad nors atsakovei atstovavo du advokatai, tačiau Rekomendacijose nurodyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dviejų atstovų dalyvavimas nebuvo būtinas, todėl atlygintinos tik išlaidos, neviršijančios maksimalaus užmokesčio vienam advokatui.
Atsakovės prašyme nurodytos 9 945 Eur (5 445 Eur ir 4 500 Eur) atsiliepimo į ieškinį ir 4 420 Eur (2 420 Eur ir 2 000 Eur) tripliko parengimo išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 papunkčius maksimalios priteistinos sumos, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2024 metų IV ketvirtis ir 2025 metų I ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už atsiliepimą į ieškinį yra 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5), už tripliką – 3 506,55 Eur (2 337,70 Eur x 1,5). Taigi, pagrįstomis pripažintinos tik maksimalių dydžių neviršijančios 9 346,30 Eur (5 839,75 Eur + 3 506,55 Eur) išlaidos.
Kitos atsakovės prašyme nurodytos 1 210 Eur (už 10 val.) ir 1 000 Eur (už 10 val.), iš viso – 2 210 Eur (už vid. 10 val.), pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje išlaidos, 968 Eur (už 8 val.) ir 1 300 Eur (13 val.), iš viso 2 268 Eur (už vid. 11 val.), pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 16 d. ir 2025 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose išlaidas, 968 Eur (už 8 val.) pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdyje išlaidos, 1 512 Eur (už 12,5 val.) ir 575 Eur (už 5,75 val.), iš viso 2 087 Eur (už vid. 9 val.), pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. gruodžio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžiuose išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, maksimalios priteistinos sumos, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2025 metų II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje yra 2 387 Eur (2 387 Eur x 0,1 x 10 val.), už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. spalio 16 d. ir 2025 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose – 2 625,70 Eur (2 387 Eur x 0,1 x 11 val.), už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdyje – 1 909,60 Eur (2 387 Eur x 0,1 x 8 val.), už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžiuose – 2 148,30 Eur (2 387 Eur x 0,1 x 9 val.). Taigi, atsakovės prašomos priteisti 7 533 Eur (2 210 Eur + 2 268 Eur + 968 Eur + 2 087 Eur) išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, atsakovei atlygintina iš viso 2 363,10 Eur ([9 346,30 Eur + 7 533 Eur] x 14 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (6 243,60 Eur – 2 363,10 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 880,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 65 814,23 Eur skolos ir delspinigių priteisimo, o patenkinta tik ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl 269,14 Eur atlyginimo priteisimo, kita ieškovės apeliacinio skundo dalis atmesta. Taigi, patenkinta 0,41 proc. (269,14 Eur : 65 814,23 Eur x 100 proc.) ieškovės apeliacinio skundo, o atmesta – 99,59 proc. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovės ieškinio dalis dėl 163 147,79 Eur skolos ir delspinigių priteisimo bei pripažinti negaliojančiais įskaitymai. Patenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl 564,27 Eur skolos ir 1 010,74 Eur delspinigių nepagrįsti priteisimo, t. y. 1 575,01 Eur (564,27 Eur + 1 010,74 Eur) priteisimo, taigi, patenkinta (1 575,1 Eur : 163 147,79 Eur x 100 proc.) 1 proc., o atmesta 99 proc. turtinio reikalavimo, reikalavimas dėl įskaitymų atmestas visiškai, o iš viso patenkinta 0,5 proc. (1 proc. + 0 proc. : 2) jos apeliacinio skundo, atitinkamai, atmesta – 99,5 proc. šio skundo. Vadinasi, 50 proc. (0,41 proc. + 99,5 proc. :2) bylos apeliacinės instancijos teisme išspręsta ieškovės naudai, 50 proc. – atsakovės naudai. Vadovaujantis šia proporcija ir paskirstytinos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.
Ieškovė paskirto teismo posėdžio dieną, t. y. 2026 m. birželio 16 d. 18 val. 40 min., pateikė įrodymus, patvirtinančius 5 662,80 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas, nurodė, kad šio prašymo jos atstovas negalėjo pateikti anksčiau dėl Lietuvos teismų informacinė sistemos (toliau – LITEKO II) veiklos trikdžių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atstovo įvardytomis visuotinai žinomomis aplinkybėmis, susijusiomis tiek su LITEKO II, tiek ir su Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimais nuo 2026 m. birželio 1 d., ir konstatuoja, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu prašymas nebuvo pateiktas dėl svarbių ir objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl kliūčių išspręsti ieškovės prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas šiuo konkrečiu atveju nėra. Atitinkamai, toks pakartotinis ieškovės 2026 m. liepos 2 d. pateiktas prašymas nesprendžiamas.
Atsakovė iki paskirto teismo posėdžio dienos pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 4 420 Eur apeliacinio skundo ir 2 541,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.
Ieškovės ir atsakovės prašomos priteisti apeliacinio skundo parengimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nurodytus priteistinus maksimalius dydžius, o atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytų priteistinų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčius, maksimalios priteistinos sumos, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2025 metų III ir IV ketvirčiai) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už ieškovės apeliacinį skundą yra 4 296,56 Eur (2 526,80 Eur x 1,7), už atsakovės apeliacinį skundą yra 4 126,92 Eur (2 427,60 Eur x 1,7), už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur x 1,3). Taigi, pagrįstomis pripažįstamos ieškovės 4 296,56 Eur apeliacinio skundo parengimo, o atsakovės – 4 126,92 Eur apeliacinio skundo parengimo ir 2 541,50 Eur atsiliepimo į jį parengimo išlaidos.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei atlygintina 2 147,78 Eur (4 296,56 Eur x 50 proc.), o atsakovei – 3 334,21 Eur (4 126,92 Eur + 2 541,50 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (3 334,21 Eur – 2 147,78 Eur), atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 186,43 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 2 198 Eur žyminis mokestis (t. 7, b. l. 167). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadinasi, atsakovei, padavusiai apeliacinį skundą byloje, kurią inicijavo bankrutuojantis juridinis asmuo, žyminio mokesčio mokėti nereikėjo, nes nuo šio mokesčio ji yra atleista pagal įstatymą. Todėl sumokėtas žyminis mokestis atsakovei grąžintinas, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 3 ir 5 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Statkorpas“, juridinio asmens kodas 147651620, 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 01-010 atliktą 17 100 Eur įskaitymą negaliojančiu.
Pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Statkorpas“, juridinio asmens kodas 147651620, 2024 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01-069 atliktą 22 099,19 Eur įskaitymą negaliojančiu.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Algstata“, juridinio asmens kodas 300659288, iš atsakovės akcinės bendrovės „Statkorpas“, juridinio asmens kodas 147651620, 156 218,06 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų ir 06 ct) skolos, 5 623,86 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 86 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 161 841,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 880,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Statkorpas“, juridinio asmens kodas 147651620, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Algstata“, juridinio asmens kodas 300659288, administravimui skirtų lėšų 1 186,43 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Statkorpas“, juridinio asmens kodas 147651620, 2026 m. kovo 16 d. sumokėtą už apeliacinį skundą 2 198 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.