Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-60-512/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-08
Bylos Nr.: e2-60-512/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mickevičius
Atsakovas: D. A.
Trečiasis asmuo: Neringos savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“
Advokatai: Marius Barisevičius, Neringa Gylytė, Gintarė Repšaiteiir Linas

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-60-512/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01389-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.18.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Kristinai Vyšniauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Gintarei Repšaitei ir Linui Viliui, A. B., D. V.,

atsakovui D. A., jo atstovei advokatei Neringai Gylytei,

trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ ieškinį (patikslintą) atsakovui D. A., trečiajam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu (patikslintu) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. A. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Neringos vanduo“ naudai 25308,94 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas bendrovės vienintelio akcininko sprendimu, kuris įformintas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. PV1-89, buvo paskirtas UAB „Neringos vanduo“ direktoriumi 5 metų kadencijai nuo 2021 m. liepos 5 d. Šio sprendimo pagrindu 2021 m. liepos 1 d. su atsakovu sudaryta darbo sutarti, kuria atsakovas įdarbintas bendrovės direktoriaus pareigose nuo 2021 m. liepos 5 d. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 7 d. šalių susitarimu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Paskutinę savo darbo dieną atsakovas savavališkai pasišalino iš darbo, nesulaukęs Neringos savivaldybės administracijos atstovų darbų, dokumentų ir materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto pasirašymui; nebaigtų darbų, dokumentų ir materialinių vertybių atsakovas ieškovei neperdavė. UAB „Neringos vanduo“ 2022 m. lapkričio 14 d. direktoriaus įsakymo Nr. 2022/V-47 „Dėl ilgalaikio turto ir atsargų inventorizavimo“ pagrindu bendrovėje buvo atlikta ilgalaikio turto bei atsargų inventorizacija faktiniams likučiams nustatyti. Inventorizacijos metu buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas įsigijimo savikaina - 28 584,85 Eur. Atsakovas inventorizacijos aprašuose Nr. 01, 02, 03 ir 04 nurodyto trūkstamo turto ieškovei negrąžino. Jis taip pat nepadengė šio turto trūkumo. Po atliktos inventorizacijos ir audito buvo rasti kompiuteris Lenovo THINKpad (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimo vertė 944,08 Eur ir krepšys kompiuteriui, įsigytas už 14,47 Eur. Viso rasta turto už 958,55 Eur. Atsakovas, būdamas UAB „Neringos vanduo“ vadovu, buvo atsakingas už bendrovės turtą. Ieškovė teigia, kad atsakovas savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu netinkamai atliko vienasmenio valdymo organo pareigas, naudojo ieškovės turtą bei lėšas savo asmeniniams tikslams. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas teisės normas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, UAB „Neringos vanduo“ įstatų 5.2 punktą ir 5.18 punktą, nes būdamas bendrovės direktoriumi, pasisavino turtą, už kurį buvo atsakingas. Paragintas perduoti turtą ieškovei, atsakovas turto negrąžino, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad turtas būtų panaudotas ieškovės interesais. Atsakovas nuo pirmųjų savo darbo UAB „Neringos vanduo“ dienų veikė pažeisdamas bendrovės interesus, nuo 2021 m. liepos 20 d. kompiuteriams, telefonams, įrankiams ir buitinei technikai pakeitė minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę nuo 144,81 Eur iki 1500 Eur. Tai reiškia, kad kompiuteriai, telefonai, įrankiai ir buitinė technika, neviršijantys 1 500 Eur, priskiriami atsargoms ir turi būti nurašomi per 1 metų laikotarpį. Todėl visas ilgalaikis materialus turtas, atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje iki 2021 m. liepos 20 d. ir nesiekiantis 1 500 Eur vertės, buvo likviduojamas. Turto trūkumo pagrindas kaip tik ir yra kompiuteriai, telefonai, įrankiai. Dėl to iš esmės visas trūkstamas turtas yra trumpalaikis, išskyrus dokumentų skenerį Epson. Audito metu buvo nustatyta, kad dalį turto atsakovas įsigijo tėvystės atostogų metu: 1) UAB „Baltic Petroleum“ užsipilta kuro už 295,70 Eur; 2) UAB „Kantina“ pirkti gurmaniško maisto rinkiniai už 379 Eur; 3) UAB „Kavos draugas“ pirktos kavos pupelės už 124,50 Eur; 4) UAB „Chariot LT“ pirktos kanceliarinės prekės už 69,46 Eur; 5) UAB „Verslo vartai“ pirkta pelė kompiuteriui už 59,98 Eur; 6) UAB „SDG kodas“ pirkti darbų saugos rūbai už 88,17 Eur; 7) MB „E-zona“ pirkta prekių už 79,99 Eur; 8) UAB „City Bee“ suteikė automobilio nuomos paslaugas už 74,71 Eur; 9) UAB „Gitana“ įsigijo automobiliui skirtą įrangą už 2 646,58 Eur; 10) UAB „Balco LTD“ pirko kompiuteriui skirtą įrangą už 216,59 Eur; 11) UAB „IT Sales“ internetinėje parduotuvėje pirkta USB atmintinė už 265,52 Eur (2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr.(duomenys neskelbtini), mokėtojas atsakovas, bet ant sąskaitos faktūros bendrovės direktoriaus žyma, kad apmoka UAB „Neringos vanduo“). Viso atsakovo tėvystės atostogų metu prekių ir paslaugų buvo įsigyta už 4 300 Eur. Ieškovė mano, jog yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, priežastinis ryšys. Teisines pareigas pažeidusio atsakovo veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieškovei kilusiais neigiamais padariniais. Turto, įsigyto už ieškovės lėšas, bendrovėje nėra. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti inventorizacijos aprašai Nr. 01, 02, 03 ir 04 bei Audito ataskaita. Turtas yra prarastas. Už turtą buvo atsakingas atsakovas. Atsakovo neteisėtas elgesys ieškovei sukėlė 27 626,30 Eur žalą. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą 2 317,36 Eur. Ieškovė nurodė, kad D. A. suformuoto įsiskolinimo už City Bee automobilio nuomą 3,37 Eur dydžio skola nurodyta nepagrįstai dėl apskaitos klaidos; inventorizacijos aprašo Nr. 04 septynioliktoje eilutėje yra nurodytas D. A. 47,13 Eur dydžio suformuoto įsiskolinimas nurodytas neteisinga suma dėl apskaitos klaidos (turi būti 43,45 Eur); inventorizacijos aprašo Nr. 04 dvidešimtoje eilutėje yra nurodytas turtas, kurio nurodyta vertė 550 Eur, už kurį buvo atsakingas ne D. A., o kitas UAB „Neringos vanduo“ darbuotojas; 1 284 Eur suma numatyta inventorizavimo aprašo Nr. 01 49 eilutėje, tačiau kompiuterį DELL 3040 SFF atsakovas buvo grąžinęs; ieškinio reikalavimas mažinamas 141,84 Eur suma, kuri laikoma Inventorizavimo aprašo Nr. 03 3 eilutėje nurodyto ilgalaikio turto - dokumentų skenerio Epson, inventorinis Nr.(duomenys neskelbtini), nusidėvėjimu. Bendra suma, kuria mažinamas ieškinio reikalavimas yra 2 317,36 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti 25 308,94 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. lapkričio 7 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriuo buvo sulygta, jog darbuotojas įsipareigoja paskutinę darbo dieną (2022 m. lapkričio 10 d.) pagal perdavimo - priėmimo aktą perduoti visus nebaigtus darbus, priskirtus dokumentus ir materialines vertybes, kitus reikalus darbdavio įgaliotam asmeniui E. K., Vandenruošos skyriaus vadovui; darbdavys patvirtina, kad jis darbuotojui neturi ir darbuotojui tinkamai įvykdžius šio susitarimo sąlygas ateityje neturės jokių prašymų, pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jo darbo santykiais su darbuotoju ar tokių santykių nutraukimu, įskaitant ir bet kokio pobūdžio turtinius ar neturtinius reikalavimus. Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovui raštą Nr. 2022/S-224, kuriuo atsakovas buvo raginamas grąžinti ieškovui inventorizacijos metu nustatytą materialųjį turtą arba padengti jo trūkumą – 28 584,85 Eur. Būtent iš minėto ieškovės rašto atsakovas pirmą kartą sužinojo apie ieškovės atliktą inventorizaciją. Atsakovas teigia, jog ieškovė iš esmės nepagrindžia savo keliamų reikalavimų, t. y. nesusieja tariamai ieškovės patirtos žalos su tariamai atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais. Ieškovė neįvardina, kokius konkrečius veiksmus neva atliko atsakovas. 2021 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 47A „Dėl apskaitos politikos pakeitimo“ poreikis kilo dėl to, kad atsakovui pradėjus vykdyti ieškovės vadovo pareigas buvo nustatyta, jog ieškovės veikloje tos pačios rūšies ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaitomas skirtingai, nusidėvėjimo periodai nesutapo su Valstybinės energijos reguliavimo tarnybos nustatytais nusidėvėjimo periodais. Siekiant suefektyvinti ieškovės veiklą, lėmė poreikį peržiūrėti ir suvienodinti ilgalaikio turto apskaitos duomenis, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus. Atsakovui 2021 m. liepos 5 d. pradėjus eiti ieškovės vadovo pareigas nei buvęs direktorius, nei joks kitas darbuotojas, nei trečiojo asmens atstovas, neperdavė atsakovui jokio bendrovės turto, dokumentų, nebuvo atliekama bendrovės turto inventorizacija ir/ar pasirašomas bendrovės turto ir dokumentų priėmimo - perdavimo aktas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis turto bei dokumentų perdavimą ir tuo metu bendrovėje faktiškai buvusį turtą bei dokumentus. Tai reiškia, kad praktikos perdavinėti kiekvieną bendrovėje paliekamą daiktą: ieškovės bendrovėje nebuvo ir tokia tvarka tenkino tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį. Ieškovė turėjo visas galimybes inventorizaciją atlikti iki atsakovo darbo santykių pabaigos arba bent jau paskutinę atsakovo darbo santykių dieną, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių tai atlikta nebuvo. Subjekto finansinę apskaitą tvarkantis asmuo negali būti inventorizacijos komisijos pirmininkas. Ieškovės vyr. finansininkė A. B., būdama subjekto finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, pati paruošė inventorizacijos įsakymą, pati susitikrino buhalterinės apskaitos duomenis ir galiausiai pati vadovavo inventorizacijai. Inventorizacijos aktai surašyti atsakovui nedalyvaujant, apie planuojamą vykdyti inventorizaciją atsakovui nepranešus, inventorizacija buvo vykdoma praėjus keturioms dienoms po atsakovo darbo santykių bendrovėje pabaigos, iš inventorizacijos aktų nėra aišku ir suprantama, kaip buvo vykdoma inventorizacija, ar ji buvo vykdoma visuose ieškovės objektuose, ar visi ieškovės darbuotojai pristatė jiems patikėtas darbo priemones/materialines vertybes skaičiavimų atlikimui ir kt. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek atlikus inventorizaciją, t. y. surašius inventorizavimo aprašus, tiek atlikus auditą ir pateikus išvadą buvo nustatyta, jog bendras nustatytas materialinių vertybių trūkumas yra 28 584,85 Eur. Tuo tarpu po inventorizacijos ir audito, kaip nurodo pati ieškovė, buvo rasti - kompiuteris THINKpad (duomenys neskelbtini) bei krepšys kompiuteriui. Ši aplinkybė neabejotinai suponuoja išvadą, jog galimai ir daugiau tariamų trūkstamų materialinių vertybių būtų galima „rasti“. Ieškovė nurodo, jog „Audito metu buvo nustatyta, kad dalį turto atsakovas įsigijo tėvystės atostogų metu“. Atsakovas ne kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas atostogų metu paskirti jį pavaduojantį asmenį, tačiau trečiasis asmuo atsakovo prašymą ignoravo. Atsakovo tėvystės atostogų metu vyko du Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos posėdžiai. Juose atsakovas atstovavo būtent ieškovės, o ne savo, kaip fizinio asmens, interesus. Tėvystės atostogų metu atsakovas vyko ir į ieškovės ofisą ir pas akcininką trečiąjį asmenį, taip pat į susitikimus Klaipėdoje, atstovaudamas ieškovę. Tai, kad atsakovas tėvystės atostogų metu (laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d.) vykdė darbo funkcijas, komunikavo su ieškovės darbuotojais, teikė jiems konsultacijas ir pagalbą patvirtina ir el. laiškai. Vien tai, kad pirkimai vyko atsakovo tėvystės atostogų metu, nereiškia, jog atsakovas šiuos pirkimus atliko nesąžiningai, neteisėtai, įgytas prekes, paslaugas pasisavino ir naudojo savo, o ne ieškovės poreikių tenkinimui. UAB „Baltic Petroleum“ užsipilta kuro už 295,70 Eur, kadangi reikėjo važinėti darbo reikalais atostogų metu (į posėdžius LVTA, UAB „Pakruoju vandentiekį“, susitikimus Klaipėdoje, Nidoje). Kuro kompensavimas buvo numatytas atsakovo automobilio nuomos sutartyje; UAB „Kantina“ pirkti gurmaniško maisto rinkiniai už 379 Eur, kadangi kilo reprezentacinių išlaidų poreikis – ieškovės vardu buvo perkama dovana gimtadieniui, kuris vyko 2022 m. lapkričio 3 d.; UAB „Kavos draugas“ pirktos kavos pupelės ieškovės darbuotojams ir svečiams už 124,50 Eur. Kava ieškovei buvo pristatyta 2022 m. lapkričio 10 d.; UAB „Chariot LT“ pirktos kanceliarinės prekės už 69,46 Eur, kadangi jų reikėjo ieškovės veiklai, toks pirkinys buvo įprastas ir normalus, kadangi kanceliarinių prekių poreikis ieškovės veikloje nuolat buvo matomas; UAB „Verslo vartai“ pirkta pelė kompiuteriui už 59,98 Eur, kadangi jos reikėjo ieškovės veiklai, toks pirkinys buvo įprastas ir normalus, kadangi kompiuterinės įrangos priedų poreikis ieškovės veikloje nuolat buvo matomas; UAB „SDG kodas“ pirkti darbų saugos rūbai už 88,17 Eur, kadangi jų reikėjo ieškovės veiklai, toks pirkinys buvo įprastas ir normalus, kadangi darbų saugos rūbų poreikis ieškovės veikloje nuolat buvo matomas, šie rūbai susidėvėdavo, taip pat priimant naujus darbuotojus jų poreikis kas kartą keisdavosi; MB „E-zona“ pirkta prekių už 79,99 Eur - ieškovei buvo reikalingas LED šviestuvas, kuris buvo įgytas ir naudojamas ieškovės veikloje; UAB „City Bee“ suteikė automobilio nuomos paslaugas už 74,71 Eur - kadangi atsakovo veikloje naudojamas automobilis buvo remontuojamas, į kai kuriuos susitikimus teko vykti su UAB „City Bee“ teikiamu nuomojamu automobiliu; UAB „Gitana“ pirkta technologinė įranga už 2 646,58 Eur, kuri buvo reikalinga ieškovės veiklos vykdymui; UAB „Balco LTD“ pirkta ieškovei priklausančiam kompiuteriui reikalinga remonto bei kietojo disko keitimo paslauga už 216,59 Eur. Tai nebuvo, kaip nurodoma ieškovės ieškinyje, kompiuteriui skirtos įrangos pirkimas. UAB „IT Sales“ internetinėje parduotuvėje buvo pirkta USB atmintinė už 265,52 Eur, kadangi USB atmintinės naudojamos įmonės veikloje, ir jos visos buvo paliktos ieškovės bendrovėje. Didelės apimties USB buvo reikalingas duomenų perdavimui į savivaldybę, nes savivaldybė nesinaudoja internetinėmis duomenų dalinimosi programomis (pvz. WeTransfer ir kt.). 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. paskutinę savo darbo dieną, negalėdamas E. K. perduoti atsakovo žinioje esančių materialinių vertybių, jas pagal ilgalaikio turto sąrašą perdavė (ir nurodė jų buvimo vietą) vyr. finansininkei A. B., kartu perdavė ir raktus, telefoną, kuro ir banko korteles, spausdintuvą, skenerį, monitorių, dokumentų segtuvus. Taip pat vyr. finansininkei A. B. atsakovas perdavė ir nešiojamąjį kompiuterį DELL Latitude 5521. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovo veiksmuose, vykdant ieškovės vadovo pareigas ir jų vykdymui pasibaigus, nėra ir būti negali - jokių fiduciarinių pareigų pažeidimo. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamos (hipotetinės, neįrodytos) ieškovės patirtos žalos (nuostolių) ir tariamų (hipotetinių, neįrodytų) atsakovo neteisėtų veiksmų. Nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ir (ar) galinčio patvirtinti atsakovo kaltę.

Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Ieškinys šioje byloje ir jame išdėstyti reikalavimai yra kildinami ne iš darbo santykius reglamentuojančių teisės normų, o iš civilinės teisės normų pagrindu atsiradusių atsakovo, kaip juridinio asmens vienasmenio valdymo organo, fiduciarinių pareigų - t. y. pareigos visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Ieškinyje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ne tik neišsaugojo ieškovės turto, bet ir įmonės turtą naudojo savo asmeniniams interesams, dalį turto atsakovas asmeniniams tikslams įsigijo tėvystės atostogų metu. Nei paskutinę savo darbo dieną, nei vėliau atsakovas perdavimo-priėmimo aktu trečiajam asmeniui ar jos įgaliotam asmeniui, ar ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, neperdavė jokių nebaigtų darbų, dokumentų, materialinių vertybių ir kitų reikalų. Dėl atsakovo aktyvių ir sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų, jam einant ieškovės direktoriaus pareigas metu, t. y. naudojant bendrovės turtą bei lėšas savo asmeniniams tikslams bei atliekant kitus veiksmus, kurie niekaip nėra suderinami su juridinio asmens vadovo įstatymine pareiga veikti išimtinai bendrovės jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra pažeidęs ir šalių sudaryto 2022 m. lapkričio 7 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nuostatas. Atsakovas pažeidė tiek bendrovės vadovo rūpestingumo, tiek lojalumo pareigas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, žalą sukėlė veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, todėl jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašo ieškinį (patikslintą) tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį (patikslintą) atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas ieškinį (patikslintą) prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

Byloje atsakovo, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad trečiasis asmuo yra vienintelis UAB „Neringos vanduo“ akcininkas (100 proc. akcijų). 2021 m. liepos 1 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. A. priėmimo į darbą“ Nr. PV1-89 atsakovas D. A. priimtas į ieškovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus pareigas 5 metų kadencijai nuo 2021 m. liepos 5 d. 2021 m. liepos 1 d. su atsakovu sudaryta darbo sutartis Nr. 362.

2021 m. liepos 20 d. ieškovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus įsakymu „Dėl apskaitos politikos pakeitimo“ Nr. 47V pakeistas bendrovės apskaitos politikos 4 dalies „Ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymo 4 punktas nauja redakcija: „Kompiuteriai, telefonai, įrankiai, buitinė technika, jei jų įsigijimo savikaina didesnė nei 1 500 Eur, baldai, dauginimo technika, įvairūs kiti gamybinio ir negamybinio pobūdžio prietaisai ir įrenginiai, jei jų savikaina didesnė nei 200 Eur, priskiriami materialiojo turto grupei Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai“; pakeistas 5 punkte skaičius „144,81“ į skaičių „200“; už įsakymo vykdymą ir kontrolę paskirta vyr. finansininkė.

2022 m. spalio 10 d. priimtas ieškovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus įsakymas „Dėl tėvystės atostogų suteikimo D. A. ir pavadavimo atostogų metu“ Nr. 2022/P-31, kuriame nurodyta, kad direktorius išeina 30 kalendorinių dienų nepertraukiamų tėvystės atostogų nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d.; direktorių D. A. tėvystės atostogų metu pavesta pavaduoti laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki spalio 13 d. įskaitytinai ir nuo spalio 17 d. iki spalio 26 d. įskaitytinai direktoriaus pavaduotojui gamybai D. V., o 2022 m. spalio 14 d. ir laikotarpiu nuo spalio 27 d. iki lapkričio 9 d. įskaitytinai Vandenruošos skyriaus vadovui E. K..

2022 m. lapkričio 7 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu.

2022 m. lapkričio 8 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl sprendimo priėmimo įgyvendinti šalių susitarimą“ (dokumento registracijos data ir numeris: 2022 m. lapkričio 9 d. Nr. V13-693) pavesta UAB „Neringos vanduo“ Vandenruošos skyriaus vadovui E. K. paskutinę UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus D. A. darbo dieną (2022 m. lapkričio 10 d.) pagal perdavimo-priėmimo aktą perimti visus nebaigtus darbus, priskirtus dokumentus ir materialines vertybes, kitus reikalus.

2022 m. lapkričio 11 d. (dokumento registracijos data ir numeris 2022 m. lapkričio 10 d. Nr. V13-694) Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl sprendimo priėmimo perimti reikalus“ pavesta UAB „Neringos vanduo“ vyr. finansininkei A. B. paskutinę UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus D. A. darbo dieną (2022 m. lapkričio 10 d.) pagal perdavimo-priėmimo aktą perimti visus nebaigtus darbus, priskirtus dokumentus ir materialines vertybes, kitus reikalus.

2022 m. lapkričio 14 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl ilgalaikio turto ir atsargų inventorizavimo“ Nr. 2022/V-47 paskirta komisija atsakingo asmens D. A. ilgalaikio turto ir atsargų faktinių likučių nustatymui, kuriai pavesta atlikti inventorizaciją pas atsakingą asmenį D. A. ilgalaikio turto ir atsargų faktinių likučių nustatymui surašant atitinkamus žiniaraščius; inventorizaciją atlikti 2022 m. lapkričio 10 d. duomenimis nuo 2022 m. lapkričio 14 d. 08.30 val. iki 2022 m. lapkričio 15 d. 17.00 val.

Atlikus inventorizaciją parengti inventorizacijos aprašai Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04, kuriuose nurodytos nerastos atsargos ir ilgalaikis turtas.

Vadovaujantis 2022 m. lakpričio 21 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-722 buvo atliktas UAB „Neringos vanduo“ vidaus auditas, kurį atliko savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba ir pateikė 2023 m. sausio 12 d. UAB „Neringos vanduo“ vidaus audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Audito ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės direktorius D. A. neperdavė nebaigtų darbų, dokumentų, materialinių vertybių ir kt. pagal akcininko 2022 m. lapkričio 10 d. pavedimą. Inventorizacijos metu nustatytas materialinių vertybių trūkumas už 28 584,85 Eur“.

Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2022/S-224 kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti bendrovės turtą, pasirašant turto perdavimo aktą, arba padengti jo trūkumą, į bendrovės sąskaitą pervedant 28 584,85 Eur. Atsakovas su ieškovės pretenzijomis nesutiko.

Po atliktos inventorizacijos ir audito buvo rasta turto už 958,55 Eur, t.y. kompiuteris Lenovo THINKpad (duomenys neskelbtini) 944,08 Eur vertės ir krepšys kompiuteriui 14,47 Eur vertės.

2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta teismo apskaitos ir finansų ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertei Mildai Orintei. 2024 m. gruodžio 27 d. gautas 2024 m. gruodžio 23 d. ekspertizės aktas.

Atsakovas prašo nesivadovauti ekspertizės aktu, motyvuodamas, jog yra neišsamus, atliktas paviršutiniškai, neįvertinus ir nevertinus reikšmingų aplinkybių, neatsakant į klausimus, kurie buvo formuojami ekspertiniam tyrimui, kas kelia akivaizdžias ir pagrįstas abejones tiek dėl paties tyrimo eigos, galimo šališkumo, tiek dėl rezultatų.

Nors ekspertė atsakė tik į dalį klausimų, visiškai nesivadovauti ekspertizės aktu, kaip įrodymu šioje byloje, nėra pagrindo. Ekspertės kvalifikacija bei jos kandidatūros tinkamumas buvo įvertinti skiriant byloje teismo ekspertizę. Nenustatyta duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog ekspertizę atlikusi ekspertė turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir galėjo būti šališka.

Byloje, atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 25308,94 Eur, todėl teismas bylą nagrinėja pagal patikslintą ieškovės reikalavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 1 dalį, ieškovas, be kita ko, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti nuostolius iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, už jo imperatyvių pareigų ir fiduciarinių pareigų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir ieškovės įstatų 5.2 punkte.

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 13 punktas).

Kasacinis teismas išskiria dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 49 punktas). Rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Lietuvos bendrovių teisėje vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad, siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais). Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 39 punktas; 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021, 64 punktas).

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymo, visų pirma, taikoma prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais). Antra, ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Trečia, fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.

Bendrovės vadovo veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (2 punktas); nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą (4 punktas); užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui (5 punktas).

Nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas.

Pagal ieškovės apskaitos politiką, bendrovėje įsigytas materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam, jeigu jis atitinka visus šiuos požymius: a) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; b) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais; c) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; d) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už visam ilgalaikiam materialiajam turtui nustatytą minimalią įsigijimo savikainą nustatytą 1(1.4) priede Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymo; e) bendrovei yra perduota visa rizika, susijusi su materialiuoju turtu (Apskaitos politikos 4.1.1. papunktis). Atsargomis laikomas bendrovės trumpalaikis turtas, kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą; atsargomis bendrovėje laikomas šis trumpalaikis turtas: žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai: medžiagos, kuras, blankai, pirktos prekės, skirtos perparduoti (6.1.1. papunktis); materialusis turtas, įmonės veikloje naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, priskiriamas trumpalaikiam turtui – atsargoms, kai tokio turto vieneto vertė mažesnė už bendrovėje nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę (6.1.2. papunktis). Bendrovėje laikomų atsargų kiekinė - suminė apskaita vykdoma buhalterijoje pagal dokumentus: atsargos pajamuojamos pagal pirkimo dokumentus, pasirašius atsakingiems asmenims, nurašomos pagal nurašymo aktus (6.13.4. papunktis). Kadangi atsargos įsigyjamos tik einamajam naudojimui, bet nėra kaupiamos, jas priima saugojimo vietose atsakingi asmenys, o jos pajamuojamos ir grupuojamos buhalterijoje (6.13.8. papunktis). Atsargos išduodamos jas įrašant į sunaudotų gamyboje atsargų nurašymo aktus (6.13.9. papunktis). Atsargų sunaudojimas veikloje (gamyboje) patvirtinamas pirminiuose dokumentuose: nurašymo aktuose, aktuose dėl kuro sunaudojimo (6.13.10. papunktis). Atsargų nurašymas vykdomas pagal reikalavimus, nurodytus priede 3(I.6) Dėl atsargų nurašymo (6.13.11. papunktis). Minėtame priede nurodyta, kad atsargas nurašant dalyvauja komisija, atsargos nurašomos kas mėnesį, sunaudotų gamyboje atsargų nurašymo akte nurodomos konkrečios nurašymo priežastys.

Atsakovas 2021 m. liepos 20 d. įsakymu pakeitė priedą 1(I.4) Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymo, o būtent kompiuteriams, telefonams, įrankiams ir buitinei technikai pakeitė minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę nuo 144,81 Eur iki 1 500 Eur (Priedo 1(I.4) Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymo 4 dalis). Todėl pagal įmonėje patvirtintą apskaitos politiką turtas (kompiuteriai, telefonai, įrankiai ir buitinė technika), kurių įsigijimo savikaina neviršija 1 500 Eur buvo priskiriami trumpalaikiam turtui – atsargoms, net jei jie naudojami ilgiau kaip vienerius metus. Teismo posėdžio metu apklausiama vyr. finansininkė A. B. paaiškino, kad iki atsakovui tampant vadovu, trumpalaikis turtas, naudojamas ilgiau nei vienerius metus, įmonėje buvo kontroliuojamas (pildoma excel lentelė, vedama kontroliuojamų atsargų apskaita). Kitaip tariant įmonėje buvo vedama trumpalaikio turto (atsargų), naudojamo ilgiau nei vienerius metus, vidinė apskaita. Kaip parodė A. B., atsakovas žodžiu davė nurodymus nebevesti kontroliuojamų atsargų apskaitos, t.y. panaikino minėtą apskaitą. Tokiu būdu, nurašius tampa nebekontroliuojamas turtas: telefonai, kompiuteriai, kiti įrankiai ar buitiniai prietaisai, kurių savikaina iki 1 500 Eur, nors ir naudojamas ilgiau kaip vienerius metus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato minimalios ilgalaikio turto ribos (ar intervalo). Bendrovei suteikiama teisė pačiai nustatyti savo apskaitos politikoje minimalią ilgalaikio turto vertę. Todėl vien pats faktas, kad buvo padidinta riba, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo padarytas pažeidimas, ar kad atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai. Pažeidimų dėl ilgalaikio turto minimalios įsigijimo vertės nustatymo (pakeitimo) nenustatė ir įmonės auditą atlikusi Neringos savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba.

Tačiau šiuo atveju iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo įsigyjama daug prekių, kurių tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai (telefonai, kompiuteriai, įrankiai). Toks turtas (neviršijantis nustatytos 1 500 Eur ribos) pagal bendrovės apskaitos politiką neregistruojamas ilgalaikiu turtu, nesuteikiamas inventorinis numeris, o priskiriamas atsargoms bei nurašomos pagal nurašymo aktus, nevykdant tolesnės jo apskaitos ir nekontroliuojant. Dėl nevykdomos minėto turto kontrolės, jo tolimesnis panaudojimas, tiksli buvimo vieta nėra fiksuojami, kyla nuostolio rizika. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, vis dėlto tinkamai neužtikrino turto vidaus kontrolės, veikė nerūpestingai bendrovės atžvilgiu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turtą bei lėšas naudojo asmeniniams tikslams, turtą pasisavino, o atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., turto bendrovei neperdavė, atlikus inventorizaciją bei savivaldybės auditą nerasta 27 626,30 Eur vertės bendrovės turto. Atlikus ekspertizę, ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 25 308,94 Eur.

Bylos duomenimis atsakovo paskutinę darbo dieną materialinių vertybių priėmimo- perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, iki atsakovo išėjimo iš darbo inventorizacija nebuvo atlikta. 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovas nesulaukęs darbo pabaigos iš darbo vietos išvyko. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas materialinių vertybių neperdavė. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal ilgalaikio turto sąrašą perdavė (ir nurodė jų buvimo vietą) vyr. finansininkei A. B., kartu perdavė raktus, telefoną, kuro ir banko korteles, spausdintuvą, skenerį, monitorių, dokumentų segtuvus, nešiojamąjį kompiuterį DELL Latitude 5521.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą, o atsistatydindamas iš pareigų (atšaukiant iš pareigų), turi užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Šiuo atveju atsakovas tinkamai savo pareigos perduoti materialines vertybes neįvykdė.

Bendrovės apskaitos politikoje numatyta, kad keičiantis materialiai atsakingiems asmenims turi būti atliekama inventorizacija (18.1.2 papunktis). Materialinių vertybių inventorizacija atlikta 2022 m. lapkričio 14-15 dienomis, t. y. po atsakovo atleidimo, nedalyvaujant atsakovui, nors pagal ieškovės apskaitos politiką būtina dalyvauti materialiai atsakingiems asmenims (18.3.2 papunktis). Atsakovas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie inventorizaciją. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo pranešta apie ketinamą atlikti inventorizaciją, nėra. Teismo posėdžio metu R. J. G. paaiškino, kad kalbant su atsakovu telefonu jam pasakė apie inventorizaciją (2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdis). Kita vartus, atsakovas, būdamas vadovu, vykdydamas rūpestingumo pareigą, iki įgaliojimų pabaigos pats privalėjo organizuoti bendrovės turto inventorizaciją, siekiant užtikrinti tinkamą turto perdavimą, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Remiantis inventorizacijos metu dokumentuose užfiksuotais duomenimis, inventorizavimo metu nerasta atsargų ir ilgalaikio turto. Inventorizavimo apraše Nr. 01 nurodytos trumpalaikis turtas (atsargos), iš viso už 11 407,24 Eur; Inventorizavimo apraše Nr. 02 taip pat nurodytas trumpalaikis turtas (atsargos), iš viso už 11 871,21 Eur; Inventorizavimo apraše Nr. 03 - ilgalaikis turtas už 425,77 Eur, Inventorizavimo apraše Nr. 04 nurodyti daiktai (prekės), pirktos atsakovo tėvystės atostogų metu ir multimedia projektorius Epson, iš viso už 4 880,63 Eur. Inventorizacijos aprašai pasirašyti komisijos pirmininkės (vyr. finansininkės A. B.), komisijos narių (V. B. ir L. M.) bei patvirtinti R. J. G., kuris buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas.

2024 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akte nurodyta, kad Inventorizacijos aprašuose Nr. 01, 02, 03, 04 dalis įrašų yra nurodyti nepagrįstai arba neteisingai dėl apskaitą vedančių asmenų padarytų klaidų. Atsižvelgiant į ekspertizės akte padarytas teismo ekspertės išvadas, ieškovė perskaičiavo nuostolių dydį ir jį sumažino 2 317,36 Eur dydžio suma.

Byloje ginčo, kad inventorizacijos aprašuose užfiksuotas turtas buvo įsigytas už įmonės lėšas, nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovės vyr. finansininkė A. B. paaiškino, kad materialinės vertybės pajamuojamos pagal įsigijimo dokumentą, atsargos nurašomos įsigijimo verte, kai jos atiduodamos naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas; nusidėvėjimas skaičiuojamas tik ilgalaikiam turtui; už 2021 m. buvo atlikta ilgalaikio turto inventorizacija, o atsargos buvo nurašytos; Inventorizacijos apraše Nr. 01 nurodytas turtas (atsargos), kurios įvestos į eksploataciją (atiduotos naudotis), o Inventorizacijos apraše Nr. 02, kurios nebuvo atiduotos naudotis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inventorizacijos apraše Nr. 01 nurodytas turtas (atsargos) yra nurašytas 2021 m. liepos 30 d. nurašymo aktu DA01, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu Nr. DA02, 2021 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu DA03, 2021 m. spalio 29 d. nurašymo aktu DA04, 2021 m. lapkričio 26 d. nurašymo aktu DA05, 2021 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktu DA06, 2022 m. sausio 31 d. nurašymo aktu DA07, 2022 m. vasario 28 d. nurašymo aktu DA08, 2021 m. kovo 31 d. nurašymo aktu DA09, 2022 m. gegužės 31 d. nurašymo aktu DA10, 2022 m. birželio 30 d. nurašymo aktu DA11, kuriuose materialiai atsakingas asmuo nurodytas atsakovas (2021 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu RP12, mat. atsakingas asmuo R. P., be kita ko, nurašytos knygos). Minėtuose nurašymo aktuose nurodyta: administracinėms reikmėms, išduota darbuotojams. Nurašymo aktai pasirašyti komisijos, atsakingo asmens (atsakovo) ir patvirtinti direktoriaus parašu (atsakovo).

Dalis Inventorizacijos apraše Nr. 02 išvardinto turto yra nurodyta 2022 m. liepos 31 d. nurašymo akte DA12, tačiau jis nepasirašytas ir nepatvirtintas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nurašymo aktą atsakovas buvo išsiuntęs vyr. finansininkei el. paštu, jis nėra įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Teismo posėdžio metu vyr. finansininkė A. B. paaiškino, kad nurašymo aktas buvo be parašų, todėl neįtrauktas į apskaitą (2025 m. birželio 12 d. teismo posėdis). Bendrovės apskaitos politikos 6.13.11 papunktyje nurodyta, kad atsargų nurašymas vykdomas pagal reikalavimus, nurodytus priede 3(I.6) Dėl atsargų nurašymo. Pagal minėtą priedą nurašant sunaudotas gamyboje atsargas dalyvauja komisija. Sunaudotų atsargų gamyboje aktus tvirtina bendrovės direktorius (Priedo 5 punktas). Pasirašyti komisijos ir atsakingų asmenų, patvirtinti bendrovės direktoriaus, sunaudotų gamyboje atsargų aktai ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną perduodami į buhalteriją buhalterei (Priedo 6 punktas). Kadangi nurašymo aktas buvo nepasirašytas ir nepatvirtintas kaip numato bendrovės apskaitos politika, todėl darytina išvada, jog pagrįstai neįtrauktas į apskaitą.

Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų bei vyr. finansininkės A. B. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje esančių duomenų matyti, kad nurašytos atsargos, naudojamos ilgiau nei vienerius metus, nurodytos Inventorizacijos apraše Nr. 01, (be atsakovo žinios) rugsėjo mėn. buvo iš naujo užpajamuotos ir grąžintos į kontroliuojamas atsargas. Duomenų, kad prieš įtraukiant iš naujo į apskaitą būtų buvusi atlikta tokio turto faktinė buvimo vietos patikra, aiškinamasi dėl turto (ne)sunaudojimo, tikrinami likučiai, nėra.

Inventorizacijos apraše Nr. 01 išvardintas turtas yra įtrauktas ir į 2022 m. lapkričio 28 d. nurašymo aktą DA14 (antrą kartą turtas nurašytas nurašymo aktu), o Inventorizacijos apraše Nr. 2 išvardintas turtas - į 2025 m. lapkričio 28 d. nurašymo aktą DA15. Nurašymo aktuose Nr. DA14 ir DA15 nurodyta: iškeliamas/perkeliamas trūkumas. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiais aktais turtas iš esmės nebuvo nurašytas, o tik konstatuotas trūkumas.

Iš 2024 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad Inventorizavimo apraše Nr. 01 nurodyti daiktai būtų pasisavinti ar iššvaistyti. Taip pat tyrimo metu buvo siekiama patikrinti ar D. A. nėra pasisavinęs kitos dalies daiktų, įsigytų už UAB ,,Neringos vanduo" pinigus. Tyrimo metu buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti įvairūs daiktai, kurie pagal modelį ar kitas savybes buvo tokie pat ar panašūs į tuos, kurie D. A. vadovavimo laikotarpiu buvo įsigyti už UAB ,,Neringos vanduo" lėšas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad iš esamų identifikacinių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad tai tikrai tie daiktai, kurie buvo pirkti už UAB ,,Neringos vanduo" lėšas. (...) Kur realiai yra kiti inventorizavimo metu nerasti daiktai tyrimo metu tiksliai nenustatyta, tačiau tam tikrų daiktų įsigijimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių (...). Nutarime be kita ko, nurodyta, kad D. A. artimoje aplinkoje, žmonos sūnus E. J., naudojosi 2022 m. spalio 12 d. UAB "Bitė Lietuva", pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Neringos vanduo“ parduotu telefonu Samsung Galaxy A53 5G 8GB + 256GB Awesome Black (SM-A536B), kurio kaina – 367,31 Eur be PVM. Telefonas Samsung Galaxy A53 5G 367,31 Eur vertės yra įtrauktas į Inventorizacijos aprašą Nr. 02 (71 eilutė).

Atsakovas laikosi pozicijos, jog visos įsigytos prekės (turtas) buvo panaudoti bendrovės reikmėms, perduotos darbuotojams; atsakovas teigia, jog kai kuriose sąskaitose nurodytas jo adresas, todėl, kad prekių pristatymas į Neringą yra didesnis, nei į kitus Lietuvos miestus, tačiau gavęs prekes savo sąskaita ir transportu atveždavo į ieškovės ofisą. Liudytoja G. B. patvirtino, kad važiuodama kartu automobiliu su atsakovu į darbą yra mačiusi, jog atsakovas veždavo prekes. Teismas pažymi, kad atsakovas, perduodamas materialines vertybes kitiems darbuotojams, privalėjo užfiksuoti jų perdavimą, o nesant duomenų apie turto perdavimą darbuotojams, atsakovas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

Minėta, kad Inventorizacijos apraše Nr. 03 yra nurodytas ilgalaikis turtas, iš viso 6 daiktai, iš kurių inventorizacijos metu nerasta dokumento skenerio Espon 425,77 Eur vertės. Atsakovas teigia, kad skeneris išeinant iš darbo buvo paliktas jam priskirtame kabinete. Tačiau, kaip minėta, joks perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, jokių objektyvių įrodymų apie skenerio perdavimą byloje nėra.

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas tėvystės atostogų metu įsigijo prekių, kurios išvardintos Inventorizacijos apraše Nr. 4. Pastebėtina, kad minėtame inventorizacijos apraše taip pat įtrauktas projektorius Espon 550 Eur vertės, už kurį atsakingas ne atsakovas ir šia dalimi ieškovė mažino ieškinio reikalavimą. Ginčo dėl to, jog Inventorizacijos apraše Nr. 4 išvardintas prekes pirko atsakovas už ieškovės lėšas byloje nebuvo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog visos prekės pirktos tėvystės atostogų metu buvo būtinos ir įprastos ieškovės veikloje.

Minėta, kad atsakovui nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. buvo suteiktos tėvystės atostogos. Nors atsakovas teigė, jog jo niekas nepavadavo, tačiau iš 2022 m. spalio 10 d. ieškovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus įsakymo „Dėl tėvystės atostogų suteikimo D. A. ir pavadavimo atostogų metu“ Nr. 2022/P-31 matyti, kad atsakovą tėvystės atostogų metu atitinkamai laikotarpiais buvo pavesta pavaduoti direktoriaus pavaduotojui gamybai D. V. ir Vandenruošos skyriaus vadovui E. K..

Į bylą pateikti el. susirašinėjimai, liudytojos G. B., taip pat vyr finansininkės A. B. paaiškinimai patvirtina, kad į atsakovą tėvystės atostogų metu darbuotojai kreipėsi, komunikacija vyko, jis sprendė klausimus, teikė pagalbą. Tačiau, teismo nuomone, tai nepagrindžia aplinkybės, jog be atsakovo niekas kitas negalėjo ieškovės atstovauti (juo labiau, jog iš įsakymo matyti, kad buvo paskirtas pavaduojantis asmuo), atsakovui buvo būtina tėvystės atostogų metu vykti automobiliu į susitikimą, naudoti įmonės lėšas, kad įmonei buvo inventorizacijos apraše Nr. 04 išvardintų prekių poreikis ir pan. Vyr finansininkė A. B. paaiškino, kad atsakovas sąskaitų atsiskaitymo dieną nepateikė, jos pateiktos (paliktos) paskutę atsakovo darbo dieną, t.y. 2022 m. lapkričio 10 d. (2025 m. birželio 12 d. posėdis). Įrodymų, jog pirktos prekės buvo pristatytos ieškovei taip pat nėra.

Be to, nustatyta, kad į Inventorizacijos aprašą Nr. 4 taip pat yra įtrauktos prekės, pirktos iš UAB „Gitana“ pagal 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą (iš kurių visumos komplektuojamas vejos robotas) ir 2022 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą (iš kurių visumos komplektuojamas suvirinimo aparatas). 2024 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad šie daiktai būtų pristatyti į UAB ,,Neringos vanduo", nenustatyta; apklausti įmonės darbuotojai teigė šių daiktų nematę; yra pagrindo manyti, kad šiuos daiktus D. A. yra pasisavinęs ar iššvaistęs.

Vertinant nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas aukščiau paminėtą bendrovės turtą naudojo asmeniniams interesams, o ne įmonės reikmėms.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, pažeidė rūpestingumo ir lojalumo pareigą, būdamas atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą, neužtikrino turto kontrolės, nesiėmė veiksmų tinkamai perduoti turtą, taip pat jo neišsaugojo, dalį turto naudojo ne įmonės reikmėms, todėl su tuo susijusios neigiamos pasekmės – atsakomybė už bendrovės turto neišsaugojimą ir šio turto neperdavimą tenka atsakovui. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių.

Atsakovas atsikirsdamas, be kita ko, remiasi 2022 m. lapkričio 7 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Tačiau minėtame susitarime nurodyta, jog atsakovui pretenzijų darbdavys neturės tinkamai įvykdžius šio susitarimo sąlygas (2.9 punktas). Tuo tarpu atsakovas susitarimo 2.6 punkte numatyto įsipareigojimo perduoti paskutinę darbo dieną (2022 m. lapkričio 10 d.) pagal perdavimo-priėmimo aktą materialines vertybes neįvykdė.

Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

Minėta, kad ieškovė prašo 25 308,94 Eur nuostolių atlyginimo, kurį iš esmės sudaro inventorizacijos metu nerasto turto trūkumas.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad Inventorizacijos apraše Nr. 01 visas turtas nurašytas (perduota administracinėms reikmėms, darbuotojams), nenustačius, jog jis buvo pasisavintas ar iššvaistytas, o pakartotinis to paties turto užpajamavimas neatitinka Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimų, todėl Inventorizacijos apraše Nr. 01 nurodytas trūkumas (11 407,24 Eur) apskaičiuojant nuostolių dydį neįtraukiamas.

Inventorizacijos apraše Nr. 02 nurodyta, kad nerasta turto už 11 871,21 Eur (12033,59-162,38). Ieškovė, atsižvelgdama į gautą ekspertizės išvadą, patikslindama ieškinį sumažino reikalavimą 4,53 Eur suma (64 ir 65 eilutės – pristatymo paslauga, kadangi jos turėjo būti įtrauktos į įsigytų prekių savikainą). Ekspertizės akte nurodyta, jog Inventorizacijos apraše Nr. 02 neteisingai suskaičiuotas faktiškai rastas turtas ir jo vertė; atlikus perskaičiavimus, trumpalaikio turto trūkumas turėtų būti 4186 vnt., o jo vertė – 11 708,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šio turto įmonėje nerasta, neužtikrinus tinkamos turto kontrolės, nepateikus įrodymų, jog materialinės vertybės buvo perduotos kitiems atskaitingiems asmenims, kitiems darbuotojams, atsakovui turto ieškovei neperdavus, Inventorizacijos apraše Nr. 02 nerasto turto vertė – 11 708,83 Eur laikytina bendrovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta žala, kuri priteistina iš atsakovo.

Inventorizacijos apraše Nr. 03 nerastas ilgalaikis turtas – 425,77 Eur vertės dokumentų skeneris Espon. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ieškovė sumažino reikalavimą 141,84 Eur suma. Nesant objektyvių duomenų, jog paskutinę darbo dieną skenerį atsakovas perdavė ieškovei, atsakovui, kaip įmonės vadovui, neįvykdžius pareigos dėl tinkamo turto perdavimo, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai, t. y. 283,93 Eur (425,77-141,84).

Inventorizacijos apraše Nr. 04 nurodyta, kad nerasta turto už 4 880,63 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į ekspertizės išvadą, sumažino reikalavimą 550 Eur suma, nes už multimedia projektorių Espon atsakingas kitas asmuo, o ne atsakovas, taip pat sumažino 3,37 Eur suma (10 eilutė - nurodyta nepagrįstai dėl apskaitos klaidos), 3,68 Eur suma (17 eilutė - 47,13 Eur dydžio suformuoto įsiskolinimas nurodytas neteisinga suma dėl apskaitos klaidos; turi būti 43,45 Eur). Įvertinus tai, jog prekes atsakovas pirko tėvystės atostogų metu, nesant duomenų, jog prekės buvo pristatytos bendrovei, laikant, jog turtas panaudotas ne įmonės reikmėms, 4 323,58 Eur (4 880,63-550-3,37-3,68) suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Teismas pažymi, kad pagal bendrovės apskaitos politiką turtas, kurio savikaina iki 1 500 Eur buvo priskiriamas trumpalaikiam turtui – atsargoms, o atsargoms nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 16 316,34 Eur (11 708,83+283,93+4 323,58) nuostolių atlyginimo ieškovės naudai.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 316,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (1punktas), išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 punktas).

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos. Tai patvirtina mokėjimo dokumentai ar kiti įrodymai. Būtinumas, kaip bylinėjimosi išlaidų požymis, reiškia, kad jos neišvengiamos. Pagrįstumas reiškia, kad išlaidų dydis atitinka protingumo reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 622 Eur žyminį mokestį, patyrė 17 743,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas patyrė 20 010,86 Eur išlaidas už advokato pagalbą, 2 952,40 Eur kitas išlaidas (už eksperto paslaugas). Trečiasis asmuo patyrė 12 323,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 27 626,30 Eur nuostolių atlyginimo, patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimą iki 25 308,94 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Esant tokiai kasacinio teismo praktikai, įvertinus ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, tai, jog ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, gavusi ekspertizės aktą, nenustačius atsakovo netinkamo procesinio elgesio, darytina išvada, jog dėl bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo yra priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į 27 626,30 Eur sumą. Laikytina, kad ieškovės reikalavimas tenkintas 59 proc. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, pateiktas išlaidų detalizacijas, atstovų nurodytas patirtas laiko sąnaudas, teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, bylos trukmę (byla nagrinėjama daugiau kaip 2 metus), nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, ieškinį (patikslintą) patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 10 835,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 9 414,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistina 7 270,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, už ekspertizės atlikimą ieškovė sumokėjo 6 000 Eur. Taip pat byloje yra ekspertės Mildos Orintės prašymas apmokėti 900 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 540 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 14 375,47 Eur (10835,47+3 540) bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje priteistina iš ieškovės 369 Eur, o iš atsakovo 531 Eur, pinigus pervedant į ekspertės Mildos Orintės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkintini iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. A. 16 316,34 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 316,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 375,47 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ naudai.

Priteisti iš atsakovo D. A. 7 270,78 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ 9 414,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. A. naudai.

Priteisti iš atsakovo D. A. 531 Eur už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje, pinigus pervedant į ekspertės Mildos Orintės nutodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ 369 Eur už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje, pinigus pervedant į ekspertės Mildos Orintės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius