Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-1023/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
1-155-1023/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39788-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-155-1023/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39788-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant R. J.,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei J. Š.,kaltinamajam V. L.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Birštone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Birštono sav., pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:

1. 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 34 MGL dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

2. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

4. 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirti įpareigojimai, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 metams uždrausta naudotis ir įgyti specialiąją teisę - teisę vairuoti kelių transporto priemones,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L., esant įsiteisėjusiems: 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tris metus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tris metus ir 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkis metus, 2020 m. spalio 4 d. apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Birštono m., vairavo automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

2. Be to, jis 2020 m. spalio 4 d. apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Birštono m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas).

3. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susipyko su drauge, todėl iš tų nervų, būdamas neblaivus, išgėręs alaus, sėdo už vairo, brūkštelėjo kitą mašiną ir jam iškvietė policiją. Vairavo automobilį šalia (duomenys neskelbtini) esančio namo. Automobilis - jo draugės S. S.. Automobilį draugė pirkus už savo pinigus. Su automobiliu važinėja draugė, jis niekada nevažinėjo, raktelius pasiėmė nuo spintelės, jie ten buvo padėti, leidimo neprašė, draugė nematė, kad jis išvažiavo. Jam neblaivumas buvo nustatytas po įvykio. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Kai atvažiavo policija, jis jau buvau namie senai parėjęs. Susipyko su drauge gal apie pietus, su transporto priemone važinėjo gal valandą laiko, buvo iki miško nuvažiavęs, kai važinėjosi su juo buvo E. P., kažkoks jo draugas. Išvažiavo iš namų išgėręs alaus butelį, nuvažiavo į mišką, išgėrė kažkiek alaus. Paskui atvažiavo Š. R. ir parvarė mašiną namo, o jis gale mašinos miegojo. Apie įvykį, avariją jis nieko neatsimena, bet sutinka, kad jis vairavo. Kiek žino, kaimynas atpažino, kad jis vairavo automobilį. Neturi paaiškinimo, kodėl vairuoja neblaivus ne pirmą kartą, blogai daro, suvokia savo atsakomybę, savo elgesį vertina labai blogai.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

5.1. liudytojo A. P. parodymai, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 18.45 val. su savo šeima atvažiavo pas tėvus. Savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone. Išlipus iš automobilio pro jį pravažiavo „Peugeot“ markės, sidabrinės spalvos automobilis, valstybinio numerio ženklo neįsidėmėjo, nes galinis stiklas buvo išdaužtas ir dešinėje pusėje po buferiu buvo įstrigusi šaka su lapais. Šio automobilio vairuotojas vos nekliudė dešinės pusės galinio sparno. „Peugeot" markės automobilio vairuotojas gana dideliu greičiu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Einant link (duomenys neskelbtini) daugiabučio ir priėjus prie laiptinės, išgirdo duslų garsą. Tada draugei ir sesei pasakė, kad su sūnumi eitų į butą, o pats liko stebėti kas atsitiko. Tuo metu lauke buvo šviesu. Stovėdamas stebėjo kaip „Peugeot“ markės automobilis stovėjo įstrižai „Opel“ markės automobilio dešinės priekinės pusės. Tada „Peugeot“ automobilio vairuotojas prasidarė automobilio kairės pusės priekines dureles, iškišo galvą, pažiūrėjo, neužsidaręs durelių, staigiai paspaudė greičio pedalą ir pavažiavo atgal per automobilio ilgį ir sustojo. Pro vairuotojo dureles, galima sakyti iškrito vairuotojas, išlipo keturpėsčias. Taip pat iš automobilio išlipo priekyje sėdėjęs keleivis bei antras keleivis, kuris sėdėjo už vairuotojo. Jis atpažino, kad automobilį „Peugeot“ vairavo V. L., nes jis su juo mokėsi Birštono gimnazijoje. Tada visi trys apžiūrėjo automobilį. V. L. įlipo į automobilį ir jį pastatė taip, kaip atvykę rado policijos pareigūnai, lygiagrečiai kliudyto „Opel“ markės automobilio. Keleiviai liko stovėti aikštelėje. Po šio įvykio visi trys asmenys nuėjo į (duomenys neskelbtini) daugiabutį. Jiems nuėjus, priėjęs pastebėjo jog apgadintas „Opel“ markės automobilis, telefonu nufotografavo ir paskambino 112 (1 t., b. l. 21-22);

5.2. liudytojos S. S. parodymai, kad 2020 m. spalio 4 d. po pietų, laiko negali nurodyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susibarė su savo sugyventiniu V. L., jie susipyko. V. tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Jie namuose buvo tik dviese. Susinervinęs V. trenkė durimis ir išėjo iš buto, kur, nesakė, ji neklausė. Ji po kiek laiko į lauką išvedė pavedžioti šunį ir pamatė, kad kieme nėra jos automobilio „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Suprato, kad automobiliu bus išvažiavęs V.. Automobilio rakteliai buvo jos striukės kišenėje. Jis juos iš ten paėmė, bet kuriuo metu jis tai padarė ji nematė. Jei būtų tai mačiusi, būtų jam automobilio nedavusi. Pavedžiojusi šunį grįžo namo, bet nei automobilio, nei V. nebuvo. Vakare ji vėl išvedė pavedžioti šunį ir prie daugiabučio namo pamatė žmonių susibūrimą. Arčiau priėjusi pamatė, jog tarp jų stovėjo ir V.. Kažkuris iš kaimynų rodė į savo automobilį, kurį V. kliudė. Jos automobilis jau stovėjo kieme. Tačiau kas, kada jį parvairavo, ji nematė. Ji taip pat pamatė išdaužtą savo automobilio galinį stiklą. Automobilio salone mėtėsi tuščios alkoholio taros, suprato jog automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Kaip buvo išdaužtas automobilio stiklas, nežino. Ji išėjo į pievą pavedžioti šuns, kai grįžo jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jie sulaikė V. ir jį išvežė. Jos automobilis taip pat buvo išvežtas. Vėliau ji su V. kalbėjo, klausė kur jis važiavo, jis pasakė, kad kadangi susipyko, susinervino ir važiavo, bet kur, nežino, tiesiog važinėjo. Kaip dužo automobilio stiklas, jis nežino. Kaip grįžo namo, jis taip pat nepamena. Nepamena, jog vairuodamas būtų kliudęs kitą automobilį. Automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos. Ji jį pirko iš V. sesers L. A. 2020 m. sausio 17 d., sumokėjo 150 eurų. Kad automobilis yra areštuotas, ji sužinojo 2020 m. birželio 23 d., kuomet VĮ „Regitra“ norėjo automobilį persirašyti savo vardu (1 t., b. l. 25-28);

5.3. liudytojos L. L. parodymai, kad automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2018 metais spalio mėnesį iš A. Š.. Automobilio savo vardu nebuvo registravusi, buvo pasirašę tik pirkimo - pardavimo sutartį. 2020 m. sausio 17 d. ji automobilį pardavė S. S. už 150 eurų. Su ja taip pat pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Parduodant automobilį Simonai, ji nežinojo, kad jis yra areštuotas. Tai sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesį, automobilis areštuotas dėl jos skolų (1 t., b. l. 90-93);

5.4. liudytojo D. Ž. parodymai, kad 2020 m. spalio 4 d. 19.00 val. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š.. Gavo nurodymą vykti į Birštoną dėl neblaivaus vairuotojo ir eismo įvykio. Atvykę į nurodytą įvykio vietą, Birštone, Vienkiemio gatvėje, kieme rado pranešėją A. P., kuris paaiškino, kad matė eismo įvykį ir jį sukėlusį neblaivų, iš matymo jam pažįstamą vairuotoją V. L.. Parodė kieme stovintį automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinis stiklas buvo išdužęs, ir automobilį „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas. Bendraujant su pranešėju, prie jų priėjo S. S., kuri paaiškino, kad automobilis „Peugeot 406” priklauso jai, o V. L. yra jos draugas. Sakė, kad nežino, kur šiuo metu yra jos draugas. Kartu su S. S. nuėjo apžiūrėti jos buto, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini)-11 ir kambaryje ant lovos rado miegantį V. L.. Prikėlus jį, su juo atėjo prie apgadintų automobilių. V. L. paaiškino ir prisipažino, kad būdamas girtas, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairavo draugės S. S. automobilį „Peugeot 406”. Grįžus į kiemą, automobiliu atsitrenkė į kaimyno automobilį „Opel Vectra”, po to parėjo namo. Apie eismo įvykį niekam nepranešė ir užmigo. Bendraujant su V. L., matėsi, kad jis yra neblaivus, svirduliavo, kalbėjo neaiškiai. Teigė, kad alkoholio po eismo įvykio nevartojo, grįžo namo ir užmigo. V. L. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,50 promilių, antru tikrinimu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35-38);

5.5. liudytojo E. P. parodymai, kad V. L. yra jo pažįstamas. 2020 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, jam iš Balbieriškio grįžus su draugu D. M. į (duomenys neskelbtini), Birštono sen., žvejoti, pas juos atvažiavo V. L.. Jis vairavo automobilį „Peugeot 406”. Šalia jo, keleivio sėdynėje sėdėjo dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Išlipęs V. kalbėjo nerišliai, iš to suprato, kad jis yra neblaivus. Kaip jis sugalvojo pas juos atvažiuoti, jis nežino. Jis jo nekvietė. Jiems atvažiavus, jie pasikalbėjo. Jis tuo metu buvo išgėręs gal dvi skardines alaus, Dainius taip pat jau buvo gėręs alaus. Pakalbėję visi susėdo į automobilį ir V. pavažiavęs iki Galinio kiemo, sustojo ir lauke visi išgėrė alaus, kurį turėjo V.. Tada V. pasiūlė važiuoti į kaimą. Jie sutiko ir nuvažiavo pas kažkokius žmones, jis nei kaimo nežino, nei tų žmonių nepažįsta. Tarp jų buvo vienas jam pažįstamas Š. R.. Ten visi gėrė alų, degtinę. Į kaimą juos atvežė V., tai yra jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jo draugas sėdėjo keleivio sėdynėje, o jis su Dainiumi sėdėjo automobilio gale (1 t., b. l. 41-44);

5.6. liudytojo M. B. parodymai, kad 2020 m. gal spalio mėn., datos nepamena, per pietus V. pasikvietė jį pas save į butą parodyti šuniuko. Jie buvo abu neblaivūs. V. sprendė, kur jį padėti. Jo draugė S. S. taip pat buvo namuose. Ji miegojo, kai V. sugalvojo šunį nuvežti į kaimą. Jis pasiėmė automobilio raktelius, nieko Simonai nesakę, jie abu išvažiavo Simonos automobiliu „Peugeot 406”, valstybinio numerio ženklo nežino. Važiavo į kažkokį kaimą, automobilį vairavo V.. Pats jo nevairavo, nes nemoka vairuoti. V. vairavo, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kaime V. šunį paliko pas kažkokią moterį, jis jos nepažįsta. Kiek pamena, ten buvo dar du vaikinai, kurių jis pats taip pat nepažįsta ir nėra anksčiau jų matęs, bet kaip suprato, tai buvo V. pažįstami vaikinai. Jis nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Su jais jis nebendravo. Jie su jais gėrė V. alų. Jis jau buvo stipriai neblaivus, todėl tą dieną pamena tik protarpiais. Atsimena, kad iš ten tie vaikinai susėdo į automobilio galą, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. vairavo ir jie nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nusipirkę alaus ir degtinės lyg buvo grįžę prie bendrabučio, bet vėl visi keturi išvažiavo į kitą kaimą. Vairavo vėl V.. Pamena, kad atvažiavo į kažkokį mišką, pas kažkokius žmones ir ten gėrė toliau alkoholį. V. vienu momentu buvo nuėjęs miegoti į automobilį. Daugiau nieko neatsimena. Nepamena kada, kaip jis atsirado savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Birštonas. Atsimena tik nuotrupas, jog jis stovi lauke, jau tamsu ir atvažiavę policijos pareigūnai prie bendrabučio aiškinasi kas vairavo „Peugeot 406” automobilį. Tačiau kaip, kada, kas parvairavo automobilį „Peugeot 406” iš kaimo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini), Birštonas, jis nežino, nes dėl girtumo nepamena. Jam užsifiksavęs momentas, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. vairavo ir važiuojant atbulas, trenkiasi į kažkokius krūmus, dėl to automobilio stiklas dužo. Tačiau kurioje vietoje tai buvo jis nežino. Taip pat nepamena ar automobilio gale dar kas nors sėdėjo (1 t., b. l. 47-50);

5.7. liudytojo Š. R. parodymai, kad V. L. buvęs jo klasiokas. Paskutinį kartą su juo kalbėjo 2020 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena. Jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), Birštonas, jis buvo blaivus, jam telefonu paskambino V. L. ir paprašė jį parvežti iš kaimo namo. Jis paprašė vienos merginos, pavežti iki jo. Kieme pamatė V. automobilį „Peugeot 406”. Automobilyje grojo muzika, V. sėdėjo keleivio sėdynėje iškišęs kojas lauke, o dar du jam nepažįstami vaikinai miegojo automobilio gale. Jis V. pasakė sėsti į automobilį ir parveš. V. įlipo į automobilio galą, jis sėdo už automobilio „Peugeot 406” vairo ir parvairavo automobilį namo, prie V. daugiabučio, (duomenys neskelbtini), Birštonas. Viso automobilyje su juo jie buvo keturiese. Parvarius ir pastačius automobilį, automobilyje visi liko miegojo. Jis bandė prikelti V., nes norėjo paklausti kuris jo butas, kad užnešti automobilio raktelius, bet V. prikelti nepavyko, todėl automobilio raktelį jis įdėjo į automobilio peleninę ir išėjo. Jam stovint ir rūkant prie parduotuvės, pamatė pravažiuojantį tą patį „Peugeot 406” automobilį, kas vairavo, jis nematė. Matė, kad automobilio galiniame stikle kyšojo šaka ir buvo išdaužtas galinis automobilio stiklas. Kai parvarė automobilį, jis buvo visas sveika. Kas išdaužė ir kaip „Peugeot 406” automobilio stiklą, jis nežino, nematė. Nuo to momento, kai pastatė „Peugeot 406” automobilį ir paliko miegančius V. L. su draugais iki to momento, kai pamatė tą patį automobilį pravažiuojantį, praėjo ne daugiau kaip 10 min. (1 t., b. l. 53-56);

5.8. liudytojo D. M. parodymai, kad 2020 m. spalio mėn., tikslios datos neatsimena, jis susitiko su draugu E. P., prie jų atvažiavo V. L.. Jis vairavo automobilį, bet jo markės neįsidėmėjo. Su juo kartu atvažiavo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jie visi keturi gėrė alaus pas Eidimto mamą kieme. Jis apie tą dieną nelabai ką atsimena. Pamena tik tai, jog iš E. tėvų kiemo jie visi keturi išvažiavo į miške esančią sodybą. Automobilį visą laiką vairavo V., nors jis ir vartojo alkoholį. Kam priklauso ta sodyba, į kurią jie atvažiavo, nežino. Jis ten buvo pirmą kartą, jam ten buvę žmonės nepažįstami. Kaimo, kuriame ta sodyba yra, jis nežino. Toje sodyboje jie vartojo visi alkoholį. Vėliau atvažiavo jų paimti E. sesuo E.. Tačiau E. su jais nevažiavo, jis išvažiavo su V. ir V. draugu, tačiau kur išvažiavo, nesakė. Automobilį vairavo V.. Po kurio laiko jis su E. važiavo ieškoti E. ir privažiavę V. bendrabutį pamatė, jog prie jo namų krūmuose stovi įvažiavęs tas pats V. automobilis galu į krūmus ir staiga pradėjo į priekį važiuoti. Tačiau kas vairavo automobilį ir kas jame sėdėjo, jis nematė. Kai tas automobilis pro juos pravažiavo, pamatė išdaužtą galinį automobilio stiklą. Kur tas automobilis nuvažiavo, jis nežino (1 t., b. l. 59-62);

5.9. liudytojos R. S. parodymai, jog ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje vyriausiąja specialiste. V. L. yra įrašytas nuo 2019-04-25 į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą. Jam šiuo metu yra vykdomi vienas baudžiamasis įsakymas ir du teismo nuosprendžiai, kuriuose V. L. yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų 2020 m. rugpjūčio 11 d. probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi atmestas Lietuvos probacijos tarnybos teikimas dėl V. L. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (1 t., b. l. 65-68);

Žemesnės instancijos teismas

5.10. įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriuose apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Birštone, Vienkiemio g., prie daugiabučio namo Nr. 6, automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat apžiūrėtas automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-15);

5.11. VšĮ „Emprekis“ pranešimas apie autotransporto kainas Lietuvoje, kuriame nurodyta, kad automobilio, kurio techniniai duomenys atitinka automobilio „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 860,00 eurų (1 t., b. l. 101);

5.12. 2020 m. spalio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad V. L. 20.13 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, 20.21 val. - 1,77 promilių. V. L. su tikrinimo rezultatais sutiko, aktą pasirašė (1 t., b. l. 144).

Veikų kvalifikavimas ir vertinimas

6. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Iš teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013 ir kt.) matyti, kad veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiškumas. Pagal teismų praktiką vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vieną kartą, t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 1A-726-380-2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, 1A-397-493/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-77-851/2021, 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-29-316/2018, Nr. e1A-288-282/2020 ir kt.). Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

7. Nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo ir kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais rašytiniais duomenimis) neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y. jis esant įsiteisėjusiems: 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tris metus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tris metus ir 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkis metus, 2020 m. spalio 4 d. apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Birštono m., vairavo automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika laikytina pavojinga, padaryta esant neblaiviam, piktybiška, sisteminga, padaryta esant trims teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti, rodanti aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. L. dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, pasitvirtino.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ir daugiau promilės alkoholio arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Byloje paties kaltinamojo V. L. parodymais, liudytojų apklausos protokolais, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo V. L. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. spalio 4 d. apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Birštono m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas). Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. L. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. V. L. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, tris iš jų už identiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naujas nusikalstamas veikas padarė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ‚Liteko“ duomenų ir šios bylos duomenų V. L. nevykdo tinkamai probacijos sąlygų, dėl ko teisme buvo nagrinėtas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (1 t., b. l. 162-180). V. L. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 153-162), dirba (1 t., b. l. 150), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 148). Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis dirba, savaime nedaro lemiamos reikšmės teigiamai charakterizuoti kaltinamąjį, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo.

12. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 4 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų net tris kartus teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl pastarosios bausmės netinkamo vykdymo teisme kaip minėta buvo gautas teikimas, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus teisiamas jau penktą kartą per dviejų metų laikotarpį, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad V. L. nusikalto neišnykusio teistumo būsenoje, netrukus po ketvirtojo nuosprendžio, kuriuo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys.

13. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti griežtos bausmės dėl to, kad jis dirba ir gali netekti darbo. Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien tai, kad šioje byloje egzistuoja kaltinamojo nurodyta darbinio pobūdžio aplinkybė, įvertinus ją kitų aplinkybių kontekste, kad kaltinamasis sistemingai vairuoja būdamas neblaiviu (ketvirtą kartą teisiamas už analogišką veiką, vieną kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu, baustas administracine tvarka ir už vairavimą neturinti teisės vairuoti), kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys jam jokios įtakos neturėjo, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės suvaržymu, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštą, bausmių dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu V. L. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

15. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.)

17. Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, yra ketvirtą kartą teisiamas už analogišką veiką – vairavimą esant neblaiviam, juolab praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau probacijos tarnyba, vykdanti pastarąją bausmę, jau buvo kreipusis į teismą dėl probacijos sąlygų pažeidimo, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, netrukus po minėto nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už identišką nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo jis vėlei nusikalto, padarydamas tapatų nusikaltimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo keldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei aplinkiniams, tuo pačiu piktybiškai, sistemingai pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracine tvarka baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, ir už vairavimą neturint tokios teisės vairuoti. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Inkriminuotų veikų padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padaryti nusikaltimai itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog V. L. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas stiprių pakankamų socialinių ryšių (nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų) ir nors dirba, tačiau vien ši darbo aplinkybė nelaikytina proporcingu socialiniu ryšiu padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Šioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau penktą kartą, yra teistas už identiškus nusikaltimus net tris kartus, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, o gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Visų šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą V. L. atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-504-634/2019, Nr. 1A-608-634/2019, Nr. 1A-588-813/2019, Nr. 1A-579-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-563-315/2018 ir kt.). Teismo nuomone, tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas apribos V. L. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

18. Į bausmės laiką V. L. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas (BK 65-66 straipsniai).

19. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

20. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

21. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas keturis kartus, tris iš jų už identiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, už vairavimą neturinti tokios teisės. Visais minėtais teisės pažeidimų atvejais, kuomet V. L. vairavo būdamas neblaiviu, buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, tačiau kaip matyti iš šios bylos duomenų teisės vairuoti atėmimas nedavė jokių siektinų rezultatų, nepadėjo įgyvendinti bausmės paskirties, nes V. L. jau 4 kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviu. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,77 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti V. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. L., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad jis teisiamas, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą tris kartus, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga V. L. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

22. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

23. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo S. S. priklausantį automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui S. S., kuri nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti jos automobilį, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 860 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, yra baustas tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, teisiamas ketvirtą kartą už tapatų nusikaltimą, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

24. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

25. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. L. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 24-25).

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas adresu F. Martišiaus g. 1, Prienai, užvedimo raktelis saugomas Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, registracijos liudijimas, saugomas Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu V. L. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir V. L. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimtiems) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. L. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. L. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 4 d. 20:35 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 13.04 val., ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 11 d. 17.15 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 11.35 val. (dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 860,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct).

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė