Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-651/2018

2018 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 42 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 28 parų areštas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-04-09, 01.53 val., iki 2017-04-09, 11.46 (viena para).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikytas turto konfiskavimas – iš E. B. išieškota automobilio ,,Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 438,77 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, E. B. atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017-04-09 apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), E. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio.Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgęs į paties kaltinamojo prisipažinimą, byloje surinktą medžiagą, 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažino E. B. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendė, kad yra pagrindas nuteistajam paskirti arešto bausmę, taikyti turto konfiskavimą bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –draudimą E. B. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas V. Ruškys prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir paskirtą bausmę sušvelninti: vietoje paskirto arešto paskirti baudą bei sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Mano, kad teismo paskirta bausmė jam yra per griežta. Teismas, skirdamas arešto bausmę, konstatavo, kad yra nedirbantis ir nemoka paskirtų administracinių baudų, tačiau nurodo, kad šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios. Jis įsidarbino ir iš gauto atlyginimo yra pasiruošęs susimokėti baudas. Paskyrus arešto bausmę, jis gali netekti darbo ir taip prarasti pragyvenimo šaltinį. Nurodo, kad jis kartu gyvena su A. P., kuri niekur nedirba ir šiuo metu laukiasi jų vaiko, todėl jis privalo dirbti ir išlaikyti šeimą. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino mano, kad atsižvelgus į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra pagrindas taikytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus, t. y. vienerių metų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, todėl pagrįstai paskyrė arešto bausmę. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas E. B. naudoti specialia teise dvejus metus yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo E. B. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti, nuteistasis nesutinka su teismo jam paskirta bausme, kuri, pasak jo, yra per griežta. Mano, kad atsižvelgus į jo pasikeitusią darbinę ir šeiminę padėtį, yra pagrindas vietoje arešto bausmės paskirti baudą. Be to, nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminu. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė minimalaus vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 42 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 28 parų areštas. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.); kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014,2K-492/2014).E. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Už minėtame straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas nuteistajam neskyrė švelniausios bausmės rūšies – baudos, o paskyrė vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – areštą. Nustatyta arešto trukmė – 42 paros yra mažesnė nei nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatą, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis, yra teisinga ir pagrįsta, o pritaikius švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kaip matyti, nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis yra pavojingas ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes. Apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos piniginės baudos jam jokios įtakos neturėjo. Bylos medžiaga nustatyta, kad praeityje E. B., dar būdamas nepilnamečiu, teistas du kartus. Nuo 2016-07-06 administracine tvarka baustas 6 kartus. Visi administraciniai nusižengimai yra susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės jos vairuoti, kartą vairavo ir būdamas neblaivus. Be to, matyti, kad administracinius nusižengimus E. B. daro sistemingai: 2016-07-06, 2016-07-16, 2016-07-23, 2017-03-12, 2017-03-14, 2017-04-09 (b l. 20-24). Nė vienos paskirtos baudos nuteistasis nėra sumokėjęs. Tokie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad E. B. charakteristika yra neigiama. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, nuteistajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Nuteistasis pateikė darbo sutartį, sudarytą su AB „K“, kurioje numatytas trijų mėnesių išbandymo terminas, pažymą, patvirtinančią, jog nuteistojo draugė A. P. laukiasi (nėštumas 8 sav.). Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį, tačiau kolegija pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės. Šios aplinkybė reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Be kita ko, vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri, kolegijos įsitikinimu, nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis, siekdamas išsaugoti turimą darbą, turi teisę pasinaudoti BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis BPK 354, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis anksčiau aptartomis bausmių skyrimo nuostatomis, įvertinus padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, šeiminę ir darbinę padėtį, nuteistajam E. B. paskirta arešto bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, atitinka bausmės paskirtį, yra tinkamai individualizuota ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Klaipėdos apylinkės teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ginčo nėra, tačiau apeliantas nesutinka su šios priemonės taikymo terminu. Mano, kad yra pagrindas šį terminą sumažinti iki minimalaus įstatyme numatyto termino – vienerių metų.BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas gali uždrausti šia teise naudotis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 str. 2 d.). Baudžiamojo poveikio priemonė turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausme turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė dvejų metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apelianto įsitikinimu, esant jo vienai atsakomybę švelninančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas turėjo taikyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Su tokia pozicija nesutiktina, nes vertinant baudžiamosios poveikio priemonės skyrimą yra svarbūs ir kiti aspektai. Vertinama visų aplinkybių visuma: atsakomybę švelninančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, veikos pavojingumas, asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistojo charakteristika yra neigiama. Kelių eismo taisykles pažeidinėja sistemingai ir nusikalstamą veiką padarė galiojant 5 administracinėms nuobaudoms. Nuteistojo asmenybė suponuoja išvadą, kad skiriant tik minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vertinant šią konkrečią situaciją, nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nėra neadekvatus ir aiškiai per ilgas. Nuteistasis nėra įgijęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas iš esmės nepablogins jo gyvenimo kokybės ir nesukels jokių neigiamų padarinių. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skirtinas siekiant prevencinių tikslų – užkirsti kelią nuteistajam toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bei užtikrinti visuomenės saugumą. Todėl tai, kad nuteistasis negalės tokios teisės įgyti per baudžiamojo poveikio taikymo laikotarpį, tik labiau užtikrins visuomenės saugumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinį skundą.