- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-397-493/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 6 d. veika) – 45 parų arešto bausme;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. vasario 23 d. veika) – 50 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 78 (septyniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė.
Bausmę paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs R. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio R. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį uždraudimą taikant visą bausmės atlikimo laiką ir 4 (keturis) metus po bausmės atlikimo;
- konfiskuotas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB ,,A.“ aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Tuo pačiu nuosprendžiu R. K. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 6 d., apie 21.08 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), iš namo Nr. x kiemo iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (,,Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0275, patikros sertifikato Nr. 1172763, nustatytas 3,53 promilės neblaivumas).
2. Be to, R. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 23 d., apie 09.45 val., prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810, Nr. ARFM-0380“, nustatytas 2,10 promilės neblaivumas.
3. Taip pat, R. K. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas ir pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis, žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. K. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, nurodė, kad R. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. K. 2020 m. vasario 23 d. pirmą kartą pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl R. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamasis pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl R. K. šioje dalyje yra išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį, pripažinti R. K. kaltu pagal BK 243 straipsnį, už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriant jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. vasario 23 d. veika), ir paskirti subendrintą bausmę – 50 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 6 d. veika), ir paskirti subendrintą bausmę – 78 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu ir R. K. skirtina galutinė bausmė – 52 parų areštas.
5.1. Pasak prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog R. K. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio ir negali būti laikomi tiek pavojingais, kad jam būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. K. 2017 m. liepos 5 d. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis 2017 m. gegužės 31 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,41 promilės neblaivumas, už ką jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Be to, 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,53 promilės neblaivumas. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d. Šią nusikalstamą veiką R. K. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi, praėjus administracinio poveikio priemonės terminui, jis teisės vairuoti transporto priemones įstatymo nustatyta tvarka nesusigrąžino. 2020 m. sausio 30 d. R. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Tačiau R. K., praėjus vos kelioms dienoms po anksčiau priimto nuosprendžio įsiteisėjimo, 2020 m. vasario 23 d. vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,10 promilės neblaivumas. Apie tai, kad R. K. vairuoja neblaivus pranešė kitas eismo dalyvis ir R. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu, R. K. transporto priemonę vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, o sunkesnių padarinių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2017 m. gegužės 31 d. asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bei tai, kad jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, toks R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas turi būti vertinamas kaip piktybinis. Pats R. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad suprato, jog negali vairuoti transporto priemonių.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis R. K. prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistojo gynėja, nepritardama prokurorės apeliacinio skundo motyvams, teigdama, kad vertinamu atveju nenustatytas R. K. piktybiškumas ir sistemingumas, prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame prokurorės skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ar už šių nusikaltimų padarymą R. K. skirtų bausmių rūšis bei dydis, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje teisinio pagrindo neturi, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.
9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, tame tarpe ir prokuroro, pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
10. Nors nesutikdama su R. K. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, prokurorės apeliacinio skundo argumentų kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad R. K. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnio, požymių.
11. Motyvuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant prokurorės apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
12. Prokurorės skunde, ginčijant R. K. išteisinimą pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiškumo, išskiriant ir tai, kad šis draudimas R. K. pirmiau buvo skirtas dar 2017 metais už administracinio nusižengimo padarymą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su prokurorės apeliacinio skundo motyvais, pažymi, kad už 2017 m. padarytą administracinį nusižengimą R. K. buvo paskirta administracinio, o ne baudžiamojo poveikio priemonė. Ir nors šios aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja R. K., kaip asmenį, nesilaikantį Kelių eismo taisyklių, tačiau tai nesudaro pagrindo jam taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Tuo labiau, kad prokurorės skunde minimą administracinį nusižengimą R. K. padarė iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Visos šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018).
Šalies argumentai
13. Šioje byloje nustatytas tik vienkartinis tokio pobūdžio R. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių, tuo pačiu neturėtų lemti ir asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad R. K. iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2020 m. vasario 23 d. veika), padarymo būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Duomenų, kad po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jis būtų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija nepateikė, todėl darytina išvada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai R. K. pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. R. K. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog praeityje R. K. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kadangi tuo metu Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, už kurios nevykdymą šiuo konkrečiu atveju ir prašoma R. K. atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, dar negaliojo. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju R. K. neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomų vertybių pažeidimą, bet buvo sąlygoti neatsakingo asmens poelgio, kurio, sprendžiant iš R. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, R. K. nuoširdžiai gailisi.
14. Nors prokurorės apeliaciniame skunde dėmesys skiriamas ir skundžiamu nuosprendžiu R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui bei pobūdžiui, tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama spręsti R. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, klausimą. Už šios veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu R. K. buvo paskirta atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. R. K. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau R. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.
15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.