Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš M. S. į valstybės biudžetą automobilio „Daewoo Matiz“, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 537 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo V. P. priklausančią transporto priemonę „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio – kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,07 promilės etilo alkoholio.

2. Be to, M. S., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. S. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Skunde iš esmės prašoma tik taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus).

9. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo M. S. atžvilgiu, nėra. Nors M. S. pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, straipsnio sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nuteistajam parinko laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei bausmės vidurkis. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, į tai, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs bausmės, neišnykus teistumui, kad praeityje jis teistas penkis kartus, tame tarpe net keturis kartus dėl to, jog vairavo transporto priemonę neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, padarytus neturint teisės vairuoti transporto priemonę, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė – konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teisėjų kolegijos mano, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

12. Aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam M. S., pagrindžia ir tai, jog teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniu nuosprendžiu, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, akcentuotina, jog ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, kurios jis nepaisė ir padarė analogišką nusikalstamą veiką. Bausmės vykdymo atidėjimas jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, kad nuteistasis M. S. apsisprendė gydytis nuo alkoholizmo ir šiuo metu gydosi reabilitacijos centre nuo priklausomybės alkoholiui - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Be to, pažymėtina, jog įkalinimo įtaigose taip pat sudaromos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kovoti su turimomis priklausomybėmis. Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, ir ją, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinęs vienu trečdaliu, teisingumo principo ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.

14. Tačiau pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko bausmės atlikimo vietą. Apylinkės teismas M. S. už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą bei subendrinęs bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, paskyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir nustatė, kad ji turi būti atlikta pataisos namuose, tačiau savo sprendimo dėl bausmės atlikimo vietos, nemotyvavo.

15. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnyje numatyta, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Pagal suformuotą teismų praktiką, už BK 281 straipsnyje numatytas veikas laisvės atėmimo bausmė paprastai paskiriama atlikti atvirose kolonijose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. M. S. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, kas atitinka BVK 90 straipsnio nuostatas. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, bendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat skirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje. Įvertintinos ir kitos svarbios aplinkybės – nuteistasis pirmą kartą bausmę atliks įkalinimo įstaigoje, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis yra agresyvus, palaikantis kriminalinę subkultūrą. Be to, M. S. yra jauno, darbingo amžiaus, pripažįstantis turintis priklausomybę alkoholiui ir norintis gydytis, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės vieta – pataisos namai, kolegijos vertinimu, neatitinka nei nuteistojo padarytų veikų pavojingumo, nei paties nuteistojo asmenybės, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti švelnesnio režimo įkalinimo įstaigoje - atvirojoje kolonijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį:

M. S. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.