Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. lapkričio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2018 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų areštu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; konfiskuojant turto už 250 eurų; 3) 2018 m rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, remiantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 90 parų areštu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas; 4) 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo V. P. priklausančią transporto priemonę „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,07 promilės etilo alkoholio.

Be to, M. S., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose, vairavo transporto priemonę – automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamas M. S. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m., datos nepamena, galėjo būti vasario 19 d. buvo namuose, paskambino mašinos savininko V. P. draugė A. ir pakvietė ateiti į svečius, išgerti „bonkę“. V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Ryte nuėjo pas juos, visi išgėrė butelį degtinės. V. P. draugė paprašė pavežti ją pas draugę, jis sutiko ir išvažiavo. Kai išvažiavo V. P. pasiliko namuose. Automobilio raktai buvo pas A.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir teisingas nurodė aplinkybes. Važiavo išgėręs, kai išgeria, nori vairuoti. Yra alkoholikas ir alkoholis daro savo. Už tokią pat veiką buvo sulaikytas 4 kartus. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo niekada. Žinojo apie teismo 2018-08-30 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, bet jos nevykdė. Gailisi, eis gydytis nuo alkoholizmo.

Išvada dėl M. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad jį vairavo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti M. S. (1 tomas, b. l. 1-2, 12, 44).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų k., apžiūrėtas automobilis „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 15-24).

Alkotesteriu M. S. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas (1 tomas, b. l. 25-27), sprendimu jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (1 tomas, b. l. 28).

Specialisto išvada Nr. T-A 1860/2019(01) patvirtina, kad M. S. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 19 d. 12.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,07 promilės etilo alkoholio (1 tomas, b. l. 33).

Automobilis „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir perduotas saugoti UAB „Keleriškių metalistas“ (1 tomas, b. l. 34-36), o 2019 m. vasario 25 d. nutarimu grąžintas savininkui V. P. (1 tomas, b. l. 37, 40-43).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 19 d., dirbdamas kartu su vyr. patrule A. V., apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų k., sustabdė automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S.. Priėjus prie automobilio, vairuotojas iš karto padavė automobilio raktelius, paklausus ar turi vairuotojo pažymėjimą, atsakė, kad ne. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis patvirtino, kad gėrė alkoholio. M. S. alkotesteriu nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, vairuotojas pristatytas į Kėdainių priėmimo skyrių, iš jo paimtas kraujo mėginys. M. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (1 tomas, b. l. 47-50).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 8.30 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas M. S.. Jie bekalbėdami išgėrė 0,5 litro degtinės ir 3 litro sidro. Vėliau jis užmigo, o apie 14 val. prabudo nuo telefono skambučio. Kažkas telefonu jam pranešė, kad policija nutempė jam priklausantį automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kieme automobilio nebuvo, tad jis suprato, kad jo automobiliu be jo leidimo išvažiavo neblaivus M. S. (1 tomas, b. l. 53-55).

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio skyriaus duomenimis, M. S. į Lietuvos probacijos duomenų registrą įrašytas 2018 m. rugsėjo 21 d., pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. 2018 m. gruodžio 31 d. gautas pranešimas, kad M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. 2019 m. sausio 11 d. gautas pranešimas, kad M. S. įtariamas svetimo turto pagrobimu įsibraunat į patalpą (1 tomas, b. l. 58).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodyta, kad M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams pradžia 2018-09-21, pabaiga 2021-09-21 (1 tomas, b. l. 60).

Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad M. S. buvo pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bausmė subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas (1 tomas, b. l. 61-64).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bei vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia 3,07 promilės etilo alkoholio koncentracija), 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose, vairavo V. P. priklausančią transporto priemonę „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad kaltinamasis taip pat vengė atlikti 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, kadangi 2019 m. vasario 19 d. apie 11.55 val., Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose, vairavo transporto priemonę – automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kai ši teisė jau buvo atimta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas itin įžūliu, sistemišku ir piktybišku, kadangi jau 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams priimant baudžiamąjį įsakymą, kuriuo M. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis specialiosios teisės – tesės vairuoti transporto priemones jau nebeturėjo. Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tais pačiais veiksmais, pakartotinai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės bei neblaiviems asmenims ir vengdamas atlikti paskutiniuoju įsitesėjusiu sprendimu – 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padarė dvi nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltu prisipažino pilnai.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir įvykio liudytojo M. R. parodymais apie tai, jog jis sustabdė automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis patvirtino, kad gėrė alkoholio. M. S. alkotesteriu nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas akivaizdžiai neblaivus patvirtina ne tik specialisto išvadoje Nr. T-A 1860/2019 (01) konstatuotas kraujyje rastas 3,07 promilių etilo alkoholio kiekis, bet ir liudytojų parodymai apie tai, jog nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jo kalba buvo nerišli, kas patvirtina ir minėta specialisto išvada nustatytą sunkų girtumo laipsnį, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis prisipažino, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones niekada neturėjo, tokia teisė buvo ir teismo iš jo atimta ir tą jis žinojo, tačiau jis piktybiškai nepaisydamas teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, sąmoningai vairavo automobilį „Daewoo Matiz“. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. S. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta byloje surinktais įrodymais, dėl mažiausios 3,07 promilių alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje (1 tomas, b. l. 33) bei liudytojų parodymais, tai, jog kaltinamasis automobiliu važiavo Kėdainių r., Šėtos sen., Sangailų kaimo ribose, kitais rašytiniais įrodymais. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

M. S. veiksmuose aukščiau šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų pagrindu neabejotinai nustačius piktybiško ir sistemingo vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę faktą, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip idealioji sutaptis pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto bausmės. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Kaltinamasis teisiamas penktą kartą (ketvirtą kartą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), ankstesnės bausmės nėra atlikęs, teistumas neišnykęs. Akivaizdu, kad ankstesni teistumai už automobilio vairavimą neblaiviam bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio vairavimo neblaiviam ir įtakos jo elgesiui neturėjo. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2013-01-24 iki 2016-05-24 buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė – konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (1 tomas, b. l. 110-145).

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kaltinamasis nepasimokė iš jau ne kartą padarytų nusikaltimų neblaiviam vairuojant automobilį, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, arešto bausmės bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvūs, nepasiekė bausmės tikslų, todėl konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskyrus kaltinamajam tik griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), o pagal BK 243 straipsnį – areštą (BK 49 straipsnis). Be to, M. S. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui pagal 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, prieš tai buvo nuteistas ir 2018 m rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), todėl teismas M. S. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšys (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas) eilę kartų teistam (tame tarpe už analogiškas veikas) ir administracine tvarka baustam asmeniui, asmeniui, kurio analogiškos veikos kartojasi, yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. S., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. S. skirtinų bausmių dydžiai nustatomi didesni nei sankcijos vidurkis. M. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to. M. S. yra pavojingas visuomenei, kadangi kaip nurodė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o kaip pavartoja alkoholio nori vairuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019-02-12 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metų laikui, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taisykles, jas iš dalies sudedant, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019-02-19 11.55 val. iki 2019-02-20 11.28 val. (viena para). (1 tomas, b. l.75-78)

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Ankščiau aptarti duomenys patvirtina, kad net praeityje ir taikius kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę, jis ją vykdyti vengė ir ne kartą pakartotinai vairavo automobilį net ir neturėdamas šios teisės, paskutinį kartą, kaip nustatyta šioje byloje, ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 3,07 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų terminą – 3 metams.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis vertę.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir formaliai atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau automobilis priklauso ne kaltinamajam, o V. P., kuris nurodė, kad automobilio kaltinamajam vairuoti neleido, pastarasis jį pasiėmė kol jis miegojo, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), tai yra 537 Eur (nustatyta vertė be PVM, 1 tomas, b. l. 38), kurios dydžio kaltinamasis neginčijo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-02-19 11.55 val. iki 2019-02-20 11.28 val. (1 tomas, b. l. 75-80). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 107-109), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. vasario 25 d. nutarimu grąžintas savininkui V. P. (1 tomas, b. l. 37, 40-43), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

Laikinas nuosavybė apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-02-19 iki 2019-02-20 (vieną parą).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, apie tai pranešti valstybinei įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. S. į valstybės biudžetą automobilio „Daewoo Matiz“, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 537 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus).

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz., vairuoja neturint teisės vairuoti, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Daewoo Matiz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. vasario 25 d. nutarimu grąžintas savininkui V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.