Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nubaustas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

– pagal BK 243 straipsnį ir paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. N. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi E. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 17.10 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 12.35 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 66 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir E. N. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkeriems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 480 Eur be PVM konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bausmės, skirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. E. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad už šią veiką jam skirta bausmė yra per griežta, ir sprendžia, kad parinkta bausmės rūšis bei jos dydis atitinka visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei individualizuoti. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – E. N. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui nustatytas neblaivumas (2,82 promilės) beveik du kartus viršijo ribą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Be to, būdamas neblaivus jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, dienos metu, intensyvaus eismo gatvėje, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui. Šie duomenys leidžia spręsti apie didesnį nustatytos veikos pavojingumą bei atsainų nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kurią atsižvelgė skirdamas bausmę – E. N. teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių buvimą – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. N. padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai teistumas nėra išnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių visumą, o būtent, kad jis yra jauno amžiaus, išsiskyręs, tačiau turi draugę, kuri turi tris vaikus, padeda juos išlaikyti, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjo mokėti skolas. Teisminio nagrinėjimo metu G. N. nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), tad darbinių pajamų neturėjo, tačiau buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės yra palankios nuteistajam, leidžia spręsti, kad jis yra saistomas socialinių ryšių, ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas išspręsti savo problemas, sietinas tiek su priklausomybe nuo alkoholio, tiek su skolomis. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų, nepalankių nuteistajam.

10. E. N. iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, be kita ko tris kartus už analogiškų veikų, įvykdytų metų bėgyje, padarymą. Už nusikalstamas veikas E. N. buvo skirtos įvairios bausmės – laisvės apribojimas (vėliau pakeistas į areštą), areštas, laisvės atėmimas. Jam taikytas ir lygtinio paleidimo institutas. Be to, apeliantas buvo daug kartų baustas ir administracine tvarka, be kita ko ir už nusižengimus, sietinus su KET reikalavimų nevykdymu, tačiau skirtos baudos nėra sumokėtos. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad apeliantui skiriamos bausmės ir nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, joms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė, buvo neefektyvios. E. N. yra linkęs ir toliau nesilaikyti visuomenės taisyklių ir jas pažeidinėti, kas sąlygoja būtinybę, net ir įvertinus šios nutarties 9 punkte nurodytas palankias nuteistajam aplinkybes, griežtinti jam taikomas atsakomybės priemones. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą parinkta bausmė, jos rūšis bei dydis, atitinka tai įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, nėra per griežta, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo teismas nepažeidė.

11. Apeliantas skunde taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos galimybę atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sieja, be kita ko, su teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė E. N. BK 75 straipsnio nuostatų, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Įvertinus visumą šios nutarties 9-10 punkte nurodytų aplinkybių spręstina, kad nebėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. N. yra pavojingas visuomenei, tad siekiant jį ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų priešingų teisei veikų darymo, yra būtina kontroliuoti jo elgesį bei izoliuoti nuo visuomenės teismo nustatytam terminui.

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

12. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja. Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018). Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020).

13. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad E. N., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį. Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta nebuvo. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgęs į prokuroro teismo posėdyje išsakytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje iš tiesų yra nustatyti keli atvejai, kuomet E. N. vairavo transporto priemonę pažeisdamas teismo nustatytą draudimą naudotis specialia teise. Tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad E. N. yra kaltinamas vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, tad iki šios datos buvę nustatyti vairavimo pažeidžiant draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones atvejai, nors ir neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau negali būti vertinami kaip padaryti sistemingai vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri tuo metu net nebuvo paskirta. Todėl pagrindo pripažinti, jog E. N. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

14. Sprendžiant, ar minėta nustatyta E. N. veika atitinka piktybiškumo požymį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas vairavo esant nustatytam 2,82 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, ja kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią E. N. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, kad už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, dėl šios veikos E. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11). Administracinės atsakomybės taikymui teisinių kliūčių nėra. Su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

15. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 243 straipsnyje uždraustos veikos sudėtį, tad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, naikinama, E. N. pagal šį kaltinimą išteisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė, panaikinti ir E. N. pagal šį kaltinimą išteisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.