Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-843/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-05-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
1A-285-843/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50915-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
Nuteistasis
E. N.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-843/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50915-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilainuteistojo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nubaustas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

– pagal BK 243 straipsnį ir paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. N. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi E. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 17.10 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 12.35 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 66 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir E. N. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkeriems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 480 Eur be PVM konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. N. 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, kaltinamasis E. N. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2C, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo panaikinti 2020 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę sumažinti bei pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti. Dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo jį išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Apelianto teigimu, teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Jo pateiktas faktines aplinkybes, jog jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, nepagrįstai laikė gynybine pozicija. Pareiškėjo teigimu, po nusikalstamos veikos padarymo supratęs, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, jis savo noru kreipėsi į probacijos tarnybą ir pradėjo lankyti programą “Alkoholio vartojimo elgesio keitimo programa“. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas yra nedirbantis. Teismo posėdyje jis minėjo teismui, kad iki rudens dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo algą ir pradėjo antstoliams mokėti baudas. Apeliantas pabrėžia, kad šis darbas yra sezoninis, nes susijęs su kraštovaizdžio kūrimu, ekobaseinais, todėl žiemą įmonė nedirba, tačiau pavasarį apeliantas turėtų vėl pradėti dirbti šioje įmonėje. Darbe jis charakterizuojamas teigiamai.

3.2. Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi draugę, kuriai padeda išlaikyti tris mažamečius vaikus, be to yra jauno amžiaus, suprato ir kritiškai įvertino savo elgesį, mano, kad gali pasitaisyti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Anot apelianto, skyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis praras darbą, bus nutraukti ryšiai su drauge, jis negalės atsiskaityti su antstoliais. Jo vertinimu visas šias aplinkybes teismas galėtų pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokia aplinkybe galėtų būti pripažinta ir tai, kad dėl jo veikų jokia reali žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas.

3.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 243 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vengimas atlikti 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtu nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo vienkartinio pobūdžio. Pasak apelianto, remiantis teismų praktika vengimas šios normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai ar smulkūs, neesminiai pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Be to, teismų praktikoje vengimu pripažįstami tik tie atvejai, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. 1A-136-332/2017; 1A-29-316/2018).

3.4. Apelianto teigimu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad bausme siekiama ne tik nubausti, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina mažesnė bausmė, jos vykdymą atidedant.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Dėl bausmės, skirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. E. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad už šią veiką jam skirta bausmė yra per griežta, ir sprendžia, kad parinkta bausmės rūšis bei jos dydis atitinka visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei individualizuoti. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – E. N. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui nustatytas neblaivumas (2,82 promilės) beveik du kartus viršijo ribą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Be to, būdamas neblaivus jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, dienos metu, intensyvaus eismo gatvėje, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui. Šie duomenys leidžia spręsti apie didesnį nustatytos veikos pavojingumą bei atsainų nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kurią atsižvelgė skirdamas bausmę – E. N. teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių buvimą – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. N. padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai teistumas nėra išnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių visumą, o būtent, kad jis yra jauno amžiaus, išsiskyręs, tačiau turi draugę, kuri turi tris vaikus, padeda juos išlaikyti, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjo mokėti skolas. Teisminio nagrinėjimo metu G. N. nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), tad darbinių pajamų neturėjo, tačiau buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės yra palankios nuteistajam, leidžia spręsti, kad jis yra saistomas socialinių ryšių, ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas išspręsti savo problemas, sietinas tiek su priklausomybe nuo alkoholio, tiek su skolomis. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų, nepalankių nuteistajam.

10. E. N. iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, be kita ko tris kartus už analogiškų veikų, įvykdytų metų bėgyje, padarymą. Už nusikalstamas veikas E. N. buvo skirtos įvairios bausmės – laisvės apribojimas (vėliau pakeistas į areštą), areštas, laisvės atėmimas. Jam taikytas ir lygtinio paleidimo institutas. Be to, apeliantas buvo daug kartų baustas ir administracine tvarka, be kita ko ir už nusižengimus, sietinus su KET reikalavimų nevykdymu, tačiau skirtos baudos nėra sumokėtos. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad apeliantui skiriamos bausmės ir nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, joms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė, buvo neefektyvios. E. N. yra linkęs ir toliau nesilaikyti visuomenės taisyklių ir jas pažeidinėti, kas sąlygoja būtinybę, net ir įvertinus šios nutarties 9 punkte nurodytas palankias nuteistajam aplinkybes, griežtinti jam taikomas atsakomybės priemones. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą parinkta bausmė, jos rūšis bei dydis, atitinka tai įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, nėra per griežta, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo teismas nepažeidė.

11. Apeliantas skunde taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos galimybę atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sieja, be kita ko, su teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė E. N. BK 75 straipsnio nuostatų, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Įvertinus visumą šios nutarties 9-10 punkte nurodytų aplinkybių spręstina, kad nebėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. N. yra pavojingas visuomenei, tad siekiant jį ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų priešingų teisei veikų darymo, yra būtina kontroliuoti jo elgesį bei izoliuoti nuo visuomenės teismo nustatytam terminui.

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

12. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja. Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018). Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020).

13. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad E. N., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį. Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta nebuvo. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgęs į prokuroro teismo posėdyje išsakytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje iš tiesų yra nustatyti keli atvejai, kuomet E. N. vairavo transporto priemonę pažeisdamas teismo nustatytą draudimą naudotis specialia teise. Tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad E. N. yra kaltinamas vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, tad iki šios datos buvę nustatyti vairavimo pažeidžiant draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones atvejai, nors ir neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau negali būti vertinami kaip padaryti sistemingai vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri tuo metu net nebuvo paskirta. Todėl pagrindo pripažinti, jog E. N. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

14. Sprendžiant, ar minėta nustatyta E. N. veika atitinka piktybiškumo požymį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas vairavo esant nustatytam 2,82 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, ja kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią E. N. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, kad už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, dėl šios veikos E. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11). Administracinės atsakomybės taikymui teisinių kliūčių nėra. Su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

15. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 243 straipsnyje uždraustos veikos sudėtį, tad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, naikinama, E. N. pagal šį kaltinimą išteisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė, panaikinti ir E. N. pagal šį kaltinimą išteisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

TeisėjaiAušra BielskėAudrius CininasDarius Pranka