Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teistas: 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, paskiriant galutinę bausmę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą, su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. N. 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, kaltinamasis E. N. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2C, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog išgėrė ir važiavo. Dabar lanko alkoholikų kursus, nes suprato, kad turi problemų. Nurodė, kad vairuotas automobilis priklauso jam, jo vertė – 550 eurų. Važiavo kartu su draugu į namus, gėrė alų. Bevažiuojant nestipriai atsitrenkė į ,,Volvo‘‘. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Papildomai nurodė, kad buvo teistas už vairavimą neblaiviam šių metų rugsėjo mėnesį. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Pažymėjo, kad apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, gailisi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. N. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Sutinka duoti parodymus, parodymus duos lietuvių kalba. Galvos traumų neturėjo, psichinėm ligom nesirgo ir neserga, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas. Automobilis „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau registruotas kito asmens vardu, nes negali turto registruoti savo vardu, kadangi antstoliai jį atims, dėl jo įsiskolinimų. Jis automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2019 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena. Kad tai jo automobilis jis gali įrodyti pateikdamas pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ją ras. 2019 m. lapkričio 30 d., nuo 12.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Kiek išgėrė degtinės pasakyti negali, neskaičiavo, bet nemažai. Po ko, nusprendė nuvažiuoti pas draugą, kuris gyvena už prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Būdamas neblaivus, apie 16.40 val., jis sėdo už automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį nuo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje išvažiavo PC ,,(duomenys neskelbtini)“ link. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, vairuojamo savo automobilio VW Vento kairės pusės žibintu kliudė kito automobilio ,,Volvo V70“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, bamperį, kuris stovėjo priparkuotas. Po ko, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu du kartus patikrino jo girtumą, bei nustatė pirmu pūtimu 2,99 promilių girtumą, o antru pūtimu nustatė 2,82 promilių girtumą. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Kodėl vairavo automobilį būdamas neblaivus jis paaiškinti negali, dėl įvykdyto labai gailisi. Už vairavimą esant neblaiviam jis 2019 m. yra teistas tris kartus. Paskutinį kartą už vairavimą esant neblaiviam jis buvo nuteistas 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti transporto priemones 5 metams. Jis žinojo, kad jam teismo nuosprendžiu paskirta poveikio priemonė atėmimas vairuoti transporto priemones penkiems metams. Bet jis nežino, kodėl 2019 m. lapkričio 30 d., būdamas neblaivus, apie 16.40 val., sėdo už savo automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" iki (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu 2C, padarė eismo įvykį. Dėl eismo įvykio jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir kad vairavo automobilį VW Vento būdamas neblaivus, nes jam nustatytas 2,82 promilių girtumas, ir kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinojo kad 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metams, bet jis vėl būdamas girtas sėdo už automobilio vairo. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.55 val., vairuodamas automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vairuojamu automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve sustojo priešais parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, nes buvo automobilių spūstis. Jam spūstyje sustabdžius vairuojamą automobilį, po akimirkos pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė prie jo automobilio galinės dalies stovintį kitą automobilį, suprato jog šis automobilis ir atsitrenkė į jo sustabdyto automobilio galinę dalį. Į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matė, jog automobilyje VW Vento sėdėjo vairuotojas ir keleivis priekinėje keleivio vietoje. Išlipęs iš automobilio VW Vento vairuotojas susvirduliavo, jis pradėjo jo atsiprašinėti. Bendraujant su automobilio VW Vento vairuotoju nuo jo buvo jaučiamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, iš bendros jo išvaizdos akivaizdžiai matėsi, jog jis yra girtas. Vairuotojas sakė, kad jis neturi nei draudimo, nei teisės vairuoti transporto priemonės. Jis iš karto paskambinęs pranešė apie įvykį. Laukiant kol atvyks policijos pareigūnai, automobilio VW Vento vairuotojas visą laiką buvo netoli jo, jis bandė tartis dėl žalos atlyginimo ir kaip užstatą jam padavė savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. N. vardu, kurią jis nufotografavo. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis ir dėl žalos atlyginimo jis jau kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l.34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK PR 1-osios kuopos, 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16:35 val., dirbdamas kartu su vyriaus. patruliais J. P. ir V. S., nustatytame maršrute su tarnybiniu automobiliu V1711, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į dešinę suks automobilis VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėto automobilio jie nesutiko, tačiau apie 17:00 val., iš VPK OVS gavo pakartotiną iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis ir automobilio VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra galimai neblaivus. Nedelsiant atvykus į įvykio vietą, pastebėjo automobilius VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė savo priekine dalimi į automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį. Automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. M., paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis mano, kad šio automobilio vairuotojas yra neblaivus, kadangi kalbėdamas su juo pastebėjo, VW vairuotojas sunkiai laikėsi ant kojų, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas ir paaiškinti avarijos aplinkybių nesugebėjo. Taip pat pranešėjas nurodė VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Jų akivaizdoje automobilio VW vairuotojas alkoholio nevartojo. Paaiškėjo, kad automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. N., kuris paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš tris valandas ir patvirtino, kad autoįvykio metu būtent jis vairavo minėtą automobilį. Apie 17.10 val., alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0126, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,99 promilių girtumas. Pakartotino pūtimo metu, apie 17.29 val., jam buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas. Apie įvykį informavo VPK OVS ir į vietą buvo iškviestas V1865 ekipažas, kuris nustatyta tvarka įformino autoįvykį (b. l. 38).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 30 d., 17.10 val., E. N. nustatytas 2.99 promilių girtumo laipsnis (b. l. 42).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 30 d., 17.29 val., E. N. nustatytas 2.82 promilių girtumo laipsnis (b. l. 43).

Kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai: E. N. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 41), Tarnybinis pranešimas (b. l. 8), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 12, 13), Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l.18), duomenys dėl autotransporto priemonės vidutinės kainos Lietuvoje (480 eurų be PVM)(b. l.16).

Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Teismo vertinimu, E. N. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis E. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to nurodė, kad jam buvo žinoma apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be nurodytų aplinkybių, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais: liudytojų M. M. ir P. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34,38), alkotesterių kvitų rodmenys (b. l. 42, 43), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 41), Tarnybinis pranešimas (b. l. 8), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 12, 13), Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija (b. l.18), duomenys dėl autotransporto priemonės vidutinės kainos Lietuvoje (b. l.16) ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Taigi, visi šie duomenys sutampa, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (b. l. 64 ) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. N. atsakomybę sunkina veikos padarymas, būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Bausmės skyrimo klausimai E. N.

Teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai teistumas nėra išnykęs, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, išsiskyręs, vaikų neturintis, nedirbantis (b. l. 91), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu – dirbantis nelegaliai pagalbiniu darbuotoju, turi draugę, kuri turi tris vaikus, padeda jai juos išlaikyti, pradėjo mokėti antstoliams, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kreipėsi į ,,Caritas‘‘. Iki nagrinėjamo įvykio teistas aštuonis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pastaruosius tris kartus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kas rodo sistemiškumą, bei tai, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis, laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų (b. l. 71-80), baustas daugybę kartų administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtos administracines nuobaudos – baudos, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 81-90), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant švelnesnės bausmės, kadangi nurodytos E. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kartu iš paminėtų faktų galima spręsti, kad kaltinamasis nėra saistomas artimais socialiniais ryšiais, neturi legalaus pajamų šaltinio. Šios aplinkybės didina E. N. pavojingumą visuomenei. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. N. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus arešto bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad E. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas ketvirtą kartą per itin trumpą laikotarpį (nepilnus metus), be kita ko, buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. N. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. N. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, E. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam E. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 25 d. baudžiamaisiais įsakymais įskaitytus laikotarpius. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, E. N. paskirtas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra atlikta, taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 5 mėnesius laisvės atėmimo bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 17.10 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d., 12.35 val. (viena diena) (b. l. 57). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, nors iš baudžiamojoje byloje esančios informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad šios teisės kaltinamasis neturi ir niekada neturėjo, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, nors E. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. N. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, praeityje už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teistas, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, kai nustatytas 1.65 promilių girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku – valdytoju registruotas J. P., 2019 m. rugpjūčio 30d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas E. S. (b. l. 15), tačiau baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.30 val. E. S. pardavė automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. už 60 Eur (b. l. 18). Tą aplinkybę, kad automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. N., teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad automobilis registruotas kito asmens vardu, kadangi jis negali turėti savo vardu turto dėl antstolių vykdomų išieškojimų. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, o ne kaltinamajam, baudžiamojoje byloje nėra.

Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. spalio 26 d.) aptariamas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) iš E. N. konfiskuotas, valstybės naudai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d., Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą, minėto automobilio konfiskacijai. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio VW Vento (1996 m., dyzelinas, 47 kW) kaina Lietuvoje 480 eurų (be PVM) (b. l. 16).

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad E. N. aptariamas nusikalstamas veikas (2019 m. lapkričio 30 d.) padarė panaudodamas automobilį, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš jo buvo konfiskuotinas, be to pats kaltinamasis E. N. nurodė, kad vairavo minėtą automobilį, būdamas neblaivus bei žymiai viršijo vidutinę apgirtimo aplinkybę, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina, valstybės naudai, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 480 Eur., be PVM.

Laikinas E. N. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro A. S. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu (b. l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Dėl kardomųjų priemonių

E. N. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 67-68) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69, 70), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 17.10 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d., 12.35 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 66 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir E. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 480 eurų be PVM, valstybės naudai.

Laikiną E. N. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

E. N. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.