Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-211/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
1A-385-211/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06686-01017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
G. U.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-211/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06686-01
017-9(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai,nuteistajam G. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 60 MGL (2259.6 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent už tai, kad jis:

2017 m. vasario 11 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio).

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: G. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t.y. automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Skunde nurodoma, kad G. U. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Akivaizdu, kad be transporto priemonės pastarasis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų ir šiame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl teismas skundžiamu nuosprendžiu nepaskirdamas G. U. automobilio konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. BK 72 straipsnio nuostatas, kurios numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai ir jokių išimčių nenumatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokurorė skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo G. U. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė nesutinka tik su nuteistajam individualizuota bausme, t. y. sutinka su parinkta bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, tačiau teigia, kad G. U. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nekonfiskuotas jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o apsiribota tik uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės G. U. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, įvertinęs G. U. asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo G. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsižvelgus į G. U. asmenybę, vadovaujantis proporcingumo bei teisingumo principais ir už nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą jam paskyrus finansinio pobūdžio bausmę – baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, automobilio konfiskavimas netaikytinas, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka, kad G. U., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, ką apylinkės teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos parenkant jam bausmės rūšį bei jos dydį. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui šios aplinkybės nėra reikšmingos. Be to, ir Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Šiuo atveju G. U. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,95 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis pripažinamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju G. U. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad G. U. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 str. 2d. 7 p., 72 st. 2, 3, 6 d. , G. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Daiva KazlauskienėStasys LemežisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė