Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo Š. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kurią skirta atlikti poilsio dienomis areštinėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Š. L. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: penkerius metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir konfiskuotas mopedas HONDA (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Š. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu nuo 22.10 – 22.25 val., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę – mopedą HONDA (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, ties (duomenys neskelbtini) sankryža nesuvaldė vairuojamo mopedo, nuvažiavo nuo kelio ir, būdamas sulaikytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Nuteistasis Š. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę – baudą bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones arba nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą - vienerius metus.

2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. L. bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, formuojamą teismų praktiką, pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo, proporcingumo principus, tinkamai neišnagrinėjo baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei aplinkybių, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtas bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę. Anot apelianto, teismas, skirdamas bausmę, turėjo ne tik formaliai įvertinti baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, bet detaliai jas išanalizavus, įvertinti pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat išsamiau atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, socialinę aplinką bei ryšį su ja.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, kaltės formą ir rūšį. Nurodoma, jog nors nuteistojo nusikalstami veiksmai pagal faktinių aplinkybių visumą buvo kvalifikuoti kaip padaryti tyčia, tačiau jis kaltę pripažino bei gailėjosi. Racionaliai vertinant situaciją, suprantama, kad asmens neneigimas vartojus alkoholinius gėrimus bei iš to sekantis transporto priemonės vairavimas, suponuoja nusikalstamų veiksmų tyčią, tačiau kategoriškai teigti, jog asmuo turėjo kryptingą piktybišką tikslą pažeisti transporto eismo saugumą ar netgi sukelti neigiamus padarinius, negalima.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo Š. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama Š. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta arešto bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis).

Dėl Š. L. paskirtos bausmės

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę Š. L. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas įvertino ir Š. L. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje nuteistasis buvo teistas. Be to, jis baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgta ir į tai, Š. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, psichikos ir priklausomybės ligų registruose neužregistruotas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad už anksčiau padarytą nusikaltimą nuteistajam buvo skirta baudos bausmė, kuri jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus antrą pagal griežtumą sankcijoje numatytą – arešto bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

8. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Š. L. nusikaltimas yra nepavojingas, jokių padarinių nesukėlė, todėl nėra pagrindo ir skirti griežtą bausmę, teisėjų kolegija nepritaria tokiems apelianto argumentams. Visų pirma, pastebėtina, kad Š. L. transporto priemonę vairavo ne tik esant nustatytiems neblaivumo požymiams, bei vengė tikrintis blaivumą, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, dėl ko šių buvo persekiojamas ir sulaikytas tik po to, kai nesuvaldęs mopedo apvirto. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jis pavojingai manevravo keliu, vežė keleivį be šalmo. Transporto priemonė buvo be valstybinių numerio ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis dvi skardines išgėrė dienos metu ir transporto priemonę vairavo jausdamasis visiškai blaivus, o nesutiko tikrintis blaivumo, nes buvo pasimetęs, tačiau tokie nuteistojo teiginiai teisėjų kolegijos neįtikino. Tiek iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, tiek iš policijos pareigūnų Š. B. ir A. V. paaiškinimų teisme matyti, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. 2019 m. balandžio 12 d. vaizdo įraše iš tarnybinės transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo vietos matyti, jog sulaikytas asmuo (Š. L.) pripažino, jog yra išgėręs, tačiau nežiūrint to, nors ir ne kartą buvo įspėtas, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jeigu atsisakys tikrintis neblaivumą, nesutiko to daryti. Tad nėra pagrindo manyti, kad jis buvo sutrikęs, kad jam nebuvo žinoma neblaivumo nustatymo tvarka ir kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Tai, kad nuteistasis savo veiksmais nesukėlė neigiamų pasekmių, neleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip mažiau pavojingos ir dėl to sušvelninti paskirtą bausmę. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, už vengimą tikrintis neblaivumą, o ne už sukeltas pasekmes. Tokiais atvejais pasekmių akcentavimas ir jų nebuvimo įvertinimas švelninant atsakomybę iškreiptų BK nustatytą atsakomybės už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumo srityje sistemą, nes taikant BK 281¹ straipsnio 1 dalį niekada nekyla pasekmių kitų žmonių sveikatai ar jų turtui. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas vengimą tikrintis neblaivumą, kai asmeniniu nustatyti neblaivumo požymiai, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika yra pavojinga. Jeigu vairuodamas neblaivus Š. L. sukeltų pasekmes kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, jo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius ar kitas BK 281 straipsnio dalis, numatančias griežtesnę atsakomybę.

9. Kalbant apie nuteistojo asmenybę, jos nėra pagrindo, kaip kad tvirtinama apeliaciniame skunde, vertinti išimtinai teigiamai. Nors Š. L. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi savo sveikatos problemų turinčia mama, visgi reikia atsižvelgti ir į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios šiuo atveju leidžia manyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, Š. L. yra teistas už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pastebėtina, kad šią veiką jis įvykdė siekdamas išvengti atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. O būtent dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, jis buvo nubaustas administracine tvarka 2015 m. gruodžio 9 d. Nebūdamas atgavęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, jis 2019 m. balandžio 12 d. vairavo mopedą, kaip pats nurodė, vyko iki vieno pažįstamo, o po to, jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tos pačios dienos vakare vėl vairavo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. L. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2015 m. gruodžio 1 d. nuteistas už nesunkų kūno sužalojimą. Paminėtos aplinkybės jį charakterizuoja labiau neigiamai, apibūdina kaip asmenį, kuris ne visuomet linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, daryti išvadų iš jam skiriamų pakankamai švelnių bausmių. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai Š. L. gali būti pasiekti paskyrus tik su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Pastebėtina, kad šią bausmę nuteistajam nustatyta atlikti poilsio dienomis, t. y., jis pats su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gali susitarti dėl bausmės atlikimo laiko (nuteistojo poilsio dienomis, atostogų metu, švenčių dienomis ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, kad ši bausmė itin neigiamai paveiks nuteistojo darbinę veiklą ar socialinius ryšius. Kadangi nuteistajam paskirta trumpalaikio laisvės suvaržymo bausmė ir ją paskirta atlikti poilsio dienomis, nėra pagrindo manyti, kad dėl to Š. L. nebegalės pasirūpinti savo sveikatos sutrikimų turinčia mama, juolab, kad ir jos susirgimai nėra tokio pobūdžio, kad būtina reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra.

10. Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus kaltininkas ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių sunkumų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės -uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Š. L. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be kita ko paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y., 5 (penkeriems) metams, tačiau iš esmės nenurodė jokių tokio savo sprendimo argumentų. Skirdamas uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, teismas tik nurodė, kad Š. L. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, t. y., kad padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šią veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (kai ši teisė atimta) taip pat už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistajam turi būti skiriama minėta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau sprendžiant dėl jos trukmės turi būti vertinama aplinkybių visuma, atsižvelgiama į proporcingumo principą. Nors Š. L. ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo atimta, be to, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, pavojingai manevravo mieste, vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad anksčiau jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus pažeidimus, padarytus 2015 m. lapkričio 18 d. (neįregistruoto nustatyta tvarka, neapdrausto motorolerio vairavimas esant neblaiviam, neužsidėjus šalmo), nėra baustas, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo 2006 m. gruodžio 6 d. Tad nors atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes Š. L. nėra charakterizuojamas itin teigiamai, tačiau piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti. Tuo tarpu pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, Š. L. asmenybę, tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir Š. L. uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas trumpinamas iki trejų metų (įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis) (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Š. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendį.

Š. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.