Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1513-577/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-01
Bylos Nr.: e2A-1513-577/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09299-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: Ryanair DAC
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.26Vežimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1513-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09299-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl skolos priteisimo (Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aer liber“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 5 000 Eur kompensacijų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės vykdyti skrydžiai vėlavo daugiau kaip 3 valandas, todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles (toliau – ir Reglamentas): 1) 2018 m. rugsėjo 12 d. skrydžio FR7602 maršrutu Brėmenas–Vilnius, kurio atstumas – 1 000 km, skridęs keleivis įgijo teisę į 250 Eur kompensaciją; 2) 2019 m. birželio 22 d. skrydžio FR2871 maršrutu Vilnius–Milanas, kurio atstumas – 1 500 km, skridę keleiviai įgijo teisę į 1 250 Eur kompensaciją (5 keleiviai x 250 Eur); 3) 2019 m. liepos 4 d. skrydžio FR8659 maršrutu Vilnius–Malta, kurio atstumas 2 245 km, skridę keleiviai įgijo teisę į 2 000 Eur kompensaciją (5 keleiviai x 400 Eur); 4) 2019 m. spalio 13 d. skrydžio FR1501 maršrutu Vilnius–Oslas, kurio atstumas 1 000 km, skridę keleiviai įgijo teisę į 1 000 Eur kompensaciją (4 keleiviai x 250 Eur); 5) 2020 m. vasario 2 d. skrydžio FR7602 maršrutu Brėmenas–Vilnius, kurio atstumas 1 000 km, skridę keleiviai įgijo teisę į 500 Eur kompensaciją (2 keleiviai x 250 Eur). Ieškovės žiniomis, nurodyti skrydžiai vėlavo ne dėl ypatingų aplinkybių, kitiems jais skridusiems keleiviams kompensacijos buvo išmokėtos. Skundai dėl kompensacijų išmokėjimo buvo užregistruoti atsakovės internetinėje svetainėje, tačiau atsakovės nepateikė jokio atsakymo. Reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovę. Atsakovė su ieškove (naująja kreditore) iki šiol nėra atsiskaičiusi.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1. 2019 m. birželio 22 d. skrydis FR2871 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių vežėjas kontroliuoti negalėjo, t. y. dėl turėjusio vykdyti orlaivio priverstinio nukreipimo į alternatyvų oro uostą dėl perkūnijos virš Bergamo (BGY) oro uosto ir atitinkamai dėl to oro eismo kontrolės (ATC) vėlai išduotų leidimų skristi sekantiems orlaivio tos dienos skrydžiams. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo kompensacijos išmokėjimo.

2.2. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys su keleiviais yra negaliojančios, nes keleiviai, įsigiję bilietus į 2019 m. birželio 22 d. skrydį FR2871, perleido ieškovei realiai neegzistuojančius reikalavimus, kadangi ginčo skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.

2.3. Ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, nes Ryanair Bendrosios vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau ir – Sąlygos), kurios yra sudėtinė vežimo sutarčių dalis, 15.4 punktas draudžia reikalavimo teisės perleidimą tretiesiems asmenims.

2.4. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Dažniausiai keleiviai nesupranta, kad jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus išmokėta 25 proc. mažesnė kompensacija, nei priklauso pagal Reglamentą.

2.5. Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punkte numatyta, kad vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė. Toks reikalavimo teisės perleidimas pagal Airijos precedento teisę yra laikomas administraciniu pažeidimu ir nusikaltimu; taigi negali būti pagrindu reikšti šį ieškinį.

2. Dublike ieškovė nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, nesutikimą grįsdama šiais argumentais:

3.1. Atsakovės pateikti Airijos teismų sprendimai yra neaktualūs nagrinėjamai bylai. Atsakovės nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės.

3.2. Perimdama keleivių reikalavimo teises į atsakovę, ieškovė neperima keleivių teisių ir pareigų, kylančių iš tarp keleivių ir oro vežėjo (atsakovo) sudarytos vežimo sutarties. Keleivių teisė į kompensaciją kyla tiesiogiai iš Reglamento. Oro vežėjo prievolė išmokėti keleiviams kompensacijas atsiranda iš delikto.

3.3. Draudimo perleisti reikalavimo teisę pažeidimas yra laikomas sutarties pažeidimu, tačiau nereiškia reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-125-773/2020, Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punkto sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia. Ieškovės įsitikinimu, su keleiviais sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidžia keleivių, kaip vartotojų, teisių ir nėra nesąžiningos jų atžvilgiu.

3.4. Atsakovė neįrodė, kad 2019 m. birželio 22 d. skrydžio FR2871 įvykdymui laiku buvo imtasi visų įmanomų priemonių (pavyzdžiui, kad ginčo skrydžiui įvykdyti negalėjo būti panaudotas kitas orlaivis ir pan.). Ginčo skrydžio vėlavimas buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovas visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamente nustatytą kompensaciją. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, susijusių kitų skrydžių vykdymu.

3. Triplike atsakovė nurodė, jog net ir turėdama atsarginį orlaivį atsakovė objektyviai nebūtų galėjusi išvengti ginčo skrydžio vėlavimo. Paaiškino, jog 2019 m. liepos 4 d. skrydis FR8659 vėlavo mažiau nei 3 valandas; tai užfiksuota orlaivio Dienos judėjimo lape. Atsakovė buvo priversta atšaukti 2018 m. rugsėjo 12 d. skrydį FR7602 dėl ypatingų aplinkybių – dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. lakūnus atstovaujančios profesinės sąjungos VC Vokietijoje organizuoto streiko. Atsakovė pažymėjo, jog ji nesirėmė Reikalavimų perleidimo sutarčių negaliojimu kaip aplinkybe, dėl kurios atsakovei nekyla pereiga mokėti ieškovei kompensacijų. Teigia, kad keleiviai pažeidė su atsakove sudarytą vežimo sutartį, todėl ieškovė neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančias kompensacijas, nes ji negalėjo įgyti šios teisės.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 1 250 Eur kompensacijos priteisimo už 2019 m. birželio 22 d. skrydį Nr. FR2871 ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi išskyrė į atskirą civilinę bylą ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei dėl 250 Eur kompensacijos sumokėjimo už atšauktą 2018 m. rugsėjo 12 d. skrydį FR7602 ir šią civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje C-287/20.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „A. L.“ iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC 3 500 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 468,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas padarė išvadą, jog keleivių teisė į kompensacijas pagal Reglamentą nėra neatsiejamai susijusi su keleivių (kaip kreditorių) asmeniu ir kompensacijos mokėjimas ieškovei, o ne keleiviui, nepažeidžia atsakovės teisių ar interesų, o tuo tarpu atsakovė atsisakydama mokėti kompensacijas pažeidžia keleivių teisę savalaikiai gauti kompensaciją už patirtus nepatogumus. Teismas atsakovės teiginius dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją, laikė bloginančiais vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkinančiais ir ribojančiais teisių įgyvendinimą, neužtikrinančiais aukšto keleivių apsaugos lygio ir minimalių keleivių teisių, todėl atmetė. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Ryanair DAC 2017-08-14 Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punktas, draudžiantis reikalavimo teisės perleidimą, iš esmės riboja keleivių teisės į kompensaciją įgyvendinimą, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įpareigojimus ir tokia sąlyga yra nesąžininga ir negaliojanti.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė perimdama keleivių reikalavimo teises į atsakovę, neperėmė keleivių teisių ir pareigų, kylančių iš tarp keleivių ir oro vežėjo (atsakovės) sudarytos vežimo sutarties, įskaitant ir Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas. Pažymėjo, kad keleivių teisė į kompensaciją kyla tiesiogiai iš Reglamento. Šalys (keleiviai ir oro vežėjas) dėl šių sąlygų nesitaria individualiai.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos dėl vartotojų teisių. Keleiviai savo reikalavimo teises perleidžia laisva valia, pasirašydami sutartį, su kurios turiniu turi galimybę susipažinti prieš ją pasirašydami.

9. Teismas nurodė, kad iš Dienos judėjimo lapo (kuriame užfiksuota, kad skrydis Nr. FR8659 vėlavo 2:57 val.) negalima spręsti, jog skrydžio vėlavimo laikas užfiksuotas Europos Komisijos paskelbtose Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, aiškinamosiose gairėse (2016/C 214/04) (toliau ir - Aiškinamosios gairės) nurodytu metodu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ir tai, jog kitiems tuo pačiu skrydžiu skridusiems keleiviams nurodytą vėlavimą (2:57 val.) atsakovė laikė kaip patenkantį į Reglamento taikymo sritį ir pagrindu išmokėti kompensaciją už ginčo skrydžio vėlavimą. Atsakovei neįrodžius, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 2 000 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovės argumentus, jog kitiems keleiviams, skridusiems tuo pačiu skrydžiu, kompensacijos sumokėtos įvertinus individualias aplinkybes ar tai įvyko dėl techninio veiksmo/klaidos, teismas atmetė, kadangi jiems pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, jog atsakovė patvirtino, kad kompensacija keleivei už tą patį ginčo skrydį sumokama ir ginčas išsprendžiamas remiantis ES Reglamento 261/2004 7 straipsnį, t. y. remiantis standartine situacija, esant skrydžio vėlavimui. Pažymėjo, jog atsakovė nedetalizavo, kokios individualios aplinkybės galėjo susidaryti, kad tuo pačiu skrydžiu vykusiems vieniems keleiviams kompensacija už vėlavimą buvo išmokėta, o kitiems atsisakyta išmokėti.

10. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad skrydis Nr. FR1501 maršrutu Vilnius – Oslas bei skrydis Nr. FR7602 maršrutu Brėmenas-Vilnius patenka į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą. Atsakovei neįrodžius, kad šių skrydžių vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijų dėl minėtų skrydžių, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė atitinkamai 1 000 Eur bei 500 Eur dydžio kompensacijas.

11. Kadangi ieškovės reikalavimai į kompensaciją yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų, teismas ieškovei iš atsakovės yra priteisė ne 6 procentų, o 5 procentų procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovė Ryanair DAC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aer liber“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo ieškovei būtų paliktas nepakeistas, apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo paskirstyti šias išlaidas, ieškovei priteisiant 1 027,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų pakankamumo taisyklę, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovei priklauso kompensacija už ginčo skrydžio FR8659 vėlavimą. Būtent ieškovė, o ne atsakovė turėjo įrodyti, kad skrydis FR8659 galutinę paskirties vietą pasiekė 3 ar daugiau valandų vėliau, nei pirminis oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Pagal Europos Komisijos Aiškinamųjų gairių 3.3.3. punkto nuostatas ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę su prašymu pateikti Aiškinamosiose gairėse numatytu metodu užfiksuotą ginčo skrydžio atvykimo laiką ar prašyti teismo šiuos duomenis išsireikalauti, tačiau to nepadarė. Atsakovė pateikė ieškovės teiginius paneigiantį įrodymą - orlaivio Dienos judėjimo lapą, iš kurio yra matyti, kad orlaivis vykdydamas ginčo skrydį galutinę paskirties vietą pasiekė vėluodamas mažiau nei 3 valandas.

13.2. Įrodymus, jog kitiems to paties skrydžio keleiviams kompensacija buvo sumokėta, teismas vertino nepagrįstai, kadangi 2021 m. sausio 19 d. posėdžio metu teismas netenkino ieškovės atstovės prašymo dėl jų prijungimo. Be to, paminėti argumentai nepaneigia fakto, kad atsakovės skrydis vėlavo mažiau nei 3 valandas. Pažymi, kad kiekvienas prašymas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo vertinamas individualiai; kompensacijos vienam iš keleivių sumokėjimo faktas negali būti vertinamas kaip atsakovę įpareigojantis precedentas.

13.3. Reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis, todėl ir šiuo aspektu negalėjo būti pagrindas teismui priteisti ieškovei keleiviams priklausančias kompensacijas. Teismas nevertino teisinių pasekmių, kylančių iš vežimo Sutarties pažeidimo. Kadangi Sąlygose numatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių.

13.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Šiuo atveju keleiviai nesikreipė į vežėją pagal Sąlygų 15.2.2. punktą. Tiek keleiviai, tiek ieškovė žinojo apie galiojančią Sąlygų 15.2.3 nuostatą, jog Ryanair nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo „Ryanair“ ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje“, todėl darytina išvada, jog faktiškai keleiviai perleido ieškovei reikalavimą, kurio įgyvendinti negalima. Teismas ieškinį turėjo atmesti įvertinęs tai, kad ieškovės ir keleivių susitarimai dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

13.5. Reikalavimo teisės perleidimo draudimas neriboja ir nepanaikina keleivių teisės pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, todėl teismas nepagrįstai vertino Sąlygų 15.4 punktą esant nesąžiningą ir negaliojantį. Reikalavimo teisės perleidimo institutas negali būti laikomas teisių gynimo būdu. Ieškovė byloje veikia ne kaip keleivių atstovė, o kaip savarankiškas asmuo. Keleivio teisės teikti pretenzijas ar ieškinius pasitelkiant atstovus yra neribojamos, jeigu atstovavimas yra įforminamas vadovaujantis CK bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normomis. Nesant įstatyme įtvirtinto draudimo su vartotojais sudaromose sutartyse numatyti reikalavimo teisės perleidimą draudžiančias sąlygas, tokios sąlygos laikytinos galiojančiomis. Vadovaujantis Sąlygų 15.4. punktu, reikalavimo teisės perleidimas yra draudžiamas pagal tarp keleivių ir atsakovės sudarytą vežimo sutartį, todėl teismas turėjo vertinti, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti šį ieškinį.

13.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, nors dalis tokių išlaidų susijusios su reikalavimais, kurie buvo išskirti į atskirą bylą, o kita nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 1 250 Eur priteisimo už skrydį FR2871 ir ši bylos dalis nutraukta, t. y. ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir dėl tų reikalavimų, dėl kurių nebuvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Priteisęs 3 500 Eur sumą, teismas turėjo vertinti, kad yra patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų ir ieškovei iš atsakovės priteisti 1 027,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Aer liber“ atsiliepime prašo atsakovės Ryanair DAC Dublin office apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovė neįrodė, kad orlaivis į paskirties vietą atvyko, t. y. bent vienerios jo durys atsidarė, mažesniu nei 3 valandų vėlavimu, neįrodė jokių ypatingų aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos mokėti kompensaciją už vėlavusį skrydį Nr. FR8659. Atsakovė apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad orlaivio dienos judėjimo lape yra pažymėtas būtent orlaivio durų atidarymo, o ne tik orlaivio nusileidimo ant tūpimo tako, laikas. Atsakovės argumentai, kad ieškovei nepaprašius išreikalauti kitokių duomenų, byloje turėjo būti vadovaujamasi būtent šiuo atsakovės įrodymu, nepagrįsti bei prieštarauja ESTT praktikai. Tokios informacijos gavimas ir pateikimas yra žymiai lengvesnis atsakovei. Remiantis Europos Komisijos Aiškinamųjų gairių 3.3.3 punktu, tuo atveju, jei skrydį vykdantis oro vežėjas nori atvykimo laiką panaudoti kaip įrodymą, kad laikytasi Reglamento, atvykimo laiką jis turėtų registruoti pats, nepriklausomai nuo to, ar keleivis ar kitas subjektas tai paprašė padaryti individualiu (atskiru) prašymu.

14.2. Įvertinusi aplinkybę, kad kitiems šio skrydžio keleiviams kompensacijos buvo išmokėtos, ieškovė mano, jog labiau tikėtina, kad orlaivio bent vienerios durys atsidarė (keleiviai į galutinę paskirties vietą atvyko) vėluodami daugiau kaip 3 valandas. Pažymi, kad įrodymai dėl kompensacijų kitiems keleiviams išmokėjimo buvo prijungti prie bylos 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu. Nėra jokio pagrindo keleivius, skridusius tuo pačiu skrydžiu (orlaiviu), kompensacijos išmokėjimo prasme, vertinti skirtingai.

14.3. Draudimo perleisti reikalavimo teisę pažeidimas laikomas sutarties pažeidimu, tačiau nereiškia reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo.

Šalies argumentai

14.4. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovei turėjo būti priteista 70 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas ne visais atvejais suteikia teismui galimybę nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės - kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbios tokio atsisakymo priežastys. Ieškovė paaiškina, kad reikalavimo dėl 1 250 Eur kompensacijų priteisimo už skrydį FR2871 atsisakymas buvo pateiktas dėl to, kad kitoje civilinėje byloje 2020 m. spalio 29 d. sprendimu šio ginčo skrydžio sutrikdymo aplinkybės pripažintos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio prasme. Abejose bylose ieškovė savo poziciją grindė Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 31 d. išvada, kurioje konstatuota, jog atsakovės pateikti duomenys nebuvo pakankami, kad institucija galėtų įsitikinti, kokios oro sąlygos tuo metu buvo skrydžio maršrute ir/ar atvykimo oro uoste ir jo prieigose ir ar tikrai turėjo įtakos skrydžiui. Su ginčo skrydžio FR2871 vėlavimu susijusius įrodymus atsakovė pateikė tik ieškovei inicijavus šią civilinę bylą. Dėl atsakovės neveikimo ieškovei susidarė pagrįstas lūkestis, jog kompensacijos už šį skrydį bus priteistos. Teiginiai, kad išskyrus dalį (250 Eur) ieškovės reikalavimų į atskirą bylą, ji taip pat laikytina pralaimėjusia bylą ir šioje dalyje, yra nepagrįsti. Dalies reikalavimų išskyrimas negali įtakoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Ieškovės nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl kompensacijų už skrydžių vėlavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad „Ryanair“ skrydis Nr. FR8659 maršrutu Vilnius - Malta, kuriuo skrido D. G., V. S., D. Š., T. J. G., L. G., turėjęs įvykti 2019 m. liepos 4 d., vėlavo. Keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už šį skrydį 2019 m. spalio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „A. L.“. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 2 000 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Taip pat nustatyta, kad „Ryanair“ skrydis Nr. FR1501 maršrutu Vilnius–Oslas, kuriuo skrido A. Š., D. Š., M. Š., D. Š., turėjęs įvykti 2019 m. spalio 13 d. vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandas vėliau. Keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už neįvykusį kaip suplanuota skrydį 2020 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „A. L.“. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 1 000 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004. „Ryanair“ skrydis Nr. FR7602 maršrutu Brėmenas-Vilnius, kuriuo skrido E. M., M. T., turėjęs įvykti 2020 m. vasario 2 d. vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandas vėliau. Keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už šį skrydį 2020 m. kovo 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei UAB „A. L.“. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

17. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su kompensacijos už skrydžio FR8659 vėlavimą priteisimu (Dienos judėjimo lapo, kompensacijos kitiems tuo pačiu skrydžiu skridusiems keleiviams išmokėjimo vertinimu), teisinių pasekmių, kylančių iš vežimo Sutarties pažeidimo vertinimu, taip pat teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl Ryanair vežimo sąlygų

18. Apeliantė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir Sąlygas, todėl negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį imperatyviai draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, o keleiviai perleido ieškovei reikalavimą, kurio įgyvendinti negalima. Keleiviai nesikreipė tiesiogiai į vežėją pagal Sąlygų 15.2.2. punktą, kuris numato, kad keleiviai prašymus turi pateikti tiesiogiai Ryanair ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį, kol Ryanair tiesiogiai atsakys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai.

19. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).

20. Sąlygų (Ryanair DAC Bendrosios vežimo sąlygos ir nuostatos) 15.4 punktas numato, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu (tekste – „įstatymas“).

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartis pradiniai kreditoriai (keleiviai) perleido ieškovei savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, kurias jie įgijo pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Teismas atsakovės teiginius dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją laikė bloginančiais vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkinančiais ir ribojančiais teisių įgyvendinimą, neužtikrinančiais aukšto keleivių apsaugos lygio ir minimalių keleivių teisių, todėl juos atmetė.

22. Taigi, teismas akcentavo tai, kad keleivių reikalavimai yra kilę ne sutarties, o Reglamento pagrindu, o apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teisinės galimybės sutartimi (sąlygomis) riboti Reglamento suteikiamų teisių įgyvendinimo būdą. Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą.

23. Pažymėtina, kad keleivių su atsakove sudarytos vežimo sutartys yra vartojimo sutartys, nes vežimo oro transportu paslaugą įsigijo fiziniai asmenys savo reikmėms iš atsakovės kaip verslininkės, teikiančios minėtą paslaugą. Aplinkybė, kad iš minėtos sutarties kylanti reikalavimo teisė į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo perleista ieškovei, nepakeičia šios sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. Atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, apygardos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atsakovės teiginiai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir įpareigojimas keleiviui pirmiausia tiesiogiai kreiptis dėl kompensacijos į atsakovą pačiam, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente, apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės negaliojimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-956-912/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1106-661/2020, kt.). Dėl to apeliantės argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant Sąlygose įtvirtintą draudimą, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skrydžio FR8659 maršrutu Vilnius – Malta

24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. <...> taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (sprendimo, priimto byloje Sturgeon, 53–55, 60–61 punktai, sprendimo, priimto byloje Nelson, 28-40 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

25. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad skrydis FR8659 vėlavo daugiau nei tris valandas; patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog ieškovė remiasi pačių keleivių patvirtinimais, kad skrydis, į kurį jie buvo įsigiję bilietus, vėlavo daugiau kaip 3 valandas arba buvo atšauktas/atidėtas. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybę, kad keleiviams nepriklauso kompensacijos dėl to, kad vykdytas skrydis nevėlavo daugiau kaip 3 valandas, gali įrodyti pati atsakovė, kadangi ji šią informaciją geriausiai žino. Atsakovės teigimu, šis skrydis vėlavo mažiau nei 3 valandas, ir kad tai užfiksuota orlaivio Dienos judėjimo lape. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė, norėdama atvykimo laiką panaudoti kaip įrodymą, kad nebuvo pažeistas Reglamentas, duomenų nepateikė. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad ji tokių duomenų pateikti neprivalėjo, o teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei įrodymų pakankamumo taisyklę.

26. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

27. Atsakovė į nagrinėjamą bylą teikė įrodymus, kuriais grindė atsikirtimus, kad skrydis vėlavo mažiau nei 3 valandas (orlaivio Dienos judėjimo lapą), tačiau neneigdama skundžiamame sprendime pacituotų Europos komisijos nurodytų aiškinamųjų gairių nuostatų, ir apeliaciniame skunde neįrodinėjo, kad jame pažymėtas būtent orlaivio durų atidarymo, o ne tik orlaivio nusileidimo ant tūpimo tako, laikas.

28. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 2, 5 ir 7 straipsniai aiškintini taip, kad sąvoka „atvykimo laikas", vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi bent vienų lėktuvo durų atidarymo momentą su sąlyga, kad nuo šio momento keleiviams leidžiama palikti lėktuvą (ETT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Germanwings GmbH prieš Ronny Henning(C-452/13)).

29. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Europos komisijos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamųjų gairių (2016/C 214/04) 3.3.3 punkte nurodyta, jog komisija oro vežėjas nori atvykimo laiką panaudoti kaip įrodymą, kad laikytasi reglamento.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikta šių nuostatų vertinimas, kad būtent ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę su prašymu pateikti atitinkamu Aiškinamosiose gairėse numatytu metodu užfiksuotą ginčo skrydžio atvykimo laiką, ar prašyti teismo šiuos duomenis išsireikalauti, šiuo atveju, nelaikytinas teisingu. Visų pirma, ginčas nagrinėjamas teisme, o atsakovė įrodinėjo (teikė įrodymus), kad skrydis vėlavo mažiau nei 3 valandas, t. y. siekė atvykimo laiką panaudoti kaip įrodymą, kad laikytasi reglamento. Nors reikalavimai skrydžio vėlavimo laiko fiksavimo būdui atsakovei buvo (turėjo būti) žinomi, tačiau kaip minėta, atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodė, kad pateiktame orlaivio dienos judėjimo lape jis užfiksuotas būtent taip (t. y. užfiksuotas orlaivio durų atidarymo laikas, nuo kurio keleiviams buvo leista palikti lėktuvą). Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad nesutikdamas mokėti kompensacijos, būtent oro vežėjas turi ir kitų aplinkybių (sąlygų) įrodinėjimo pareigą.

31. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas, nustatydamas ginčo skrydžio vėlavimo laiką, vertino ne tik orlaivio dienos judėjimo lapo duomenis, tačiau ir tai, kad atsakovė kitiems tuo pačiu skrydžiu skridusiems keleiviams nurodytą vėlavimą (2:57 val.) laikė kaip patenkantį į Reglamento taikymo sritį ir pagrindu išmokėti kompensaciją. Apeliantės argumentai, kad šiuos ieškovės įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymai dėl kompensacijų kitiems keleiviams išmokėjimo (DOK-16431) buvo priimti 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kompensacijos vienam iš keleivių sumokėjimo faktas negali būti vertinamas kaip atsakovę įpareigojantis precedentas, nes kiekvienas prašymas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo yra vertinamas individualiai. Tačiau apeliantė nenurodė, kokios individualios aplinkybės galėjo lemti kompensacijos sumokėjimą kitiems tuo pačiu reisu vykusiems keleiviams, jeigu skrydis truko mažiau nei 3 valandas. Abstraktaus pobūdžio teiginiai, neatsižvelgiant į skundžiamo sprendimo argumentus (teismas nurodė, jog kompensacija kitai keleivei už tą patį ginčo skrydį sumokėta ir ginčas išsprendžiamas remiantis ES Reglamento 261/2004 7 straipsnį, t. y. remiantis standartine situacija, esant skrydžio vėlavimui) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

32. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).

33. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kuri sudarė pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad skrydis FR8659 maršrutu Vilnius – Malta vėlavo daugiau kaip 3 valandas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų, kad ieškovei priklauso kompensacija už ginčo skrydžio FR8659 vėlavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas, nors dalis tokių išlaidų buvo susijusios su reikalavimais, kurie buvo išskirti į atskirą bylą, taip pat kurių buvo atsisakyta ir šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 1 250 Eur kompensacijos priteisimo už skrydį 2019 m. birželio 22 d. Nr. FR2871 ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi išskyrė į atskirą civilinę bylą ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei dėl 250 Eur kompensacijos sumokėjimo už atšauktą 2018 m. rugsėjo 12 d. skrydį FR7602 ir šią civilinę bylą sustabdė.

37. Akivaizdu, jog tiek žyminis mokestis, tiek ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą buvo patirtos už visus reikalavimus (išskyrus išlaidas už teisinę pagalbą ir atstovavimą, pasirengimą 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžiui - 217,80 Eur). Išskirto reikalavimo pagrįstumas bus sprendžiamas kitoje byloje, todėl būtent joje, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimas bus patenkintas, ar atmestas, ar kitas aplinkybes, turėtų būti paskirstyta šiam reikalavimui tenkanti patirtų išlaidų dalis. Taigi, išskirtam reikalavimui dėl 250 Eur kompensacijos priteisimo proporcingą dalį pirmosios instancijos teismas paskirstė (t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės šioje byloje) nepagrįstai.

38. Taip pat pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės ieškovei priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas, nevertino fakto, kad ieškovė byloje atsisakė reikalavimo dėl 1 250 Eur kompensacijos priteisimo.

39. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.

40. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad reikalavimo dėl kompensacijų priteisimo už skrydį FR2871 atsisakymas buvo pateiktas dėl to, kad kitoje civilinėje byloje šio ginčo skrydžio sutrikdymo aplinkybės pripažintos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio prasme. Pažymi, kad ieškovė savo poziciją grindė Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 31 d. išvada Nr. 15B-7207, kurioje konstatuota, jog atsakovės pateikti duomenys nebuvo pakankami, kad institucija galėtų įsitikinti, kokios oro sąlygos tuo metu buvo skrydžio maršrute ir/ar atvykimo oro uoste ir jo prieigose ir ar tikrai turėjo įtakos skrydžiui. Jeigu atsakovė tinkamai įgyvendintų bendradarbiavimo pareigą bei visus aktualius įrodymus kompetentingai institucijai pateiktų laiku, o institucija prieitų išvadą dėl ypatingų aplinkybių buvimo, ieškovė nebūtų inicijavusi ginčo dėl šio skrydžio.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovė nurodė, jog su ginčo skrydžio FR2871 vėlavimu susijusius įrodymus atsakovė pateikė tik ieškovei inicijavus šią civilinę bylą, tačiau pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ieškovė pateikė tik teismui kitoje civilinėje byloje priėmus teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, jog atsisakymą nuo reikalavimo lėmė pateiktų dokumentų įvertinimas.

42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas 375,12 Eur suma ((1468,20 Eur – 217,80 Eur) x 30 proc.) (CPK 93-94 straipsnis).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

44. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. jas sumažinant iki 1 093,08 Eur ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Iš esmės netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš jos ieškovei priteistinos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei UAB „A. L.“ iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 1 093,08 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų 8 centų).

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) užsienio bendrovės Ryanair DAC (j. a. k. 104547) ieškovei UAB „A. L.“ (j. a. k. 304685405) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga Mardosevič Jūra Marija Strumskienė