Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-125-773/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-06
Bylos Nr.: e2A-125-773/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06715-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Šimonis
Atsakovas: Ryanair DAC
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“
Advokatai: Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė

Kategorijos

3.6.3.5Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose

Civilinė byla Nr. e2A-125-773/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06715-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.5.; 2.6.8.3.; 2.8.2.1.; 2.6.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ryanair DAC įgaliotos atstovės advokatės Linos Šikšniūtės-Vaitiekūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aer liber“ kreipėsi į teismą pateikdama standartinę A ieškinio formą pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, kurioje pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo Ryanair 800,00 Eur kompensaciją ir įstatymu numatytas palūkanas (1 t., e. b. l. 1-9). Nurodė, kad atsakovas Ryanair DAC, oro vežėjas, 2017 m. spalio 10 d. atšaukė skrydį Nr. FR9098 (Alikantė-Kaunas). Sutinkamai su Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai K. J. ir R. J. pateikė prašymą vežėjui išmokėti bendrai 800,00 Eur kompensaciją. Vežėjas atsisakė išmokėti argumentuodamas, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Lietuvos Civilinės aviacijos administracija atlikusi tyrimą nustatė, kad tą pačią dieną turėjęs įvykti to paties vežėjo skrydis Nr. FR9099 (Kaunas-Alikantė) buvo atšauktas ne dėl ypatingų priežasčių. Keleiviai, 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarydami sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Ryanair DAC atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 37-38). Nurodė, kad vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau ir – Reglamentas Nr. 261/2004) 1 straipsnio nuostatomis, jurisdikciją nagrinėti ginčą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 turi išvykimo arba atvykimo vietos valstybės teismai. Tokios pozicijos dėl jurisdikcijos nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad keleiviai turi teisę į 250 eurų kompensaciją visų mažesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių atveju. Nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį daroma Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu atveju (atšaukus skrydį), išskyrus jei skrydį vykdantis oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Taigi jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei buvo numatyta. Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y., aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. 2017 m. spalio 10 d. skrydis Nr. FR9099 iš Kauno į Alikantę buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – Prancūzijos skrydžių vadovų streiko. Dėl kurio streiko metu buvo taikyti skrydžių apribojimai Prancūzijos oro erdvėje. Civilinės aviacijos administracija, priėjusi prie išvados, kad apribojimai skrydžio atšaukimo dieną skrydžiams tranzitu per Prancūzijos oro erdvę nebuvo taikomi, suklydo, kadangi pranešime aiškiai nurodoma, kad streiko dienomis vežėjų buvo pareikalauta sumažinti skrydžių kiekį per Paryžiaus oro uostus, kas iš vežėjo pusės ir buvo padaryta siekiant vykdyti oficialios institucijos nurodymą, kuris tiesiogiai susijęs su vykusiu streiku. Pažymėjo, kad keleiviams, kurių reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui, buvo grąžinta jų sumokėta suma už skrydį, taip pat jiems buvo nurodyta, kad pateikus papildomų įrodymų dėl patirtų su skrydžio atšaukimu susijusių išlaidų, jos keleiviams būtų atlygintos. Todėl keleiviams ir jų teisių perėmėjui kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Ryanair DAC ieškovei UAB „Aer Liber“ 800,00 kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 66-70).

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad keleiviai K. J. ir R. J. įsigijo 2017 m. spalio 10 d. turėjusio įvykti tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098 (toliau – ginčo skrydis), bilietus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad minėtų keleivių skrydis buvo atšauktas atsakovo (vežėjo). Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA), išnagrinėjusi NOTAM pranešimą 2018 m. vasario 6 d. pateikė informaciją, kad apribojimai skrydžiams tranzitu per Prancūzijos oro erdvę 2017 m. spalio 10 d. nebuvo taikomi, bei padarė išvadą, jog skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. CAA nuomone, vežėja turi sumokėti iki 2018 m. vasario 27 d. atšaukto skrydžio keleiviams kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktą, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktą po 400,00 Eur kompensaciją. Keleiviai 2018 m. rugsėjo 21 d. perleido savo reikalavimo į kompensaciją teises ieškovei. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iš keleivių ieškovei priklauso teisė į kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl 2017 m. spalio 10 d. turėjusio vykti, tačiau atsakovo (vežėjo) atšaukto tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 1 dalį reglamentas taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtina apribota kompensacija, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10). Atsižvelgiant į šias teisės normas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje abu keleiviai turėjo skristi iš Alikantės (Ispanija) į Kauną (Lietuva), todėl bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, numatančios keleivių teisę į kompensaciją už atšauktus skrydžius.

6. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnis reguliuoja skrydžio atšaukimo atvejus. Atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent: i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką; iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Teismas konstatavo, kad atsakovas šios išimties, kuria remiantis keleiviams kompensacija nepriklauso, šioje byloje neginčijo.

7. Teismas pažymėjo, kad oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis). Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskiriamas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamente Nr. 261/2004 numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardintieji Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. sprendime sujungtose bylose Krusemann ir kt. (C-195/17), Neufeldt ir kt. (C-197/17) ir kt. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sąlygas – dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Tokios aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti, ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nurodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, kurio atsakovas negalėjo numatyti, tačiau NOTAM pranešimo „e“ punkte nurodyta, kad dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko gali pasitaikyti didelių sunkumų vykdyti skrydžius Prancūzijoje ATS ir COM paslaugoms ir prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių spalio 10 d. iki 30 proc. Lyon St Exupery oro uoste, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Bordo regione, Nantes oro uosto platformose (3 punktas). Šio pranešimo 4 punkte nurodyta, jog NOTAM pranešimas netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams (angl. territorial continuity flights), o pranešimo 5 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo situacijos gali būti pateikti nauji reikalavimai naujoms programoms neplanuotiems skrydžiams ir kai kurie skrydžiai gali būti uždrausti. Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenų apie tiesioginio skrydžio į Kauną atšaukimą ar uždraudimą, eismo apribojimą Ispanijos ar Lietuvos oro uostuose arba konkrečiai ginčo skrydžiui dėl Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, taip pat, kad skrydis iš Alikantės į Kauną patenka į Prancūzijos oro erdvę, nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas dėl ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių laikomas neįrodytu. Be to, vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovas nesitikėjo minėto Prancūzijos skrydžių vadovų streiko ir negalėjo jo kontroliuoti. Teismas darė išvadą, kad atsakovo nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį keleiviai gauna 400,00 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atšaukimo atveju. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo skrydis patenka į šias ribas. Atsakovui neįrodžius, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiama 800,00 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas patenkintas, o skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, esant ieškovės prašymui, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas Ryanair DAC prašo prijungti naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 4-17). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau – Sąlygos) 2.4. punkte numatyta, jog visiems ginčams kylantiems iš sutarties taikoma Airijos teismų jurisdikcija. Ši sąlygų nuostata laikytina susitarimu dėl išimtinės jurisdikcijos, kaip tai numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) 25 straipsnį ir kuri pagal šį Reglamentą nėra draudžiama. Atsakovas neneigia, jog keleiviai, su kuriais buvo sudaryta vežimo sutartis, turėjo teisę kreiptis tiek į lėktuvo išvykimo, tiek į atvykimo vietos teismus, tiek į Airijos teismą, tačiau ieškovė nėra vežimo sutarties šalis, jai atsakovas vežimo paslaugų neteikė, ji yra reikalavimo teisų perėmėja, todėl jai taikytina taikytinas bendrasis jurisdikcijos principas pagal Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį numatančią, kad ieškinys turi būti reiškiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje ir netaikytinos alternatyvaus teismingumo nuostatos dėl vežimo sutarčių tarp keleivių ir vežėjų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog keleivių susitarimas su atsakovu dėl jurisdikcijos galioja ir ieškovės atžvilgiu, ji pagal Sąlygas turėtų su ieškiniu kreiptis į Airijos teismą. Taigi, byla neteisminga Lietuvos teismams. Be to, ginčui taikoma Airijos teisė, nes Sąlygų 2.4. punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovo taisyklėms taikoma Airijos teisė.

1.2. Aplinkybę, kad atsakovas atšaukė skrydį dėl ypatingų priežasčių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, atsakovas įrodinėjo NOTAM pranešimu, Raynair skrydžių valdymo kontrolės specialisto paaiškinimu ir Eurocontrol pranešimais. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Konvencija), kurios narės yra 190 pasaulio valstybių, tame tarpe ir Europos Sąjungos valstybės, 15 priedas numato, jog Oro navigacijos informacijos paslaugų (AIS-Aeronautical Information Services) tikslas yra užtikrinti oro navigacijos duomenų ir informacijos srautą, kuris reikalingas tarptautiniam oro eismo valdymui (ATM- Air Traffic Management). Taigi, konvencijos nuostatų laikymasis yra privalomas šalims. Orlaivių kilimo bei tūpimo saugumui ir jų planavimui, orlaivio įguloms reikalinga tiksli informacija apie situaciją oro uostuose. Konvencijos 14 priedas numato kokia informacija turi būti pateikiama, kaip ji apibrėžiama ir pateikiama bei kam pateikiama. Informacijos pateikimas Oro navigacijos informacijos skelbimais (AIP – Aeronautical Information Publication bei NOTAM pranešimais yra apibrėžtas Konvencijos 15 priede). Konvencijos 15 priedas Oro navigacijos informacijos skelbimus (AIP – Aeronautical Information Publication) apibrėžia kaip esminę oro navigacijos informaciją, kuri pateikiama valstybės vardu. Konvencijos 15 priedas NOTAM apibrėžia kaip telekomunikacijų būdu išplatintą pranešimą, kuriame yra informacija apie oro navigacijos įrenginius, paslaugas, procedūras ar pavojus, jų būklę ar pasikeitimus, apie kuriuos turi būti laiku informuoti darbuotojai, susiję su skrydžio valdymu. Šis konvencijos priedas nustato detalias NOTAM parengimo bei platinimo procedūras. Taigi, skrydžių valdymo komandos bei įgulos privalo vykdyti NOTAM pranešimus.

1.3. NOTAM pranešimo 3 punkte nurodyta, jog orlaivių operatorių prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių nuo spalio 10 d. 4.00 iki 30 procentų pasauliniu mastu per Paryžiaus – Orly, Paryžiaus - CDG, Beuvais platformas ir 30 proc. per Lyon St Exupery, Nice, Marseille, Toulouse, Bordeaux ir Nantes platformas. Ryanair skrydžių valdymo kontrolės specialistas paaiškino savo laišku, jog skrydis iš Alikantės į Kauną kerta Marselio oro erdvės kontrolės sektorių, todėl šis skrydis buvo įtakotas Prancūzijos oro eismo kontrolės streiko. Šis įrodymas negalėjo būti pateiktas atsiliepimo teismui teikimo metu, kadangi buvo gautas vėliau, be to, teismas atsakovui nesuteikė papildomo termino įrodymams pateikti, nors atsakovas to ir prašė. NOTAM pranešimo 4 punkte nurodyta, jog pranešimas netaikomas teritoriniams skrydžiams. Ryanair Skrydžių valdymo kontrolės specialistas paaiškino savo laišku, jog skrydis Alikantė-Kaunas nėra teritorinis skrydis, o NOTAM pranešimo 4 punktas kalba apie skrydžius, kurie apima Prancūzijos teritorijas. Pirmosios instancijos teismo NOTAM pranešimo aiškinimas, kad NOTAM pranešimas netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams (angl. territorial continuity flights), yra neteisingas, kadangi tikslus „territorial continuity flights“ išsireiškimo vertimas reiškia „Teritorinio vientisumo (teritoriniai) skrydžiai“, tai patvirtina pridedamas NOTAM ištraukos vertimas. Teritorinio vientisumo skrydžiai neturi nieko bendro su tranzitiniais skrydžiais. Šį paaiškinimą patvirtina ir iliustruoja apeliaciniam teismui pateikiamas Europos parlamento atsakymas į klausimą dėl oro erdvės teritorinio tęstinumo, kuriame nurodoma, jog oro erdvės teritorinis tęstinumas yra teisinės priemonės, leidžiančios užtikrinti susisiekimą tarp valstybių narių periferinių ir pagrindinių oro uostų. Babylon NG internetinis žodynas „Territorial continuity“ apibrėžia taip „territory of a country that can be reached without leaving the borders of the country“, t.y. valstybės teritorija, kuri gali būti pasiekiama, nekertant jos sienų. Taigi, ginčo skrydis nebuvo nei tranzitinis, nei teritorinis, todėl jam taikomi NOTAM 3 punkto nurodymai. Tai, jog skrydžiams per Prancūzijos teritorijos erdvę buvo taikomas NOTAM pranešimas patvirtina ir pridedamas Ryanair atšauktų skrydžių iš Alikantės sąrašas, kurio duomenimis buvo atšaukta 16 skrydžių iš Alikantės. Dėl Prancūzijos oro eismo kontrolės streiko atsakovas 2017 m. spalio 10 d. atšaukė iš viso 344 skrydžius, iš įvairių oro uostų, į įvairias šalis. Be to, dėl Prancūzijos oro eismo darbuotojų streikų 2017 m. spalio 10 d. buvo atšaukta daugiau, nei 1000 skrydžių Europoje, ką patvirtina su apeliacinius skundu pateikiamas A21 internetinio leidinio straipsnis, „Airline for Europe“ (4E) skaičiavimai. Šie duomenys patvirtina didžiulį skrydžių sutrikdymo mastą, kurį sąlygojo Prancūzijos oro eismo kontrolės streikas.

1.4. Iš Eurocontrol skrydžio kontrolės pranešimų matyti, jog skrydžio laikas buvo atidedamas ir galiausiai buvo atšauktas. 11 val. 25 min. pranešime pakilimo laikas planuojamas 17:24, 11 val. 32 min. pranešime planuojamas pakilimo laikas 17:13, 12 val. 04 min. pranešime pakilimo laikas dar ankstinamas ir planuojamas 17:01, 13 val. 33 min. pranešimu pakilimo laikas 16:56, 14 val. 52 min. pakilimo laikas planuojamas 16:43, 16 val. 40 min pranešimu pakilimo lakas atidedamas iki 19:20, 16 val. 40 min pranešimu pakilimo laikas atidedamas 19:15, vėliau 19:06 ir 17 val. 46 min. gautas pranešimas, kad skrydis atšaukiamas). Iš pranešimų matyti, jog buvo bandoma ieškoti galimybių ir išvykimo laikas buvo šiek tiek paankstintas, vėliau vėl nukeltas ir atšauktas. Eurocontrol pranešimai negalėjo būti pateikti atsiliepimo teismui teikimo metu, kadangi buvo gauti iš atsakingų institucijų vėliau, be to, teismas atsakovui nesuteikė papildomo termino įrodymams pateikti, nors atsakovas to ir prašė.

1.5. Teismui netenkinus atsakovo prašymo pratęsti terminą įrodymams pateikti, atsakovas taip pat prarado galimybę remtis skrydžio Alikantė-Kaunas FR 9098 maršruto žemėlapiu, skrydžių valdymo kontrolės analitiko L. H. ataskaita. Šie įrodymai patvirtina, kad skrydis iš Alikantės į Kauną patenka į Prancūzijos erdvę ir dėl streiko, įvykusio 2017 m. spalio 10 d. (nuo spalio 9 d. 17:00 UTC iki spalio 11 d. 4:00 UTC) skydžiai vėlavo ne tik į/iš Prancūzijos, o taip pat ir per Prancūzijos erdvę. Šios streiko pasekmės įtakojo FR 9098 skrydį, kuris turėjo būti atidėtas dėl vėlavimų, susijusių su Prancūzijos oro erdvės apribojimais. Taigi, dėl išvardintų priežasčių skrydis iš Alikantės į Kauną 2019 m, spalio 10 d. buvo atšauktas dėl ypatingų priežasčių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti, o privalėjo laikytis Eurokontrolės nurodymų.

1.6. Atsakovas negalėjo kontroliuoti Prancūzijos oro eismo kontrolės darbuotojų streiko, kadangi streikas kilo ne dėl Ryanair priimtų sprendimų, bet dėl Prancūzijos valdžios institucijų vykdomos politikos. Streikai buvo sankcionuoti, todėl laikytini ypatingomis aplinkybėmis šios bylos kontekste. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2017 m. spalio 10 d. skrydis FR9098 iš Alikantės į Kauną buvo atšauktas dėl Prancūzijos oro eismo kontrolės streiko. Kadangi streikas vyko dėl Prancūzijos valstybės institucijų vykdomos politikos - priimtų sprendimų, mažinant valstybės išlaidas ir valstybės biudžeto deficitą, tokiu būdu išprovokuojant mokytojų sąjungų, valstybės tarnautojų ir sveikatos priežiūros sektoriaus vadovaujamą streiką bei Prancūzijos skrydžių kontrolės darbuotojų profesinių sąjungų streiką, akivaizdu, kad atsakovas negalėjo šio streiko kontroliuoti ar jo įtakoti.

1.7. Keleiviai K. J. ir R. J. neturėjo teisės perleisti savo reikalavimo teisės ieškovei, kadangi tokie veiksmai pažeidžia Sąlygų 15.4 punktą, kuriame numatyta, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetetingiems asmenims ir šių asmenų globėjams, tačiau visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Minėtos sąlygos yra vežimo sutarties sudėtinė dalis. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą arba jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusisijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, keleiviai, perleidę reikalavimo teisę į kompensaciją, pažeidė su atsakovę sudarytą vežimo sutartį, kurios sudėtinė dalis yra Sąlygos, draudžiančios reikalavimo teisės perleidimą. Taigi, ieškovas neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančias kompensacijas, kadangi jis negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir Atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aer liber“ prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinio skundo tenkinimo atveju – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., e. b. l. 144-150). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas prieštaravimą dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pareiškė tik teikdamas apeliacinį skundą. Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 26 straipsnio 1 dalį, be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją. Nagrinėjamu atveju, remiantis CPK įtvirtintomis ginčų nagrinėjimo nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareikšti savo prieštaravimą dėl ginčo priskirtinumo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose teikdamas atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau atsakovas savo atsiliepime pasisakė tik dėl ginčo esmės (t.y. ypatingų aplinkybių, lėmusių ginčo skrydžio atšaukimą), o prieštaravimą dėl jurisdikcijos išreiškė tik teikdamas apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, teismas, priėmęs sprendimą, turėjo jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, todėl atsakovo teiginys, jog ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu atmestinas kaip nepagrįstas.

2.2. Nesutiktina su atsakovo pozicija, jog kilusiam ginčui taikytina Airijos teisė. Remiantis 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (toliau – Roma I) 3 straipsnio 2 dalimi, šalys gali bet kuriuo metu susitarti sutarčiai taikyti kitą teisę, nei pagal pirmesnį šalių pasirinkimą pagal šį straipsnį ar kitas šio reglamento nuostatas taikyta teisė. Atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, neginčijo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos bei pateikė atsiliepimą, kuriuo ginčijo keleivių teisę į kompensacijas, įrodinėdamas, kad ginčo skrydis neįvyko dėl svarbių priežasčių (t.y. pateikė poziciją dėl ginčo esmės). Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl jam turėjo būti geriausiai žinomos jo paties parengtos vežimo sąlygos, tačiau savo poziciją dėl taikytinos teisės, grindžiamą šių sąlygų 2.4 punktu, atsakovas pareiškė tik teikdamas apeliacinį skundą, todėl toks atsakovo procesinis elgesys gali būti pagrįstai laikomas susitarimo dėl taikytinos teisės pakeitimu, kaip jis suprantamas pagal Roma I 3 straipsnio 2 dalį. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl kompensacijos priteisimo, kurią numato tiesioginio taikymo teisės aktas, t.y. Reglamentas. Reglamentas nereikalauja jo perkėlimo į valstybių narių nacionalinius teisės aktus, todėl jokių papildomų sąlygų, procedūrų ir pan. nacionalinė vienos ar kitos valstybės narės teisė nenumato, t.y. šiuo atveju Reglamentas tiesiogiai įtvirtina visus su kompensacijų išmokėjimu susijusius klausimus, o Airijos, kaip atskiros valstybės narės, teisė negali daryti įtakos Reglamente suformuluotoms nuostatoms.

2.3. Atsakovo procesinis elgesys, neginčijant nei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, nei teikiant prieštaravimą dėl taikytinos teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, pagrįstai laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovui tinkamai ir laiku pateikus prieštaravimą dėl ginčo teismingumo bei taikytinos teisės, grindžiamą jos bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktu, į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti ir keleiviai, įsigiję ginčo skrydžio bilietus. Šį ginčą nagrinėjant apeliacine tvarka, o atsakovui tik apeliaciniame skunde ginčijant tiek Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, tiek taikytiną teisę, grindžiamą jo bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktu, trečiųjų asmenų – keleivių įtraukimas į nagrinėjamą bylą yra procesiškai neįmanomas, nors atsakovui apeliaciniame skunde ginčijant ieškovės su keleiviais sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

2.4. Pagal ieškovės taikomus paslaugų įkainius, keleiviai už ieškovės sėkmingai išsiieškotą kompensaciją atgauna net 75 procentus kompensacijos sumos, t.y. keleiviai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovė neišsiieško kompensacijos iš atsakovo, keleivis neprivalo padengti jokių ieškovės patirtų kompensacijos išieškojimo išlaidų. Tačiau, ieškovei nepavykus išsiieškoti kompensacijos iš atsakovo, dėl to, kad byla gali būti pripažinta neteisminga Lietuvos teismų jurisdikcijai, keleivis nepraranda teisės pats tiesiogiai bylinėtis su atsakovu, tačiau keleivio, kaip vartotojo, galimybės bylinėtis su oro vežėju galiojant bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktui, priskiriančiam visus ginčus, kylančius iš vežimo sutarties, Airijos teismui jurisdikcijai, tampa labai apribotos arba net neįmanomos. Todėl vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalimi tokia vežimo sutarties sąlyga laikytina nesąžininga, nes ja suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Atsakovas, laiku nepareikšdamas prieštaravimo, grindžiamo jo bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktu, faktiškai užkirto kelią tiek ieškovei, tiek ir keleiviams, kaip bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims, įgyvendinti rungimosi civiliniame procese principą bei pateikti prieštaravimus dėl minėto sąlygų punkto nesąžiningumo.

2.5. Vežimo sutartyje esanti sąlyga, draudžianti keleiviams perleisti teisę į kompensaciją savaime nereiškia reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra sudarytos teisėtai, o pripažinti jas negaliojančiomis remiantis atsakovo Bendrųjų vežimo sąlygų 15.4 punktu nėra teisinio pagrindo, beje, atsakovas tokio reikalavimo nėra pareiškęs, atsakovo nurodomi argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių (ne)galiojimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2.6. Atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, dėl kokių priežasčių, net ir esant ribojamam oro eismui virš visos Prancūzijos teritorijos, atsakovas nepasirinko kito maršruto, kuriuo Prancūzijos oro erdvė nebūtų kertama. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kai kurių kitų skrydžių žemėlapiai (informacija iš www.flightradar24.com), iš kurių matyti, kad kiti oro vežėjai, siekdami aplenkti Prancūzijos oro erdvę, tiesiog pasirinko kitą maršrutą. Todėl Prancūzijos skrydžių vadovų streikas nėra ypatinga aplinkybė, kadangi ji pati savaime netrukdo oro vežėjui imtis visų įmanomų priemonių ir pasirinkti kitą maršrutą ir „aplenkti“ Prancūzijos oro erdvę, kaip kad daro kiti oro vežėjai. Net ir atsakovo nurodomame NOTAM pranešime nebuvo nustatytas įpareigojimas atšaukti ginčo skrydį, šiame pranešime oro vežėjams nurodyta sumažinti oro eismą per Prancūzijos oro erdvę. Šių aplinkybių nepaneigia atsakovo argumentai, kad neįmanoma suplanuoti skrydžių aplink plačią Prancūzijos oro erdvę, skrydžių vadovų streikas neigiamai paveikia paties atsakovo veiklą, nes dėl šių streikų ilgėja įgulos darbo laikas ir pan. Be to, Prancūzijos skrydžių vadovų streikas nėra „siurprizinė“ aplinkybė, jis tęsiasi ilgą laiką, dėl ko atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, streiką galėjo numatyti bei iš anksto pasiruošti galimiems nesklandumams. Atsakovo su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai tik patvirtina tą aplinkybę, kad ginčo skrydis buvo atšauktas, tačiau visiškai nepagrindžia sprendime nurodytų sąlygų, t.y., kad eismo kontrolės darbuotojų streikai nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kad atsakovas negalėjo išvengti šių aplinkybių net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija šiais pagrindais: 1) ginčas neteismingas pirmosios instancijos teismui; 2) ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu; 3) keleiviai neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, t.y. skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Šalys pateikė naujus įrodymus įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl naujų įrodymų prijungimo, paskui – dėl aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 14 d. Ryanair DAC bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas, skrydžių valdymo kontrolės analitiko K. S. el. laišką su vertimu, L. H. ataskaitą FR9098 ALC-KUN 2017 m. spalio 10 d. Prancūzijos ATC (oro eismo kontrolės) streikas su vertimu, skrydžio FR9098 ALC-KUN žemėlapį, Europos Parlamento parlamentinius 2016 m. sausio 11 d. klausimus, į kuriuos atsakoma raštu E-000110-16, su vertimu, Eurocontrol pranešimus, 2017 m. spalio 10 d. Ryanair DAC atšauktų iš Alikantės skrydžių sąrašą, 2017 m. spalio 10 d. Ryanair DAC atšauktų visų skrydžių sąrašą dėl 2017 m. spalio 10 d. Prancūzijos ATC (oro eismo kontrolės) streiko, A21 internetinių leidinių publikacijas su vertimais, A. D. el. laišką su vertimu. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė portalo flightradar24 duomenis apie skrydžius.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo ir ieškovės naujai pateiktais įrodymais bei jų vėlesnio pateikimo priežastimis, pažymi, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės prašomi prijungti nauji įrodymai yra susiję su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis ir yra reikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkina. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo jurisdikcijos

17. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją tuo pagrindu, kad pagal Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 2.4 punktą ginčai, kylantys iš vežimo sutarties su atsakovu, yra teismingi Airijos teismui, o ieškovė, būdama keleivių K. ir R. J. reikalavimo teisių, kylančių iš keleivių K. ir R. J. sudarytos vežimo sutarties su atsakovu, perėmėja, bet ne sutarties šalis, ieškinį atsakovui galėjo pareikšti tik pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal atsakovo buveinės vietą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl teisės į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą keleiviams K. ir J. J. sudarius su atsakovu, kurio registruota buveinė yra Airijoje, ES šalyje narėje, vežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręstinas vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis (Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnis).

19. Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs standartinę A ieškinio formą pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pasisakė dėl ginčo esmės, nurodydamas, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma išvengti (1 t., e. b. l. 37-38). Taigi, atsakovas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pirmosios instancijos teisme neginčijo, kadangi pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė procesinius prašymus dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės (1 t., e. b. l. 61-62), atsakovo įgaliotas atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas atvyko į pirmosios instancijos teismą ir taip pripažino Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją. Nustačius, kad byloje kilęs ginčas negali būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam pagal Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnį taikytina išimtinė jurisdikcija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalį.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu

20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad keleivių teisę gauti kompensaciją atšaukus skrydį reguliuoja 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. Taigi, ši reikalavimo teisė atsiranda įstatymo pagrindu dėl sudarytos vežimo sutarties, kadangi Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis apibrėžia kompensacijų dydžius keleiviams, sudariusiems vežimo sutartis, skrydžių atidėjimo ir atšaukimo atvejais. Esant šioms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kilusiam ginčui pagal Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 2.4 punktą taikytina Airijos teisė.

21. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, nes Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų, taikomų keleiviams, sudariusiems vežimo sutartį su atsakovu, 15.4 punktas draudžia teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimą tretiesiems asmenims.

22. Apeliacinės instancijos teismas klausimui dėl ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumo nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Keleiviai K. J. ir R. J. įsigijo lėktuvo bilietus skrydžiui maršrutu Alikantė – Kaunas (FR9098) 2017 m. spalio 10 d. 15 val. 25 min. (1 t., e. .b. l. 14-15). Skrydis atšauktas 2017 m spalio 10 d. (1 t., e. b. l. 33-36).

10.2. Keleiviai K. J. ir R. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. perleido reikalavimo teisę į kompensaciją dėl atšaukto skrydžio pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą ieškovei UAB „Aer Liber“ (1 t., e. b. l. 13).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad keleivių K. ir R. J. sudaryta vežimo sutartis yra vartojimo sutartis, nes vežimo oro transportu paslaugą įsigijo fiziniai asmenys savo reikmėms iš atsakovo kaip verslininko teikiančio minėtą paslaugą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 40 punktas). Ta aplinkybė, kad iš minėtos sutarties kylanti reikalavimo teisė į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą buvo perleista ieškovei, nepakeičia šios sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas).

24. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog nesąžininga yra sutarties sąlyga, kuria netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skrydis maršrutu Alikantė – Kaunas (FR9098) 2017 m. spalio 10 d. 15 val. 25 min. buvo atšauktas, todėl keleiviai K. ir R. J. įgijo teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo. Įgytą reikalavimo teisę keleiviai perleido ieškovui, t. y. pasinaudojo CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teise be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tokiu būdų keleiviai K. ir R. J. patenkino savo interesą greičiau išspręsti kilusį ginčą, išvengti bylinėjimosi su atsakovu tuo atveju jei jų reikalavimo teisė būtų ginčijama. Tuo tarpu draudimas perleisti teisę reikalauti kompensacijos reiškia, kad, atsakovui nesutinkant mokėti kompensaciją dėl to, jog jis siekia įrodyti ypatingų aplinkybių egzistavimą pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, būtent keleiviams tektų bylinėjimosi su atsakovu našta siekiant įgyvendinti savo teises arba keleiviai, būdami vartotojais, dėl šių aplinkybių tiesiog priimtų sprendimą nesiekti savo teisės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punktas, draudžiantis reikalavimo teisės perleidimą, iš esmės riboja keleivių teisės į kompensaciją įgyvendinimą, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas atšaukė skrydį ir dėl to keleiviai K. ir R. J. įgijo teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnį, draudimas perleisti šią reikalavimo teisę apriboja jų galimybes pasirinkti šios teisės įgyvendinimo būdą, t.y. patiems reikšti reikalavimą oro vežėjui ar perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia vartojimo sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pripažinus Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punktą keleivių K. ir R. J. sudarytos vežimo sutarties atžvilgiu nesąžiningu ir negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įgijo reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, sudariusi 2018 m. rugsėjo 21 d. su keleiviais K. ir R. J. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje nepateikė duomenų, kokiu būdu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pareikšdama ieškinį, kartu su jo priedais pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. su keleiviais K. ir R. J. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovas kartu buvo informuotas ir apie reikalavimo perleidimo faktą. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, taip pat rengiantis nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde, nesirėmė aplinkybe, jog nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl ieškovė negali naudoti šio fakto prieš atsakovą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas ieškovei kreipusis į teismą buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą taip, kad galėjo suvokti, jog reikalavimas yra perleistas. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina, ar keleiviai neturi teisės į kompensaciją dėl to, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

Dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensaciją, ištyrė šiuos ypatingoms aplinkybėms nustatyti reikšmingus įrodymus:

15.1. Skrydis maršrutu Alikantė-Kaunas vyksta per Prancūzijos oro erdvę (2 t., e. b. l. 16).

15.2. Skrydžio dieną 2017 m. spalio 10 d. vyko Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streikas ir tuo pagrindu buvo paskelbtas NOTAM pranešimas, įpareigojantis orlaivių operatorius sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių nuo 04 H00 UTC spalio 10 d. iki 30 procentų globaliai PARIS-ORLY, PARIS0CDG, BEAUVAIS oro uostų platformose ir 30 procentų LYON ST EXUPERY oro uoste, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Bordo Regione, Nantes oro uosto platformose (1 t., e. b. l. 39, 2 t., e. b. l. 21, 2 t., e. b. l. 123-124).

15.3. Dėl gauto NOTAM pranešimo dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko 2017 m. spalio 10 d. Ryanair atšaukė 344 skrydžius, iš jų 16 skrydžių iš Alikantės Ispanijoje (2., e. b. l. 41-48).

15.4. Atsakovo darbuotojo skrydžių valdymo kontrolės analitiko L. H. ataskaitoje dėl skrydžio FR9098 ALC-KUN 2017 m. spalio 10 d. nurodoma, kad visą oro eismą Europoje centralizuotai koordinuoja Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“, užtikrinanti, kad nebūtų oro eismo spūsčių ir turimi pajėgumai būtų veiksmingai panaudoti. Ši organizacija valdo skrydžių srautą per valandą kiekvienoje ATC zonoje. Orlaivių operatoriai privalo laikytis Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ išduotų skrydžių tvarkaraščių. Apribojus galimybę skristi per Prancūzijos ATC, skrydžiai gali būti nukreipiami per kaimynines valstybes, tačiau šių valstybių ATC zonos veikia maksimaliu pajėgumu arba yra arti šios ribos. Papildomai skrydžiai viršijantys nurodytus pajėgumus sukelia skrydžių vėlavimą. Dėl to nei vienam lėktuvui negalima pakilti be Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ leidimo, kuri suplanuoja visų skrydžių laiką atsižvelgiant į vykdomus skrydžius (2 t., e. b. l. 23-29).

15.5. Viešojoje erdvėje pateikta informacija, kad dėl devynių Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streikų skirtinguose Prancūzijos oro uostuose 2017 m. spalio 10 d. atšaukta daugiau nei 1 000 skrydžių Europoje, streikas truko tris dienas. Dėl skrydžių nukreipimo aplink Prancūzijos oro erdvę, skrydžio laikas tapo ilgesnis, susiformavo spūstys. Dauguma orlaivių operatorių atidėjo skydžius, o orlaivio operatorius Ryanair atšaukė didžiausią skrydžių skaičių. Pusė Ryanair DAC atšauktų skrydžių turėjo vykti iš Ispanijos į kitas Europos šalis. Papildomai nurodyta, kad vidutiniškai skrydžių vadovai streikuoja 24 dienas per metus, ir kad du trečdaliai darbuotojų streikų Europoje kyla Prancūzijoje (2 t., e. b. l. 50-52, 58-62, 132-136).

28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad NOTAM pranešimu atsakovas buvo įpareigotas 30 proc. sumažinti skrydžių skaičių per Prancūzijos oro erdvę. Atsakovas šį įpareigojimą įgyvendino atšaukdamas dalį skrydžių, taip pat ir 2017 m. spalio 10 d. numatytą skrydį maršrutu Alikantė Kaunas FR9098 ALC-KUN. Kiti orlaivių operatoriai šį įpareigojimą įgyvendino nukreipdami skrydžius per kitų šalių oro erdves, dėl ko skrydžiai buvo atidėti, vėlavo, bet jie buvo vykdomi. Atsakovas duomenų, kaip vykdo bendradarbiavimas su Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“ dėl FR9098 ALC-KUN skrydžio organizavimo per kitų šalių oro erdvę, nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, siekdamas išvengti skrydžio atšaukimo atsižvelgiant į susiformavusią Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų civilinės aviacijos srityje streikų praktiką.

29. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014. Teismų praktika. 2014, 42).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 28 punkte pateiktus Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos išaiškinimus, pažymi, kad 2017 m. spalio 10 d. vykęs Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streikas, dėl kurio atsakovas buvo įpareigotas 30 proc. sumažinti skrydžių skaičių per Prancūzijos oro erdvę nėra įprastas oro vežėjo veiklai, tačiau šią riziką atsakovas kaip oro vežėjas privalėjo įvertinti. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių buvo imtasi, kad išvengti skrydžio atšaukimo, t.y. nepateikė duomenų, kad skrydis maršrutu Alikantė – Kaunas negalėjo būti saugiai vykdomas per kitų šalių oro erdvę, nepateikė paaiškinimų, kaip sudaromi Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ skrydžių tvarkaraščiai ir kokios galimybės juos keisti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog kiti oro vežėjai priėmė sprendimus vykdyti skrydžius per kitų šalių oro erdves dėl to paties Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skrydžio maršrutu Alikantė – Kaunas FR9098 ALC-KUN atšaukimas dėl 2017 m. spalio 10 d. Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo atsakovo darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovas visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensaciją, pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį nenustatytos.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 871,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., e. b. l. 155). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atsižvelgia į ginčo sudėtingumą taikytinos teisės ir nustatytinų faktinių aplinkybių atžvilgiu, taip pat įvertina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažesnis nei pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, ir 8.10 punktus nustatytas maksimalus mokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis, kuris atsiliepimo parengimo dieną (2019 m. lapkričio 26 d.) sudarė 2 191,30 Eur (1289 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,7). Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir protingas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“, juridinio asmens kodas 304685405, buveinė Krivūlės g. 1C–61, Vilnius, iš atsakovo Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, buveinė Airside Business Park, Swords, Dublin, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eura 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis