- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1106-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23940-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) užsienio juridinio asmens Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo užsienio juridinio asmens AirHelp Limited ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, keleivio teisę perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją dėl vėlavusio skrydžio trečiajam asmeniui aiškinimo ir taikymo klausimai.
Šalies argumentai
2. Ieškovas AirHelp Limited (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo Ryanair DAC (toliau – atsakovas) 1600 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių B. R., E. A., A. Z., D. M. atžvilgiu, nes skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Vilnius – Dublinas, buvo atidėtas ir keleiviai daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietą. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 2045 km, todėl atsakovas turi išmokėti 400 Eur kiekvienam keleiviui priklausančią kompensaciją, iš viso 1600 Eur. Keleiviai savo reikalavimo teises reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija atlyginti kompensaciją, tačiau atsakovas vengia Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos oro vežėjo pareigos sumokėti kompensaciją esant skrydžio atšaukimui ar atidėjimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ryanair DAC atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad keleiviai nesikreipė dėl kompensacijos tiesiogiai į atsakovą ir taip pažeidė vežimo sutarties dalimi esančias Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas (toliau – Sąlygos), kurios yra viešai prieinamos atsakovo internetiniame tinklapyje ir su kuriomis, sudarydami vežimo sutartį, keleiviai patvirtino susipažinę ir sutinkantys. Pagal šių Sąlygų 15.2 punktą kompensacijų prašymus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, palaukti 28 dienas arba teisės aktuose nustatytą laikotarpį, kol atsakovas tiesiogiai atsakys. Šių Sąlygų 15.2.2 punkte įtvirtinta, kad atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jeigu kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė prašymo tiesiogiai atsakovui ir neišlaukė nustatyto termino. Atsakovo teigimu, tokios Sąlygų tikslas apsaugoti keleivių interesus gaunant visą kompensaciją, išvengti atlygintinos trečiųjų asmenų pagalbos, bylinėjimosi išlaidų, o ginčus spręsti taikiai. Pagal Sąlygas keleiviai neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieškovui. Pagal Sąlygų 15.4 punktą teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui AirHelp Limited iš atsakovo Ryanair DAC 1600 Eur kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą. Dėl to nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, turi kreiptis į Airijos teismą pagal Sąlygų 2.4.2 punktą. Nagrinėjamu atveju lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo vykdomas iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis).
6. Teismas dėl perleidimo sutarties nurodė, jog teismo vertinimu, atsakovo argumentai neduoda pagrindo abejoti ieškovo turima reikalavimo teise atsakovui pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ir atmestini, kaip neatitinkantys Reglamento Nr. 261/2004 tikslo užtikrinti aukštą ir visiems vartotojams vienodą teisių apsaugą skrydžių atidėjimo (ar atšaukimo) atvejais. Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Šiame kontekste reikšmingas ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančius asmenis.
7. Teismas dėl kompensacijos konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo turimos prievolės išmokėti 1600 Eur (4 keleiviai po 400 Eur) kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio b punktą, tačiau duomenys, kad kompensacija būtų sumokėta, teismui nepateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš nurodytų keleivių, priteisė 1600 Eur dydžio kompensaciją (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) užsienio juridinis asmuo Ryanair DAC prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AirHelp Limited ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o nusprendus, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas Nr. 1215/2012) yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl vadovaujantis jo 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos nuostata, keleivis turi teisę kreiptis tiek į atvykimo, tiek į išvykimo vietos valstybės teismą, jeigu jis laikėsi Sąlygų 2.4.2 punkte numatytos tvarkos dėl išankstinio kreipimosi tiesiogiai į vežėją. Sąlygų 2.4.2 punktas yra laikytinas išimtine jurisdikcija, kuri nėra draudžiama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnį. Kadangi Reglamentas Nr. 1215/2012 keleiviams suteikia teisę kreiptis tiek į atvykimo, tiek į išvykimo vietos valstybės teismą, vadinasi keleivis, kuris laikėsi Sąlygų 15.2.1-15.2.7 straipsniu reikalavimu, pagal minėtas Ryanair DAC Sąlygų nuostatas, turi teisę kreiptis tiek į savo vietinį teismą, tiek ir į atvykimo ar išvykimo vietos valstybės teismą. Kadangi keleiviai nesikreipė tiesiogiai į Ryanair su pretenzija, tačiau perleido reikalavimo teisę, kas yra draudžiama pagal Sąlygų 15.4 punktą, vadovaujantis keleivių ir Apelianto vežimo sutartimis, šis ieškinys teismingas Airijos teismams. Sąlygų 2.4.2 punkte nustatyta, kad ginčai nesusiję su vartotojų skundais yra teismingi Airijos teismams. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas nėra keleivis ar vartotojas, bet yra savo vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris su keleiviais sudarytų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teises į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, šis ieškinys yra teismingas Airijos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nevertino Sąlygų 15.2.1 - 15.2.7 punktų turinio, kuris yra svarbus taikant Sąlygų 2.4.2 punktą, kadangi išimtinė jurisdikcija galioja tuo atveju, jeigu keleivis nesilaikė 15.2.1 -15.2.7 punktuose nustatytos prašymų dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateikimo tvarkos. Sąlygų 15.2.1. - 15.2.7. punktų turinys patvirtina, kad keleiviai turi teisę naudotis atstovų pagalba įgyvendindami savo teises pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir tiesioginis kreipimasis į vežėją neapsunkina keleivių interesų gynimo. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, Apelianto Sąlygos jokiu būdu neužkerta kelio keleiviui ginti pažeistus interesus tiek pačiam, tiek pasitelkiant ir atstovus. Sąlygų nuostatos rodo, jog keleivių galimybė naudotis patarėjų ar atstovų pagalba nėra ribojama ir tai yra konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodyta 15.2.7 punkte, o 15.2.6. punkte numatyta, kad tretieji asmenys privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Tai yra visiškai pagristos ir teisingos nuostatos, kadangi Apeliantas turi įsitinkinti tinkamu keleivio atstovavimu.
11. Išankstinis kreipimasis į vežėją negali būti laikomas apsunkinančiu keleivio teises, kadangi tai yra nusistovėjusi ir ne tik atsakovo, bet ir kitų oro linijų taikoma tvarka, ją pripažįsta ir skatina ne tik Lietuvos civilinės aviacijos administracija bet ir Europos komisija savo gairėse.
12. Jurisdikcijos susitarimas savaime nėra negaliojantis vien todėl, kad viena iš susitarimo šalių yra vartotojas. Nei Briuselio I reglamente, nei teisminio proceso kodekse tokios sąlygos nėra draudžiamos, jei viena šalis yra vartotojas.
13. Ieškovo ir keleivių reikalavimo perleidimo sutartyse yra aiškiai numatyta, kad Klientas perleidžia Ieškovui visą nuosavybės teise ir teisinį statusą į jo/jos reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir Klientas supranta, kad tai reiškia, jog jis/ji negalės priimti jokio teisinio kontakto ar mokėjimo iš vėžėjo. Akivaizdu, kad šių reikalavimo teisės dokumentų turinys liudija, jog tarp šalių yra susitarta ne dėl atstovavimo santykių, o yra sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris. Reikalavimo perleidimo sandoris jokiu būdu negali būti prilyginamas atstovavimui, kadangi tai yra visiškai skirtingi teisiniai institutai, sukuriantvs visiškai kitas pasekmes.
14. Prievolės esmė yra kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimas keleiviui, tačiau Ieškovas nėra keleivis, bet yra reikalavimo teisės perėmėjas. Ieškovo ir atsakovo nesieja vežimo santykiai, todėl jau vien vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, jog ieškovas turėjo reikšti ieškinį Airijos teismui, kuris yra Atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas neanalizavo ir visapusiškai netyrė Sąlygų 15.2 skyriaus nuostatų, kadangi kompleksinė 15 skyriaus nuostatų analizė rodo, kad keleiviai yra laisvi naudotis visais savo teisių gynimo būdais, o išankstinis kreipimasis į vežėją neapsunkina keleivių teisių įgyvendinimo. Sąlygomis Apeliantas ir keleiviai susitarė, kad reikalavimo teisės perleidimas yra draudžiamas, tačiau reikalavimo teisės perleidimo institutas negali būti laikomas teisių gynimo būdu, pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė ir nemotyvavo, kaip reikalavimo teisės perleidimo draudimas riboja ar panaikina keleivio teise pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad kompensacijos keleiviams nebuvo sumokėtos, nes 2019 m. kovo 28 d. pretenzija Atsakovas Ieškovo buvo informuotas, kad keleiviai Ieškovui perleido savo reikalavimo teises. Atsakovas, nors ir pripažino keleivių teisę į kompensaciją už sutrikdytą skrydį, tačiau negalėjo sumokėti jiems kompensacijos, kadangi atsižvelgiant i Civilinio kodekso nuostatas dėl reikalavimo teisės perleidimo pasekmių, kilo rizika, jog tokiu atveju naujasis kreditorius (Ieškovas) remdamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis kompensacijos sumokėjimo keleiviams nelaikys prievolės įvykdymu ir vis tiek toliau reikš reikalavimą Atsakovui dėl kompensaciju sumokėjimo.
Šalies argumentai
17. Apeliantas mano, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.102 straipsnio 1 dalies nuostata bei kasacinio teismo praktiką, į ta aplinkybe, kad keleiviai nesikreipė tiesiogiai į vežėją pagal Sąlygų 15.2.2. punktą ir tiek keleiviam, tiek Ieškovui žinant, apie galiojančią Sąlygų 15.2.3 nuostatą (Ryanair nenagrinės trečiųjų šalių pateiktų prašymų, jeigu keleivis prieš tai pats nepateikė prašymo tiesiogiai Ryanair ir nesuteikė Ryanair laiko atsakyti kaip tai numatyta minėtoje Sąlygų 15.2.2. punkto nuostatoje), darytina išvada, jog faktiškai keleiviai perleido Ieškovui reikalavimus, kurių įgyvendinti yra negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo atmesti įvertinęs ir tą faktą, kad pagal faktines bylos aplinkybes Ieškovo ir keleivių susitarimai dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Atsiliepimas
18. Ieškovas užsienio juridinis asmuo AirHelp Limited pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumo nustatymo taisykles. Apelianto Bendrųjų vežimo sąlygų 2.4.2 p., numatantis išimtinę Airijos teismų jurisdikciją, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, ir ji negali būti taikoma bei remiamasi apelianto apeliaciniame skunde. Tai taip pat parodo apelianto piktybinį susiformavusių teisės normų ir teismų sprendimų ignoravimą. Apelianto Sąlygos yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu ir nepagrįstai apsunkina keleivių teises, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimu, t. y. su keleivių pretenzijų pateikimu ir kompensacijos išmokėjimu patiems keleiviams. Pretenzijų teikimas reikalavimo perleidimo atveju yra nereglamentuotas, ir visiškai kitame Bendrųjų vežimo sąlygų punkte yra tiesiog numatytas draudimas perleisti reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu. Tarp ieškovo ir keleivių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta bei yra sudaryta keleiviui teisėtai priklausančio reikalavimo pagrindu. Apelianto nustatytos Sąlygos ir toks imperatyvus atitinkamų nuostatų aiškinimas iš esmės pažeidžia Keleivių kaip vartotojų teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Teismas konstatuoja:
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl jurisdikcijos
20. Apelianto manymu, ieškinys turėjo būti atmestas kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punkte buvo susitarta, kad tarp vežimo sutarties šalių kilę ginčai nagrinėjami Airijos teismuose.
21. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja bylos teismingumo klausimų, dėl ko teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.
22. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 1215/212 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.
23. Vadovaujantis specialiąja jurisdikcijos taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas AirHelp Limited, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju priteisimo („Reglamentas Nr. 261/2004“), kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 1600 EUR (tūkstančio šešių šimtų eurų) piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo Ryanair DAC. Skrydis (duomenys neskelbtini), maršrutu Vilnius - Dublinas buvo atidėtas. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis 2045 km. Dėl šios priežasties keleiviai: B. R., E. A., A. Z. ir D. M. patyrė daugiau nei 3 valandų vėlavimą pasiekiant galutinę paskirties vietą. Minėti Keleiviai perleido reikalavimo teisę Ieškovui, kad šis atliktų visus būtinus veiksmus siekiant išieškoti kompensacijas iš oro linijų bendrovių. Ieškovas laikydamasis Reglamento Nr. 261/2004 nustatytos tvarkos pirmiausia teikė pretenzijas oro linijų bendrovėms su reikalavimu atlyginti priklausančią 1600 EUR kompensaciją.
26. Reglamento Nr. 1215/212 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
27. Nagrinėjamu atveju lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo vykdomas iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis).
28. Minėto reglamento preambulės 19 punkte pažymėta, kad atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus išimtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo parengtų Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau – Sąlygos), kurios taikomos atsakovo vykdomiems skrydžiams, 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad sudarius vežimo sutartį, šioms vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei taisyklėms taikomi Airijos įstatymai ir jos yra pagal juos interpretuojamos, o visiems ginčams, kilusiems dėl šios sutarties arba su ja susijusiems, taikoma Airijos teismų jurisdikcija, jei kitaip nenurodyta Konvencijoje arba galiojančiuose įstatymuose.
30. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
Dėl kreipimosi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo tvarkos
31. Atsakovo manymu, ieškovas negali teikti ieškinio pagal Reglamentą Nr. 261/2004, kadangi jis nėra keleivis, tačiau yra reikalavimo teisės perėmėjas; reikalavimo perleidimas Sąlygomis buvo uždraustas, todėl negalima juo remtis kaip ieškinio reikalavimo pagrindu.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sąlygų 15.2.1.-15.2.2. punktuose buvo įtvirtinta, kad kompensacijų prašymus vadovaujantis EB Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį (kuris iš jų būtų trumpesnis), kol „Ryanair“ tiesiogiai atsakys. Pagal Sąlygų 15.2.4 punktą, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo „Ryanair“ ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje. Remiantis Sąlygų 15.2.6 punktu, visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu.
33. Pagal Sąlygų 15.4 punktą, teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymas.
34. Reglamento 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (įskaitant draudimą vartotojui perleisti reikalavimo teisę), turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, ir draudimas perleisti reikalavimo teisę po to, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.
36. Nustačius, kad reikalavimo perleidimas yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, pripažintina, kad keleivė turėjo teisę perleisti, o ieškovas turėjo teisę perimti keleivės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Perimdamas reikalavimo teisę, ieškovas perėmė visas su reikalavimu susijusias teises, įskaitant teisę reikšti prašymus atsakovui dėl tokio reikalavimo įvykdymo. Remiantis išdėstytu, ieškovas, kaip teisėtai perėmęs keleivės reikalavimą, įgijo ir teisę reikšti ieškovui ieškinį dėl kompensacijos priteisimo.
37. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl kompensacijos priteisimo
38. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktu, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo turimos prievolės išmokėti 1600 Eur (4 keleiviai po 400 Eur) kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio b punktą, tačiau duomenys, kad kompensacija būtų sumokėta, teismui nebuvo pateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš nurodytų keleivių, priteistina 1600 Eur dydžio kompensacija.
Dėl bylos baigties
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas pateikė įrodymus apie 338,50 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (338,50 Eur) priteistinos iš atsakovo Ryanair DAC ieškovui AirHelp.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC (j. a. k. 104547) 338,50 (trys šimtai trisdešimt aštuoni eurai ir 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AirHelp Limited (j. a. k. 1926223).