Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-711-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-10
Bylos Nr.: e2-711-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00994-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Giedrė Čėsnienė, Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas: mažosios bendrijos ,,Finalaw“
Kreditorius: mažosios bendrijos „Finalaw“

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-711-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00994-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.4.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos ,,Finalaw“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Finalaw“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Stilus S“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Naudos virsmas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankroto laikas“ prašymą dėl kreditorės mažosios bendrijos „Finalaw“ finansinio reikalavimo sumažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naudos virsmas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankroto laikas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d. 2022 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Naudos virsmas“ finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas.

Šalies argumentai

2. BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašė: 1) BUAB „Naudos virsmas“ kreditorės MB „Finalaw“ finansinį reikalavimą sumažinti nuo 484 880 Eur iki 0 Eur; 2) 2022 m. spalio 31 d. varžytynių aktą, kuriuo likviduota dėl bankroto UAB „Postverta“ pardavė reikalavimą MB „Finalaw“ pripažinti negaliojančiu ex officio (pagal pareigas).

3. Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorės finansinis reikalavimas kildinamas iš varžytynėse nusipirktos skolos iš BUAB „Postverta“, kuri neturėjo 484 880 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Naudos virsmas“. Vykdant varžytynes, BUAB „Postverta“ reikalavimo teisė į BUAB „Naudos virsmas“ buvo grindžiama BUAB „Postverta“ banko sąskaitos išrašu. Iš BUAB „Naudos virsmas“ buhalterinių dokumentų nemokumo administratorė nustatė, kad pagal 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitos aktų suvestinę UAB „Postverta“ yra skolinga UAB „Naudos virsmas“ 851 839,19 Eur, o UAB „Naudos virsmas“ skolinga 712 857,59 Eur UAB „Postverta“. Pagal 2021 m. lapkričio 17 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą UAB „Postverta“ yra skolinga UAB „Naudos virsmas“ 139 035,60 Eur. Šis dokumentas yra pasirašytas abiejų šalių. Nemokumo administratorės teigimu, BUAB „Naudos virsmas“ 484 880 Eur skola BUAB „Postverta“ nepagrįsta buhalteriniais dokumentais ir negaliojanti. BUAB „Postverta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. Z., neturėjo teisės parduoti neegzistuojančios reikalavimo teisės į BUAB „Naudos virsmas“.

4. BUAB „Naudos virsmas“ papildomai nurodė, kad UAB „Naudos virsmas“ 2016 m. lapkričio 23 d. pasirašė su bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) „Snoras“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2019 m. vasario mėnesį UAB „Naudos virsmas“ pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Postverta“, pagal kurią pirkėja įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą iš UAB „Naudos virsmas“, kai UAB „Naudos virsmas“ jį įsigis iš BAB „Snoras“. 2019 m. lapkričio 30 d. pasirašytas priedas prie preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurį gauti mokėjimai buvo užskaityti kaip avansas pagal sutarties 3.2.1 punktą. UAB „Postverta“ pažeidė preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas (3.2.2 punktą), kadangi nesumokėjo pardavėjai UAB „Naudos virsmas“ 4 070 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 20 d. Sutarties galiojimas nutrūko pagal preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktą. Pagal sutartį sumokėtas avansas negrąžinamas, todėl sumokėti 484 882 Eur BUAB „Postverta“ negali būti traktuojami kaip BUAB „Naudos virsmas“ įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi iš dalies patenkino BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės prašymą ir išbraukė MB „Finalaw“ patvirtintą 484 880 Eur finansinį reikalavimą iš BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, kitą prašymo dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikino ir BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės prašymą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė MB „Finalaw“ pateikė ieškinį atsakovėms BUAB ,,Naudos virsmas“ ir likviduojamai dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Stilus S“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) (pradėta civilinė byla Nr. e2-2939-1012/2023). Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Postverta“ ir UAB ,,Naudos virsmas“ 2019 m. gegužės 26 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. spalio 4 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytas dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis; 2) pripažinti negaliojančiu pasibaigusios UAB ,,Postverta“, UAB ,,Naudos virsmas“ ir UAB ,,Stilus S“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytą tarpusavio įskaitymo užskaitymo aktą.

7. Ieškovė nurodė, kad ji varžytynėse už 12 000 Eur kainą įsigijo BUAB ,,Postverta“ reikalavimo teisę į atsakovės BUAB ,,Naudos virsmas“ 484 880 Eur skolą. Įsigyto reikalavimo pagrindas – 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB ,,Postverta“ paskolino atsakovei UAB ,,Naudos virsmas“ 484 880 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytos sutartys ir ginčo užskaitos aktas yra negaliojantys, kadangi nurodyti dokumentai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis) bei yra tik dėl akių sudaryti sandoriai (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Ginčo susitarimai sudaryti atgaline data, jie nebuvo nurodyti likviduotos UAB ,,Postverta“ apskaitoje. Ieškovės įsitikinimu, minėti sandoriai sudaryti siekiant pašalinti ieškovę iš bankroto proceso.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos.

9. 2024 m. vasario 5 d. MB „Finalaw“ patikslino finansinį reikalavimą ir prašė patvirtinti 537 718,54 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo byloje (484 880 Eur negrąžinta paskola ir 52 838,54 Eur palūkanos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės MB „Finalaw“ ieškinį atmetė, patenkino BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorės MB „Finalaw“ finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje nuo 484 880 Eur iki 0 Eur bei išbraukė MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinį reikalavimą iš BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo. Teismas 2022 m. spalio 31 d. varžytynių aktą, kuriuo BUAB „Postverta“ pardavė 484 880 Eur reikalavimo teisę į UAB ,,Naudos virsmas“ MB ,,Finalaw“, pripažino negaliojančiu, priteisė iš MB „Finalaw“ BUAB „Naudos virsmas“ 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nurodė neturintis pagrindo daryti išvados, kad ginčijamos sutartys, sudarytos ne jose nurodytų laiku, o atsakovės bankroto proceso metu. Pažymėjo, kad BUAB „Naudos virsmas“ yra atlikusi visus mokėjimus už BUAB „Postverta“ pagal ginčijamas sutartis. Panašiu laikotarpiu sudarytos BUAB „Naudos virsmas“, BUAB „Postverta“ ir BUAB „Postverta“ kreditorių trišalės sutartys, kuriomis susitarta, kad BUAB „Naudos virsmas“ atsiskaito už BUAB „Postverta“. UAB „BVT Partneriai“ patvirtino, kad yra gavusi mokėjimus, kuriuos atliko BUAB „Naudos virsmas“ už UAB „Postverta“. Be to, UAB „STA servisas“ išrašė pirkėjai BUAB „Posverta“ PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB „STA servisas“ patvirtinimu, apmokėjo BUAB „Naudos virsmas“ už BUAB „Posverta“. Teismas, atsižvelgdamas į sutarčių sudarymo laikotarpius, į tai, kad BUAB „Naudos virsmas“ atliko pavedimus ne tik ginčijamų sutarčių atveju, padarė išvadą, jog nepaisant to, kad sutartys pateiktos ne kartu su nemokumo administratoriaus prašymu, o vėliau, negalima spręsti, jog jos buvo sudarytos bankroto proceso metu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (ieškove).

12. Aplinkybės, kad sutarties šalys yra susijusios, teismas nelaikė pagrindu nuspręsti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

13. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad ginčijamos sutartys buvo naudingos tik BUAB „Naudos virsmas“, nėra pagrįstas bylos duomenimis.

14. Tai, kad nei BUAB „Postverta“, nei BUAB „Naudos virsmas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neatsispindi ginčijami sandoriai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo juos pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei.

15. Įvertinęs tai, kad BUAB „Postverta“ vykdė atsiskaitymus už BUAB „Naudos virsmas“, tai, kad buvo sudarytos sutartys, nurodytos nutarties 33.1-33.9 ir 34.1–34.6 punktuose, atlikti banko pavedimai, 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktu įskaitytos tarpusavio skolos, o tai buvo numatyta padaryti 2020 m. liepos 9 d. Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo sutartimi, teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti liudytojo V. B. paaiškinimais dėl Paskolos sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių. Pažymėjo, kad Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo sutartis nėra ginčijama įstatymų nustatyta tvarka.

16. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamos sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai, todėl ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas nurodė neturintis pagrindo daryti išvados, kad ginčijamomis sutartimis siekta kitų tikslų nei sudaryti sutartis dėl kreditoriaus pasikeitimo. BUAB „Naudos virsmas“ atliko mokėjimus už BUAB „Postverta“, kurių pagrindu sudarytos ginčijamos Dvišalės reikalavimų įskaitymo sutartys ir 2021 m. lapkričio 17 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, taip pat 2021 m. sausio 8 d. sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. Pažymėjo, kad nepaisant fakto, jog ginčijami sandoriai sudaryti susijusių asmenų, t. y. įmonėms atstovavo tas pats asmuo – direktorius V. B., realiai šių sandorių sudarymas sukūrė civilines teises ir pareigas. Teismo vertinimu, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nereiškia, kad ginčijami sandoriai yra tariami, kadangi šios sutartys sudarytos po to, kai faktiškai buvo atsiskaityta su BUAB „Postverta“ kreditoriais ar iš dalies atsiskaityta su BUAB „Naudos virsmas“ kreditoriumi. Panašiu laikotarpiu sudarytos trišalės sutartys, kurios nėra nuginčytos ar ginčijamos. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog sutartys buvo sudarytos tariamai, todėl nepripažino šių sutarčių negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu.

18. Teismas nurodė, kad susidarė reikšmingos prielaidos įvertinti patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste.

19. Vadovaudamasis 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktu, UAB ,,Postverta“ mokėjimo pavedimais, įvertinęs bendrovių tarpusavio įsipareigojimus ir tiesiogiai ar tretiesiems asmenims atliktus mokėjimus, teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Naudos virsmas“ nebuvo skolinga UAB ,,Postverta“.

20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia banko sąskaitos išrašu, nepateikdama duomenų apie paskolos santykių ir (ar) skolos negrąžinimo faktą. Prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ir kitokių santykių pagrindu ir tai įrodyta šioje byloje.

21. Teismas konstatavo, kad byloje esantys užskaitos aktai, patvirtinantys įsiskolinimų sudengimą ir UAB ,,Postverta“ reikalavimo teisės į UAB ,,Naudos virsmas“ pasibaigimą, 2022 m. spalio 31 d. varžytynių aktą daro negaliojančiu. Kadangi UAB ,,Postverta“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro neliko asmens, iš kurio gali būti priteisti ieškovės sumokėti 12 000 Eur, teismas restitucijos netaikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Atskirajame skunde kreditorė MB „Finalaw“ prašo panaikinti 2024 m. liepos 23 d. nutartį, išspręsti ginčą iš esmės ir BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės MB „Bankroto laikas“ patikslintą prašymą dėl kreditorės MB „Finalaw“ finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje atmesti; MB „Finalaw“ ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Postverta“ ir UAB ,,Naudos virsmas“ 2019 m. gegužės 26 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. spalio 4 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytas dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis; pripažinti negaliojančiu pasibaigusios UAB ,,Postverta“, UAB ,,Naudos virsmas“ ir UAB ,,Stilus S“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytą tarpusavio įskaitymo užskaitymo aktą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Įsiteisėjus 2022 m. lapkričio 21 d. nutarčiai, kuria patvirtintas MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinis reikalavimas, egzistuoja privalomai vykdytinas ir galiojantis teismo sprendimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo ir šio reikalavimo galiojimas negali būti kvestionuojamas niekaip kitaip tik instancine tvarka ar pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė aplinkybes, kurias teismas privalo tirti, analizuoti ir dėl kurių privalo pasisakyti, nurodė, kad teismas turi būti aktyvus ir tikrinti 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitymo aktų suvestinės duomenų tikrumą, reikalauti pirminių apskaitos dokumentų, banko pavedimų ir kt. Teismas šių įpareigojimų nevykdė, todėl ginčo esmė liko neatskleista, įrodinėjimo našta buvo paskirstyta netinkamai, nebuvo vadovaujamasi contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisykle ir buvo sudaryta galimybė nesąžiningai proceso šaliai, veikiančiai prieš operatyvų, teisingą procesą, suklaidinti teismą.

22.3. Teismas, iš esmės remdamasis V. B., t. y. asmens, kurio nesąžiningumas yra preziumuojamas, subjektyviais parodymais, laikė, kad labiau tikėtina, jog šalys sudarė ir vykdė 2019 m. vasario 18 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o ne tai, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kylantys iš 2020 m. liepos 9 d. Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 bei banko mokėjimo pavedimo.

22.4. Teismui selektyviai teikiami įrodymai (2020 m. liepos 9 d. Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo dokumentai, 2019 m. vasario 18 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties dokumentai, V. B. paaiškinimai) suformavo nepagrįstą vidinį įsitikinimą dėl tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo. V. B. ir UAB „Naudos virsmas“ deklaruojama situacija nelogiška tiek verslo, tiek ekonominės logikos prasmėmis. Teismui nekilo poreikis pareikalauti įrodymų, kad 484 880 Eur pavedimo bankas nebūtų leidęs atlikti (arba neleido atlikti) be fiktyvios paskolos sutarties. Teismas be pagrindo perkėlė pareigą ieškovei įrodinėti šias faktines aplinkybes.

22.5. Apeliantė įrodė (mokėjimo pavedimu), kad paskola buvo suteikta ir kad ji nebuvo grąžinta. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo sutartis nėra ginčijama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau apeliantės įsitikinimu, teismas negali reikalauti paneigti oponento nurodytų faktinių aplinkybių, kurių oponentas neįrodinėja leistinais įrodymais.

22.6. Nemokumo administratorės ir jos atstovų pozicija nenuosekli, kinta priklausomai nuo į bylą MB „Finalaw“ iniciatyva surinktų įrodymų turinio. Apeliantės teigimu, supratus, kad ankstesnė pozicija neapsaugos nuo reiškiamų reikalavimų, atsirado poreikis keisti poziciją ir teikti į bylą naujus įrodymus, kurie iki to laiko neegzistavo, juos sukūrė (surado) ir nemokumo administratorei pateikė V. B.. V. B. paaiškinimai nebuvo patvirtinti kitais, išskyrus paties parengtais, pasirašytais įrodymais. Įrodymų slėpimas, jų neteikimas teismui, piktnaudžiavimas procesu turi būti užkardomas ir pažeidėjams turi būti taikoma contra spoliatorem taisyklė.

22.7. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, ignoravo bylai aktualiais klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažeidė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182, 183 straipsnius, 185 straipsnio 1 dalį, nutartyje netinkamai įvertino aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

22.8. Iš bendro šalių (UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“) mokėjimų balanso atėmus 1 330 000 Eur (neva mokėjimą pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumą), finansinis rezultatas rodys, kad UAB „Naudos virsmas“ yra skolinga 857 450,36 Eur (jeigu skaičiavimams naudojama UAB „Naudos virsmas“ pažyma) arba 802 694,54 Eur (jeigu skaičiavimams naudojama MB „Finalaw“ pažyma). Apeliantė daro išvadą, kad paskolos sutarties pagrindu pervesti 484 880 Eur nebuvo grąžinti ir UAB „Naudos virsmas“ skolinga 484 880 Eur bei palūkanas MB „Finalaw“. MB „Finalaw“ pareikšti reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jie turi būti patenkinti.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Naudos virsmas“ prašo atmesti MB „Finalaw“ atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

23.1. Ieškovės atskirajame skunde nurodoma teismų praktika yra neaktuali, kadangi finansinis reikalavimas nebuvo grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų praktikoje yra įtvirtinta teisė peržiūrėti patvirtintus kreditorių reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Be to, MB „Finalaw“ nebuvo nurodžiusi argumento, kad finansinis reikalavimas negali būti peržiūrimas. Tai laikytina nauju argumentu apeliacinėje instancijoje, o tai pagal CPK 306 straipsnį yra draudžiama.

23.2. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįsti.

23.3. Nors 484 880 Eur mokėjimo pavedimas buvo atliktas, tačiau šalims atlikus įskaitymą, BUAB „Postverta“ neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Naudos virsmas“ aptariamo mokėjimo pavedimo pagrindu. Mokėjimas buvo įskaitytas su BUAB „Naudos virsmas“ už BUAB „Postverta“ atliktais mokėjimais. Kiti BUAB „Naudos virsmas“ už BUAB „Postverta“ atlikti mokėjimai buvo įskaityti su BUAB „Postverta“ 2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pagrindu mokėtina 227 977,59 Eur skola. Iš BUAB „Postverta“ arba trečiųjų asmenų, mokančių už BUAB „Postverta“, mokėjimo pavedimais gauti 1 332 143 Eur įskaityti kaip 2019 m. vasario 18 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.1 punkte numatytas 1 330 000 Eur negrąžinamas avansas. Tiek BUAB „Naudos virsmas“, tiek BUAB „Postverta“ veikla buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Preliminarioji sutartis sudaryta teisėta, nėra ginčijama, o jos pagrindu gautas avansas negrąžintas BUAB „Postverta“, nes ji pažeidė sutarties sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu V. B. nebuvo BUAB „Postverta“ vadovu.

23.4. Iš atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 363 318,00 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovė neturėjo 484 880 Eur įsiskolinimo. Minėtos sumos, kaip gautinos, nebuvo nurodytos ir BUAB „Postverta“ balanse.

23.5. BUAB „Naudos virsmas“ ir BUAB „Postverta“, pasirašydamos 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktą ir 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitymo aktų suvestinę, raštu išreiškė valią dėl galutinių skolos dydžių. Byloje esantys pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina, kad BUAB „Naudos virsmas“ buvo BUAB „Postverta“ kreditorius, o ne atvirkščiai.

23.6. Ieškovės teiginiai, kad V. B. parodymais turėjo būti abejojama, kad atsakovė dokumentus į bylą teikė selektyviai, buvo keičiama jos pozicija, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Atsakovės žiniomis, V. B. nėra pripažintas atsakingu už tyčinį bankrotą, o teisė būti juridinio asmens vadovu V. B. apribota dėl įmonės dokumentų neperdavimo. Atsakovė, privalėdama reaguoti į ieškovės teikiamus duomenis, teikė bylai reikšmingus įrodymus. Paskolos sutarties nutraukimas ir preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ankstesnėje proceso stadijoje nebuvo aktualūs.

23.7. Ieškovės nurodoma contra spoliatorem taisyklė nagrinėjamu atveju neaktuali ir netaikytina, kadangi atsakovė nebuvo atsisakiusi pateikti įrodymų.

23.8. Įskaitymo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis neturėtų teisinių pasekmių atliktų mokėjimų, kurių pagrindu įskaityti reikalavimai, galiojimui. Ginčijama 2020 m. liepos 31 d. dvišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 2020/07/31, 2020 m. gruodžio 23 d. dvišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 2020/12/23, 2021 m. lapkričio 17 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, 2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo akte atspindėti kaip nesusiję su 484 880 Eur įskaitymu. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu. MB „Finalaw“ ginčijamos įskaitymo sutartys taip pat yra teisėtos, sudarytos atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimo pavedimus. Nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas, o nutartis palikta nepakeista.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Stilus S“ prašo patenkinti kreditorės MB „Finalaw“ atskirąjį skundą, panaikinti 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir ieškovės MB „Finalaw“ ieškinį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą nebuvo atskleista bylos esmė, pasiremta fragmentiškai pagal poreikį pateikiamais į bylai duomenimis.

24.2. Nebuvo nagrinėtos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės (apsiribota jų išvardijamu ir bendrų nuostatų dėl įrodinėjimo nurodymu), neįvertinta aplinkybė, kad BUAB „Naudos virsmas“ teikiama informacija nesuprantama, šališka, neišsami, todėl nepatikima ir tokiais duomenimis nebuvo galima vadovautis. Teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties 27 punkto nurodymų, neatliko nurodytų duomenų tyrimo.

24.3. Visi duomenys, kuriais rėmėsi teismas, neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme įtvirtintų reikalavimų, keliamų įmonės finansinių ataskaitų informacijai, todėl jie nėra tinkama įrodinėjimo priemonė.

Šalies argumentai

24.4. V. B. paaiškinimams negalima taikyti sąžiningumo prezumpcijos. V. B. vadovavo ir BUAB „Stilus S“. Iškėlus bankroto bylas V. B. nei BUAB „Stilus S“, nei BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų, suvestinių registrų, didžiųjų knygų, ir t. t., kurie leistų laikyti, kad selektyviai pagal poreikį jau kilus ginčui pateikti sandoriai, įskaitymai ir t. t. vyko juose nurodytomis aplinkybėmis. BUAB „Stilus S“ bankroto byloje už daromus pažeidimus V. B. buvo apribota teisė vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, tačiau ši priemonė nepadarė poveikio, t. y. dokumentai nėra perduoti iki šiol. V. B. elgesys teikti selektyviai atrinktus duomenis finansinių reikalavimų ginčijimui vyksta ir civilinėje byloje Nr. eA2-904-803/2024.

24.5. Nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio spręsti dėl sandorių negaliojimo, sandoriai nėra niekiniai. Proceso šalys buvo nelygiavertėje padėtyje: BUAB „Naudos virsmas“ įrodinėjimo, vertinimo pareigas perkėlė teismui, o teismas BUAB „Stilus S“ pareikštų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo netenkino, argumentų nenagrinėjo. Įstatyme numatyti pagrindai dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu šiuo atveju nebuvo įrodyti, sandoris pripažintas negaliojančiu ex officio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2705-1187/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-406-1187/2024) buvo patikslintas BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, įtraukiant į jį kreditorę MB „Finalaw“ su 484 880 Eur finansiniu reikalavimu. MB „Finalaw“ reikalavimas buvo grindžiamas 2022 m. spalio 31 d. Varžytynių aktu Nr. 2022/10/1, kuriuo varžytynių vykdytoja BUAB „Postverta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. Z., pardavė varžytynių laimėtojai MB „Finalaw“ 484 880 Eur reikalavimo teisę į UAB „Naudos virsmas“, taip pat UAB „Postverta“ banko sąskaitos UAB Medicinos banke išrašu.

27. 2023 m. birželio 5 d. BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl kreditorės MB „Finalaw“ reikalavimo patikslinimo (sumažinimo). Prašyme nemokumo administratorė nurodė, kad pagal BUAB „Naudos virsmas“ turimus buhalterinius dokumentus – 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitos aktų suvestinę – BUAB „Postverta“ yra skolinga UAB „Naudos virsmas“ 851 839,19 Eur, o BUAB „Naudos virsmas“ skolinga UAB „Postverta“ 712 857,59 Eur. Taip pat prašymą grindė 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktu, pagal kurį UAB „Postverta“ yra skolinga UAB „Naudos virsmas“ 139 035,60 Eur, pridėjo dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis, trišalius susitarimus, mokėjimo dokumentus.

28. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi išbraukė MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinį reikalavimą iš BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir nemokumo administratorės prašymas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Bylos nagrinėjimo iš naujo pirmosios instancijos teisme metu buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-2939-1012/2023, kurioje ieškovė MB „Finalaw“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Postverta“ ir UAB ,,Naudos virsmas“ 2019 m. gegužės 26 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. spalio 4 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytas dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis; pripažinti negaliojančiu pasibaigusios UAB ,,Postverta“, UAB ,,Naudos virsmas“ ir UAB ,,Stilus S“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytą tarpusavio įskaitymo užskaitymo aktą CK 1.81 straipsnio 1 dalyje, 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Siekdama pagrįsti reikalavimo teisę į BUAB „Naudos virsmas“, kreditorė MB „Finalaw“ pateikė UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ (kurias atstovavo V. B.) 2020 m. liepos 1 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 01/03-15, pagal kurią UAB „Postverta“ paskolino UAB „Naudos virsmas“ 484 880 Eur su 5 proc. metinėmis palūkanomis dešimties metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Postverta“ 2020 m. liepos 8 d. pervedė UAB „Naudos virsmas“ 484 880 Eur. Ieškovė teigė, kad UAB „Postverta“ archyviniuose dokumentuose nėra dokumentų, kurie fiksuotų, kad paskolos sutartis yra įvykdyta ar pasibaigusi, o pateiktuose suderinimo ir užskaitymo aktuose apie paskolos dengimą nėra nurodyta.

30. Nemokumo administratorė pateikė 2023 m. spalio 31 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo buvęs BUAB „Naudos virsmas“ direktorius V. B. perdavė nemokumo administratorei 2019 m. vasario 18 d. sutartį (UAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Postverta“ sudarytą Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Postverta“ įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto (esančio M.) pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties kainą – 6 500 000 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka – 1 330 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui kaip negrąžinamą avansą, 4 070 000 Eur – išankstinį mokėjimą ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 20 d., likusią kainos dalį – 1 100 000 Eur po pagrindinės sutarties sudarymo per 30 dienų). Taip pat nemokumo administratorė pateikė 2019 m. lapkričio 30 d. sutarties priedus, kuriuose, be kita ko, UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ nurodė, kokie mokėjimai yra įskaitomi kaip sutarties 3.2.1 punkte nurodytas negrąžintas avansas. Nemokumo administratorė 2024 m. kovo 7 d. pateikė V. B. rašytinį paaiškinimą, kad 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartis buvo sudaryta, kadangi bankas nesutiko atlikti pinigų pervedimo be dokumento, o dalis tarpusavio reikalavimų įskaitymų aktų nebuvo pasirašyti; atlikus pinigų pervedimą, paskolos sutartis buvo nutraukta, o pervesti pinigai įskaityti tarpusavio skolų suderinimo aktu. Teismui pateikta 2020 m. liepos 9 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ susitarimo dėl paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo kopija, kurioje yra išvardinti UAB „Naudos virsmas“ atlikti 531 329 Eur mokėjimai už UAB „Postverta“, ir nurodyta, kad šalys susitaria paskolos sutartį Nr. 01/03-15 laikyti nutraukta, pasirašyti UAB „Naudos virsmas“, UAB „Postverta“ ir jos kreditorių tarpusavio įsiskolinimo užskaitos aktus už visus atliktus mokėjimus, pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktą.

31. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės MB „Finalaw“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė, o BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės prašymą patenkino, 2022 m. spalio 31 d. varžytynių aktą pripažino negaliojančiu, išbraukė MB „Finalaw“ patvirtintą 484 880 Eur finansinį reikalavimą iš BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo. Dėl šios nutarties kreditorė (ieškovė) MB „Finalaw“ pateikė atskirąjį skundą.

Dėl teismo teisės tikslinti (sumažinti) patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą

32. Apeliantė atskirajame skunde itin plačiai cituoja teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, tokio pobūdžio procesinio sprendimo pasekmėmis, teismų sprendimų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia, anksčiau išnagrinėto ginčo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo prejudicialumo ir pan. Teigia, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2705-1187/2022 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinus MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinį reikalavimą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, egzistuoja privalomai vykdytinas ir galiojantis teismo sprendimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo ir šio reikalavimo galiojimas gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka ar pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

33. Įvertinęs tai, kad finansinis reikalavimas buvo patvirtintas nenagrinėjus šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, tai, kad nemokumo administratorė pateikė naujus duomenis, pirmosios instancijos teismas nutarė, jog susidarė reikšmingos prielaidos įvertinti patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

34. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

36. Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-241/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Tik kilus ginčui dėl konkretaus finansinio reikalavimo tvirtinimo jo pagrįstumo nagrinėjimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-148-934/2023).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinį reikalavimą kaip neginčijamą reikalavimą, t. y. nenagrinėdamas ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Šis kreditorės MB „Finalaw“ finansinis reikalavimas nebuvo grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, vykdomuoju raštu. Būtent nagrinėjamoje byloje vyko bylos nagrinėjimas iš esmės ir tai nėra teismo sprendimo (nutarties), turinčio res judicata galią, peržiūrėjimas, o iš esmės naujo ginčo nagrinėjimas.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad klausimą dėl patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros negalimumo apeliantė kėlė atskirajame skunde ir dėl ankstesnės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d., nutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė, jog nemokumo administratorės prašymo dėl finansinio reikalavimo sumažinimo nagrinėjimas nėra galimas, perdavė nemokumo administratorės prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl galimybės nagrinėti nemokumo administratoriaus prašymą nebuvimo.

Dėl apeliacinės instancijos teismo įpareigojimų vykdymo ir įrodymų vertinimo

39. Teisėjų kolegija 2023 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-980-467/2023, be kita ko, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantės nurodytų aplinkybių (netikrino 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitymo aktų suvestinės duomenų tikrumo, nereikalavo pirminių apskaitos dokumentų, banko pavedimų, nelygino šių duomenų su nemokios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniais ir nereikalavo duomenų iš nemokumo administratorės), neištyrė apeliantės finansinio reikalavimo lėšų kilmės.

40. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nevykdė apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, neatskleidė ginčo esmės. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą.

41. Iš apskųstos teismo nutarties turinio yra akivaizdu, kad teismas labai detaliai išanalizavo ir ištyrė 2021 m. lapkričio 17 d. užskaitymo aktų suvestinėje nurodytus duomenis, patikrino aktuose paminėtos informacijos teisingumą, ne tik išvardindamas atliktus mokėjimus, tačiau ir įvertindamas papildomus įrodymus (trišales sutartis), vertino abiejų šalių nurodytą ginčo sumos lėšų kilmę (pervedimo pagrindą), taip pat į bylą pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo pozicijas dėl pagrindo grąžinti BUAB „Naudos virsmas“ už UAB „Postverta“ ginčo sumą ar tokios skolos nebuvimą.

42. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kokių įrodymų ar aplinkybių tyrimo teismas neatliko, argumentus iš esmės siedama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesivadovavo contra spoliatorem taisykle, sudarė galimybę nesąžiningai proceso šaliai, veikiančiai prieš operatyvų, teisingą procesą, pasiekti tikslų, kurie nėra suderinami nei su CPK, nei su JANĮ principais, rėmėsi V. B., t. y. asmens, kurio nesąžiningumas yra preziumuojamas, subjektyviais parodymais.

43. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

44. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-378/2024).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas liudytojo V. B. parodymus vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad V. B. paaiškinimai nepatvirtinti kitais, išskyrus paties parengtais, pasirašytais ir pateiktais įrodymais, kurių patikrinti kitais duomenimis nebuvo objektyvios galimybės. Apskųstoje teismo nutartyje detaliai išanalizuoti ne tik V. B. paaiškinimai bei jo parengti dokumentai – išvada dėl surašytų dokumentų (laiko) padaryta įvertinus įrodymus apie BUAB „Naudos virsmas“ faktiškai atliktus mokėjimus už BUAB „Postverta“ pagal ginčijamas sutartis, trišales sutartis, kurios pasirašytos ne tik ginčo šalių, tačiau ir BUAB „Postverta“ kreditorių, kitų trečiųjų asmenų patvirtinimus ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad ginčijamas dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis 2019 metais UAB „Postverta“ vardu pasirašė ne V. B., o direktorius G. Č..

47. Apeliantės atskirajame skunde itin akcentuojamos aplinkybės apie BUAB „Naudos virsmas“ pozicijos pasikeitimą bei įrodymų teikimą, priklausomai nuo ieškovės pateiktų dokumentų, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų negali vertinti arba laikyti juos nepatikimais. Teisės normos ar teismų praktikoje pateikti išaiškinimai nenumato, kad nemokumo administratoriui laiku neperduoti dokumentai, juos vėliau pateikus atitinkamą ginčą nagrinėjančiam teismui, negali būti vertinami kaip įrodymai.

48. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

49. Nagrinėjamu atveju BUAB „Naudos virsmas“, pareiškusi prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, pateikė dokumentus, kuriais grindė aplinkybę, kad BUAB „Naudos virsmas“ neturėjo įsiskolinimo UAB „Postverta“. Kartu su prašymu buvo pateikta ne tik įskaitymų suvestinė, dvišaliai įskaitymų aktai, tačiau ir trišaliai susitarimai dėl skolų įskaitymo, pridėti įrodymai apie atliktus mokėjimus. Kadangi bylą nagrinėjant iš naujo ieškovė pareiškė ieškinį ir teikė papildomus dokumentus, atsakovė, vadovaudamasi rungimosi principu, turėjo teisę teikti atsikirtimus į ieškovės poziciją bei ją patvirtinančius įrodymus.

50. Apeliantės teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma contra spoliatorem taisyklė taip pat nepagrįsti.

51. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023).

52. Nagrinėjamu atveju apeliantė contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę sieja ne su atsisakymu pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau su jų (dokumento dėl 2020 m. liepos 9 d. Paskolos sutarties Nr. 01/03-15 nutraukimo, 2019 m. vasario 18 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties) pateikimo momentu bei patikimumo vertinimu. Akcentuoja, kad jeigu būtų egzistavę šie faktai (paskolos sutarties nutraukimas, Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ir jos vykdymas), jie būtų buvę paminėti pirmą kartą nagrinėjant šį ginčą teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės minimi įrodymai į bylą yra pateikti, o atskirajame skunde neatskleista, kokių konkrečiai dokumentų buvo reikalaujama šiame procese, tačiau juos buvo atsisakyta pateikti, daro išvadą, jog šiuo atveju contra spoliatorem taisyklė netaikytina.

53. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, aptaręs į bylą pateiktus dokumentus, detaliau pasisakė tik dėl ginčui aktualių įrodymų. Atskirajame skunde plačiai dėstomi teiginiai apie teismo pripažintas įrodytomis aplinkybes, susijusias su preliminariosios sutarties sudarymu bei vykdymu, neparemtos konkrečiais apskųstoje teismo nutartyje išdėstytais argumentais bei išvadomis. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė išskiria būtent paskolos sutarties nutraukimo ir preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (ne)patikimumo reikšmę, preliminariąją sutartį bei jos priedą UAB „Postverta“ vardu pasirašė ne V. B., o G. Č.. Be to, kai kurie papildomi dokumentai BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorei buvo perduoti tik bylą nagrinėjant iš naujo, t. y. 2023 m. spalio 31 d., todėl akivaizdu, kad anksčiau šios aplinkybės jai galėjo būti nežinomos.

54. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės byloje iškeltų abejonių Paskolos sutarties nutraukimo susitarimo realumu, liudytojo V. B. parodymus apie Paskolos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes vertindamas kartu su rašytiniuose įrodymuose esančia informacija apie BUAB „Naudos virsmas“ atliktus mokėjimus už BUAB „Postverta“, 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktu ir kt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių išvadų laikyti nepagrįstomis. Apeliantė nenurodo įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti šių įrodymų patikimumu, UAB „Postverta“ skolos bendrovei BUAB „Naudos virsmas“ egzistavimu ir apskųstoje teismo nutartyje nurodytomis paskolos sutarties pasirašymo bei nutraukimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti įrodymų iš BUAB „Naudos virsmas“, patvirtinančių jos poziciją, kad 484 880 Eur pavedimo bankas nebūtų leidęs atlikti (arba neleido atlikti) be paskolos sutarties. Nors nemokumo bylose egzistuoja viešasis interesas ir teismas jose turi būti aktyvus, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

55. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad liudytojas V. B. paaiškino, jog paskolos sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų galima atlikti didelės sumos banko pavedimą ir ši suma būtų sudengta su BUAB „Naudos virsmas“ atliktais mokėjimais už BUAB „Postverta“. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek suvestinėje, tiek Paskolos sutarties nutraukimo susitarime nurodyti UAB „Naudos virsmas“ pavedimai už UAB „Postverta“ buvo atlikti (pavyzdžiui, UAB „Kauno Doleta“ 2019 m. gegužės 23 d. 25 000 Eur mokėjimas, 2019 m. rugpjūčio 28 d. 49 064 Eur mokėjimas, 2019 m. gruodžio 6 d. 10 960 Eur mokėjimas, 2020 m. rugpjūčio 18 d. 60 000 Eur mokėjimo nurodymas, 2020 m. gruodžio 23 d. 35 000 Eur mokėjimo nurodymas; 2020 m. gruodžio 28 d. trišaliu susitarimu, sudarytu UAB „Postverta“, UAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Kauno Doleta“, UAB „Kauno Doleta“ sutiko, kad UAB „Naudos virsmas“ atlikti mokėjimai (180 024 Eur) būtų užskaityti už UAB „Postverta“ įsiskolinimą; susitarime nurodyta, kad po šios užskaitos UAB „Postverta“ tampa skolinga UAB „Naudos virsmas“ 180 024 Eur. Į bylą pateikti UAB „BVT Partneriai“ sąskaitos išrašai patvirtina UAB „Naudos virsmas“ 2019 m. gegužės 24 d. atliktą 38 245,90 Eur pavedimą už UAB „Postverta“, 2019 m. liepos 24 d. atliktą 30 000 Eur pavedimą, 2019 m. spalio 2 d. 16 300,68 Eur pavedimą; pateiktas ir UAB „BVT Partneriai“ 2024 m. gegužės 4 d. patvirtinimas, kad ši bendrovė yra gavusi minėtus mokėjimus, kuriuos atliko BUAB „Naudos virsmas“, jie buvo užskaityti kaip atlikti UAB „Postverta“. Pateikti UAB „Energy Green“ sąskaitos išrašai, patvirtinantys UAB „Naudos virsmas“ atliktus mokėjimus: 2020 m. rugpjūčio 25 d. – 30 000 Eur, 2020 m. gruodžio 23 d. – 30 000 Eur, 2020 m. sausio 6 d. – 50 000 Eur, 2019 m. gegužės 24 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. lapkričio 181 d., 2019 m. gruodžio 6 d. – iš viso 69 955,97 Eur, 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „Naudos virsmas“, UAB „Postverta“ ir UAB „Energy Green“ pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriuo UAB „Energy Green“ sutiko minėtus mokėjimus užskaityti už darbus, atliktus bendrovei UAB „Postverta“; šalys, be kita ko, patvirtino, kad UAB „Postverta“ tampa skolinga UAB „Naudos virsmas“ 179 955,97 Eur. Byloje pateikti ir kiti į suvestinę įtraukti mokėjimai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, t. y. tai, kad BUAB „Postverta“ vykdė atsiskaitymus už BUAB „Naudos virsmas“, o BUAB „Naudos virsmas“ vykdė atsiskaitymus už BUAB „Postverta“, buvo sudarytos sutartys, atlikti banko pavedimai, vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio 17 d. skolų suderinimo aktu, buvo įskaitytos tarpusavio skolos, pagrįstai vadovavosi ir liudytojo V. B. paaiškinimais dėl paskolos sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėJadvyga MardosevičAsta Radzevičienė