Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. V. ir U. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Capital Home“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Vantolina“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d.

Pareiškėja bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Capital Home“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrovės bankrotą sukėlė suinteresuotų asmenų A. V. ir U. V. veiksmai (neveikimas).

Pareiškime nurodoma, kad buvę bendrovės vadovai 2020–2024 metais sąmoningai blogai valdė bendrovę, nulemdami jos nemokumą, toliau blogindami jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, bendrovės vardu sudarė jai nenaudingus, nuostolingus sandorius, turėdami žinoti, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip privesdami bendrovę prie bankroto ir sudarydami sąlygas, kad būtų galima išvengti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, nukreipiant išieškojimą į bendrovės turtą.

Paskutinį kartą BUAB „Capital Home“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikta už 2020 metus. Remdamasis finansinės atskaitomybės dokumentais, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatavo, kad 2020 metais BUAB „Capital Home“ skolos kreditoriams buvo 192 870 Eur, o bendrovės turto, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, vertė buvo 191 661 Eur. Taigi, 2020 metais bendrovė realaus ir likvidaus turto neturėjo, tai reiškia, jog bendrovė nebuvo pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybę, kad 2020 metais bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, atspindi ir įsipareigojimų augimo dinamika, palyginus su ankstesniais metais: 2019 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 6 398 Eur, o 2020 metais – 192 870 Eur, t. y. padidėjo net 30 kartų. Taigi, balanso testo aspektu bendrovė tapo nemokia dar 2020 metais.

2020 m. rugsėjo 23 d. BUAB „Capital Home“, atstovaujama direktorės A. V., ir bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „Ergus“, atstovaujama direktoriaus U. V., sudarė paskolos sutartį, kuria BUAB „Capital Home“ įsipareigojo suteikti UAB „Ergus“ dalimis iki 250 000 Eur paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2022 m. balandžio 12 d. Sandoris buvo nuostolingas bendrovei ir lėmė, kad bendrovės finansinė būklė iš esmės pablogėjo. Sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų ir susijusios bendrovės naudai, t. y. A. V. (duomenys neskelbtini) tapo U. V. sutuoktine, o BUAB „Ergus“ vienintelis akcininkas buvo R. V. – U. V. tėvas. A. V. turėjo suprasti, kad BUAB „Ergus“ suteikiama paskola nebus grąžinta, juo labiau jog BUAB „Ergus“ jau nebuvo pajėgi grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pasiskolintų sumų iš kito kreditoriaus, kurio reikalavimui užtikrinti buvo įkeistas BUAB „Ergus“ akcininkui R. V., o vėliau ir BUAB „Ergus“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Tokia BUAB „Ergus“ finansinė būklė A. V. negalėjo būti nežinoma. Neatsakingai, nepaisant BUAB „Capital Home“ interesų, šios bendrovės BUAB „Ergus“ perduotų lėšų tikėtiną negrįžtamą praradimą patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-218-779/2025 pripažino BUAB „Ergus“ veiklą pasibaigusia, o likusi nepatenkintų finansinių reikalavimų suma – 1 308 428,57 Eur, iš kurių 209 610,84 Eur (177 341,90 Eur skola ir 32 268,94 Eur palūkanos ir delspinigiai) – sudaro BUAB „Capital Home“ finansinį reikalavimą. A. V. nesiėmė veiksmų dėl suteiktos paskolos išreikalavimo, pasibaigus paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui. BUAB „Capital Home“ 177 341,90 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Ergus“ pareikštas tik bendrovei iškėlus bankroto bylą.

2020 m. lapkričio 6 d. BUAB „Capital Home“, atstovaujama laikinai einančio pareigas direktoriaus U. V., ir A. V. sudarė turto valdymo, statybos rangos ir paslaugų teikimo sutartį, kurios objektas – butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir su jais susijusių patalpų rekonstrukcijos, remonto, apdailos vidaus įrengimo, baldų ir įrangos montavimo darbai, su butais susijusio žemės sklypo suformavimo paslaugos. Už sutartyje numatytas paslaugas A. V. įsipareigojo sumokėti vykdytojai BUAB „Capital Home“ atlygį, kuris, preliminariaisiais skaičiavimais, buvo apie 127 000 Eur. BUAB „Capital Home“ nuo 2020 m. lapkričio 6 d. pirko prekes, paslaugas ir darbus, susijusius su butų įrengimu, kurių vertė ne mažiau kaip 106 616,86 Eur.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atlikusi BUAB „Capital Home“ veiklos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, nustatė, kad bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), o aptariamas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nuo 2020 m. lapkričio 6 d. priklausė A. V., tačiau dalis bendrovės įsigytų darbų už 68 798,50 Eur atlikta būtent šiame objekte. VMI konstatavo, kad statybos darbų, atliktų objekte, pardavimo bendrovė nėra deklaravusi, todėl nepagrįstai įtraukė į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą 11 939 Eur. Sudariusi sutartį, A. V., tuo pat metu būdama bendrovės akcininke ir vadove, nesilaikė įstatyme nustatyto įpareigojimo juridinio asmens valdymo organo nariui vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepaisė draudimo painioti bendrovės turtą su savo turtu, naudoti jį asmeninei naudai ir tokiu sprendimu bei tolesniu neveikimu (nesumokėdama už savo, kaip fizinio asmens, naudai įgytas prekes, paslaugas ir darbus) sudarė sąlygas tam, kad BUAB „Capital Home“ turtas piniginės lėšos buvo perleistas A. V. neatlygintinai. Be to, netinkamai tvarkant pagal aptariamą sandorį sudaromus bendrovės dokumentus susidarė 11 939 Eur skola VMI.

BUAB „Capital Home“, pagal įgaliojimą atstovaujama U. V., 2022 m. balandžio 22 d. pardavė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) dalį (1 880 kv. m) susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Advona“ už 2 000 Eur. UAB „Advona“ ryšį su BUAB „Capital Home“ įrodo tai, kad sandorio sudarymo metu BUAB „Capital Home“ pagal įgaliojimą atstovavęs U. V. vėliau tapo UAB „Advona“ vadovu. Sandorio sudarymo metu jau buvo atlikti (atliekami) žemės sklype esančių pastatų rekonstrukcijos ir statybos darbai (dar neturint tam leidimo, kuris išduotas 2023 m. gegužės 3 d.). 2022 m. kovo 31 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktais nustatyta, kad žemės sklype esančio pastato–sandėlio rekonstravimo ir poilsio pastato statybos atliktų savavališkų darbų sąnaudų vertė – 33 752,95 Eur (30 418,19 Eur + 3 334,76 Eur). Praėjus pusmečiui, UAB „Advona“ sudarė sutartis su gyventojais ir bendrovėmis dėl žemės sklypo dvigubai mažesnės dalies (apie 830 kv. m) pardavimo už 33 000 Eur. Įvertinus Turto arešto aktų registro duomenis, žemės sklypo dalies (apie 1 300 kv. m), įkeistos kredito unijai (toliau – KU) „Saulėgrąža“, areštą, taip pat matyti, kad jos vertė yra 31 800 Eur, nors ji mažesnė, nei aptariamoje sutartyje UAB „Advona“ perleista žemės sklypo dalis (1 880 kv. m.). Taigi, 2022 m. balandžio 22 d. BUAB „Capital Home“ priklausantis žemės sklypas buvo parduotas daug mažesne, nei rinkos kaina susijusiam asmeniui, tokiu būdu pažeidžiant esamų kreditorių teises ir interesus bei suvaržant galimybę nukreipti išieškojimą į šį bendrovės turtą.

BUAB „Capital Home“, pagal įgaliojimą atstovaujama U. V., 2022 m. gegužės 5 d. su I. N. sudarė tris nekilnojamojo turto (poilsio patalpų ir jiems priklausančių žemės sklypų) pirkimo–pardavimo sutartis, kurių vertė 96 135 Eur: sutarties Nr. DJ-2598 vertė – 37 135 Eur, sutarties Nr. DJ-2602 vertė – 30 500 Eur, sutarties Nr. DJ-2605 vertė – 28 500 Eur. Tą pačią dieną tarp UAB „Ergus“, atstovaujamos direktoriaus U. V., I. N. ir BUAB „Capital Home“, pagal įgaliojimą atstovaujamos U. V., buvo sudarytas 2022 m. gegužės 5 d. susitarimas dėl tariamo lėšų įskaitymo, kuriuo šalys pareiškė, jog: 1) bendru sutarimu nutraukia prieš tai turėtus sutartinius santykius (2021 m. sausio 25 d. BUAB „Ergus“ ir BUAB „Capital Home“ preliminariąją sutartį dėl neįrengto nekilnojamojo turto didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties ateityje sudarymo, 2021 m. balandžio 23 d. BUAB „Ergus“ ir A. N., I. N. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto, kuris sutarties sudarymo dieną nuosavybės teise priklausė BUAB „Capital Home“, pardavimo); 2) BUAB „Capital Home“ perima iš UAB „Ergus“ pastarajai A. N., I. N. sumokėtą 96 135 Eur avansinį mokėjimą pagal preliminariąją sutartį; 3) šalys neturi viena kitai jokių reikalavimų. Tą pačią dieną tarp BUAB „Capital Home“, atstovaujamos direktorės A. V., ir BUAB „Ergus“, atstovaujamos direktoriaus U. V., sudarytas tarpusavio įsiskolinimų mažinimo (užskaitymų) aktas, kuriuo BUAB „Capital Home“ patvirtino, kad užskaito 96 135 Eur kaip gautą mokėjimą iš BUAB „Ergus“; BUAB „Ergus“ šia suma sumažina skolą BUAB „Capital Home“ ir šalys įsipareigoja šią užskaitą parodyti apskaitoje 2022 m. gegužės 5 d. Taigi, BUAB „Capital Home“ didelės vertės turtas buvo perleistas neatlygintinai, be kita ko, užkertant kelią galimybei patenkinti kreditorių reikalavimus įvykdžius turto realizavimą.

2022 m. birželio 14 d. akcijų pasirašymo sutartimi BUAB „Capital Home“, atstovaujama direktoriaus U. V., perleido susijusiai UAB „Advona“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,5836 ha, vertė – 4 850 Eur, už UAB „Advona“ 4 836,32 Eur vertės akcijas. Nepraėjus mėnesiui, BUAB „Capital Home“ akcijas už 4 836,32 Eur perleido susijusiam asmeniui G. U. Pastarasis 2022 m. spalio 21 d. duomenimis buvo vienintelis UAB „Advona“ akcininkas, taip pat nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. vasario 5 d. buvo UAB „Advona“ vadovu. Nurodyti BUAB „Capital Home“ priklausančio turto (žemės sklypo, UAB „Advona“ akcijų) pardavimai buvo atlikti nesilaikant bendrovės įstatuose numatytos tvarkos, pagal kurią nustatyta, kad bendrovės vadovas turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, priimdamas sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 3 000 Eur, investavimo, perleidimo, nuomos, nes tarp nemokumo administratorės surinktų dokumentų nėra tokių, kurie patvirtintų, jog būtų gautas bendrovės įstatuose numatytas visuotinio akcininkų susirinkimo (ar vienintelio akcininko) pritarimas šiems sandoriams.

Kaip matyti iš UAB „Advona“, pagal įgaliojimą atstovaujamos U. V., su KU „Saulėgrąža“ 2023 m. birželio 30 d. sudarytos kredito sutarties turinio, prievolės įvykdymui užtikrinti maksimaliąja hipoteka įkeistas 1,5836 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 81 800 Eur. Iš Turto arešto aktų registro duomenų apie 1,5836 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) KU „Saulėgrąža“ įkeistos dalies (apie 200 kv. m) (jau priklausančios kitam susijusiam asmeniui – D. A.) areštą matyti, kad vien tik šios nedidelės dalies sklypo vertė – 86 700 Eur.

Dalis 2021–2022 metais BUAB „Capital Home“ su fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarytų sandorių dėl nekilnojamojo turto pardavimo taip pat neatitinka bendrovės interesų. Nemokumo administratorės teigimu, įvertinus bendrovės piniginių lėšų judėjimo srautus 2019–2023 metais, nustatyta, kad bendrovės pinigais be aiškaus pagrindimo ir nesant matomos ekonominės naudos bendrovei naudojosi net tik jos buvę vadovai A. V. ir U. V., bet ir artimais ryšiais su jais susijęs asmuo – R. V. (U. V. motina). Pagal bendrovės banko sąskaitų išrašuose užfiksuotus pavedimus, naudojantis bendrovės kortelėmis matomus pinigų srautus ir grynųjų pinigų operacijas atspindinčius dokumentus (pavyzdžiui, kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos knygos įrašus), skolų suderinimo aktus, kuriais disponuoja nemokumo administratorė, juos gavusi iš trečiųjų asmenų, matyti, kad iš bendrovės gautų ir bendrovei įneštų pinigų santykis rodo, jog minėti asmenys liko skolingi bendrovei dideles pinigų sumas: A. V. skola – 63 008,80 Eur, U. V. – 60 000 Eur, R. V. – 136 844,86 Eur. Nurodytų aplinkybių ir duomenų visuma rodo, kad nesant teisinio pagrindo bendrovė susijusiems asmenims neatlygintinai perleido 259 853,66 Eur.

Taip pat, didelės sumos iš BUAB „Capital Home“ kasos išduotos 2022 metais, kuomet bendrovė jau turėjo didelius įsipareigojimus kreditoriams (įskaitant prievoles VMI). R. V. pagal kasos išlaidų orderius išduota lėšų už 87 551 Eur, U. V. – už 54 000 Eur. BUAB „Capital Home“ pradelstų reikalavimų dydis kreditoriams nuosekliai augo. Tokiais veiksmais U. V., kuris pasirašė kasos išlaidų orderius, ne tik pasisavino bendrovei priklausančias lėšas, bet ir siekė išvengti BUAB „Capital Home“ prievolių esamiems bei būsimiems kreditoriams įvykdymo.

BUAB „Capital Home“, atstovaujamos suinteresuotų asmenų, 2020–2024 metais atlikti veiksmai (neveikimas) lėmė, kad bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus, nuostolingus sandorius, turtą pardavė mažesne nei rinkos kaina ir perleido jį neatlygintinai susijusiems asmenims, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir vengė mokėti nustatytus mokesčius, todėl jų veiksmai (neveikimas) atitinka tyčinio bankroto požymius. Juridinių asmenų registro duomenimis, A. V. bendrovei vadovavo nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., taip pat buvo bendrovės vienintele akcininke nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. U. V. bendrovei vadovavo nuo 2022 m. gegužės 27 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi pripažino BUAB „Capital Home“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingi suinteresuoti asmenys A. V. ir U. V. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad balanso testo aspektu BUAB „Capital Home“ nemokia tapo 2020 metais, kadangi bendrovės įsiskolinimai kreditoriams buvo 192 870 Eur, o bendrovės turto, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, vertė buvo 191 661 Eur. Taigi, 2020 metais BUAB „Capital Home“ realaus ir likvidaus turto neturėjo, tai reiškia, jog bendrovė nebuvo pajėgi padengti įsipareigojimų. Aplinkybę, kad 2020 metais bendrovėje kilo finansiniai sunkumai atspindi ir įsipareigojimų augimo dinamika palyginus su ankstesniais metais: 2019 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 6 398 Eur, o 2020 metais – 192 870 Eur, t. y. padidėjo 30 kartų. Įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad šiuo atveju BUAB „Capital Home“ tapo nemokia dėl tyčinių jos buvusių vadovų U. V. ir A. V. veiksmų (neveikimo). Šie veiksmai išsamiai aprašyti nemokumo administratorės (pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje), todėl motyvuojamojoje nutarties dalyje nėra prasmės jų pakartotinai aprašyti. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų prašymus dėl papildomos medžiagos išreikalavimo, nes visas šioje nutartyje aprašytas teismo išvadas patvirtina dokumentai, pridėti prie prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Suinteresuoti asmenys nenuginčijo nė vieno prie nemokumo administratorės pareiškimo pridėto dokumento. Teismas padarė išvadą, kad išvados, jog BUAB „Capital Home“ tyčinį bankrotą ir tolesnį finansinės būklės pablogėjimą sukėlė bendri buvusių vadovų U. V. ir A. V. sąmoningi ir kryptingi veiksmai. Dėl to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. U. V. skyrė baudą už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei po 100 Eur už kiekvieną bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo dieną, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.

Suinteresuotas asmuo A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą dėl BUAB „Capital Home“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei suinteresuoto asmens A. V. pripažinimo atsakinga už tyčinį bankrotą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Kadangi didžioji dalis bendrovės dokumentų ir finansinės informacijos buvo nemokumo administratorės dispozicijoje, apeliantė prašė teismo išreikalauti papildomus dokumentus, reikalingus tinkamai gynybai. Apeliantė su procesiniais dokumentais pateikė dokumentus, paneigiančius dalį nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino.

Teismas, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai sutapatino tyčinio bankroto institutą su kitais bankroto proceso klausimais, pažeidė teisę būti išklausytai, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantė nedisponuoja bendrovės finansiniais dokumentais, galimybė įrodinėti poziciją, remiantis rašytiniais įrodymais, šioje byloje yra apsunkinta. Byloje buvo nuosekliai keliama pozicija, kad faktinį BUAB „Capital Home“ valdymą vykdė U. V.

Teismas bendrovės nemokumo momentą nustatė formaliai, neatlikdamas išsamios ekonominės analizės. BUAB „Capital Home“ pagrindinė veikla – statybos. Statybų ir nekilnojamojo turto vystymo veikloje didelė dalis patiriamų išlaidų iki objekto realizavimo yra apskaitoma kaip nebaigta statyba ir atsargos. Todėl laikinas neigiamas balanso rodiklis savaime nepatvirtina faktinio bendrovės nemokumo. Bendrovės pajamos generuojamos užbaigus ir pardavus objektus, iki pardavimo patiriamos sąnaudos didina nuostolius ir blogina balansą. Tai reiškia, kad laikinas neigiamas balansas yra natūrali verslo modelio dalis, o ne nemokumo požymis. Vien aplinkybė, kad vystomi projektai negali būti nedelsiant realizuoti rinkoje nereiškia, kad toks turtas neturi ekonominės vertės. Teismas nenustatinėjo, kokie bendrovės projektai įėjo į atsargas, kokia buvo jų vystymo stadija, rinkos vertė, nebaigtų statybų vertė, numatomos pajamos ir pan.

2021 metais apeliantei gimė duktė. Tiek nėštumo metu, tiek po vaiko gimimo apeliantė faktiškai nevykdė aktyvios veiklos, susijusios su bendrovės valdymu ar finansinių sprendimų priėmimu. Formalia bendrovės vadove apeliantė buvo nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 14 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų atsirado jau po apeliantės pasitraukimo iš vadovo pareigų, todėl jos atsakomybės vertinimas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį. Nemokumo administratorė, siekdama pagrįsti ne tik teisinį, bet ir faktinį apeliantės vadovavimą bendrovei, remiasi sutartimis su telekomunikacijų bendrove, ekspertizėmis ir bendravimu su klientais. Tačiau atsakomybė už tyčinį bankrotą tenka tam, kuris faktiškai valdė bendrovę, o ne tam, kuris formaliai buvo nurodytas bendrovės vadovu Juridinių asmenų registre.

Nemokumo administratorės pozicija dėl tariamo bendrovės nemokumo nuo 2020 metų prieštarauja pateiktiems duomenims: pateikti kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo duomenys rodo, kad didžioji dalis įsipareigojimų atsirado tik nuo 2021 metų vidurio. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė 2020 metais gavo finansavimą per „Estateguru“ platformą, o 2022 metais jai buvo suteiktas automobilio lizingas po kreditingumo įvertinimo. Finansinių institucijų sprendimai suteikti finansavimą prieštarauja nemokumo administratorės pozicijai apie bendrovės nemokumą nuo 2020 metų.

Tyčia negali būti preziumuojama, ji turi būti aiškiai įrodyta, o byloje neidentifikuoti konkretūs apeliantės veiksmai, nenustatytas jų atlikimo laikotarpis, nėra pagrįstas jų poveikis bendrovės mokumui, neįrodytas priežastinis ryšys. Teismas iš esmės įvairius skirtingų laikotarpių sandorius, bendrovės finansinius sunkumus, apskaitos trūkumus, dokumentų neperdavimo aplinkybes, susijusių asmenų tarpusavio santykius įvertino kaip visumą, tačiau neatskyrė, kurie konkretūs veiksmai galėjo lemti nemokumą, kurie tik tariamai pablogino bendrovės padėtį, kurie buvo įprastos komercinės rizikos dalis, o kurie apskritai neturėjo reikšmės bendrovės finansinei būklei. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė po tariamo nemokumo momento vykdė aktyvią veiklą, generavo pajamas, vystė projektus, turėjo daug vertingų atsargų, gavo finansavimą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais.

Teismas neindividualizavo suinteresuotų asmenų atsakomybės – neatskyrė A. V. ir U. V. veiksmų, nenustatė, kurie konkretūs sprendimai buvo priimti apeliantės, nenustatė, kokią konkrečią reikšmę jos veiksmai turėjo bendrovės mokumui. Iš apskųstos nutarties iš esmės neįmanoma nustatyti, kurie konkretūs sandoriai laikomi inicijuotais A. V., kokius konkrečius veiksmus ji atliko asmeniškai, kokius sprendimus realiai priėmė, kokia konkreti žala kilo dėl jos veiksmų. Teismas, konstatuodamas tariamą A. V. ir U. V. veikimą kartu, tinkamai neįvertino faktinių jų tarpusavio santykių: byloje buvo pateikti duomenys, kad santuoka tarp šalių faktiškai buvo iširusi gerokai iki oficialaus jos nutraukimo; šalys ilgą laiką nebevedė bendro ūkio; tarp šalių egzistavo konfliktai dėl bendrovės veiklos bei dokumentų naudojimo; 2024 m. sausio 1 d. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu. Apeliantė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo; parašų klastojimo bei sukčiavimo. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad analogiškas tyrimas jau atliekamas Finansinėje nusikaltimų tyrimų tarnyboje (toliau – FNTT). Reikšminga ir tai, kad šiame tyrime A. V. buvo panaikintas specialiojo liudytojo statusas. Teismas bendrą veikimą iš esmės grindė buvusiais santuokiniais ryšiais, dalyvavimu tam tikruose sandoriuose, aplinkybe, kad šalys buvo susiję asmenys. Tačiau vien šeiminiai ryšiai, santuoka ar dalyvavimas bendrovės veikloje neįrodo koordinuoto nesąžiningo veikimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp suinteresuotų asmenų egzistavo atskiras turtinis režimas, buvo sudaryta povedybinė sutartis, egzistavo reikšmingi tarpusavio konfliktai, buvo inicijuotas skyrybų procesas, buvo keliami klausimai dėl dokumentų pasirašymo ir galimo parašų klastojimo.

Suinteresuotas asmuo U. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Capital Home“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, arba, alternatyviai, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas turėjo įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir motyvuotai pasisakyti dėl juridinio asmens nemokumo momento, vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, o taip pat nustatyti, kurio vadovo veiksmai ar neveikimas nulėmė bendrovės nemokumą. Teismas neatliko byloje pateiktų įrodymų įvertinimo, o apskųsta nutartis priimta be motyvų, apsiribota tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ir pareiškėjos argumentų citavimu.

Teismo išvada dėl bendrovės nemokumo 2020 metais nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Išvados padarytos neišanalizavus balanso eilutėse nurodyto turto paskirties, pateikiant menkavertį palyginimą, kad bendrovė turėjo tik trumpalaikį turtą, kai tuo tarpu bendrovės turimas nekilnojamasis turtas buvo apskaitomas kaip prekės, skirtos parduoti, ir dėl to priskirtas prie trumpalaikio turto. Bendrovė 2020 metų IV ketvirtį buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą su statybos leidimu, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 217 kv. m, kuris apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, skirtas statyti ir parduoti bei uždirbti pelną. Bendrovė vykdė veiklą tiek 2020 metais, tiek ir vėliau iki pat bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė, vykdydama veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, o bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra atsiradę tik nuo 2022 metų antrosios pusės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė buvo moki iki 2023 metų, į tai teismas nesigilino ir šios aplinkybės neįvertino. Vertinant bendrovės mokumą tik pagal balanso testą galima suklysti, kadangi balanso duomenys fiksuojami konkrečią datą ir neatspindi bendrovės gyvybingumo. Todėl svarbus ir likvidumo testo įvertinimas, taip pat visumos aplinkybių, susijusių su ilgalaikiais juridinio asmens finansiniais sunkumais, įvertinimas.

Teismas neįvertino, kad 2020 m. spalio 30 d. Estijos finansinė įstaiga „Estateguru“, finansavo bendrovės veiklą, tuo patvirtindama bendrovės mokumą, nes prieš finansavimo suteikimą buvo atliekamas juridinio asmens mokumo įvertinimas. Akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas 2022 m. kovo 3 d. suteikė bendrovei finansavimą lizinguojant automobilį ir tai buvo padaryta atliekant bendrovės mokumo įvertinimą. 2021–2022 metais bendrovėje dirbo 4–6 darbuotojai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys yra atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą. A. V. buvo tik formali ir Juridinių asmenų registre įregistruota bendrovės vadovė. Visus faktinio vadovavimo veiksmus bendrovėje atliko apeliantas. FNTT, atlikusi tyrimą, nustatė, kad A. V. nedalyvavo bendrovės veikloje nuo 2022 metų III ir IV ketvirčių. Formalizuojant santykius, bendrovės akcijos buvo perduotos apeliantui, nors šis veiksmas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, tačiau 2020 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo perduoti visi bendrovės dokumentai.

BUAB „Capital Home“ nemokumo administratorė UAB „Vantolina“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstas suinteresuoto asmens A. V. atskirojo skundo argumentas, kad reikšmingi BUAB „Capital Home“ įsipareigojimai atsirado tik nuo 2021 metų vidurio. Tiek nemokumo administratorės pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek kituose procesiniuose dokumentuose pateikti ir kiti objektyvūs duomenys, kurie papildomai (be 2020 metų finansinės atskaitomybės) patvirtina, kad sunki finansinė padėtis bendrovėje buvo susiklosčiusi jau 2020 metais.

Bendrovė nebuvo pajėgi savarankiškai ir laiku sumokėti netgi nedidelių sumų privalomųjų mokesčių. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 29 d. naudojant PLAIS (piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema) priverstinai buvo nurašytos lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV).

BUAB „Capital Home“ neturint pakankamai lėšų veiklai vykdyti, buvo taikomi finansavimo mechanizmai, kurie iš esmės didino bendrovės įsipareigojimus, tačiau apyvartinių lėšų į jos aktyvą neatnešė.

Teismas neturėjo pagrindo vertinti duomenų rinkinius apie tariamą bendrovės būklę 2021– 2022 metais, kurie, be kita ko, suinteresuotų asmenų pateikti tik inicijavus bylą dėl tyčinio bankroto. Esminė tokią išvadą pagrindžianti aplinkybė yra ta, kad juose įrašytų duomenų teisingumo negalima patikrinti, nes su jais nėra pateikiami pirminiai finansiniai dokumentai, kurių duomenimis sudaromos finansinės ataskaitos (tokie bendrovės dokumentai neperduoti nei nemokumo administratorei, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog objektyvios galimybės tinkamai nustatyti BUAB „Capital Home“ finansinius duomenis vėlesniais laikotarpiais po to, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktos 2020 metų finansinės ataskaitos, nėra.

Vertinant atskirųjų skundų teiginius, susijusius su paskolos gavimu iš „Estateguru tagatisagent“ OÜ , nemokumo administratorė pateikė argumentuotus, verslo praktika bei verslo logika paremtus paaiškinimus, kurie pagrindžia išvadą, kad paskolos suteikimo faktas neįrodo bendrovės mokumo. „Estateguru tagatisagent“ OÜ ir U. V. siejo ir kitokio pobūdžio (nei tik formalūs paskolos) santykiai. Iš viešai paskelbtos informacijos matyti, kad U. V. reklamavo ,,EstateGuru“ platformą vaizdo įraše. 2020 m. liepos 24 d. vaizdo klipe U. V. pasakoja, kaip užsitikrino finansavimą vienam iš projektų per ,,EstateGuru“ platformą, ir kad finansavimas buvo suteiktas vos per kelias valandas, akcentuoja, jog procesas nėra apsunkintas papildomais dokumentais, visi pasirašymai vyksta elektroniniu būdu ir labai paprastai. Be to, 2025 m. gegužės mėnesį „Estateguru tagatisagent“ OÜ išviešino informaciją apie tai, kad buvo suteikusi paskolą UAB „Barsera“, kuriai vadovavo U. V. Ši bendrovė bankrutavo, jos bankrotas pripažintas tyčiniu ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ naudai sudaryta hipoteka panaikinta, teismui nustačius, kad UAB „Barsera“ nebuvo įkeisto turto savininkė ir neturėjo teisės jo įkeisti ,,Estateguru tagatisagent“ OÜ. Kaip nurodė pati bendrovė, šis atvejis paskatino sustiprinti vidines rizikų valdymo praktikas. Argumentas, kad BUAB „Capital Home“ atsiskaitė už ,,Estateguru tagatisagent“ OÜ bendrovei suteiktą paskolą taip pat neatitinka realybės, nes už bendrovę paskolą 2021 metais padengė UAB „Šilo namai“, įsigydama BUAB „Capital Home“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotų asmenų teiginys, kad 2022 metais įgytas automobilio lizingas, neva, įrodo bendrovės mokumą, vertintinas kaip siekis suklaidinti teismą. Aplinkybė, kad esant ir taip sunkiai bendrovės finansinei situacijai dar buvo pasinaudota jos ištekliais įsigyjant automobilį ir sukurtos papildomos prievolės bendrovei, papildomai patvirtina abiejų sutuoktinių sąmoningą ir bendrą veikimą priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. Suinteresuoti asmenys nutyli, kad 2024 m. balandžio mėnesį (t. y. kai bendrovei jau buvo inicijuota bankroto byla), A. V. pardavinėjo automobilį kaip fizinis asmuo. Tik nemokumo administratorės iniciatyva areštavus šį turtą, tam tikra dalis sumos, pardavus automobilį, grąžinta kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Tai dar kartą įrodo, kad sąmoningais veiksmais A. V. prisidėjo ir prie tolesnio BUAB „Capital Home“ įsipareigojimų didinimo, nors nemokumo būklė bendrovėje egzistavo jau 2020 metais.

Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi U. V. buvo pratęstas terminas dokumentams pateikti. Teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi skirta bauda už dokumentų neperdavimą. Tačiau kai kurie dokumentai atsirado tik inicijavus tyčinio bankroto bylą.

Konkretūs argumentai (apie poreikį byloje skirti finansinę ar ekonominę ekspertizę) nei BUAB „Capital Home“ bankroto proceso metu, nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotų asmenų nebuvo reiškiami ir (ar) įrodinėjami.

Atskirųjų skundų turinys patvirtina, kad juose išdėstytais argumentais iš esmės nėra siekiama objektyviai paneigti nemokumo administratorės nurodomas aplinkybes dėl sąmoningai netinkamo BUAB „Capital Home“ valdymo ir (ar) žalingų bendrovei sandorių sudarymo, tokiais veiksmais (neveikimu) tyčia privedant bendrovę prie bankroto. Abu suinteresuoti asmenys siekia iš esmės vieno tikslo – perkelti visą atsakomybę tik U. V., kad atsakomybės nepagrįstai išvengtų A. V. Siekiama sukurti įspūdį, kad A. V., nors ir buvo UAB „Capital Home“ de jure (teisiškai; pagal teisę) vadovė nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d., tariamai nuo 2020 metų buvo tik bendrovės veidas, neva, sprendimų nepriiminėjo, veiksmų neatliko. Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.

Aplinkybė, kad A. V. sudarė sąlygas tam tikrus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priimti U. V. (suteikdama jam įgaliojimus), nepašalina A. V. atsakomybės.

Aplinkybę, kad A. V. veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, patvirtina ir aplaidus duomenų, kurie reikšmingi bendrovės ūkinėms, finansinėms operacijoms nustatyti, tvarkymas. Iš BUAB „Capital Home“ banko sąskaitos išrašų, kuriais remiasi suinteresuoti asmenys, matyti, kad A. V. bendrovei atliktuose pavedimuose informacija, kokiu konkrečiu pagrindu buvo vykdomos piniginės operacijos, dauguma atvejų yra neinformatyvi ir (ar) neindividualizuota, įrašytos abstrakčios reikšmės, pavyzdžiui, „pavedimas“, „grąžinimas“, „įnešimas“, „papildymas“, „paskola“, „pagal sąsk.“, „sutartis“, arba tiesiog pažymėtas skyrybos ženklas taškas – „.“.

Akivaizdu, kad A. V. nuo 2019 metų buvus BUAB „Capital Home“ vienintele vadove ir akcininke, be to, turint teisinių žinių ir profesinę patirtį teisėsaugos institucijoje, negalėjo būti nežinoma tokios elgsenos reikšmė ir pasekmės.

Iš pateikto nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio vykusio kreditoriaus susirašinėjimo su A. V. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo matyti, kad A. V. betarpiškai bendravo su BUAB „Capital Home“ klientais ir šia veikla užsiimti netrukdė vaiko (ar vaikų) priežiūra.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 23 d. rezoliucijos, kuria atmestas suinteresuoto asmens A. V. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teismas nustatė, kad nebuvo aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negalėjo išdėstyti raštu. Tokią išvadą teismas padarė pasibaigus pasirengimo bylai paruošiamųjų dokumentų būdu stadijai, t. y. įvertinęs konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją. Iš suinteresuotų asmenų prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turinio matyti, kad, remiantis suinteresuotų asmenų ar nurodomos liudytojos paaiškinimais, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokį bylos išsprendimą, negalėjo būti nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. rugpjūčio 12 d. gauti suinteresuoto asmens U. V. papildomi įrodymai – Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-000-40-24 2026 m. rugpjūčio 6 d. priimti procesiniai dokumentai (pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, paskelbimo protokolas ir pranešimas apie įtarimą).

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, įvertinus suinteresuoto asmens A. V. nurodytas aplinkybes dėl ikiteisminiame tyrime atliekamos U. V. apklausos ir poreikio pateikti papildomus įrodymus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad U. V. teikiami įrodymai gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės tyčinio bankroto požymių nustatymo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktą įrodymus bei vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl pakartotinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. gavo apelianto U. V. prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki 2026 m. rugsėjo 10 d. t. y. tikėtinos baudžiamojo įsakymo paskelbimo datos. Nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos prokuratūros pranešimą įtariamajam U. V., tikėtina, kad FNTT vykdomas tyrimas gali baigtis baudžiamuoju įsakymu, t. y. juo būtų patvirtinta įtariamojo veika ir kitų asmenų, įskaitant ir A. V., nedalyvavimas bendrovės veikloje nuo 2020 metų rudens, tai gali turėti reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui.

CPK 162² straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 24–26 punktuose išdėstytų motyvų pagrindu teismas priėmė į bylą naujus įrodymus, be kita ko, FNTT 2026 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą apie įtarimą U. V., kuriame detaliai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kurių pagrindu, tikėtina, gali būti priimtas teismo baudžiamasis įsakymas apelianto atžvilgiu. Tačiau iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad jame analizuojami apelianto U. V. veiksmai, tačiau nėra pasisakoma dėl apeliantės A. V. veiksmų. Tuo tarpu šiame civiliniame procese pareikšto pareiškimo dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu dalyką sudaro reikalavimas nustatyti, kad dėl bendrovės tyčinio bankroto (jei toks būtų nustatytas) sukėlimo atsakingi abu suinteresuoti asmenys, o pareiškimo pagrindą sudaro aplinkybės, be kita ko, susiję su apeliantės A. V. veiksmais (neveikimu) vadovaujant bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aplinkybės, aktualios nagrinėjamo klausimo išsprendimui, gali būti nustatytos šioje byloje ir byloje esančių įrodymų tam pakanka. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmetamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Juridinių asmenų registre BUAB „Capital Home“ įregistruota 2007 m. rugsėjo 11 d., bendrovės pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto konsultacijos, tarpininkavimas perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą; kita veikla, kurios nedraudžia įstatymai. Bendrovės vadovu nuo įkūrimo iki 2019 m. birželio 13 d. buvo A. E., nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 14 d. – suinteresuotas asmuo A. V., nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2024 m. birželio 4 d. – suinteresuotas asmuo U. V. Bendrovės akcininke nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 6 d. buvo suinteresuotas asmuo A. V.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pagal kreditorės VMI pareiškimą bendrovei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-409-407/2024 apygardos nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei palikta nepakeista ir įsiteisėjo. Bendrovės nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Vantolina“. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi buvusiam BUAB „Capital Home“ vadovui U. V. paskirta bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei po 100 Eur už kiekvieną bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo dieną.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis teismo nutartimis. Šios nutarties priėmimo dieną teismo patvirtinta bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 622 917,38 Eur.

BUAB „Capital Home“ nemokumo administratorė 2025 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad už tyčinį bankrotą atsakingi yra suinteresuoti asmenys A. V. ir U. V. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino pareiškimą. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su apskųsta nutartimi, padavė atskiruosius skundus.

Dėl proceso teisės normų pažeidimų

Suinteresuoti asmenys A. V. ir U. V. atskiruosiuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, padarė šiuos proceso teisės pažeidimus: 1) bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, pažeidė apeliantės A. V. teisę būti išklausytai; 2) buvo apsunkinta apeliantės teisė pagrįsti poziciją rašytiniais įrodymais, kadangi netenkintas prašymas išreikalauti bendrovės dokumentus ir finansinę informaciją, esančius nemokumo administratorės dispozicijoje; 3) teismas neatliko byloje pateiktų įrodymų įvertinimo, o apskųsta nutartis priimta be motyvų, apsiribota tik JANĮ ir pareiškėjos argumentų citavimu.

JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, t. y. išimtis, nustatanti privalomą juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimą, JANĮ neįtvirtinta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žodinis bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas, nebent jį būtinu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 31 punktas). Ši pozicija iš esmės atitinka EŽTT formuojamą praktiką, kad išimtinis aplinkybių, galinčių pateisinti žodinio bylos nagrinėjimo nebuvimą, pobūdis iš esmės priklauso nuo klausimų, kuriuos turi spręsti kompetentingas nacionalinis teismas, pobūdžio (EŽTT 2005 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Miller prieš Švediją, peticijos Nr. 55853/00, par. 29). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinės proceso formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, jog šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bendrovės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 29 punktas). Atsižvelgiant į JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, kurių buvimas paprastai nustatomas pagal juridinio asmens buhalterinės apskaitos ir kitus finansinius dokumentus, nėra pagrindo spręsti, kad šios kategorijos bylose, kitaip nei nagrinėjant kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, rašytinių įrodymų reikšmė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 51 punktas).

Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra būtinas bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu žodinis nagrinėjimas, be kita ko, turi įvertinti, ar byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka šiam klausimui teisingai išspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jei toks yra pareikštas) yra pagrįstas ir ar žodinė proceso forma konkrečiu atveju prisidėtų prie bylos aplinkybių visapusiško atskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 52 punktas).

Apeliantės A. V. 2026 m. balandžio 23 d. prašyme surengti žodinį bylos nagrinėjimą nurodyta, kad suinteresuoti asmenys nori dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti poziciją, akcentuojant esminius argumentus dėl šio pareikto pareiškimo nepagrįstumo, tik žodinio proceso metu galima operatyviai reaguoti į pateiktus paaiškinimus, tikslinti poziciją ir nedelsiant spręsti dėl įrodymų pakankamumo. Apeliantas U. V. 2026 m. gegužės 8 d. triplike taip pat prašė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apklausti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nes jų parodymai gali patvirtinti ar paneigti pareiškėjos teiginius dėl apskaitos netvarkymo ir dokumentų neišsaugojimo – aplinkybes, kuriomis grindžiamas tyčinis bankrotas. Nurodyti apeliantų prašymai buvo atmesti pirmosios instancijos teismo teisėjo 2026 m. balandžio 23 d. rezoliucija, nurodant, kad byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nėra aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negalėjo išdėstyti raštu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo. Pažymima, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti išimtinai žodinio proceso tvarka. Vien šalies pateiktas prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą per se (savaime) neįpareigoja teismo tą padaryti, jeigu teismas, įvertinęs konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją, nenustato tam būtinybės ir padaro išvadą, kad byla tinkamai bei visapusiškai gali būti išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka. Be to, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra savitikslis – atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, žodinio bylos nagrinėjimo prašanti šalis turi aiškiai pagrįsti tokio proceso organizavimo būtinybę. Vien apeliantų nurodytas lakoniškas argumentas dėl poreikio išdėstyti poziciją žodžiu nepagrindžia jų procesinio prašymo. Iš apeliantų procesinių dokumentų turinio matyti, kad jiems ginčo esmė ir byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo aiškios, todėl apeliantai, atstovaujami, be kita ko, profesionalių teisininkų, turėjo galimybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstyti poziciją visais bylai aktualiais klausimais. Apelianto U. V. prašymas apklausti liudytojus buvo grindžiamas hipotetinio pobūdžio argumentu, kad liudytojų parodymai galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjos teiginius dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Pasisakydamas dėl apeliantės A. V. argumentų, susijusių su jos teisės įrodinėti apribojimais pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantės triplike, pateiktame 2026 m. balandžio 8 d., buvo prašoma išreikalauti: 1) Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus – tam, kad nustatyti bendrovės nemokumo momentą; 2) nusiųsti paklausimą FNTT, kuri pateiks informaciją dėl informacijos ir duotų parodymų – tam, kad įrodyti, jog apeliantė buvo tik juridinė vadovė, o faktiškai visą bendrovės veiklą vykdė U. V.

Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Nagrinėjamu atveju įvertinęs apeliantės prašytų išreikalauti įrodymų pateikimo (gavimo) į bylą galimybes bei jų sąsajumą su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad aptartų įrodymų neišreikalavimas į bylą nepažeidė apeliantės teisės įrodinėti. Apeliantės nurodomos teismo nutartys dėl BUAB „Capital Home“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, taip pat reikalavimus pagrindžiantys įrodymai yra bendrovės bankroto bylos (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-298-432/2026), kurios dalyvė taip pat yra ir apeliantė, sudėtinė medžiaga. Tuo tarpu apeliantės prašymas dėl duomenų išreikalavimo iš FNTT yra pernelyg abstraktus, nekonkretizuojama, kokią informaciją ir kokius ikiteisminiame tyrime gautus liudijimus prašoma išreikalauti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė, teikdama 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, šį prašymą susiejo su būtinybe pateikti iš FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo gautus duomenis. Vadinasi, apeliantė turi galimybę pati gauti ir pateikti teismui jos prašomus išreikalauti įrodymus, todėl konstatuojama, kad apeliantės prašymas pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų išreikalavimo buvo perteklinis.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantais, kad apskųstos nutarties motyvai stokoja detalumo ir išsamumo, tačiau neįžvelgia pagrindo pripažinti, jog tai sudaro absoliutų apskųstos nutarties negaliojimo pagrindą, lemiantį poreikį panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas teismo pareigą motyvuoti sprendimus, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas). Be to, glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, teismas pasisakė dėl bendrovės nemokumo momento (nutarties 35 punktas), nurodė teisės normas, kuriomis vadovaudamasis priėmė procesinį sprendimą, pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp buvusių bendrovės valdymo organų veiksmų ir bendrovės nemokumo būklės (nutarties 41 punktas), taip pat nustatė asmenis, kurių veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismo rėmimasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, kuris, grindžiant nemokumo administratorės pareiškimo faktinį pagrindą, buvo nurodytas ir pareiškime, taip pat pritarimas atitinkamiems nemokumo administratorės argumentams, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas perrašė pareiškime nurodytas aplinkybes ir siūlomas išvadas, pats neatlikęs bylai reikšmingų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo. Tokios išvados pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys neleidžia padaryti.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, jog to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakoma dėl ginčo esmės.

Dėl BUAB „Capital Home“ bankroto pripažinimo tyčiniu

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemoki bendrovė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kitus), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

Suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose nurodyta, kad nustatydamas bendrovės nemokumo momentą 2020 metais, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad: 1) bendrovės pagrindinė veikla – statybos, todėl didelė dalis patiriamų išlaidų iki objekto realizavimo yra apskaitoma kaip nebaigta statyba ir atsargos, o tai reiškia, kad laikinas neigiamas balansas yra natūrali verslo modelio dalis, o ne nemokumo požymis; 2) tai, kad vystomi projektai negali būti nedelsiant realizuoti rinkoje nereiškia, kad turtas neturi ekonominės vertės, o teismas nenustatinėjo, kokie bendrovės projektai sudarė atsargas, kokia buvo projektų vystymo stadija, rinkos vertė, nebaigtų statybų vertė, numatomos pajamos; 3) bendrovė 2020 metų IV ketvirtį buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą su statybos leidimu, kuris apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, skirtas statyti ir parduoti bei uždirbti pelną; 4) didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų atsirado tik nuo 2021 metų vidurio; 5) bendrovė 2020 metais gavo finansavimą per „EstateGuru“ platformą, kuri įvertino bendrovės mokumą, o 2022 metais jai buvo suteiktas automobilio lizingas po kreditingumo įvertinimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025, 18 punktas).

Iš BUAB „Capital Home“ paskutiniųjų, t. y. 2020 metų, Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų, nustatyta, kad bendrovė turėjo turto už 191 661 Eur (ilgalaikis turtas – 0 Eur (ankstesnį 2019 metų ataskaitinį laikotarpį – 96 Eur), trumpalaikis turtas – 191 661 Eur (atsargos – 121 072 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 70 589 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 192 870 Eur ir visi jie mokėtini per vienerius metus. Ankstesnį ataskaitinį laikotarpį bendrovės įsipareigojimai buvo 10 024 Eur; bendrovė patyrė 224 634 Eur nuostolių. Remiantis 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė turėjo turto už 1 424 841 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos – 630 020 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 794 067 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 754 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 1 407 611 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 349 474 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 058 137 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad bendrovės vystomi nekilnojamojo turto projektai įėjo į atsargas, buvo skirti statyti ir parduoti bei uždirbti pelną, savaime nepatvirtinta šio trumpalaikio turto likvidumo bei negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi jo realizavimas yra sąlyginis. Šiuo atveju apeliantams, kaip buvusiems bendrovės vadovams ir akcininkams, būtent ir teko pareiga pagrįsti, kokie bendrovės projektai sudarė atsargas (apeliantai įvardijo tik vieną konkretų projektą), kokia buvo jų vystymo stadija, rinkos vertė, nebaigtų statybų vertė, numatomos pajamos. Byloje nesant duomenų, konkretizuojančių, kas iš tiesų sudarė bendrovės balanse nurodytas atsargas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad balanso testo aspektu bendrovė buvo moki.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantu U. V., kad įvertinant bendrovės mokumą tik pagal balanso testą galima suklysti, kadangi balanso duomenys fiksuojami konkrečią datą ir neatspindi bendrovės gyvybingumo. Tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose yra fiksuojami juridinio asmens finansiniai rodikliai, buvę paskutinę finansinių metų dieną, nereiškia, jog rodikliai susiformavo būtent šią dieną, priešingai, šie duomenys atspindi visų praėjusių metų bendrovės vykdytos tęstinės ūkinės komercinės veiklos rezultatus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrovė pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė savaime nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrovės galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas).

Šiuo atveju teisiškai reikšminga bendrovės nemokumo administratorės akcentuojama aplinkybė, kad 2019 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 10 024 Eur, o 2020 metais net 192 870 Eur, t. y. padidėjo 19 kartų. Byloje esantys duomenys apie priverstinius bendrovės piniginių lėšų nurašymus VSDFV 2020 metų antroje pusėje taip pat patvirtina, kad jau 2020 metų pabaigoje bendrovė susidūrė su sunkumais įvykdyti prievoles valstybės biudžetui.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantais, kad dalis reikšmingų bendrovės įsipareigojimų atsirado tik nuo 2021 metų vidurio, referuojant į tai, jog būtent šiuo laikotarpiu didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų tapo pradelstais. Pažymima, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį nemokumui konstatuoti reikšmingas ne pradelstų, o visų bendrovės įsipareigojimų santykis su bendrovės turimo turto tikrąja (realia) verte. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kur nurodyta, kad sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 57 punktas).

Bendrovės mokumo 2020 metais nepatvirtina ir apeliantų akcentuojamos aplinkybės, kad 2020 metais bendrovei suteiktas finansavimas per „EstateGuru“ platformą, o vėliau, 2022 metais, jai buvo suteiktas automobilio lizingas ir abiejų sandorių atvejais kreditoriai įvertino BUAB „Capital Home“, kaip bendrovės skolininkės, mokumą. Byloje nėra duomenų apie šių kreditorių atliktą bendrovės mokumo įvertinimą, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiais kriterijais remdamosios kreditorės pripažino bendrovės mokumą. Tuo tarpu vien finansavimo ir (arba) lizingo automobiliui suteikimas savaime nepatvirtinta bendrovės skolininkės (ne)mokumo. Iš 2020 m. spalio 30 d. tarp UAB „Capital Home“ ir „Estateguru tagatisagent“ OÜ sudarytų susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo ir Maksimaliosios hipotekos sutarties turinio matyti, kad paskolos davėjo interesai buvo užtikrinti pakankamos vertės įkeičiamu turtu (132 000 Eur), taip pat nustatyta 300 000 Eur maksimali hipotekos suma, be to, susitarta dėl papildomo suinteresuoto asmens U. V. laidavimo. Todėl labiau tikėtina, kad finansavimas buvo grindžiamas nekilnojamojo daikto įkeitimo bei laidavimo priemonėmis, o ne BUAB „Capital Home“ finansiniu pajėgumu.

Iš aptariamos finansavimo sutarties taip pat matyti, kad bendrovei suteikta 90 000 Eur paskola tiesiogiai išmokėta fiziniam asmeniui, iš kurio pirktas nekilnojamasis turtas, šį turtą iš karto įkeičiant hipoteka paskolos davėjui. Taigi, bendrovei suteikta paskola (90 000 Eur) yra daug mažesnė už įkeisto turto vertę (132 000 Eur). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria nemokumo administratorės išsakytam argumentui, kad, priešingai nei teigia apeliantai, finansavimo sandorio sudarymas nepatvirtinta bendrovės mokumo 2020 metais, o priešingai, kadangi BUAB „Capital Home“ neturėjo pakankamai lėšų veiklai vykdyti, buvo taikomi finansavimo mechanizmai, kurie iš esmės didino bendrovės įsipareigojimus, tačiau apyvartinių lėšų į jos aktyvą neatnešė. Be to, BUAB „Capital Home“ finansinę situaciją apsunkino ir 202 m. rugsėjo 23 d. sudaryta sutartis, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo paskolinti iki 250 000 Eur BUAB „Ergus“, t. y. bendrovei, kuri pati turėjo rimtų finansinių sunkumų (o vėliau ir bankrutavo), be to, sandoris sudarytas juridinius asmens atstovaujant susijusiems asmenims (apeliantas U. V. vadovavo BUAB „Ergus“, o BUAB „Capital Home“ vadovavo apeliantė A. V.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia, jog BUAB „Capital Home“ nemokia tapo, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, 2020 metais. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą dėl bendrovės nemokumo momento (CPK 185 straipsnis).

– dėl bendrovės vadovų veiksmų priežastinio ryšio su bendrovės nemokumu ir jų atsakomybės už tyčinį bankrotą

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Capital Home“ tapo nemokia dėl tyčinių jos buvusių vadovų U. V. ir A. V. veiksmų (neveikimo).

Apeliantai, nesutikdami su šia teismo išvada, nurodė šiuos esminius argumentus: 1) tyčia negali būti preziumuojama, ji turi būti aiškiai įrodyta, o byloje neidentifikuoti konkretūs apeliantės A. V. veiksmai, nenustatytas jų atlikimo laikotarpis, nėra pagrįstas jų poveikis bendrovės mokumui, neįrodytas priežastinis ryšys; 2) teismas iš esmės įvairius skirtingų laikotarpių sandorius, bendrovės finansinius sunkumus, apskaitos trūkumus, dokumentų neperdavimo aplinkybes, susijusių asmenų tarpusavio santykius įvertino kaip visumą, tačiau neatskyrė, kurie veiksmai galėjo lemti bendrovės nemokumą; 3) bendrovė po tariamo nemokumo momento vykdė aktyvią veiklą, generavo pajamas, vystė projektus, turėjo didelės vertės atsargas, gavo finansavimą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais; 4) tiek nėštumo metu, tiek po vaiko gimimo 2021 metais, apeliantė faktiškai nevykdė aktyvios veiklos, susijusios su bendrovės valdymu; 5) teismas neindividualizavo suinteresuotų asmenų atsakomybės – neatskyrė A. V. ir U. V. veiksmų, vien šeiminiai ryšiai, santuoka ar dalyvavimas bendrovės veikloje neįrodo koordinuoto nesąžiningo veikimo.

Jau minėta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 51 punktas).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad bendrovė nemokia tapo 2020 metais, BUAB „Capital Home“ nemokumo administratorės pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindu esančios aplinkybės, kurių iš esmės nepaneigė apeliantai, įvertinamos kaip priežastiniu ryšiu susijusios su sąmoningai blogu bendrovės valdymu ir bendrovės nemokumu.

Kaip jau buvo minėta, 2020 m. rugsėjo 23 d. BUAB „Capital Home“, atstovaujama direktorės A. V., ir BUAB „Ergus“, atstovaujama direktoriaus U. V., sudarė paskolos sutartį, kuria BUAB „Capital Home“ įsipareigojo suteikti UAB „Ergus“ dalimis iki 250 000 Eur paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Be to, esant bendrovės apyvartinių lėšų trūkumui atsiskaitymui su kreditoriais, bendrovės teisinė ir faktinis vadovai 2020 m. lapkričio 6 d. sudarė turto valdymo, statybos rangos ir paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu buvo atlikti apeliantei A. V. priklausiusių patalpų rekonstrukcijos, remonto, apdailos vidaus įrengimo, baldų ir įrangos montavimo darbai bendrovės sąskaita ir byloje nėra duomenų, kad bendrovės pinigines lėšas, panaudotas apeliantės patalpų įrengimui, suinteresuoti asmenys būtų grąžinę į bendrovės kasą. Bendrovė 2022 m. balandžio 22 d. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daug mažesne, nei rinkos kaina susijusiam asmeniui, tokiu būdu taip pat pažeisdami esamų kreditorių teises ir interesus bei suvaržydami galimybę nukreipti išieškojimą į šį bendrovės turtą. Nurodytais veiksmais buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, o tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Nemokumo administratorės procesiniuose dokumentuose pateikta bendrovės piniginių lėšų judėjimo srautų 2019–2023 metais analizė pagrindžia, kad tiek apeliantai, tiek su jais giminystės ryšiais susiję asmenys neatlygintinai ir iš esmės be aiškaus teisinio pagrindo iš bendrovės gavo 259 853,66 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtis. Nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 32 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytai bendrovės nemokumo būklei 2020 metais, taip pat byloje esant duomenų apie bendrovės skolas valstybės biudžetui, kurios buvo fiksuojamos jau 2020 metais, anksčiau aptarti piniginių lėšų išvedimo iš bendrovės veiksmai, nesant duomenų, kad taip buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla, įvertinami kaip esminis bendrovės finansinės padėties pabloginimas, dėl pakito kitų kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Be to, byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti BUAB „Capital Home“ finansinių ataskaitų rinkiniai už 2021, 2022, 2023 metus. Teismo nutartimi, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Ši pareiga nebuvo savalaikiai ir tinkamai įvykdyta, be to, už jos nevykdymą suinteresuotam asmeniui U. V. bankroto bylą nagrinėjantis teismas paskyrė piniginę baudą. Teismo paskirta nemokumo administratorė byloje nurodė, kad egzistuoja duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti bendrovės turtą, jo sudėtį, įsipareigojimų kreditoriams dydžius, kaip keitėsi šie finansiniai rodikliai, kokie bendrovės valdymo organų sprendimai buvo priimti ir kokie veiksmai atlikti esant atitinkamai bendrovės finansinei situacijai, esminis trūkumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija leidžia konstatuoti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentais, kad teismas neindividualizavo suinteresuotų asmenų atsakomybės, be to, aptariamu laikotarpiu apeliantė A. V., nors ir buvo de jure bendrovės vadove, neatliko bendrovėje jokių veiksmų, todėl nėra atsakinga už tyčinio bankroto sukėlimą.

Pažymima, kad vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Be to, tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 51 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju pagrįstai nustačius, kad bendrovė nemokia tapo 2020 metais, darytina išvada, jog tuometinė de jure bendrovės vadovė A. V. pažeidė įstatyme numatytą pareigą laiku inicijuoti nemokumo procesą, o tokia pareiga tenka būtent bendrovės de jure vadovui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-546-910/2024, 16 punktą).

Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria BUAB „Capital Home“ nemokumo administratorės atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytam argumentui, kad nepaisant apeliantės A. V. sveikatos būklės bei vėlesnio užimtumo, susijusio su apeliantės nėštumu, pastaroji priiminėjo sprendimus dėl bendrovės veiklos, pasirašinėjo dokumentus, finansines ataskaitas, sutartis ir kitus dokumentus (2020 m. rugsėjo 23 d. bendrovės vardu sudarė paskolos sutartį, 2022 m. gegužės 5 d. pasirašė aktą dėl BUAB „Ergus“ sumokėtų 96 135 Eur įskaitymo, bendravo su BUAB „Capital Home“ klientais, atstovaudama bendrovę sudarinėjo sutartis dėl mobilaus ryšio telefonų ir mobilaus ryšio paslaugų įsigijimo ir kita).

Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024, 24 punktas).

Taigi, byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės abiejų apeliantų 2020–2023 atliktų veiksmų (neveikimo) visuma leidžia nuspręsti apie sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir netinkamą disponavimą bendrovės turtu. Apeliantai sąmoningai blogai valdė bendrovę, žinodami (turėdami žinoti), kad tokie veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei veda bendrovę į nemokumo situaciją; be to, apeliantai sudarė prielaidas ir tolimesniam BUAB „Capital Home“ finansinės padėties bloginimui, bendrovei jau esant faktiškai nemokiai, bendrovės vadovams laiku neįgyvendinus jiems įstatyme numatytos pareigos inicijuoti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą bendrovei tapus nemokia 2020 metais ir (arba) vėliau iš esmės prastėjant bendrovės finansinei padėčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės tyčinį bankrotą lėmė abiejų suinteresuotų asmenų A. V. ir U. V. bendri veiksmai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygas ir pagrindus (JANĮ 70 straipsnis), pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad už tai atsakingi apeliantai. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju atskiruosius skundus atmetus, apeliantai neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo priešingą interesą turėjusi BUAB „Capital Home“, atstovaujama nemokumo administratorės, kuri pateikė duomenis, kad byloje patyrė 3 630 Eur išlaidas teisinei pagalbai, kurias sudaro atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimas.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2026 m. birželio mėnesį, sprendžiant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, taikytinas 2025 metų IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,8 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą dydį ir Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (0,4), daroma išvada, kad maksimalus už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistinas dydis yra 1 010,72 Eur, taigi, BUAB „Capital Home“ nemokumo administratorės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju turėtų būti priteisiama didesnė, nei numatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidų suma, todėl pareiškėjai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Capital Home“ (juridinio asmens kodas 301106625) 1 010,72 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų ir septyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.