Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Capital Home“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės ir ieškovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo tvarkos laikymosi, įmonės mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą

11. Atsakovė atskirajame skunde kelia klausimą dėl netinkamo jos informavo apie bendrovės nemokomo proceso iniciavimą. Apeliantė teigia, kad VMI tinkamai neinformavo jos apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

12. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

13. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Capital Home“ registruotos buveinės adresas yra Vilnius, Latvių g. 20A – 1. Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovė kartu su pareiškimu pateikė duomenis, jog, vadovaudamasi JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovei UAB „Capital Home“ registruotos buveinės adresu Vilnius, Latvių g. 20A – 1, išsiuntė 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimą apie nemokumo (bankroto) proceso inicijavimą, kuriuo ji informuota, jog per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius rašte nurodytos prievolės, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Taigi, ieškovės 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimas apie nemokumo (bankroto) proceso inicijavimą laikomas įteiktu atsakovei UAB „Capital Home“ 2023 m. lapkričio 29 d.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminė apeliantės UAB „Capital Home“ bankroto proceso inicijavimo teisme tvarka nepažeista. Ieškovė įvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimus dėl numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos bei nustatyta tvarka informavo atsakovę apie planuojamą inicijuoti bankroto bylą, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

15. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės įsiskolinimas kreditoriams sudaro 192 870 Eur, o įmonės turto vertė yra 191 661 Eur (tik trumpalaikis turtas). Be to, teismas nustatė, kad atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, bendrovė neturi darbuotojų. Nors sutiktina su apeliante, kad pareiškėja teismui pateikė ne atsakovės, o UAB „GEOTRANSA“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus, tačiau, kaip matyti iš apskųstos nutarties, teismas, nustatydamas atsakovės nemokumą, vertino Juridinių asmenų registrui pateiktų atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už 2020 metus. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo grindė netinkamais įrodymais (ne atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais).

18. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

20. Nors atskirajam skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo, vadovavosi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2020 metus, tačiau akcentuotina, jog atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi duomenų už vėlesnius metus, be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualios finansinės atskaitomybės dokumentų bei duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2023 m. sausio mėnesio, nevykdo prievolių ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė apeliantei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.