- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eAS-900-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00550-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Milda Vainienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. A.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 26S12953 išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą bus priimtas galutis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei pavesti sprendimo vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), nurodydamas, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neproporcingas. Sprendimu pareiškėjo nepilnametis sūnus atskiriamas nuo savo tėvo, pažeidžiami prioritetiniai pareiškėjo vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, ir pareiškėjo sutuoktinės, (duomenys neskelbtini) pilietės, interesai, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečių teisės. Pareiškėjas tvirtino, kad rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, teikia finansinį išlaikymą savo sutuoktinei. Pareiškėją sieja glaudūs socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Įvykdžius Sprendimą, t. y. išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), būtų padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo mažamečiam sūnui, pažeistas šeimos vienovės principas, pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, būtų pažeisti pareiškėjo šeimos narių, ES piliečių interesai, todėl Sprendimo vykdymas stabdytinas. II.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjo skundą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas. Vertindamas pareiškėjo prašymo užtikrinti reikalavimą argumentus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu. Teismas nurodė, nurodė, kad, atlikus preliminarų pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nenustatyta, jog jis akivaizdžiai nepagrįstas. Buvo pažymėta, kad prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai leido pripažinti, jog pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas nenustatė, kad tėvo atskyrimas nuo vaiko būtinas siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus, todėl įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėjęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso, teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygas ir tenkino pareiškėjo prašymą, t. y. sustabdė Sprendimo vykdymą, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį, t. y. netaikyti pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas teigia, kad pareiškėjo skunde teikiami argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje. Teismas nepagrindė savo sprendimo, jog pareiškėjas įrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygas, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes skundžiamas Sprendimas priimtas po to, kaip pareiškėjui buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, o taip pat priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (šie sprendimai įsiteisėję, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pareiškėjo apeliacinius skundus atmetė). Taigi, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertintina, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą.
Migracijos departamentas detalizuoja faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindais, pareiškėjo ryšiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento įsitikinimu, teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, spręsdamas, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas adekvatus siekiamam tikslui, esant faktinei situacijai, kai asmuo skundė ankstesnius Migracijos departamento sprendimus ir skundai buvo atmesti, o ginčijamame Sprendime nurodoma, jog asmuo nepilnamečio vaiko gyvenime aktyviai nedalyvauja, finansiškai šeimos nariams padeda periodiškai, o ne reguliariai, o taip pat nuolat ir pakartotinai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus ir daro naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, o keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, svarbi visiems visuomenės nariams, įskaitant ir asmens šeimos narius.
Apelianto nuomone, pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie leistų vertinti Migracijos departamento Sprendimą kaip nepagrįstą, o vien tik vadovavosi aplinkybe, kad Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai – nepilnametis sūnus, ir pareiškėjas būtų išskirtas su šeima, būtų pažeisti pareiškėjo šeimos narių (ES piliečių) interesai, būtų padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo mažamečiam sūnui, būtų pažeistas šeimos vienovės principas, pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino vien pareiškėjo paaiškinimus ir neatsižvelgė į Sprendime nurodomas nustatytas faktines aplinkybes, kurios turėjo sukelti bent jau pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo argumentų, ypač tai, jog abiejų pareiškėjo šeimos narių gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (nuo 2020 m. vasario mėn.), tačiau pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gegužės mėn. yra deklaruota (duomenys neskelbtini), Sprendime nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas bendrauja su sūnumi pagal galimybes (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui pareiškėjas nepateikė savo sutuoktinės kontaktinių duomenų, o faktinis šeimos gyvenimas neegzistuoja, kad nepilnamečio vaiko interesus, galinčio likti be tėvo gyventi Lietuvos Respublikoje, užtikrina jo motina. Šiuo atveju sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti vertinama ne vien pareiškėjo, bet ir jo sutuoktinės nuomonė, taip pat, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, Valstybės vaiko teisiu apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nuomonė, atsižvelgiant į priežastis, nurodomas ginčijamame sprendime – pareiškėjo polinkį smurtauti. Nesant įrodymų, kad reikalavimo užtikrinimo priemone yra užtikrinami pareiškėjo šeimos narių, ES piliečių, interesai, pareiškėjo prašymas būtent dėl šios priežasties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas neįrodė ir pakankamo rūpesčio bei teikiamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei, be to, pareiškėjas nepraranda teisės teikti finansinę paramą šeimai ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos.
Migracijos departamentas tvirtina, kad teismas klaidingai įvertino, jog prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, kad pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau teismui galėjo ir turėjo kilti pagrįstų abejonių, jog dėl pareiškėjo agresyvaus elgesio išsiunčiant pareiškėją apsaugomi ne tik kitų visuomenės narių, bet kartu su pareiškėju negyvenančių pareiškėjo šeimos narių – pareiškėjo sutuoktinės bei nepilnamečio vaiko interesai. Manytina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas nepagrindė ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į Migracijos departamento atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.
Dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Pareiškėjas akivaizdžiai pasirinko tinkamą savo teisių gynybos būdą, pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas egzistuojančiais registruotais šeimos teisiniais santykiais ir prioritetinio vaiko intereso gynimu. Pabrėžtina, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas nesikreipė į pareiškėjo sutuoktinę bei Tarnybą, siekdamas tinkamai įvertinti priimamo sprendimo pasekmes vaikui. Atsakovas pats pripažino, kad priimant Sprendimą buvo padarytos procedūrinės klaidos, kas patvirtina, jog yra realus pagrindas tikėtis pareiškėjo reikalavimo patenkinimo.
Pareiškėjas dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo pažymi, kad yra susituokęs su Lietuvoje gyvenančia (duomenys neskelbtini) piliete, augina nepilnametį vaiką. Nors Migracijos departamentas deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko gyvenime aktyviai nedalyvauja, finansiškai šeimos nariams padeda periodiškai, šie teiginiai nėra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ta aplinkybe, kad santuoka nėra nutraukta, be to, niekaip nepaneigia šeimos santykių egzistavimo ar pareigos saugoti šeimos santykius kaip konstitucinę vertybę. Šeimos santykių egzistavimo nepaneigia ir tai, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra registruota kitame mieste negu pareiškėjo sutuoktinės ir jų nepilnamečio vaiko.
Egzistuojant šeimos santykiams, o ypač santykiams su nepilnamečiu vaiku, akivaizdu, kad tėvo išsiuntimu į kitą šalį būtų padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo mažamečiam sūnui, būtų pažeistas šeimos vienovės principas, pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, ES piliečių teisės. Dėl atsakovo nurodomos pareiškėjo keliamos grėsmės pareiškėjas pažymi, kad paskutinį kartą už nusikalstamą veiką pareiškėjas buvo nuteistas 2024 m. rugpjūčio 7 d., o Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad šiuo metu pareiškėjas kelia didesnę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, negu 2024 m. lapkričio 18 d., todėl dabartinis pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal teisės aktų reikalavimus turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. Bet koks teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis valstybės institucijoms leidžiama priimti sprendimus, kuriais Lietuvoje gimęs trečiųjų šalių piliečių nepilnametis vaikas yra atskiriamas nuo tėvų, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, joje įtvirtintoms pagarbos privačiam žmogaus gyvenimui, šeimai, vaiko interesams vertybėms. Nuosekli LVAT praktika gina prioritetinį vaiko interesą siekdama, kad Lietuvoje gyvenantis vaikas nebūtų atskirtas nuo vieno iš tėvų pastarąjį pripažinus grėsme nacionaliniam saugumui ar visuomenei (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-150-575/2025, Nr. eAS-796-442/2024, Nr. eAS-362-821/2025, Nr. eAS-1283-442/2025, Nr. eAS-1348-602/2025, Nr. eAS-1522-492/2025, Nr. eA-1249-556/2026).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į Migracijos departamento atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
V. A. vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta objektyviai neįvertinus faktinės situacijos, kadangi pareiškėjas nuo 2022 metų faktiškai negyvena su savo šeimos nariais, nesilaiko savo, kaip sutuoktinio, pareigų, savo nepilnamečio vaiko gyvenime dalyvauja pasyviai, retkarčiais, neteikia bent minimalius vaiko poreikius užtikrinančio išlaikymo, sutuoktinė jį apibūdina kaip konfliktišką, neprognozuojamo būdo. Pareiškėjas yra nutolęs nuo savo nepilnamečio vaiko, jų nesieja artimas emocinis ryšys, todėl pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos neturėtų sukelti didelių neigiamų emocinių išgyvenimų nepilnamečiam vaikui. V. A. vertinimu, staigus pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko bendravimo intensyvumo padidinimas galėtų sukelti vaikui neigiamus išgyvenimus, kadangi vaikas yra atpratęs nuo pareiškėjo dalyvavimo vaiko gyvenime.
V. A. pažymi, kad pareiškėjui savo skunde nurodžius subjektyvias aplinkybes ir argumentus, teismas turėjo apie prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pranešti atsakovui, kitiems proceso dalyviams ir priimti nutartį tik objektyviai įvertinus skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas išvykęs iš Lietuvos Respublikos galėtų savo, kaip tėvo, pareigą ir teisę bendrauti su vaiku įgyvendinti nuotoliniu būdu, tokiu būdu užtikrinant įstatyme numatytos pareigos bendrauti su vaiku įgyvendinimą. V. A. vertinimu, pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nėra realios grėsmės, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į Migracijos departamento atskirąjį skundą nurodo, kad pagal institucijoje turimą informaciją pareiškėjas su vaiku ir vaiko motina kartu negyvena, pareiškėjas aktyviai nedalyvauja vaiko gyvenime, tačiau su vaiku epizodiškai bendrauja, todėl svarbu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Dėl minėtų nutarčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdytas Sprendimo, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, vykdymas iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje – pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir nenustatęs, jog tėvo atskyrimas nuo vaiko būtinas siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus, padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kadangi asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai (Įstatymo 126 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto pozicijos esą pareiškėjas tikėtinai (prima facie) nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, visų pirma, pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Todėl teiginiai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties (skundžiamos dalies) neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.
Kita vertus, konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo aspektu primintina, kad, sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024, 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-750-822/2026).
Minėta, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą) pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jis rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, teikia finansinį išlaikymą sutuoktinei, kad išsiuntus pareiškėją, jis būtų atskirtas nuo šeimos, kas pažeistų jo šeimos narių, ES piliečių interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, kitus byloje esančius įrodymus, nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir joje pateiktu vertinimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023).
Pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas teikia reikšmingą išlaikymą savo mažamečiam sūnui, ar kad jis su sutuoktine gyvena faktinį šeimos gyvenimą, aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo deklaruojami jo šeimos narių, kaip ES piliečių, teisių pažeidimai, be kita ko, vertintini atsižvelgiant ir į tai, kad LVAT 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2647-789/2025 konstatavo, jog Migracijos departamento 2025 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 25S159549, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi dėl to, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Be to, nėra paneigta pareiškėjo sutuoktinės nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas su savo vaiku bendrauja epizodiškai, ar kad, atsižvelgiant į artimo emocinio ryšio su vaiku nebuvimą, pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos neturėtų sukelti didelių emocinių išgyvenimų vaikui. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjui ir nebūnant Lietuvoje neužkertamas kelias teikti išlaikymą vaikui, finansiškai remti sutuoktinę ir pan.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam (ar jo šeimos nariams) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis pareiškėjo atsiliepime nurodyta LVAT praktika, kadangi šios bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Sprendimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioje proceso stadijoje šis prašymas nesprendžiamas, kadangi byloje nepriimtas galutinis procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti. Nutartis neskundžiama.