Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. (E. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184415 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; nustatyti, kad sustabdžius Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184415 vykdymą, nebus vykdomos jokios iš šio sprendimo kylančios pareiškėjos E. S. teisių apribojimo priemonės, susijusios su jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos pareiga, ir išsaugoma esama padėtis (status quo) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą, Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą ir atskirąjį skundą atmetė.

III.

IV.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra neįrodyti ir nesudaro pakankamo pagrindo teismo veiksmams šioje proceso stadijoje.

V.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, E. S. buvo išregistruota iš Užimtumo tarnybos tik todėl, kad prarado leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. dėl Migracijos departamento sprendimo, kurio teisėtumas bei pagrįstumas yra ginčijamas šioje byloje. Tai – tiesioginė ir teisiškai aiški priežastinė grandinė. Netekusi laikinojo gyventojo statuso pareiškėja neteko kompensacijos už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį visiems būsimiems šildymo sezonams, todėl vienintelį šeimos maitintoją – Lietuvos Respublikos pilietį – užgrius žymiai didesnės išlaidos. Teismas neįžvelgė akivaizdaus fakto, jog tai smarkiai pablogina šeimos finansinę padėtį, ypač kai trečiasis suinteresuotas asmuo pats po kojos operacijos ribotai vaikšto ir negali dirbti papildomo darbo (įrodymai teikti kartu su pirmuoju atskiruoju skundu, kai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto pirmąjį prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones). Tokios pasekmės nėra hipotetinės – jos neišvengiamos, o valstybė, užuot apsaugojusi savo pilietį, faktiškai jį baudžia už tai, kad sukūrė šeimą su rusų tautybės moterimi. Ši situacija žemina pasitikėjimą teisine valstybe ir jos įsipareigojimu ginti savo piliečius. Nauji įrodymai aiškiai parodė, kad žala tapo realizuota, o ne hipotetinė. Šiuo atveju viešajam interesui jokia konkreti grėsmė nekilo, o privatus interesas – šeimos išlikimas Lietuvoje – buvo realiai pažeidžiamas. Kai valstybė savo sprendimais sukelia situaciją, kurioje pilietis baudžiamas už santuoką su užsieniečiu, toks elgesys žeidžia ne tik žmogaus orumą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą šeimos apsaugos principą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatytą teisę į šeimos gyvenimą. Būtent tam ir egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės – kad tokia žala nebūtų padaryta prieš teismui pasisakant iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 25S184415pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ji per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus nutrauktas šeimos gyvenimas Lietuvoje, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga šeimos socialinė padėtis. Prie prašymo pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius atsisakė suteikti pareiškėjos sutuoktiniui trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, atsižvelgdamas į tai, kad nutraukta pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo 2008 metų yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu L. S.; pirmasis leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2015 m. gruodžio 14 d.; pareiškėja Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2015 m. gruodžio 18 d. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčijamas Sprendimas šiuo metu sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjos šeimai: nutraukta pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje; atsisakyta skirti šeimai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2025 m. spalio 15 d. pranešime tiesiogiai nurodomas kompensacijos neskyrimo pagrindas – nutraukta pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje, todėl teismui nekyla abejonių, kad Sprendimo galiojimas šiuo metu sukelia pareiškėjos šeimas neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje reikšmę jos teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas šis leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad yra tikimybė, jog pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžinta arba išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjos šeimos interesai, į šiuo metu pareiškėjos šeimai kylančius sunkumus, susijusius su pareiškėjai, kaip laikinai gyventojai, taikytų įvairių garantijų panaikinimu, tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jos šeimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-658-624/2021), todėl sprendžia, kad prašymas nustatyti, jog sustabdžius Sprendimo vykdymą, nebus vykdomos jokios iš šio sprendimo kylančios pareiškėjos E. S. teisių apribojimo priemonės, susijusios su jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos pareiga, ir išsaugoma esama padėtis (status quo) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra perteklinis.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, šeimos interesus ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjos E. S. (E. S.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184415 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje

Nutartis neskundžiama.