- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eAS-1281-624/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04794-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. S.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 25S184415, kuriuo panaikintas jai išduotas leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184415 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; nustatyti, kad sustabdžius Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184415 vykdymą, nebus vykdomos jokios iš šio sprendimo kylančios pareiškėjos E. S. teisių apribojimo priemonės, susijusios su jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos pareiga, ir išsaugoma esama padėtis (status quo) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas išanalizavo ABTĮ 70 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S184415, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), kadangi ji per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Pareiškėja prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio ir nesudaro pakankamo pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog netaikius tokios priemonės, pareiškėjai kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl šeimos narių (sutuoktinio) gyvenimo Lietuvoje savaime neįrodo, kad tokios pasekmės būtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos, jei galutinis teismo sprendimas būtų pareiškėjai palankus. Be to, byloje nenustatyta jokių išskirtinių ar ūmių aplinkybių, kurios objektyviai reikalautų neatidėliotino pareiškėjos buvimo Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėse ir kurių neįmanoma būtų užtikrinti kitomis teisėtomis priemonėmis. Migracijos departamento sprendimas, priimtas vadovaujantis įstatymo nuostatomis dėl pakartotinių kelionių į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, savaime nelaikytinas neproporcingu ar nepateisinamu viešojo intereso kontekste, o jo vykdymo sustabdymas be aiškaus ir įrodymais pagrįsto būtinybės patvirtinimo neatitiktų proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Pareiškėjos argumentas, kad bus apsunkintas jos dalyvavimas procese, o palankaus sprendimo įvykdymas taps itin komplikuotas ar visai neįmanomas, taip pat negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, kadangi nepateikti jokie įrodymai, kad nėra įmanoma pareiškėjai dalyvauti procese nuotoliniu būdu.
Teismo įsikišimas šioje proceso stadijoje, remiantis tik galimai pažeistomis teisėmis, kurių pažeidimas dar nėra aiškiai ir objektyviai įrodytas, reikštų nepagrįstą ir prevencinį įsikišimą į atsakingos institucijos priimtą sprendimą, kas neatitiktų teisinio proporcingumo ir subsidiarumo principų. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos motyvus, kuriais ji grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas išaiškino, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikiant šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Šeimos išskyrimas Lietuvoje (sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis; pareiškėja nuo 2015 m. gyvena Lietuvoje) ir priverstinio išvykimo rizika sukuria nepinigines, sunkiai atitaisomas pasekmes (net ir laimėjus bylą – grįžimo, pakartotinių migracinių procedūrų, vizų, buvimo tęstinumo klausimai).
Pareiškėjai priverstinai išvykus į Rusijos Federaciją, realiai nebūtų galima gauti Lietuvos vizos grįžimui į Lietuvą. Pareiškėja neturi kur apsistoti Rusijos Federacijoje, čia jos niekas nelaukia.
Be to, šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo vienas išlaiko šeimą. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens sveikatos būklės pareiškėjos kasdienė pagalba namuose (maisto gamyba, buitis, pirkinių nešimas, ilgesnių atstumų nuėjimo reikalaujantys ūkio darbai, pagalba lipant laiptais ir pan.) yra faktiškai būtina.
Viešojo intereso pusiausvyra skundžiamoje nutartyje įvertinta abstrakčiai, nenurodant jokios konkrečios rizikos, kuri atsirastų laikinai palikus pareiškėją Lietuvoje iki bylos išnagrinėjimo. Teismas nepaisė naujo teisinio režimo konteksto, kadangi apskundus Migracijos departamento sprendimą teismui, neliko automatinio sprendimų vykdymo sustabdymo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad, nenorėdamas būti išskirtas su savo žmona ir objektyviai negalėdamas be jos gyventi, būtų priverstas mesti darbą ir išvykti iš Lietuvos kartu su ja, jei skundžiamas sprendimas nebūtų sustabdytas ir vėliau panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).
Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus priverstinai išskirta šeima; dėl jo (trečiojo suinteresuoto asmens) sveikatos būklės pareiškėjos kasdienė pagalba namuose (maisto gamyba, buitis, pirkinių nešimas, ilgesnių atstumų nuėjimo reikalaujantys ūkio darbai, pagalba lipant laiptais ir pan.) yra faktiškai būtina; tuo atveju, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo nuspręstų išvykti kartu su pareiškėja, jis turėtų mesti darbą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, nurodytus argumentus, dėl kurių turėtų būti taikoma minėta priemonė, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrindė vienos iš būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jie patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjos grąžinimo į kilmės šalį / išsiutimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja / trečiasis suinteresuotas asmuo gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės yra ginamos prevenciškai.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.