Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-09-19 · Administracinė byla Nr. eAS-603-520/2019

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
eAS-603-520/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01375-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Administracinė byla Nr. eAS-603-520/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01375-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 26 d. Biologinių dujų gamybos įmonės patikrinimo akto Nr.22ŠGP-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį – privalomąjį nurodymą (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Privalomojo nurodymo vykdymas gali padaryti didelę neatitaisomą žalą, kurios pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas, pareiškėjas patirs didelių finansinių nuostolių, susijusių su mokėtinomis baudomis dėl nevykdomų užduočių ir sutarčių, būtų padaryta didelė neigiama įtaka pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymui. Jeigu pareiškėjas nuspręstų nevykdyti atsakovo Privalomojo nurodymo, jam būtų skiriamos ekonominės sankcijos (baudos) už aplinkosauginių (veterinarinių) reikalavimų tariamus pažeidimus ir tokias paskirtas baudas pareiškėjas būtų priverstas mokėti, o vėliau, esant palankiam teismo sprendimui, būtų priverstas inicijuoti teisminius ginčus dėl tokių sumų išieškojimo iš valstybės, t. y. tokiu būdu jam būtų padaroma neproporcingai didelė žala.

Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, jis nepažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat viešojo intereso.