- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eAS-750-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07312-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Skirgailė Žalimeinė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimeinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 25S280944, 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S45384 ir 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 25S284157.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 25S280944 ir 2025 m. gruodžio 18 d. spendimo Nr. 25S284157 galiojimą ir vykdymą. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvoje gyvena daugelį metų, šiuo metu teisėtai dirba, turi nuosavą verslą, kuriame dirba darbuotojai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jis siekia gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nes turi stiprius ryšius su Lietuva, kurioje visiškai integravosi ir sieja savo ateitį. Pareiškėja turi teisę gauti naują leidimą gyventi darbo pas kitą darbdavį pagrindu, tačiau dėl leidimo gyventi panaikinimo atveju ji būtų priversta išvykti iš Lietuvos, netektų darbo ir kartu pajamų, būtų priversta iš naujo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi jau iš Indijos, kad galėtų sugrįžti. Visai tai susiję su labai didelėmis išlaidomis ir nuostoliais dėl negautų pajamų, o svarbiausia – pareiškėja netektų teisės kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi ir turėtų vėl laukti 5 metus. Įvertinus visas šias aplinkybes, ypač tai, kad paaiškėjus, jog atsakovo sprendimas buvo neteisėtas, todėl naikintas, pareiškėja įgytų teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, tačiau žalos dydis dėl prarasto darbo, prarastų pajamų ir prarastos teisės gauti nuolatinį leidimą gyventi būtų labai didelis, o neigiamos pasekmės – sunkiai įvertinamos, todėl būtina imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir sustabdyti atsakovo sprendimų galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kad būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pareiškėja tvirtina pagrindusi, jog jos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytų neigiamų pasekmių, kilsiančių nepritaikius pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pašalinti bus neįmanoma ar bus objektyviai per sudėtinga dėl prarasto darbo, prarastų pajamų, ir prarastos gyvenamosios vietos, ir šios pasekmės bus ilgalaikės, o žalos dydis sunkiai įvertinamas, ypač įvertinus, kad pareiškėja objektyviai negalės savo darbinės veiklos perorientuoti į Indiją, kurioje negyvena jau daugelį metų.