Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Irmos Valiuškienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1514-545/2026 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui N. S., trečiajam asmeniui D. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. S. jos išlaikymui po 538,75 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2026 m. rugpjūčio 4 d., tai yra iki mokslų baigimo dienos, pinigus pervedant į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank banke; priteisti iš atsakovo N. S. ieškovės naudai 2927,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. pilnametystės iki 2025 m. rugsėjo 25 d., t. y. ieškinio padavimo dienos, pinigus pervedant į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank banke; bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jos tėvai D. S. ir N. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Kol ieškovė buvo nepilnametė, išlaikymas iš N. S. jai buvo priteistas teismo sprendimu. (duomenys neskelbtini) ieškovei sukako 18 metų ir nuo to laiko atsakovas jai išlaikymo neteikia. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslų baigimo data numatoma 2026 metų rugpjūčio 4 dieną. Pažymėjo, kad ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto, jokių pajamų negauna. Ieškovei žinoma, kad atsakovas yra darbingas, tačiau neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas. Ieškovė pažymėjo, kad ja rūpinasi ir išlaikymą jai teikia mama D. S.. Ieškovės paskaičiavimais apytiksliai per mėnesį išlaikymui reikia: komunalinės paslaugos, mokesčiai už telefoną, bendrijos ir kiti mokesčiai - 261,62 Eur; maistas mokykloje ir namuose – 471,67 Eur; sezoniniai rūbai ir avalynė – 133,33 Eur; maisto papildai, vitaminai, vaistai, dantų higiena – 70 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremai, skalbimo priemonės ir kt.) – 76,67 Eur; kelionės, pramogos, atostogos, mokyklos reikmenys, užklasinė veikla – 209,87 Eur, iš viso 1223,16 Eur. Papildomai ieškovei reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija, ji jau yra užregistruota (duomenys neskelbtini) klinikose. Taip pat yra sudarytas ortodontinio gydymo planas, kurio kaina yra 920 Eur. Ortodontinis gydymas taikomas nuo 2019 metų. Akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendime konstatavo, kad tokios išlaidos yra būtinos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir išlaikymui priteisė 538,75 Eur sumą. Nuo priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir jį palikusio galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo praėjo nedaug laiko. Iš esmės nei ieškovės poreikiai, nei tėvų turtinė padėtis nepasikeitė, todėl 538,75 Eur dydžio periodinė išlaikymo suma kas mėnesį atitinka tokiai pinigų sumai, kurios užtektų patenkinti būtiniems ieškovės poreikiams, bei prisidėti prie ieškovės motinos jai teikiamos paramos. Ieškovė taip pat nurodė, kad sulaukus aštuoniolikos metų, atsakovas išlaikymo neteikia ir susidarė 2927,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai ieškovė sukako 18 metų iki ieškinio padavimo dienos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - 5 mėn. 13 d. X 538,75 Eur = 2 927,21 Eur).

Atsakovas N. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teikti ieškovei materialinės paramos negali dėl blogos sveikatos, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė – „(duomenys neskelbtini)“ sindromas ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu atsakovas yra nedarbingas dėl ligos. Jo nedarbingumo laikotarpis tęsiasi nuo 2025 m. gegužės 15 d. Nuo 2025 m. spalio 27 d. atsakovui paskirta antrinė reabilitacija Druskininkuose, todėl atsakovas yra išlaikomas valstybės. Jam neskiriama ligos pašalpa, nes darbovietėje padirbus keletą dienų, atsinaujino (duomenys neskelbtini) skausmai, atsakovui buvo taikytas operacinis gydymas bei kiti gydymo būdai, kurie vis dar tęsiami. Atsakovui yra skiriama socialinė pašalpa 265,20 Eur. Jokių kitų pajamų dėl blogos sveikatos būklės atsakovas negauna. Atsakovas nurodė, kad yra įgijęs vairuotojo kvalifikaciją vilkikui vairuoti, tačiau šio darbo dirbti negalėjo, nes neturėjo patirties, o visi darbdaviai ieško tik patyrusių darbuotojų. Šiuo metu minėto darbo dirbti atsakovas negali, nes yra nedarbingas dėl ligos ir negali judinti (duomenys neskelbtini) bei visos (duomenys neskelbtini). Jeigu gydymas nebus sėkmingas, tikėtina, kad atsakovui bus nustatytas nedarbingumo lygis, ženkliai ribojantis jo galimybes dirbti. Pažymėjo, kad gaunamos socialinės pašalpos atsakovui nepakanka patenkinti savo asmeninių minimalių poreikių, todėl jį papildomai finansiškai remia motina iš savo pensijos. Atsakovui taip pat yra nustatytas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingų atsitikimų, jų pašalinimo ar (duomenys neskelbtini) ligos, šiuo metu reikalingas dantų gydymas, kuris nėra kompensuojamas valstybės lėšomis ir už kurį atsakovui sumoka motina. Akcentavo, kad atsakovas nėra įgijęs jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, neturi ir transporto priemonių. Atsakovas gyvena jo motinai priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atsakovas negali teikti pilnametei dukrai materialinės paramos. Pažymėjo, kad nurodyti pilnametės dukros poreikiai nepagrįstai išdidinti. Mitybai kiekvieną mėnesį skirti po 471,67 Eur yra gerokai per daug, aprangai ir avalynei kas mėnesį skirti 133,33 Eur nėra būtina. Dukra jau yra suaugusi, todėl drabužių ar avalynės ji kas sezoną neišauga, ir tą pačią aprangą ar avalynę gali dėvėti/avėti kelis sezonus, todėl kiekvieną mėnesį pirkti naujų drabužių ir avalynės nėra būtinybės. Sveikatos ir dantų priežiūrai bei stiprinimui kas mėnesį ieškovės patiriamos apie 70 Eur išlaidos deklaratyvios, nepagrįstos. Būsto išlaidos kiekvienam šeimos nariui kas mėnesį negali sudaryti 261,62 Eur sumos, nes ieškovė gyvena ne viena, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Išlaidos atostogoms, pramogoms ir kt. 209,87 Eur per mėnesį nėra būtinieji dukros poreikiai, ir iš valstybės paramos gyvenantis atsakovas neturi pareigos jais rūpintis. Išlaidos higienos priemonėms 76,67 Eur per mėnesį, taip pat nepagrįstos. Atsakovo vertinimu, ieškovė siekia gyventi pakankamai prabangiai. Nurodė, kad ieškovės motina taip pat turėtų prisidėti ir teikti paramą dukrai. Atsakovui žinoma, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi ir ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji gali prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pakankamų duomenų apie savo turtinę padėtį, apie mokymosi pažangumą šiais mokslo metais ir apie užimtumą ugdymo įstaigoje bei, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti jai reikalingomis lėšomis. Akcentavo, kad šiuo metu atsakovui pilnametės dukros parama reikalinga labiau nei pilnametei dukrai, ieškovė su tėvu yra nutraukusi visus ryšius. Atsakovas nurodė, kad turi susikaupusį didelį dukros išlaikymo įsiskolinimą bei iki šiol atlieka jam skirtą atidėtą laisvės atėmimo bausmę, kuri jam buvo skirta ieškovės motinai inicijavus baudžiamąją bylą ir tokiu būdu tyčia pabloginus atsakovo gyvenimą, turtinę padėtį bei galimybes dirbti.

Trečiasis asmuo D. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kai dukra tapo pilnametė atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, todėl visos išlaidos, susijusios su dukters pragyvenimu, mokymusi ir būtinaisiais poreikiais, tenka jai. Šiuo metu dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Mokslų pabaiga numatoma 2026 m. rugpjūčio 4 d. Nors kai kurios išlaidos (pvz., maisto, transporto, mokyklos reikmenų, gydymo) šiuo metu yra išaugusios dėl padidėjusių kainų, prašomas priteisti 538,75 Eur dydžio išlaikymas galėtų būti pakankamas užtikrinti vaiko būtinus pragyvenimo ir ugdymosi poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. S. ieškovei A. S. išlaikymą po 538,75 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. rugpjūčio 4 d., tai yra iki mokslų baigimo dienos, pinigus pervedant į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank banke. Nurodė sprendimą vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo N. S. 145 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. S. ir N. S.. Ieškovė A. S. yra pilnametė (18 metų), gyvena kartu su mama D. S.. Ieškovė nedirba ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje. Mokslų baigimo data numatoma 2026 metų rugpjūčio 4 dieną.

Teismas vertino, kad atsakovui neįgalumo nenustatyta, jis dirbti gali, tačiau darbo neieško, yra ilgalaikiame nedarbingume, tuo pats blogindamas savo turtinę padėtį, ir yra pats atsakingas dėl savo sunkios turtinės padėties, nededa jokių pastangų jos pagerinti.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės poreikiai buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1437-1228/2025, kuomet ieškovei iš atsakovo buvo priteistas 538,75 Eur dydžio išlaikymas. Teismas vertino, kad ieškovės poreikiai per trumpą laiką nepasikeitė, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 538,75 Eur išlaikymą.

Teismas vertino, kad ieškovė yra 12 klasės moksleivė, mokslų pabaiga 2026 m. rugpjūčio 4 d. Iki mokslų pabaigos ieškovė neturi galimybės dirbti pagal turimą mokymosi grafiką, po pamokų turi atlikti namų darbus. 2025 metų vasarą (liepą-rugpjūtį) ieškovė įsidarbino ir gavo 844,52 Eur bei 778,28 Eur, kuriuos ji išleido privatiems korepetitoriams, siekiant pasiruošti brandos egzaminams. Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad jos poreikiai padidėjo. Dirbti 2026 metų vasarą (iki 2026 m. rugpjūčio 4 d.) ieškovė neturi galimybių dėl brandos egzaminų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo 2927,21 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. rugsėjo 25 d., teismas nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y., kada vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius/pilnamečius vaikus, todėl išlaikymą iš atsakovo priteisė ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. rugsėjo 25 d.), bet nuo privalomosios mediacijos atlikimo pradžios datos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 25 d., kurios metu atsakovas buvo informuotas apie ieškovės poreikius ją išlaikyti ir ieškovei egzistavo teisė į išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) N. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės. Teismas neįvertino, kad atsakovas šiuo metu dėl blogos sveikatos negali teikti ieškovės prašomo dydžio materialinės paramos. Pažymėjo, kad jis šiuo metu yra nedarbingas, nedarbingumas tęsiamas nuo 2025 m. gegužės 15 d. Atsakovo vertinimu abu tėvai privalo teikti išlaikymą, 2026 metais 1 MMA yra 846 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo sumą iš atsakovo neturėjo viršyti 423 Eur per mėnesį, kuri yra pakankama užtikrinti ieškovės mokymosi procesui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į būtinuosius ieškovės poreikius, į jos gaunamas lėšas ir išlaidas, bei į abiejų tėvų turtinę padėtį, pagrįstai nustatė 538,75 Eur išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Pažymėjo, kad atsakovas pats atsakingas dėl savo sunkios turtinės padėties ir nededa pastangų jos pagerinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek ieškovės poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį, pajamas bei galimybes teikti išlaikymą, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės A. S. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui asmeniui priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, teigdamas, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar tam tikrus įrodymus įvertino netinkamai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos apeliantas vardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis apelianto įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo ir jos dydžio

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė yra pilnametė, mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, taigi, negalinti savimi pasirūpinti, todėl ji turi būti remiama ir nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. (mokslų baigimo dienos) priteisė iš atsakovo 538,75 Eur išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis.

Apeliantas (atsakovas) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė visų šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių: netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, ieškovės realių ir įrodytų poreikių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Byloje nustatyta, kad ieškovės A. S. tėvai yra D. S. ir N. S.. Ieškovė A. S. yra pilnametė (18 metų), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje pagal vidurinio išsilavinimo programą. Mokslų baigimo data numatoma 2026 metų rugpjūčio 4 dieną. Ieškovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto, yra nedirbanti, gyvena pas trečiąjį asmenį (motiną) ir yra jos išlaikoma, tačiau toks paramos teikimas nepatvirtina, kad ieškovė galėtų pati save išlaikyti, priešingai, toks faktas tik patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir jai yra reikalinga tėvų materialinė parama. Kaip minėta, ieškovė dar mokosi mokykloje (paskutinėje klasėje), todėl ji turi dėti visas pastangas, kad gautų vidurinį išsilavinimą, tačiau ne į darbo paieškas ar paskolų (kreditų) ėmimą, neturint iš esmės finansinių galimybių tokias paskolas grąžinti.

Atsakovas neginčijo, jog ieškovei reikalinga parama, tačiau jo vertinimu, ieškovės nurodoma poreikių suma, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino kaip įrodytą, yra nepagrįsta. Atsakovo teigimu, ne visi ieškovės nurodyti poreikiai yra būtini, ji per daug išlaidauja, o atsakovo turtinė padėtis neleidžia ieškovės prašoma suma prisidėti prie jos išlaikymo. Taigi apeliantas ginčija ieškovės poreikius.

Nustačius, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, jai reikalinga parama, toliau vertintina, koks paramos dydis reikalingas ieškovės poreikių patenkinimui. Ieškovė nurodė, jog jos paskaičiavimais jai apytiksliai per mėnesį išlaikymui reikia: komunalinės paslaugos, mokesčiai už telefoną, bendrijos ir kiti mokesčiai - 261,62 Eur; maistas mokykloje ir namuose – 471,67 Eur; sezoniniai rūbai ir avalynė – 133,33 Eur; maisto papildai, vitaminai, vaistai, dantų higiena – 70 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremai, skalbimo priemonės ir kt.) – 76,67 Eur; kelionės, pramogos, atostogos, mokyklos reikmenys, užklasinė veikla – 209,87 Eur, iš viso 1223,16 Eur. Papildomai ieškovei reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija, ji jau yra užregistruota (duomenys neskelbtini) klinikose. Taip pat yra sudarytas ortodontinio gydymo planas, kurio kaina yra 920 Eur. Ortodontinis gydymas taikomas nuo 2019 metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 777 Eur (1038 Eur neatskaičius mokesčių), nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 846 Eur (1153 Eur neatskaičius mokesčių).

Paminėtina, kad teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Ieškovė teigia, kad jai reikalinga didesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės poreikiai buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1437-1228/2025, kurioje išlaikymas tuomet nepilnametei ieškovei iš atsakovo buvo priteistas 538,75 Eur dydžio. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1920-866/2025 buvo paliktas nepakeistas. Nepraėjus 6 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) ieškovei sukako 18 metų, ieškinys teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovės poreikiai per trumpą laiką nepasikeitė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo metu ieškovės poreikiai net padidėjo, nes ji yra paskutinėje klasėje, ruošiasi laikyti valstybinius brandos egzaminus iš įvairių dalykų, jiems reikia ruoštis papildomai, dėl to taip pat patiriamos papildomos išlaidos. Tai, kad ieškovei reikalinga didesnė parama patvirtina aplinkybė, kad 2025 metų vasarą (liepą-rugpjūtį) ieškovė įsidarbino ir gavo 844,52 Eur bei 778,28 Eur, ir šias lėšas ieškovė išleido privatiems korepetitoriams, siekiant pasiruošti brandos egzaminams. Apeliantas taip pat nurodo, kad būsto išlaidos kiekvienam šeimos nariui kas mėnesį negali sudaryti 261,62 Eur sumos, nes ieškovė gyvena ne viena, nepridėjo tokias galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija su minėtais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad ieškovė nurodė, kad 261,62 Eur sumą sudaro ne tik komunaliniai mokesčiai, bet ir mokesčiai už telefoną, bendrijos ir kiti mokesčiai, kurie reikalingi būsto išlaikymui. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad 209,87 Eur išlaidos atostogoms, pramogoms nėra būtinieji ieškovės poreikiai. Nors apeliantas akcentuoja, kad minėta suma yra skirta atostogoms ir pramogoms, tačiau kaip nurodė ieškovė 209,87 Eur sumą sudaro ne tik išlaidos pramogoms ir atostogoms, bet ir kelionėms, mokyklos reikmenų įsigijimui, užklasinei veiklai. Tai, kad atsakovo vertinimu 133,33 Eur aprangai ir avalinei ar 70 Eur sveikatai ir dantų priežiūrai bei stiprinimui nėra būtina suma, nepatvirtina fakto, kad ieškovė tokių išlaidų nepatiria. Priešingai, ieškovė nurodė, kad jai sudarytas ortodontinio gydymo planas, kurio kaina yra 920 Eur, gydymas taikomas nuo 2019 metų. Todėl kolegija minėtus atsakovo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvaus pobūdžio.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad jai reikalinga didesnė, o atsakovas neįrodė – kad mažesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui ir priteistino paramos dydžio

Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, transporto priemonių atsakovas neturi. Jam nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės – „(duomenys neskelbtini)“ sindromas, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas yra nedarbingas dėl ligos. Jo nedarbingumo laikotarpis tęsiasi nuo 2025 m. gegužės 15 d. Nuo 2025 m. spalio 27 d. atsakovui paskirta antrinė reabilitacija Druskininkuose. Atsakovui taip pat nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jų pašalinimo ar sritinės (duomenys neskelbtini) ligos, reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas, kuris nėra kompensuojamas valstybės lėšomis ir už kurį atsakovui sumoka motina. Atsakovas yra išlaikomas valstybės, jam yra skiriama socialinė pašalpa 265,20 Eur dydžio. Atsakovui buvo taikytas operacinis gydymas bei kiti gydymo būdai, kurie vis dar tęsiami. Atsakovą remia motina, kuri gauna 900 Eur dydžio senatvės pensiją. Kitų pajamų atsakovas negauna.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1437-1228/2025 nustatė, kad atsakovas nemokėjo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. S. nuo 2009 m. vasario 17 d. Vykdomojoje byloje išieškotina išlaikymo įsiskolinimo suma 2025 m. sausio 4 dienai sudarė 27 826,34 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. mokėtiną išlaikymo sumą sudarė 194 Eur. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-878/2025 atsakovas N. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (dėl vengimo išlaikyti vaiką) ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Minėtame nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis (atsakovas), būdamas dar pakankamai jaunas, fiziškai sveikas ir visiškai darbingas, – turėdamas objektyvias galimybes gauti pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas gausinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Atsakovas pradėjo mokėti dukros išlaikymui po 50 Eur per mėnesį po ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl vengimo išlaikyti vaiką pradžios, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertinęs ieškovės poreikius 2025 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1437-1228/2025 priteisė tuomet nepilnametės ieškovės išlaikymui 538,75 Eur sumą, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1920-866/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Tiek nurodytoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad neturi galimybės teikti materialinės paramos dukrai dėl blogos sveikatos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui neįgalumo nenustatyta, jis dirbti gali, tačiau darbo neieško, yra ilgalaikiame nedarbingume ir tuo blogina savo turtinę padėtį. Tai, kad atsakovas negali sumokėti ieškovės išlaikymo įsiskolinimo (kai ieškovė buvo nepilnametė) yra pačio atsakovo priimto sprendimo neteikti materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui pasekmė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo metu esama atsakovo finansinė padėtis yra laikino pobūdžio, baigus gydymą atsakovas galės tęsti darbus ir gauti pajamas.

Trečiasis asmuo D. S. (ieškovės motina) išlaiko ieškovę pagal galimybes, kartu gyvena, ją rūpinasi.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Atsižvelgiant į ieškovės tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir turi sveikatos bėdų, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas (šiuo metu nedirba tik laikinai dėl sveikatos problemų), kitų išlaikytinių neturi, nėra duomenų, kad negalėtų įsidarbinti ir dirbti prisidedant prie paramos teikimo lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 538,75 Eur paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovės poreikių ir jo tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidžia, o mažinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Šalims buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, šalys atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc., todėl apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsakovo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.