- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- 2-1437-1228/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16426-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Juzikienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Advokatai
- Monika Šereikienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. S., kuriuo prašo padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo N. S. 600 Eur dydžio išlaikymą dukros A. S. išlaikymui iki jai sueis pilnametystė.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 iš atsakovo N. S. nepilnametei A. S. buvo priteistas 400 litų (115,85 Eur) dydžio išlaikymas. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė A. S. yra išlaikoma, auginama ir gyvena kartu su ieškove. Atsakovas N. S. nesidomi dukra, nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnametės poreikiai yra žymiai išaugę, todėl ieškovei tampa vis sunkiau visapusiškai juos užtikrinti, o 2009 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu priteista išlaikymo suma yra ženkliai per maža, kad prisidėtų prie nepilnametės poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuota orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį – 1 minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), ženkliai padidėjusias kainas, mokesčius, pragyvenimo lygį, priteistas išlaikymas nepilnametei nebėra pakankamas ir neatitinka jos poreikių. Ieškinyje pažymima, kad šiuo metu A. S. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovė skiria apie 1200-1225 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, atsakovo mokėtinas išlaikymas turėtų būti padidintas iki 600 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas pilną darbingumą, kvalifikaciją ir nemažą darbo patirtį, turi išnaudoti visas galimybes užtikrinti nepilnametės reikiamą išlaikymą.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. spalio 25 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-12176 (DOK-160271), kurioje nurodė, kad Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju išlaikymo dydžio peržiūrėjimas yra būtinas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš 15 metų, kuomet A. S. buvo tik 2 metai. Tarnyba išvadoje pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog A. S. bylos nagrinėjamo metu yra paauglė, jos poreikiai yra itin išaugę, todėl ieškinys dėl išlaikymo sumos dydžio padidinimo yra pareikštas išimtinai nepilnametės interesais ir ieškinyje prašoma išlaikymo suma galimai būtų pakankama patenkinti visus būtinus kasdienius nepilnametės poreikius. Taip pat Tarnyba nurodė, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nebuvo, tačiau 2009 m. gruodžio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje nepilnametės atžvilgiu buvo nustatytas galimas smurtas, todėl Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma.
Atsiliepimas
4. 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-176568), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinys laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi byloje nėra įrodyti nei padidėję šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, nei pagerėjusi vaiko tėvų turtinė padėtis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios patvirtintų šalių nepilnamečio vaiko atsiradusias papildomas priežiūros išlaidas ar esminį poreikių pasikeitimą (padidėjimą), ieškovė pateikė tik dukros išlaikymo sąmatą, kurioje nurodomi nepagrįsti bei dirbtinai padidinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir šių poreikių tenkinimo išlaidos. Atsiliepime teigiama, kad nepilnametės išlaikymo sąmatoje nurodytos nepilnametės mitybos, aprangos ir avalynės, ugdymo, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, būsto ir kelionių išlaidos yra per didelės ir neatitinkančios realios situacijos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos materialinė padėtis tiek pagerėjo, kad ji viena gali patenkinti 1100 Eur dydžio nepilnametės kasmėnesinius poreikius, be to, ieškovė nenurodė kokias mėnesines pajamas gauna, o jeigu ieškovė ir gali kiekvieną mėnesį skirti daugiau nei 1100 Eur dydžio išlaikymą dukrai, vadinasi ji turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės išlaikymo. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė prašydama padidinti išlaikymo dydį nenurodė, ar toks prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovas teikti dukrai didesnio išlaikymo negali dėl blogos sveikatos ir nustatytų diagnozių – (duomenys neskelbtini), dėl kurių negali dirbti pagal savo kvalifikaciją, gydymosi bei taikomos reabilitacijos. Dėl savo sveikatos būklės atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat pažymi, kad negauna pajamų ir jeigu gydymas nebus sėkmingas, jam numatyta operacija ir ilgas pooperacinis laikotarpis. Atsakovas pabrėžia, kad yra finansiškai remiamas savo motinos, yra pasikreipęs dėl socialinės pašalpos gavimo. Jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi, gyvena motinai priklausančioje sodyboje, o dėl visų šių nurodytų aplinkybių negali teikti net teismo priteisto 115,85 Eur išlaikymo, todėl kas mėnesį prie dukros išlaikymo prisideda po 50 Eur. Atsakovas pabrėžė, kad šalių dukra 2024 m. balandžio 12 d. taps pilnamete, todėl ieškinys laikytinas nesavalaikiu ir atmestinas kaip nepagrįstas. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo (duomenys neskelbtini) lapą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiai yra žymiai išaugę nuo to laiko, kai buvo priteista ankstesnė teismo nustatyta suma, pažymėjo, kad jos sveikatos būklė pablogėjusi, viena nebepajėgia išlaikyti dukros. Pažymėjo, kad pagal pateiktus byloje įrodymus matyti, jog atsakovas 15 metų nemokėjo nepilnametės išlaikymo, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškovė siekia perkelti visą nepilnametės išlaikymo naštą atsakovui, o pagal ieškovės pateiktus įrodymus teigtina, kad ieškovė su dukra gyvena prabangiai, ieškovė turi geresnę turtinę padėtį, todėl ir turi prisidėti didesne dalimi prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo. Išvadą teikiančios institucijos atstovai parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. S., gimusią 2007 m. balandžio 12 d., kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra septyniolika metų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 buvo nutraukta N. S. ir D. S. santuoka, įregistruota 2007 m. kovo 23 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. S., nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, iš atsakovo N. S. nepilnametei A. S. buvo priteistas 400 litų (115,85 Eur) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1128-254/2009 netenkino atsakovo N. S. apeliacinio skundo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
10. Atsakovas nemoka priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2009 m. vasario 17 d. Vykdomojoje byloje išieškotina išlaikymo įsiskolinimo suma 2025 m. sausio 4 dienai sudarė 27 826,34 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. mokėtina išlaikymo suma sudaro 194 Eur. Atsakovas pradėjo mokėti dukros išlaikymui po 50 Eur per mėnesį po ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl vengimo išlaikyti vaiką pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
11. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-878/2025 atsakovas N. S. (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
13. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
15. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė įrodinėjo šalių nepilnametės dukters poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikius bei jų pasikeitimą. Ieškovė paaiškino, kad po teismo sprendimo ženkliai padidėjo visi šalių nepilnametės dukters poreikiai, nes nuo teismo sprendimo praėjo 15 metų.
16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
17. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje bei juos detalizavo: 471,67 Eur maistui mokykloje ir namuose, 261,62 Eur – mokesčiai už telefoną, komunaliniai mokesčiai, bendrijos ir kiti mokesčiai, 133,33 Eur – sezoniniai rūbai ir avalynė, 70 Eur – maisto papildai, vitaminai, vaistai ir dantų higiena, 76,67 Eur – higienos priemonės, 209,87 Eur –kelionės, pramogos, atostogos, mokyklos reikmenys, užklasinė veikla, viso 1225,15 Eur suma. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad A. S. gerai mokosi (duomenys neskelbtini), mokykloje lanko chorą, nors choras nemokamas, tačiau ieškovė turi apmokėti renginiams ir šventėms skirtus drabužius, keliones į juos išlaidas, A. S. lanko sporto klubą, nuo 2019 m. lapkričio 07 d. mergaitei reikalingos papildomos odontologo paslaugos, kurios nėra kompensuojamos valstybės, dantų tiesinimui naudojamos kapos, kurias reikia keisti kas 1-1,5 mėn. (dantų priežiūrai per metus turėtų būti skiriama apie 900 Eur (gydytojo odontologo 2024 m. lapkričio 28 d. išvada).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
19. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 122,5 Eur per mėnesį. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Taigi orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai išlaikymo pareigos vykdymui, yra apie 388,50 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos (777 Eur/2), o atskaičius šią išmoką – 327,25 Eur per mėnesį (777 Eur – 122,5 Eur/2).
20. Taigi ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų sudarančių 388,50 Eur kiekvienam tėvui, o akivaizdų poreikių padidėjimą patvirtina tai, kad nuo priteistos 2009 m. teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos praėjo 15 metų. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė ir būtinąsias išlaidas viršijančią išlaidų nepilnametei dukrai dalį, t. y. 211,5 Eur (600 Eur – 388,50 Eur), pateikdama byloje įrodymus pagrindžiančius patiriamas išlaidas. Be to, atsakovas nepaneigė nė vienų iš nurodytų išlaidų pagrįstumo, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė neįrodė atsiradusių papildomų išlaidų ar jų poreikių esminio padidėjimo yra nepagrįstas.
21. Atsakovas teigia, kad ieškovė taip pat neįrodė, kad jos pačios materialinė padėtis tiek pagerėjo, kad ji viena iš esmės gali patenkinti dukros poreikius 1100 Eur sumai. Ieškovė pateikė byloje duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. jos mėnesio darbo pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 2000 Eur ((duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovė paaiškino, kad dirba papildomai. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovei D. S. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta vaikų išlaikymo išmokų suma sudarė 5817,94 Eur. Taip pat ieškovė gauna vaiko universalią išmoką.
22. Atsižvelgiant į vaiko, kuriam priteistinas išlaikymas, amžių, t. y. nepilnametei dukrai yra septyniolika metų, bei pateiktų ieškovės išlaidų detalizavimą, teismas laiko, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, kad nurodytos išlaidos yra būtinos vaiko poreikiams tenkinti, nurodytos sumos nėra akivaizdžiai per didelės, tačiau teismas mažina priteistiną sumą gaunama vaiko universalia išmoka, kuri atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį nagrinėjamu atveju skirtina tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, tad iš atsakovo priteistina išlaikymo suma sudaro 538,75 Eur (600 Eur – 61,25 Eur).
23. Teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Atsakovas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovas N. S. laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. spalio 22 d. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių negavo; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. S. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2023 m. lapkričio 8 d., jo statusas pažymos išdavimo datai – (duomenys neskelbtini); Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimą, patvirtinantį atsakovui skirtą ir mokėtą 246,60 Eur dydžio socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
24. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad jis neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto atsakovas taip pat neturi. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsiskolinimų neturi, šiuo metu gyvena motinos namuose, jokių pragyvenimui išlaidų neturi, nes padeda mamai darbais.
25. Atsakovas posėdžio metu teigė, kad neturi galimybės įsidarbinti, nes jo niekas nepriima dirbti vairuotoju dėl turimos diagnozės (duomenys neskelbtini). Kito darbo nurodė neieškantis.
26. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.
27. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas teigia, kad jis neturi pajamų mokėti išlaikymą dukrai, kiek prašo ieškovė, tačiau teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui uždirbti daugiau pajamų. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
28. Teismas pažymi, kad atsakovas piktybiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, ką patvirtina nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-878/2025. Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis N. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, nes jis, privalėdamas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2-68-572/2009 mokėti lėšas D. S. naudai dukros A. S., gimusios 2007 m. balandžio 12 d., išlaikymui po 400 litų (115,94 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. vasario 22 d., nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 11 d., nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Antstolės pateiktais duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. lapkričio 1 d. buvo 24 425 eurai, neįvertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus A. S. išmokėtų lėšų. Tik, kaip jau minėta, pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo mokėti išlaikymą, tą patvirtina antstolės pateikti iš nukentėjusiosios gauti duomenys, taip pat N. S. pateikti duomenys apie mokėjimus 2024 metais.
29. Teismo vertinimu atsakovo pateiktų 2024 m. sausio 30 d. Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 22 d. Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašuose nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nedaro įtakos atsakovui darbingumui.
30. Teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. 2018 metais įgijo vairuotojo papildomą profesinę kategoriją, tačiau pagal ją nedirbo. Nors atsakovas teigia, kad jo nepriima dirbti vairuotoju dėl turimos diagnozės ((duomenys neskelbtini)), tačiau nurodė ieškantis tik vilkiko vairuotojo darbo. Atsakovas turi darbinės patirties kitose srityse, tačiau darbo kitur neieško. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad jo darbo paieškos yra formalios, atsakovas nededa maksimalių pastangų siekiant susirasti darbą ir taip užtikrinti išlaikymo vaikui teikimą.
31. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Atsakovas nuo 2020 metų visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra. Pareigą išlaikyti dukrą šiuo metu vykdo išimtinai atsakovė.
32. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytą patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui dydį, turimus duomenis apie atsakovo turtinę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus nesiekia dirbti ir užsidirbti bei gauti pajamas, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnametės dukters išlaikymui.
33. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
34. Priteistino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė byloje neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atstovaujant atsakovą buvo patirta 373,58 Eur išlaidų.
37. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 90 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteistina 37,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 99 straipsnis).
38. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas, nes jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08948 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
39. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 9,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurių atlyginimo atsakovas yra atleistas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08948 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 iš atsakovo N. S. nepilnametei dukrai A. S. priteistą 400 litų (115,85 Eur) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis ir priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. S., gim. 2007 m. balandžio 12 d., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 538,75 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonių eurų, septyniasdešimt penkių centų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį iki A. S. pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki A. S., gim. 2007 m. balandžio 12 d., pilnametystės.
Paskirti ieškovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 37,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.