- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1128-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Neringa Venckienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovui N. S., jo atstovei advokatei O. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. 2008 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. kovo 23 d. su N. S. dėl atsakovo kaltės; nepilnametės dukters A. S., gim. 2007-04-12, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki dukters Aistės pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui 3000,00 Lt vertės automobilį Opel Astra, valstybinis numeris CZE 290, o ieškovei priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančio didesnę turto dalį.
Atsakovas N. S. 2008 m. spalio 9 d. pareiškė priešieškinį (civilinė byla Nr. 2-67-572/2009, t. 1, b. l. 79) ir prašė nustatyti bendravimo su dukra A. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: iki 2010-04-12 atsakovui patogioje vietoje kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 iki 19.30 val., kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14 iki 17 val., 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną nuo 14 iki 17 val., nuo 2010-04-12 bendravimo su dukra konkretus laikas nurodytais savaitgaliais ir švenčių dienomis nenustatomas, t.y. ištisas 1-as ir 3-as mėnesio savaitgalis ir nurodytos švenčių dienos. Taip pat kiekvienų metų balandžio 12 d. (dukros gimimo dieną), gegužės 13 dieną (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 14 iki 17 val., prieš kiekvieną susitikimą pranešant telefonu arba SMS žinute ieškovei apie atvykimą susitikti. Pasibaigus buvimo su dukra laikui, atsakovas ją grąžinas ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu; prašė įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie dukros lankomą darželį, sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias su dukros gyvenimu, auklėjimu, sveikata susijusias aplinkybes; taip pat prašė įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas bendrauti su A. S. atsakovo artimiems giminaičiams Z. S., R. S., L. B. ir jos sūnums Ignui ir Pauliui, J. K. ir jos dukrai Neringai, R. S. ir jos dukroms Ievai ir Agnei.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, N. S. ir D. S. santuoką, įregistruotą 2007 m. kovo 23 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (a. į. Nr. 62) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros A. S., gim. 2007-04-12 gyvenamąją vietą nustatė su motina bei priteisė jai iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę D. S.. Teismas nustatė atsakovo N. S. bendravimo su dukra A. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:
- nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2010-04-12 kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14.00 iki 17.00 val., pasiimant dukrą Aistę iš ieškovės namų ir nurodytu laiku grąžinant ją atgal;
- neporiniais metais atsakovas N. S. pasiima dukrą Aistę Šv. Kalėdų šventėms: pirmąją Šv. Kalėdų dieną 14 val. ir grąžina motinai 17 val., poriniais metais pasiimant dukrą Šv. Velykų šventėms: pirmąją Šv. Velykų dieną 14 val. ir grąžinant motinai 18 val.;
- poriniais metais atsakovas N. S. pasiima dukrą Aistę Šv. Kalėdų šventėms: antrąją Šv. Velykų dieną 14 val. ir grąžinant motinai 18 val.;
- nuo 2010-04-12 pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, dukrą Aistę pasiimant šeštadienį 14.00 val., leidžiant nakvoti atsakovo namuose ir grąžinant ją motinai sekmadienį 17 val.;
- poriniais metais N. S. balandžio 12 d., t. y. dukros gimimo dieną bendrauja su dukra nuo 16 iki 18 val., o neporiniais metais – sekančią dieną po gimtadienio nuo 16.00 val. iki 18.00 val.;
- kiekvienų metų gegužės 13 d. – N. S. gimimo dieną atsakovas bendrauja su dukra nuo 16.00 val. iki 19.00 val.;
- prieš kiekvieną susitikimą su dukra Aiste atsakovas N. S. praneša telefonu arba SMS žinute ieškovei D. S. apie savo atvykimą;
- D. S. privalo informuoti N. S. apie dukters Aistės lankomą darželį, mokyklą, jos sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias su vaiko gyvenimu, auklėjimu, sveikata svarbias aplinkybes.
Teismas padalino santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisė atsakovui automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris CZE 290, 2000 Lt vertės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1000,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas bei, sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2008-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą nepilnametei A. S. bei įpareigojimą netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra.
Spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, ir nustatė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų atsakovo smurtui pagrįsti, o atsakovas kategoriškai tai paneigė. Teismas laikė, jog ieškovė neįrodė ir atsakovo girtavimo, nes jis pats teismui pateikė duomenis apie gydymąsi Vilniaus priklausomybės ligų centre. Teismas nustatė, kad atsakovas alkoholį pradėjo vartoti ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei trukdant jam bendrauti su dukra. Nurodė, kad administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. administraciniu areštu bei specialiosios teisės atėmimu 48 mėn. atsakovas buvo nubaustas tik 2008-11-04. Ieškovės liudytojos I. Č. parodymus dėl atsakovo piktnaudžiavo alkoholiu namuose vertino kritiškai, kadangi ši liudytoja nenurodė atsakovo buto adreso bei jos parodymai apie buto apstatymą neatitiko faktinių aplinkybių. Kaip nepatikimus atmetė ieškovės motinos R. R. parodymus dėl atsakovo elgesio santuokos metu, nes motinos ir dukters ryšys nebuvo artimas. Be to, šios liudytojos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už kito asmens šmeižimą. Teismas nustatė, kad ieškovė nesistengė materialiai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, labai daug dėmesio skyrė savo išvaizdai, uždirbtus pinigus išleisdavo kosmetikos pirkimui, o iškilus patiems pirmiems sunkumams šeimoje, išsikraustė gyventi pas tėvus. Teismas laikė neįrodytu, kad telefono numeris, iš kurio buvo siųstos negražaus turinio SMS žinutes priklausė atsakovui, taip pat konstatavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo grasinimus ieškovei. Ieškovė dar iki sudarant santuoką žinojo apie atsakovo ankstesnę santuoką bei jo teistumą, todėl teismas nevertino šių faktų kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Įvertinęs šalių ir liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad sutuoktiniai nepakankamai gerbė vienas kitą, nesuprasdavo vienas kito poreikių bei siekių, nesulaukdavo vienas kito paramos ir tai tęsėsi viso bendro gyvenimo metu, todėl jų santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. A. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina, kadangi atsakovas tam neprieštaravo, ieškinį palaikė ir Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas sprendė, kad A. S. išlaikymo vertė per mėnesį ne didesnė negu 800 Lt ir iš atsakovo, kuris yra darbingas, nors nedirba, laikė teisinga priteisti išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti nepilnametę šalių dukrą Aistę. Tačiau laikė, kad tarp šalių yra gilus asmeninis nesutarimas, pasireiškiantis iš ieškovės pusės, ką įrodė atsakovo pateiktos skambučių išklotinės ir SMS šifruotės. Tai apsunkina ir varžo atsakovo teisę bendrauti su dukra bei realiai dalyvauti jos auklėjime ir pažeidžia nepilnametės dukros interesus (CK 3.170 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra neturi 3 metų amžiaus ir yra labai prisirišusi prie motinos, nuo ieškinio padavimo teismui dienos su tėvu matėsi retai, iki dukrai sueis treji metai (iki 2010-04-12) teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kai tėvas su dukra bendrauja nepasiimant jos nakvoti į savo namus. Kadangi ieškovė iš esmės dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos su mažamete dukra neprieštaravo, reikalavimo kitokią bendravimo tvarką nustatyti nepareiškė, teismas atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra patenkino iš dalies.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo teismas nustatė, kad šalys, santuokoje įgijo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. CZE 290, įregistruotą N. S. vardu. Teismas automobilio vertę nustatė pagal jo įsigijimo kainą - 2 000 Lt, nes ieškovė neįrodė, kad jo vertė yra 3 000 Lt. Teismas automobilį laikė nedaliuoju turtu (LR CK 4.6 str. 2 d.), jį priteisė atsakovui laikydamas, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o ieškovei priteisė 1 000 Lt piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-02 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Prašo santuoką, įregistruotą 2007-03-23 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl atsakovo N. S. kaltės bei nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
- nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2010-04-12 kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14 val. iki 17 val. atsakovas bendrauja su dukra Aiste, dalyvaujant motinai D. S..
- nuo 2010-04-12 atsakovas N. S. bendrauja su dukra Aiste kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14 val. iki 17 val., išsivežant ją iš motinos D. S. namų.
- neporiniais metais atsakovas N. S. bendrauja su dukra Aiste pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 14 val. iki 17 val. Susitikimuose iki 2010-04-12 dalyvauja motina D. S..
- poriniais metais N. S. su dukra Aiste bendrauja antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną nuo 14 val. iki 17 val. Iki 2010-04-12 susitikimuose dalyvauja motina D. S..
- dukros Aistės gimimo dieną - balandžio 12 d. poriniais metais atsakovas bendrauja su dukra nuo 16 iki 18 val, o neporiniais metais - sekančią dieną po gimtadienio nuo 16 val. iki 18 val.
- prieš kiekvieną susitikimą su dukra A. S. atsakovas N. S. praneša motinai D. S. telefonu arba SMS žinute ne mažiau negu prieš 7 dienas apie savo atvykimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo:
1) Dėl santuokos nutraukimo. Pripažindamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas rėmėsi vien atsakovo paaiškinimais ir jo liudytojų apklausomis, nors jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas teismui nepateikė. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, nuolat girtaudavo su draugais ir giminaičiais, buvo neištikimas, smurtavo, ieškovę mušdavo, grasindavo nužudysiąs, įžeidinėjo ir žemino, siųsdavo įžeidžiančias žinutes. Šias aplinkybes teisme patvirtino jos liudytojos I. Č. ir R. R.. Teismas šiais įrodymais nesivadovavo nurodydamas, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių visas aukščiau išvardintas aplinkybes, o liudytojų parodymus vertino kritiškai. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas 2008-11-04 yra baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 126 str. 4 d. (Transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviems) administraciniu areštu bei specialiosios teisės atėmimu 48 mėn., taip pat, kad praeityje buvo kaltinamas padarytais nusikaltimais žmogaus sveikatai, todėl yra linkęs smurtauti. Teismui buvo pateiktos SMS žinučių fotokopijos, įrodančios, kad telefono numeris, iš kurio siųstos negražaus turinio, ieškovę įžeidžiančios žinutės, priklauso atsakovui. Teisme ieškovė paaiškino, kad būtent iš šito paties telefono numerio atsakovas jai skambina dėl dukros pasiėmimo. Šią faktinę medžiagą teismas vertino šališkai. Atsakovas tvirtino, jog ieškovė materialiai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, daug dėmesio skirdavo savo išvaizdai, visus uždirbtus pinigus išleisdavo kosmetikos pirkimui, tačiau tokiems teiginiams paremti įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Teismas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nustatė remdamasis atsakovo paaiškinimais ir liudytojų N. K., L. B., J. K., E. J. tikrovę neatitinkančiais parodymais, be to šie liudytojai nusiteikę priešiškai prieš ieškovę. Neteisingi yra liudytojos J. K. parodymai. Ieškovė teisme nurodė, jog pas Kivarus į namus ieškovę versdavo vykti atsakovas. Pas juos savaitgaliais visi susirinkdavo ir būdavo girtaujama. Būdamas neblaivus, atsakovas šlapindavosi į lovą. Pastaroji liudytoja sakydavo, jog tegul nustoja gerti ir pasibaigs visos problemos. Teisme liudytoja J. K. visa tai paneigė, kadangi ji yra atsakovo teta. Dėl šios liudytojos - gydytojos J. K. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ieškovė su pareiškimu kreipėsi į Alytaus poliklinikos administraciją, nes ji buvo paėmusi ambulatorinę ligonio kortelę ir domėjosi dukros Aistės sveikata.
2) Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo apeliantė nurodo, kad šiuo metu negali būti nustatyta maksimali atsakovo ir dukros Aistės matymosi tvarka. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka dukros amžiaus, jos interesų. Teismas ieškovės duotų paaiškinimų tinkamai neįvertino, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuris siūlė kitokią bendravimo tvarką, nesivadovavo. Apeliantė nurodo, kad atsakovas su dukra bendrauja netinkamai, ją mokina negražių dalykų, o dukra atkartoja jai rodomus veiksmus. Susitikimai su atsakovu traumuoja dukrą psichologiškai, jo pasirinkta dukros auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga dukros gebėjimams, brandai, pasaulėžiūrai, jai daroma žalinga įtaka. Dėl tokio atsakovo netinkamo elgesio ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Be to, pati dukra su juo būna ir bendrauja nenoriai, todėl iki jai sukaks trys metai, atsakovas turėtų bendrauti minimaliai ir tik dalyvaujant ieškovei. Vaikui dėl mažo amžiaus reikalinga nuolatinė priežiūra, ja reikia tinkamai rūpintis, o atsakovas to nesugebėtų. Išvežant dukrą į svetimą aplinką, sutrikdant jos įprastinį dienos režimą, atsakovas dukrą traumuoja, ji patiria stresą, kas kenkia vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į 2008-10-23 šeimos aplankymo aktą, kur nustatyta, kad pas N. S. tvarka yra patenkinama, taigi jis yra netvarkingas, ieškovei kyla abejonių, ar vėl nevartos alkoholio, todėl jo bendravimas su dukra turėtų būti minimalus.
Atsiliepimas
Atsakovas N. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1) Dėl santuokos nutraukimo. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių, jos kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių, įrodymų. Teisme atsakovo prašymu buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė jiems žinomas aplinkybes apie sutuoktinių gyvenimą kartu, santykius, atsakovo elgesį, kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas neturi realių galimybių rašytiniais įrodymais pagrįsti savo teiginių apie tai, kad ieškovė gaunamą vaiko priežiūros pašalpą išleisdavo Oriflame kosmetikai; kad grįžęs po darbo atsakovas rasdavo krūvą neplautų indų, nesutvarkytus namus, o ją pačią prie kompiuterio; kad ji negamino valgyti ir kt. Nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie atsakovo tariamą smurtą, piktnaudžiavimą alkoholiu. Teismas pasisakė, kodėl liudytojos I. Č. parodymus vertina kritiškai, nes tarp parodymų ir rašytinių įrodymų yra aiškūs neatitikimai ir prieštaravimai. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai, kurie, jos manymu, pagrindžia atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, taip pat prieštarauja objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad konfliktas tarp šalių įvyko 2008-03-15 dėl vaikiško vežimėlio pirkimo. Ieškovė įsigeidė pirkti naudotą vežimėlį už 100 litų, o atsakovas pasiūlė pataupyti ir nupirkti gerą vežimėlį. Ieškovė išsikvietė taksi ir su dukra išvažiavo pas savo motiną. Nuo to laiko sutuoktiniai gyvena atskirai. 2008-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, įpareigojant ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra A. S.. Šio teismo įpareigojimo ieškovė nevykdė ir neleido matytis su dukra. Reaguodamas į tokį ieškovės elgesį, atsakovas ne kartą kreipėsi į VTAT, teismą, pas antstolius. Jis jautėsi bejėgis, vėliau pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovės manipuliavimas vaiku, nepagrįstų skundų į įvairias institucijas rašymas, paskatino atsakovą nesaikingai vartoti alkoholį. Jis neneigia, kad tuo metu padarė administracinės teisės pažeidimą, kurį įtakojo alkoholis. Supratęs savo realią padėtį, kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl kvalifikuotos pagalbos. Šiuos teiginius patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, rašytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės pateiktos įžeidžiančio turinio SMS žinutės siųstos iš atsakovui priklausančio telefono numerio. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovas turi vieną vienintelį telefono numerį, kuris nesutampa su ieškovės nurodomu. Šį teiginį teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai. Pačios savaime SMS žinutės neįrodo ir negali įrodyti, kad telefono numeris, iš kurio jos išsiųstos, priklauso atsakovui. Telefono numerio priklausomumas konkrečiam abonentui patvirtinamas mobilaus ryšio operatorių pažymomis, tokių įrodymų byloje nėra ir objektyviai jų negali būti. Aptarti ir kiti ieškovės teiginiai apie tariamas atsakovo ydas, dėl kurių esą iširo santuoka, yra tik teiginiai, neturintys realaus pagrindo - nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovui skaudu, kad moteris, kurią mylėjo, stengiasi jį pavaizduoti kaip kažkokį monstrą, antžmogį. Supranta, kad ieškovė turi kitą vyriškį, tačiau tai nepateisina jos akivaizdaus melo, atsakovo ir jam artimų žmonių juodinimo. Gyvenant kartu su ieškove atsakovas nepažeidė jo, kaip sutuoktinio pagrindinių pareigų: rūpinosi šeima, buvo ištikimas, jam rūpėjo ir rūpi dukra. Atsakovas pripažįsta, kad teismas, išanalizavęs visus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad sutuoktiniai nepakankamai gerbė vienas kitą, nesuprato vienas kito poreikių ir siekių, trūko paramos vienas kitam, todėl yra pagrindas pripažinti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsiliepimas
2) Dėl bendravimo tvarkos. Teismas nustatė bendravimo su A. S. tvarką, išanalizavęs ir įvertinęs atsakovo pareikštus reikalavimus, ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus, VTAT išreikštą nuomonę. Taip pat atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės trukdymu realizuoti atsakovui savo teisę bendrauti su dukra. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas nustatė maksimalų bendravimą su dukra, kuris kenkia vaiko interesams. Apeliaciniame skunde keletą kartų pakartota, kad atsakovo dalyvavimas dukros auklėjime pagal teismo nustatytą tvarką neatitinka dukros amžiaus, interesų. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais, yra tik jos išsigalvojimai. Nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad apeliantė netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, kai byloje neginčijamai nustatyti priešingi faktai, pagrįsti įrodymais. Apeliantė kaip neginčijamą faktą teikia savo kreipimąsi į VTAT dėl esą netinkamo atsakovo elgesio, taičau teismas nenustatė, kad atsakovas netinkamai bendrauja su dukra ir kenkia jos interesams. Apeliantės nurodomos neigiamos dukros bendravimo su atsakovu pasekmės niekuo nepagrįstos. Atsakovas visiškai nesutinka su apeliantės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes ji pažeidžia prigimtines dukros ir atsakovo teises. Dukra Aistė, nors gyvena tik su motina, turi turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu, kad šalių N. S. ir D. S. santuoka, įregistruota 2007 m. kovo 23 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (a. į. Nr. 62) buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutuoktinis nesirūpino šeima, neteikė materialinės paramos, girtavo, žiauriai elgėsi, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, buvo neištikimas, todėl kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str.). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad atsakovo kaltę įrodė savo paaiškinimu bei liudytojų I. Č. ir R. R. parodymais. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pagrįstai darė labiau tikėtiną išvadą faktams apie abiejų sutuoktinių kaltę ir priimdamas sprendimą nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir jų įvertinimą ( CPK 176, 185 straipsniai).
Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo 2008 m. balandžio 30 d., t.y. praėjus tik metams laiko nuo jos įregistravimo. Pagal ieškovės paaiškinimą, ji išėjo gyventi iš atsakovo pas savo motiną 2008 m. kovo 1 d., todėl šalys faktiškai santuokoje kartu gyveno mažiau negu metus laiko. Šalys konflikto, dėl kurio pradėjo gyventi atskirai priežastis aiškino skirtingai (II t., b.l. 17, 21), liudytojos R. R. žinios apie jį tik iš ieškovės, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovė šeimą paliko ir pradėjo gyventi skyrium dėl atsakovo kaltės.
Ieškovės apeliacinio skundo motyvas dėl atsakovo neištikimybės fakto, kaip santuokos iširimo pagrindo, kuris galėtų preziumuoti sutuoktinio kaltę (CK 3.60 str. 3 d.), yra nepagrįstas. Ieškovė net ieškinyje nenurodė su šiuo faktu susijusių aplinkybių, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo preziumuoti atsakovo kaltę. Be to, ieškovė nurodė, kad šeimoje negalėjo gyventi dėl atsakovo girtavimo ir fizinio bei psichologinio smurto. Ji laikė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ,nesirėmė jos ir liudytojų I. Č. bei R. R. parodymais. Teisėjų kolegija laiko, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino šių liudytojų parodymus. Ieškovės liudytojų parodymai dėl atsakovo smurto yra tik iš ieškovės paaiškinimų. Atsakovas neigė smurtavęs. Kitų leistinų rašytinių įrodymų dėl jai padarytų sveikatos sutrikdymų ieškovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Analogiška išvada dėl ieškovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų dėl negražaus turinio žinučių į jos MRT. Laikyti, kad jos buvo išsiųstos iš atsakovo MRT, kai nėra žinių apie jo abonentinę sutartį, bei pripažinti tai psichologiniu smurtu nebuvo pakankamai pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarųjų aplinkybių ieškovė nenurodė ieškinyje. Šie įrodymai apima laikotarpį po bylos iškėlimo - 2008 m. rugpjūčio, spalio mėnesius (I t., b.l. 151-152). Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. 16 d. ieškovės atžvilgiu įvykdyto atsakovo grasinimo pagal LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas vertino rašytinius įrodymus dėl atsakovo girtavimo aplinkybių. Atsakovas, jo iniciatyva, buvo gydytas nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį 2009-01-05 – 2009-02-05 (I t., b.l. 144), t.y. praėjus 10 mėn. po bylos iškėlimo teisme. Dėl KET pažeidimo pagal ATPK 126 str. 4 d. 30 parų administraciniu areštu atsakovas buvo nubaustas 2008-11-04 (I t. b.l. 107). Nustatęs šiuos faktus pirmosios instancijos teismas juos įvertino kaip netinkamą atsakovo elgesį sutuoktiniams pakankamai ilgą laiką faktiškai gyvenant skyrium. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių liudytojų parodymus dėl atsakovo girtavimo ir konstatavo, kad jie prieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje kartu būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovo girtavimo. Šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto bei girtavimo, kaip santuokos iširimo pagrindų. Taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo. Šalys iki 2008 m. kovo 1 d. gyveno kartu bendrai. 2007 m. liepos 11 d. įsigijo automobilį Opel Astra (I t., b.l. 38). 2007-12-05 Darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas iki šalių faktinio gyvenimo skyrium dirbo UAB „Litfoam“ (I t., b.l. 30). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas gavo pajamų dirbdamas statybos apdailos darbus, savo bute atliko remontą. Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-10-23 šeimos aplankymo akte nurodė, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos apie 1000 Lt per mėn. Ieškovė augino šalių bendrą vaiką, todėl pagrįsta išvada, kad kiekvienas sutuoktinis pagal savo galimybes prisidėjo prie šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismo nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybes apie tai, kad sutuoktiniai negyvena kartu, jų santykiai konfliktiški, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių santuokai išsaugoti, leidžia teigti, jog lojalumo, savitarpio pagarbos ir kitų pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalių paaiškinimai yra viena iš CPK 177 straipsnyje 2 dalyje numatytų įrodinėjimo priemonių ir yra leistini (CPK 180 str.). Vertinant šiuos įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės būtų neteisingas. Šalys iki santuokos įregistravimo gyveno kartu. Ieškovei buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovo teistumo ir pirmosios santuokos. Gyvenant faktinėje santuokoje jie nesutarė. Nesutarimai tęsėsi ir santuoką įregistravus. Atsakovas laikė, kad ieškovė neracionaliai naudojo šeimos lėšas, tarp sutuoktinių nebuvo sutarimo dėl vaiko auklėjimo, vėliau nesutarė ir dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Apeliantė laikė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalią atsakovo bendravimo su dukra A. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės apeliacinio skundo argumentu.
CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Dėl to ,nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra artima minimaliai. Atsakovui, iki A. S. sueis treji metai, nustatyta bendrauti su dukra tik po valandą laiko kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bei po tris valandas pirmo ir trečio mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl atsakovo bendravimo darbo dienomis ir prašo nustatyti, kad savaitgaliais atsakovas galėtų bendrauti tik dalyvaujant ieškovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus apeliacinį skundą, atsakovo bendravimo tvarką su dukra tektų kvalifikuoti kaip matymąsi su vaiku, kuris taikomas apribojus tėvų valdžią, kai sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės (CK 3.180 str. 3 d.). Atsakovo tėvų valdžia neapribota, todėl vaiko, kuris yra mažametis ir jo ryšiai su artimais asmenimis tik formuojasi, interesais turėtų būti nustatyta tokia tvarka, kai jis ne tik neprarastų turimo ryšio, bet jį ugdytų. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko ir tėvo interesus. Iki vaikui sueis treji metai bendravimo tvarką nustatė be nakvynės, nes pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių, jo dienos režimą, buvimą aplinkybių dėl atsakovo girtavimo po faktinės šalių santuokos iširimo, jo retą dalyvavimą vaiką auklėjant. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas netinkamai bendrauja su dukra, todėl beveik minimalaus atsakovo bendravimo su dukra pagrįstai neapsunkino ieškovės dalyvavimu, juolab, kad žalingą įtaką vaikui ieškovė grindė tik savo pastebėjimais dėl atsakovo elgesio jos namuose, dukrai Aistei žaidžiant su lėle. Atsakovas kategoriškai neigė ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad iki vaikui sueis treji metai, atsakovui bendraujant su dukra dalyvauja ieškovė. Teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad 2008-10-28 byloje dalyvaujančios institucijos išvada ( civilinė byla Nr. 2-68-572/2009, b.l. 101) dėl ieškovės dalyvavimo atsakovui bendraujant su dukra buvo be motyvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo, nenustatęs aplinkybių, kad atsakovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams.
Teismas taip pat neturėjo pagrindo tik pagal šalių paaiškinimus nustatyti, kad atsakovas dukrą traumuoja psichologiškai, jo pasirinkta dukters auklėjimo kryptis visiškai priešinga dukters gebėjimams, brandai, pasaulėžiūrai, jai daroma žalinga įtaka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei nurodžius apeliaciniame skunde, jog atsakovas su dukra bendravo labai minimaliai, dukra tėvo beveik nepažįsta, daryti pirmiau nurodytas išvadas neteisinga.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo bendravimą su dukra Aiste kai jai sueis treji metai, nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 17 val. nepertraukiamai. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo buitis netvarkinga, prieštarauja Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovo šeimos aplankymo akto išvadoms. Neleisti tėvui bendrauti su dukra nepertraukiamai dvi dienas iš eilės vien dėl ieškovės abejonių, kad atsakovas gali girtauti būtų neteisinga. Ar dėl pastarosios abejonės neleisti vaikui dalyvauti tėvo gimtadienio šventėje - gegužės 12 d. nuo 16 val. iki 18 val.
Apeliantė prašo nustatyti kitokią nei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką per Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų šventes. Teismo sprendimu nuspręsta, kad atsakovas bendraus su dukra Aiste neporiniais metais Šv.Kalėdų pirmąją dieną, o poriniais - antrąją dieną nuo 14 val. iki 17 val. Taip pat poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, o neporiniais, galimai dėl rašymo apsirikimo klaidos, teismo sprendimo revoliucinėje dalyje nenurodyta. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus akivaizdu, jog teismas sprendė, kad neporiniais metais atsakovas bendraus su dukra antrąją Šv. Velykų dieną (b.l. 70), todėl šioje dalyje teismo sprendimas patikslintinas. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje savo motyvų nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimu nustatyta šių švenčių metu atsakovo bendravimo su dukra Aiste tvarka labiau atitinka tėvų valdžios lygybę (CK 3.156 str.), todėl nėra pagrindo ją keisti.
Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ( motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas surinktus byloje įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, savo sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimas teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeistas ( CPK 185 straipsnis), todėl pakeisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš ieškovės atsakovui priteistina 500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija:
nutaria:
Apeliacinį skundą netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti, kad bendraudamas neporiniais metais atsakovas N. S. pasiima dukrą A. S. pirmąją Šv.Kalėdų dieną 14 val. ir grąžina atgal motinai 17 val., o poriniais metais – antrąją Šv.Kalėdų dieną 14 val. ir grąžina atgal motinai 17 val.; poriniais metais atsakovas N. S. pasiima dukrą A. S. pirmąją Šv.Velykų dieną 14 val. ir grąžina motinai atgal 18 val., o neporiniais metais – antrąją Šv.Velykų dieną 14 val. ir grąžina atgal motinai 18 val.
Priteisti iš ieškovės D. S. atsakovui N. S. 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.