- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1920-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16426-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. S., kuriuo prašė padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo N. S. 600 Eur dydžio išlaikymą dukros A. S. išlaikymui iki jos pilnametystės.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 iš atsakovo N. S. nepilnametei A. S. buvo priteistas 400 litų (115,85 Eur) dydžio išlaikymas. Nepilnametė A. S. yra išlaikoma, auginama ir gyvena kartu su ieškove. Atsakovas N. S. nesidomi dukra, nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnametės poreikiai yra žymiai išaugę, todėl ieškovei tampa vis sunkiau visapusiškai juos užtikrinti, o 2009 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu priteista išlaikymo suma yra ženkliai per maža, kad prisidėtų prie nepilnametės poreikių patenkinimo. Šiuo metu A. S. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovė skiria apie 1200 – 1225 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, atsakovo mokėtinas išlaikymas turėtų būti padidintas iki 600 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas pilną darbingumą, kvalifikaciją ir nemažą darbo patirtį, turi išnaudoti visas galimybes užtikrinti nepilnametės reikiamą išlaikymą.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. spalio 25 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-12176 (DOK-160271), kurioje nurodė, kad Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju išlaikymo dydžio peržiūrėjimas yra būtinas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš 15 metų, kuomet A. S. buvo tik 2 metai. Tarnyba išvadoje pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog A. S. bylos nagrinėjamo metu yra paauglė, jos poreikiai yra itin išaugę, todėl ieškinys dėl išlaikymo sumos dydžio padidinimo yra pareikštas išimtinai nepilnametės interesais ir ieškinyje prašoma išlaikymo suma galimai būtų pakankama patenkinti visus būtinus kasdienius nepilnametės poreikius. Taip pat Tarnyba nurodė, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nebuvo, tačiau 2009 m. gruodžio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje nepilnametės atžvilgiu buvo nustatytas galimas smurtas, todėl Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma.
Atsiliepimas
4. 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinys laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi byloje nėra įrodyti nei padidėję šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, nei pagerėjusi vaiko tėvų turtinė padėtis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios patvirtintų šalių nepilnamečio vaiko atsiradusias papildomas priežiūros išlaidas ar esminį poreikių pasikeitimą (padidėjimą), ieškovė pateikė tik dukros išlaikymo sąmatą, kurioje nurodomi nepagrįsti bei dirbtinai padidinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir šių poreikių tenkinimo išlaidos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos materialinė padėtis tiek pagerėjo, kad ji viena gali patenkinti 1 100 Eur dydžio nepilnametės kasmėnesinius poreikius, be to, ieškovė nenurodė kokias mėnesines pajamas gauna, o jeigu ieškovė ir gali kiekvieną mėnesį skirti daugiau nei 1 100 Eur dydžio išlaikymą dukrai, vadinasi ji turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės išlaikymo. Atsakovas teikti dukrai didesnio išlaikymo negali dėl blogos sveikatos ir nustatytų diagnozių – E78.2 Mišri hiperlipidemija (medžiagų apykaitos sutrikimai, priskiriami endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų kategorijai), M75.1 dešinio peties sausgyslės intersticinis plyšimas, dėl kurių negali dirbti pagal savo kvalifikaciją, gydymosi bei taikomos reabilitacijos. Dėl savo sveikatos būklės atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, jis negauna pajamų ir jeigu gydymas nebus sėkmingas, jam numatyta operacija ir ilgas pooperacinis laikotarpis. Atsakovas yra finansiškai remiamas savo motinos, yra pasikreipęs dėl socialinės pašalpos gavimo. Jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi, gyvena motinai priklausančioje sodyboje, o dėl visų šių nurodytų aplinkybių negali teikti net teismo priteisto 115,85 Eur išlaikymo, todėl kas mėnesį prie dukros išlaikymo prisideda po 50 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
5.1. pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-572/2009 iš atsakovo N. S. nepilnametei dukrai A. S. priteistą 400 litų (115,85 Eur) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis ir priteisti iš atsakovo N. S. nepilnametės dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 538,75 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį iki A. S. pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki A. S., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės;
5.2. paskirti ieškovę D. S. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė padidėjusius vaiko poreikius grindė teismui pateiktame ieškinyje bei juos detalizavo: 471,67 Eur maistui mokykloje ir namuose, 261,62 Eur – mokesčiai už telefoną, komunaliniai mokesčiai, bendrijos ir kiti mokesčiai, 133,33 Eur – sezoniniai rūbai ir avalynė, 70 Eur – maisto papildai, vitaminai, vaistai ir dantų higiena, 76,67 Eur – higienos priemonės, 209,87 Eur – kelionės, pramogos, atostogos, mokyklos reikmenys, užklasinė veikla, viso 1225,15 Eur suma. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad A. S. gerai mokosi Vilniaus Žemynos progimnazijoje, mokykloje lanko chorą, nors choras nemokamas, tačiau ieškovė turi apmokėti renginiams ir šventėms skirtus drabužius, keliones į juos išlaidas, A. S. lanko sporto klubą, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. mergaitei reikalingos papildomos odontologo paslaugos, kurios nėra kompensuojamos valstybės, dantų tiesinimui naudojamos kapos, kurias reikia keisti kas 1-1,5 mėn. (dantų priežiūrai per metus turėtų būti skiriama apie 900 Eur (gydytojo odontologo 2024 m. lapkričio 28 d. išvada).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai išlaikymo pareigos vykdymui, yra apie 388,50 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos (777 Eur/2), o atskaičius šią išmoką – 327,25 Eur per mėnesį (777 Eur – 122,5 Eur/2). Teismas sprendė, kad ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų sudarančių 388,50 Eur kiekvienam tėvui, o akivaizdų poreikių padidėjimą patvirtina tai, kad nuo priteistos 2009 m. teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos praėjo 15 metų. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir būtinąsias išlaidas viršijančią išlaidų nepilnametei dukrai dalį, t. y. 211,5 Eur (600 Eur – 388,50 Eur), pateikdama byloje įrodymus pagrindžiančius patiriamas išlaidas. Be to, atsakovas nepaneigė nė vienų iš nurodytų išlaidų pagrįstumo, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė neįrodė atsiradusių papildomų išlaidų ar jų poreikių esminio padidėjimo yra nepagrįstas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė byloje duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. jos mėnesio darbo pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 2 000 Eur (UAB „Irec Baltic“ 2025 m. sausio 3 d. pažyma Nr. P20250103-1), taip pat ieškovė paaiškino, kad dirba papildomai. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovei D. S. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta vaikų išlaikymo išmokų suma sudarė 5817,94 Eur. Taip pat ieškovė gauna vaiko universalią išmoką.
9. Atsižvelgdamas į vaiko, kuriam priteistinas išlaikymas, amžių, t. y. nepilnametei dukrai yra septyniolika metų, bei pateiktų ieškovės išlaidų detalizavimą, teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, kad nurodytos išlaidos yra būtinos vaiko poreikiams tenkinti, nurodytos sumos nėra akivaizdžiai per didelės, tačiau teismas mažina priteistiną sumą gaunama vaiko universalia išmoka, kuri atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį nagrinėjamu atveju skirtina tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, tad iš atsakovo priteistina išlaikymo suma sudaro 538,75 Eur (600 Eur – 61,25 Eur).
10. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Atsakovas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PZ1E-17962, kurioje nurodyta, kad atsakovas N. S. laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. spalio 22 d. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių negavo; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. P38-2024-30, kurioje nurodyta, kad N. S. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2023 m. lapkričio 8 d., jo statusas pažymos išdavimo datai – bedarbis; Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimą, patvirtinantį atsakovui skirtą ir mokėtą 246,60 Eur dydžio socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad jis neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto atsakovas taip pat neturi. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsiskolinimų neturi, šiuo metu gyvena motinos namuose, jokių pragyvenimui išlaidų neturi, nes padeda mamai darbais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėjo, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas piktybiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, ką patvirtina nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-878/2025. Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis N. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, nes jis, privalėdamas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2-68-572/2009 mokėti lėšas D. S. naudai dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 litų (115,94 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. vasario 22 d., nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 11 d., nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Antstolės pateiktais duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. lapkričio 1 d. buvo 24 425 eurai, neįvertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus A. S. išmokėtų lėšų. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo mokėti išlaikymą, tą patvirtina antstolės pateikti iš nukentėjusiosios gauti duomenys, taip pat N. S. pateikti duomenys apie mokėjimus 2024 metais.
14. Teismas iš atsakovo pateiktų 2024 m. sausio 30 d. Ligos istorijos Nr. 24V-8726 ir 2024 m. balandžio 22 d. Ligos istorijos Nr. 24V-32086 nustatė, kad jam įrašuose nustatyta diagnozė – E78.2 „Mišri hiperlipidemija“ ir 2024 m. liepos 12 d. Ligos istorijos Nr. 2024AMB-37046 įrašuose nustatyta diagnozė – M75.1 „Rotatorių manžetės“ sindromas ir taikytos reabilitacinės procedūros nedaro įtakos atsakovui darbingumui.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovas sąmoningai nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. 2018 metais įgijo vairuotojo papildomą profesinę kategoriją, tačiau pagal ją nedirbo. Nors atsakovas teigia, kad jo nepriima dirbti vairuotoju dėl turimos diagnozės (psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), tačiau nurodė ieškantis tik vilkiko vairuotojo darbo. Atsakovas turi darbinės patirties kitose srityse, tačiau darbo kitur neieško. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad jo darbo paieškos yra formalios, atsakovas nededa maksimalių pastangų siekiant susirasti darbą ir taip užtikrinti išlaikymo vaikui teikimą.
16. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas ir nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 200 Eur sumą mokamą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) ir priteisti iš ieškovės atsakovui teisinės pagalbos išlaidas, už teikiamą antrinę pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos tik socialinė pašalpa, nėra pakankama dukrai išlaikyti ir teikti tokį išlaikymą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad pagal dukros paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, dukra su motina pastoviai važinėja atostogauti į užsienio valstybes (Švedija, Turkija ir pan.). Dukra mokosi, tačiau jokių būrelių, kurie būtų apmokomi nelanko. Turi daug daiktų, tokių kaip kompiuteris, audio-video aparatūra, visas reikalingas bei būtinas mokymosi priemones.
16.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios patvirtintų nepilnamečio vaiko atsiradusias papildomas priežiūros išlaidas ar jų poreikių esminį pasikeitimą (padidėjimą). Ieškovė pateikė tik dukros išlaikymo sąmatą, kurioje nurodyti niekuo nepagrįsti dukros poreikiai ir niekuo nepagrįstos poreikiams patenkinti išlaidos yra dirbtinai padidintos.
16.4. Apelianto pajamos yra apie 309 Eur, t. y. beveik du kartus mažesnės negu priteista išlaikymo suma. Dėl ankstesnių sužalojimų apeliantas negali dirbti sunkaus fizinio darbo.
17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo N. S. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo N. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visus reikšmingus faktus ir įrodymus, įskaitant nepilnametės dukros poreikių padidėjimą per pastaruosius 15 metų bei atsakovo nevykdomas išlaikymo prievoles. Teismui buvo pateikta patiriamų išlaidų sąmata ir dokumentai, patvirtinantys ieškovės realias išlaidas, susijusias su dukros A. S. išlaikymu. Papildomai buvo pateikti oficialūs dokumentai, pagrindžiantys vaiko išlaikymą, gydytojų rekomendacijos bei informacija apie būtinas su dukros gydymu ir sveikatos priežiūra susijusias išlaidas.
17.2. Pateikti įrodymai dėl padidėjusių nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų yra pagrįsti dokumentais, patvirtinančiais realias patiriamas išlaidas. Teismui buvo pateikta išsami informacija apie vaiko poreikius, susijusius su maitinimu, apranga, mokymusi, sveikatos priežiūra, odontologo paslaugomis, kelionėmis ir laisvalaikiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad per pastaruosius 15 metų atsakovo gyvenimo sąlygos ženkliai pagerėjo. Jei anksčiau jis gyveno vieno kambario bute, šiuo metu gyvena prabangioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Atsakovas taip pat disponuoja dviem transporto priemonėmis – lengvuoju automobiliu ir sunkvežimiu, kurie registruoti jo motinos vardu, nors motina neturi teisės vairuoti. Šias transporto priemones atsakovas naudoja pajamoms uždirbti. Be to, per 15 metų atsakovas neįgijo jokių kitų skolų, išskyrus dukros išlaikymo skolą, kas leidžia daryti išvadą, jog jis pilnai tenkina savo asmeninius poreikius ir turi pakankamai pajamų. Turėdamas realias galimybes tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, N. S. visą išlaikymo naštą perkelia ieškovei, vaiko motinai. Šią aplinkybę patvirtina susikaupusi alimentų skola bei byloje pateikti antstolio dokumentai.
17.3. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad 2024 m. kovo 26 d. atsakovas pateikė melagingą ieškinį (civilinė byla Nr. e2-9641-534/2025), kuriuo siekė nuginčyti tėvystę ir būti išbrauktas iš dukros gimimo liudijimo, tokiu būdu bandydamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką.
17.4. Baudžiamosios ir civilinės bylos dokumentai patvirtina, kad N. S. sąmoningai vengia išlaikyti dukrą ir sistemingai sudaro sąlygas, dėl kurių išlaikymo iš jo pajamų išieškojimas yra apsunkintas arba neįmanomas. Visi šie N. S. veiksmai akivaizdžiai parodo jo piktybišką nenorą vykdyti tėvo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo padidintas šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
23. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 1 225,15 Eur suma: 471,67 Eur maistui mokykloje ir namuose, 261,62 Eur – mokesčiai už telefoną, komunaliniai mokesčiai, bendrijos ir kiti mokesčiai, 133,33 Eur – sezoniniai rūbai ir avalynė, 70 Eur – maisto papildai, vitaminai, vaistai ir dantų higiena, 76,67 Eur – higienos priemonės, 209,87 Eur – kelionės, pramogos, atostogos, mokyklos reikmenys, užklasinė veikla.
24. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė būtinąsias išlaidas viršijančią išlaidų nepilnametei dukrai dalį, t. y. 211,5 Eur (600 Eur – 388,50 Eur), pateikdama byloje įrodymus pagrindžiančius patiriamas išlaidas. Tačiau teismas sumažino priteistiną sumą gaunama vaiko universalia išmoka, kuri atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį nagrinėjamu atveju skirtina tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, tad iš atsakovo priteistina išlaikymo suma sudaro 538,75 Eur (600 Eur – 61,25 Eur).
27. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios patvirtintų nepilnamečio vaiko atsiradusias papildomas priežiūros išlaidas ar jų poreikių esminį pasikeitimą (padidėjimą). Pasak apelianto, ieškovė pateikė tik dukros išlaikymo sąmatą, kurioje nurodyti niekuo nepagrįsti dukros poreikiai ir niekuo nepagrįstos poreikiams patenkinti išlaidos yra dirbtinai padidintos. Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.
28. Ieškovė pateikė išrašą iš medicininių duomenų, kuriame nurodyta, kad šalių dukra buvo konsultuota UAB estetinės odontologijos klinikoje „Estetikas“, kur buvo šalių dukrai patikrinti dantys ir sudarytas gydymo planas (1 kartą metuose profesionali burnos higiena (apie 60 Eur); terapinis dantų gydymas: 100 Eur; 120 Eur; 100 Eur; 120 Eur; retencinės kapos (2 vnt.) apie 200 Eur; Pagal poreikį keisti retencines vielutes apie 200 Eur. Taigi, vien dantų gydymui ir ortodontinėms paslaugos paskaičiuota suma sudaro apie 900 Eur. Į bylą pateiktas šalių dukros banko sąskaitos išrašas už 2024 m. rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn., iš kurio matyti, kad ieškovė perveda dukrai iš savo sąskaitos pinigų maistui, pratyboms ir knygoms. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimus, sąskaitas faktūras), iš kurių matyti, kad ji apmoka dukros viešo transporto bilietus (vilniečio kortelės papildymai), už higienos prekes, maistą, įvairias dukros išvykas su choro veikla, kirpyklos paslaugas, drabužius ir avalynę. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė tik sudarė dukros poreikių lentelę ir nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
29. Be to, nuo Alytaus apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik šešiolika metų. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip dešimties metų laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima lyginti 2 ir 17 metų vaikų poreikių, kadangi augant vaikui, auga ir jo poreikiai, kurių patenkinimui yra reikalinga didesnė pinigų suma. Kaip matyti nagrinėjamos bylos atveju atsirado poreikis ortodontinėms paslaugoms, kirpyklai, laisvalaikio leidimui, ugdymo priemonėms, mobilaus ryšio paslaugoms, maistui ne tik namuose, bet ir mokykloje.
30. Apeliantas nurodo, kad dukrai gali teikti 200 Eur dydžio išlaikymą, kas reiškia, jog vaiko poreikiams per mėnesį turėtų būti skiriama tik 400 Eur suma. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad dukros poreikiams patenkinti pakaks beveik per pusę mažesnės, nei minimalios, išlaikymo sumos, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Tad vien tik subjektyvios atsakovo nuomonės nepakanka, kad pripažinti, jog vaiko poreikiams patenkinti pakanka ženkliai mažesnės sumos nei vienas minimalus atlyginimas.
31. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista suma taip pat nurodo, kad šalių dukra turi daug daiktų, tokių kaip kompiuteris, audio – video aparatūra, visas reikalingas bei būtinas mokymosi priemones, keliauja po įvairias šalis. Tačiau vien nurodytų daiktų turėjimas ar kelionės į užsienį savaime neįrodo, kad jai nereikia skirti kitų jos poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų. Be to, neabejotina, kad išlaidos mokymosi priemonėms nėra vienkartinės išlaidos, kadangi kiekvienais metais ar pusmetį reikalinga atnaujinti pratybas ar įsigyti mokyklai reikalingų kitų priemonių, knygų.
32. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad jo pajamos yra apie 309 Eur, t. y. beveik du kartus mažesnės negu priteista išlaikymo suma, o dėl ankstesnių sužalojimų apeliantas negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį, nurodė, kad jis posėdžio metu teigė, kad neturi galimybės įsidarbinti, nes jo niekas nepriima dirbti vairuotoju dėl turimos diagnozės (psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). Kito darbo nurodė neieškantis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.
33. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad apeliantas piktybiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, nes tai patvirtina įsiteisėjęs Alytaus teismo 2025 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-878/2025. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šiame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis N. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, nes jis, privalėdamas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2-68-572/2009 mokėti lėšas D. S. naudai dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 litų (115,94 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. vasario 22 d., nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 11 d., nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Antstolės pateiktais duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. lapkričio 1 d. buvo 24 425 eurai, neįvertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus A. S. išmokėtų lėšų. Tik, kaip jau minėta, pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo mokėti išlaikymą, tą patvirtina antstolės pateikti iš nukentėjusiosios gauti duomenys, taip pat N. S. pateikti duomenys apie mokėjimus 2024 metais. Nurodytame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad kaltinamasis, būdamas dar pakankamai jaunas, fiziškai sveikas ir visiškai darbingas, – turėdamas objektyvias galimybes gauti pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas gausinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
34. Byloje nustatyta, kad apeliantas jokių įsiskolinimų kreditoriams, išskyrus skolą už dukros išlaikymą, neturi. Kaip pagrįstai, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, atsakovo veiksmai patvirtina, kad jo darbo paieškos yra formalios, atsakovas nededa maksimalių pastangų siekiant susirasti darbą ir taip užtikrinti išlaikymo vaikui teikimą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad jis sąmoningais veiksmais siekia išvengti pareigos teikti dukrai išlaikymą patvirtina ir tai, kad jis siekė nuginčyti tėvystę jau dukrai esant 17 metų amžiaus. Taip pat teismo nuosprendyje nurodyta, kad visą tą laiką, kai apeliantas nemokėjo dukrai išlaikymo, jis visgi yra dirbęs pavienius apdailos darbus, o tokiems darbams dažnai asmenys samdomi, apie susitarimą niekam nepranešant ir dėl to neatmestina, jog pajamas kaltinamasis iš tiesų gaudavo, tačiau jas slėpė. Tokiai išvadai pagrindo duoda ir jo paties nurodytos aplinkybės, kad jis 2014 metų pradžioje D. S. davė jo paties teigimu, 500 litų, taigi, turėjo netgi atliekamų pajamų. Itin abejotina, ar tokį ilgą laiką N. S., kuriam tuo laiku nebuvo skirtos socialinės išmokos, pragyveno, vien savo mamos išlaikomas.
36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas disponuoja dviem transporto priemonėmis – lengvuoju automobiliu ir sunkvežimiu, kurie registruoti jo motinos vardu, nors motina neturi teisės vairuoti. Šias transporto priemones atsakovas naudoja pajamoms uždirbti. Pažymėtina, kad nuosprendyje taip pat nurodyta, kad apeliantas yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau pajamų nėra deklaravęs. Kaip teisingai ieškovė atsiliepime pastebi, per 15 metų atsakovas neįgijo jokių kitų skolų, išskyrus dukros išlaikymo skolą, kas leidžia daryti išvadą, jog jis pilnai tenkina savo asmeninius poreikius ir turi pakankamai pajamų.
37. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.