Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos viešosios įstaigos Druskininkų ligoninė (toliau – ir pareiškėja, Projekto vykdytoja, Perkančioji organizacija) patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) 2026-01-30 sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽD-03 (Sprendimo reg. Nr. 2026/3-35-32), kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir jai pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui netenkinus reikalavimo panaikinti Agentūros Sprendimą, finansinės korekcijos dydį sumažinti nuo 25 proc. iki 5 proc.; 3) priteisti iš Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja patikslintame skunde paaiškino:Skundžiamo Sprendimo ir pareiškėjos nesutikimo su Sprendimu esmėPareiškėja, įgyvendindama projektą „Druskininkų ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. 09-029-P-0002 (toliau – ir Projektas), įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Medicinos įranga“ (CVP IS ID 1140775) (toliau – ir Pirkimas).Pirkimo objektas buvo išskaidytas į tris pirkimo objekto dalis pagal perkamo objekto (prekės) funkciją: 1) pirma dalis – Anestezijos aparatas; 2) antra dalis – Centrinė monitoravimo stotis su monitoriais; 3) trečia dalis – Automatinis krūtinės ląstos paspaudimų prietaisas.Agentūra atliko paskesnę Pirkimo patikrą ir, kilus įtarimui dėl galimų Pirkimo pažeidimų, pradėjo pažeidimo tyrimą. Įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Agentūra nusprendė, kad pareiškėja, vykdydama antros Pirkimo objekto dalies (Centrinės monitoravimo stoties su monitoriais) pirkimą (toliau – ir CMS pirkimas), pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, nes Pirkimo laimėjusiu buvo pripažintas tiekėjo pasiūlymas (toliau – ir Pasiūlymas), kuris neatitiko Techninės specifikacijos (toliau – ir TS) 2 punkte ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punkte nustatytų reikalavimų.Pažeidimas nustatytas, nes, atsakovės vertinimu, Pirkimo laimėtojo CMS pirkimui pateikti techniniai siūlomų prekių aprašymai dėl atitikties TS 5.7 ir 5.8 punktų reikalavimams ne visa apimtimi pateikti lietuvių kalba ir dėl to neatitinka TS 2 punkte ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punkte nustatytų reikalavimų.Atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas, nes TS 5.7 ir 5.8 vertinimui reikšmingi techniniai parametrai buvo pateikti lietuvių kalba ir šių duomenų pagrindu nustatyta atitiktis TS 5.7 ir 5.8 punktų reikalavimams, todėl kitų vertinimui nereikšmingų (t. y. perteklinių pirkimo prasme) dokumentų vertimų į lietuvių kalbą nepateikimas nesudarė pagrindo konstatuoti pažeidimą.Vadovaudamasis Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.2. lentelės 14 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai „Atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai“, atsakovė pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri sudaro 13 192,50 Eur su PV pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri sudaro 13 192,50 Eur su PVM.Atsakovės nustatytas pažeidimas rodo, kad pasiūlymų vertinimo formalūs aspektai, susiję su neaktualių duomenų vertimu, laikomi lemiamais pasiūlymų įvertinime.Pažymėtina, kad TS buvo aiškiai apibrėžta reikalaujamų parametrų apimtis, kuri pirkimo laimėtojo buvo grindžiama kartu su vertimu į lietuvių kalbą pateiktais prekių aprašymais. Formalus visų pasiūlyme esančių prekių aprašymų (katalogų) vertimo į lietuvių kalbą pateikimas nepakeistų Pirkimo rezultato, sutartis būtų sudaryta su tuo pačiu CMS pirkimo laimėtoju.Tokio pobūdžio pažeidimo konstatavimas ir maksimalios 25 proc. finansinės korekcijos taikymas situacijoje, kai pasiūlymo turinio atitiktis techniniams reikalavimams nekėlė abejonių, pasiūlytų prekių parametrai buvo aiškiai pažymėti pasiūlyme, o aktualūs duomenys išversti į lietuvių kalbą, formuoja ydingą praktiką. Tokia praktika mažina teisinį aiškumą bei dirbtinai apsunkina perkančiųjų organizacijų galimybes objektyviai ir racionaliai vertinti pasiūlymus, atsakovei bandant prioritetą suteikti visiškai formaliems aspektams, nepaisant to, kad objektyvūs pasiūlymo duomenys pateikti lietuvių kalba patvirtina atitiktį reikalavimams.Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo jį panaikinti, nes: 1) Pirkimo laimėtojo pasiūlytų prekių parametrai buvo pažymėti techniniuose aprašymuose, vertinami parametrai buvo išversti į lietuvių kalbą, kiti parametrai išreikšti skaičiais yra aiškūs ir nereikalauja vertimo ar papildomo paaiškinimo; techninis siūlomų prekių aprašymas patvirtina pasiūlymo atitikimą TS 5.7 ir 5.8 p. reikalavimams; 2) pasiūlymo turinys patvirtina, kad prekės atitinka TS 2 p., 5.7 p. ir 5.8 p. bei Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. reikalavimus; bet kuris protingas asmuo iš tokio pasiūlymo turinio galėjo objektyviai padaryti išvadą ir spręsti dėl pasiūlymo atitikties, o ne priešingai reikalauti perteklinių duomenų, kurie net nebūtų vertinami; 3) atsakovė Sprendimu paneigė turiningojo pasiūlymų vertinimo metodą, prioritetą suteikė ne faktinės realios atitikties reikalavimams vertinimui, o formalizmui; 4) atsakovė nepagrįstai teigia, kad turėjo būti pateikti visi prekių aprašymų (tai reiškia visų katalogų) vertimai, net ir tie, kuriems Pirkimo sąlygose nebuvo keliami reikalavimai. Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas ir skelbiamas naujas Pirkimas. Nesant pažeidimo finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai.Tačiau, jeigu teismas visgi spręstų, kad buvo būtinas formalus visų siūlomų prekių katalogų/aprašymų vertimas ir vien tai galėjo būti pagrindas teisėtai nustatyti pažeidimą ir pritaikyti finansinę korekciją (su kuo pareiškėja nesutinka), teismas skirtą finansinę korekciją turėtų sumažinti, kaip neproporcingą pažeidimui.Skunde pateikiami argumentai, įrodantys, kad pareiškėjai buvo visiškai aiškus CMS pirkimo laimėtojo pasiūlymo turinys, t. y. buvo aiškūs TS 5.7 p. ir 5.8 p. siūlomų prekių aprašymai (vertinami parametrai nurodyti lietuvių klaba), iš kurių buvo objektyviai spręsta dėl atitikties pareiškėjos TS iškeltiems reikalavimams. Atsakovės argumentai, kad buvo nukrypta nuo Pirkimo sąlygų reikalavimų ir kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo CMS pirkimo laimėtojo pasiūlymą atmesti.Pasiūlymo atitiktis buvo nustatyta pagal lietuvių kalba pateiktus duomenis, kitų nevertinamų dokumentų vertimas neturėjo reikšmės Pirkimo rezultatuiAtsakovė skundžiamame Sprendime nurodė: 1) „Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. taip pat buvo nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymas turi būti parengtas lietuvių kalba. Jeigu su pasiūlymu teikiami dokumentai buvo parengti kita kalba, privalėjo būti pateiktas tikslus jų vertimas į lietuvių kalbą. Laimėtojas, įrodydamas savo siūlomų prekių atitiktį techninės specifikacijos 5.7 p. (centrinei monitoravimo stočiai naudojamas kompiuteris) ir 5.8 p. (centrinės stoties kompiuteris su papildomu vaizdo išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui), pateikė šių prekių techninius aprašus: (1) centrinei monitoravimo stočiai naudojamo kompiuterio „Lenovo ThinkCentre Neo 50a 24“ su klaviatūra ir pele („LOGITECH MK235“) bei (2) centrinės stoties kompiuteriui skirto išorinio dubliuojančio ekrano („LG 32LR60006LA“) ir sieninio laikiklio („BARKAN 3400W.W“). Minėti techniniai aprašymai buvo pateikti iš prekių tiekėjo SKYTECH.LT elektroninės parduotuvės (Laimėtojo pateiktų prekių techninių aprašymų 70–72 psl.). Tačiau Laimėtojo pateikta informacija apie nurodytas prekes nebuvo pateikta lietuvių kalba, taip pat nebuvo pateikti šių prekių techninių aprašymų vertimai į lietuvių kalbą. Tokiu būdu nebuvo laikytasi TS 2 p. ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. nustatytų reikalavimų.“; 2) „Pastebėtina, kad minimos grafiškai pažymėtos techninių charakteristikų reikšmės lietuvių kalba pateiktos tik Laimėtojo pateiktoje užpildytoje techninės specifikacijos lentelėje, tačiau, kaip reikalavo TS 2 p., pačiose prekių atitikimą pagrindžiančiuose dokumentuose (gamintojo katalogai ar kiti techninių charakteristikų aprašymai) vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas (žr. žemiau pateiktus Laimėtojo pasiūlymo ekranvaizdžius).“; 3) „Pastebėtina ir tai, kad TS 2 p. įtvirtinta sąlyga nebuvo siejama nei su tuo, ar jos laikytinos medicinos prietaisais, ar standartiniais IT komponentais. Todėl Perkančioji organizacija neturėjo diskrecijos savo vertinimu šių reikalavimų netaikyti ar juos švelninti. Antra, aplinkybė, kad informacija buvo vieša, patikima ar sutampanti su gamintojo interneto svetainėse pateikiamais duomenimis, nepanaikina pareigos laikytis Pirkimo sąlygų, kurios buvo vienodai privalomos visiems tiekėjams. Pastebėtina, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti grindžiamas tik tais dokumentais, kurie buvo pateikti tiekėjo pasiūlyme ir atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o ne papildomu Perkančiosios organizacijos savarankišku informacijos tikrinimu. Trečia, nors Perkančioji organizacija teigia, kad daliniai techninių parametrų vertimai į lietuvių kalbą buvo pateikti, nustatyta, jog vertimai nebuvo pateikti ne dėl visų siūlomų prekių. Konkrečiai, vertimai nebuvo pateikti dėl TS 5.7 p. nurodytų klaviatūros ir pelės bei dėl TS 5.8 p. nurodyto centrinės stoties kompiuterio su papildomu vaizdo išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui. Tokiu būdu nebuvo įvykdytas Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas pateikti visų siūlomų prekių techninius aprašus lietuvių kalba.“Atsakovė pažeidimą iš esmės grindė vien aplinkybe, kad dalis tiekėjo pasiūlyme pateiktų prekių techninių aprašymų buvo pateikti ne lietuvių kalba ir nebuvo pateikti jų vertimai į lietuvių kalbą. Atsakovės vertinimu, tai laikytina Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. ir TS 2 p. reikalavimų pažeidimu, t. y. perteklinių (nevertinamų) duomenų vertimo nebuvimas turėjo lemti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atmetimą.Šie atsakovės argumentai nepagrįsti dėl toliau pareiškėjos nurodytų aplinkybių.Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. nustatytas bendras reikalavimas pasiūlymui, kad „Pasiūlymas turi būti parengtas lietuvių kalba. Jei kurie nors su pasiūlymu teikiami dokumentai parengti ne ta kalba, kuria reikalaujama, turi būti pateiktas tikslus vertimas į reikalaujamą kalbą.“TS 1 p. ir 2 p. buvo nurodyti bendrieji reikalavimai skirti visoms Pirkimo objekto dalims.TS 2 p. nurodyta, kad „2. Tiekėjo siūlomos prekės turi atitikti techninės specifikacijos reikalaujamas charakteristikas. Įrodymui, kartu su pasiūlymu, pateikiama gamintojų siūlomų prekių katalogai arba kiti prekių techninių charakteristikų aprašymai, patvirtinti gamintojo (jei gamintojo kataloge neišsamiai atsispindi siūlomos prekės atitikimas techninės specifikacijos reikalavimams) su vertimu į lietuvių kalbą dėl prekių reikalaujamų techninių parametrų aprašymų, sertifikatai. Papildomai gali būti pateikiama nuoroda į gamintojo interneto puslapį, kuriame išdėstyta visa informacija apie siūlomą prekę. Teikiamuose dokumentuose tiekėjas turi grafiškai nurodyti (pažymėti) konkrečias teikiamų dokumentų vietas, kuriose aprašomos reikalaujamų techninių charakteristikų reikšmės, bei įrašyti, kurį techninių reikalavimų punktą jos atitinka. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti pateikti katalogų ir techninių aprašų originalus, o tiekėjui jų nepateikus – pasiūlymą atmesti. Kiti gamintojo dokumentai, nenurodyti šiame punkte, nebus laikomi pakankama ir patikima informacija vertinimui atlikti.“. Tai reiškia, kad vertimai į lietuvių kalbą turėjo būti pateikti tik dėl reikalaujamų parametrų.TS lentelėje nurodyti CMS pirkimo objektui keliami reikalavimai, konkrečiai lentelės 5.7 p. ir 5.8 p. nurodyti reikalaujami parametrai Centrinei monitoravimo stočiai naudojamam kompiuteriui ir Centrinės stoties kompiuteriui su papildomu video išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui (pateikiama lentelė Nr. 1).Pareiškėjos TS 5.7 p. numatyta reikalaujama Centrinei monitoravimo stočiai naudojamo kompiuterio parametro reikšmė: 1) Kompiuteris su integruotu lietimui jautriu ekranu, kurio įstrižainė ≥ 23,8 colio, skiriamoji geba ≥ (1920 x 1080) taškų; 2) Klaviatūra ir pelė (nenustatyti jokie parametrai ir/ar reikalavimai).Kaip matyti TS 5.7 p. nustatyti konkretūs ir aiškiai apibrėžti parametrai, kurie ir sudarė pasiūlymo atitikties vertinimo apimtį.Pareiškėjos TS 5.8 p. reikalaujama Centrinės stoties kompiuteris su papildomu video išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui parametro reikšmė: 1) Ne mažesnės kaip 32 colių įstrižainės ekranas, kabinamas ant sienos; 2) Įsipareigojimas suinstaliuoti ekraną.TS 5.8 p. taip pat buvo nustatyti konkretūs, aiškiai apibrėžti reikalavimai, kurie apsiribojo ekrano dydžiu, suinstaliavimu ir jo pakabinimu ant sienos.Jokie kiti techniniai parametrai pagal TS 5.7 p. ir 5.8 p. nebuvo keliami, atitinkamai nebuvo aktualūs atitikties vertinimui. Todėl pasiūlymo atitikties nustatymui reikšmingi buvo tik TS 5.7 p. ir 5.8 p. nurodyti parametrai.Pirkimo laimėtojas pasiūlymo dalyje TS 5.7 p. ir 5.8 p. nurodė siūlomų prekių parametrus ir pateikė nuorodas į pasiūlymo dokumentus patvirtinančius šių reikalavimų atitiktį (pateikiama lentelė Nr. 2).Prie pasiūlymo pridėtame Prekių aprašyme (psl. Nr. 66, 69, 70) nurodyta, kad TS 5.7 p. pozicijai siūlomas: 1) kompiuteris - Lenovo ThinkCentre | Neo 50a 24 | Touchscreen | Desktop | AIO | 23.8 " | FHD | Intel Core i5 | i5-13420H | Internal memory 16 GB | SO-DIMM DDR5 | Solid-state drive capacity 512 GB | Intel UHD Graphics | Keyboard language English | Windows 11 Pro. Iš Prekių aprašymo pateikto 66, 69 psl. aiškiai matyti siūlomas modelis ir reikalaujami parametrai išversti į lietuvių kalbą, t. y. nurodyta, kad siūlomas lietimui jautrus (jutiklinis) 23,8 colių ir 1920x1080 pikselių ekranas; 2) klaviatūra ir pelė - LOGITECH MK235 wireless Keyboard + Mouse Combo Grey - (IN T). Iš klaviatūros ir pelės aprašymo (Prekių aprašymo 70 psl.) aiškus siūlomos klaviatūros ir pelės pavadinimas modelis ir gamintojas, kita informacija nėra aktuali (t. y. perteklinė), nes Pareiškėja nekėlė reikalavimų minėtoms prekėms.Gamintojo internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)), siūlomo kompiuterio ekrano parametrai nurodyti tokie patys kaip Pirkimo laimėtojo pasiūlyme.Dar kartą pažymėtina, kad klaviatūrai ir pelei jokie techniniai reikalavimai nebuvo keliami, t. y. bet kokių parametrų klaviatūra ir pelė būtų laikoma priimtinu pasiūlymu.Prekių aprašyme (71, 72 psl.) nurodyta, kad TS 5.8 p. pozicijai siūlomas ekranas - TV Set|LG|32"|Smart/FHD|1920x1080|Wireless LAN|Bluetooth|we bOS|32LR60006LA ir BARKAN 3400W.W 13"-65" lygiam/lenktam TV, 4 lankstų, sieninis, baltas. Iš ekrano aprašymo (71, 72 psl.) aiškiai matyti siūlomas modelis ir reikalaujami parametrai lietuvių kalba – ekrano dydis 32 coliai, ekranas kabinamas ant sienos.Tokie patys parametrai nurodyti gamintojo internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)) , kuriame be kitos informacijos pateiktas siūlomo ekrano informacinis aprašymas Lietuvių kalba (pridedama). Parametrai atitiko Pirkimo laimėtojo pasiūlyme TS 5.8 p. nurodytus: 14 – Ekrano įstrižainė – 32 – coliai.Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad iš Pirkimo laimėtojo pasiūlymo TS aprašyme 5.7 p. ir 5.8 p. nurodytų siūlomų prekių parametrų ir kartu su pasiūlymu pateiktų prekių aprašymų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti siūlomų prekių modeliai ir jų techniniai parametrai, leidžiantys įsitikinti, kad siūlomos prekės atitinka TS 5.7 p. ir 5.8 p. nustatytus reikalavimus.Visi esminiai techniniai parametrai, kuriems buvo nustatyti konkretūs reikalavimai, buvo aiškiai identifikuoti, pateiktos aiškios nuorodos į parametrų atitikimą su reikalingo teksto vertimais į lietuvių kalbą, todėl siūlomų prekių atitiktis galėjo būti objektyviai patikrinta.Kadangi visi vertinimui reikšmingi techniniai parametrai buvo pateikti lietuvių kalba ir jų pagrindu galėjo būti nustatyta atitiktis TS 5.7 p. ir 5.8 p. reikalavimams, todėl vertimų į lietuvių kalbą nepateikimas kitų, vertinimui nereikšmingų (t. y. perteklinių pirkimo prasme) dokumentų daliai nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą.Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymo turinys neatitiko TS 5.7 p. ir 5.8 p. reikalavimų ar kad pareiškėja negalėjo įsitikinti siūlomų prekių atitiktimi dėl kitų (neturinčių įtakos pasiūlymo vertinimui) duomenų vertimų į lietuvių kalbą nebuvimo.Pažymėtina ir tai, kad TS 5.7 p. klaviatūrai ir pelei apskritai nebuvo nustatyta jokių techninių parametrų, todėl šių prekių techninių aprašymų (perteklinė informacija pirkimo prasme) vertimo į lietuvių kalbą klausimas negalėjo turėti jokios reikšmės atitikties vertinimui.Tiek TS 5.7 p., tiek TS 5.8 p. nustatyti reikalavimai buvo aiškūs ir objektyviai patikrinami, o Pirkimo laimėtojo pasiūlyme nurodyti konkretūs siūlomų prekių modeliai ir jų techniniai parametrai leido nedviprasmiškai įsitikinti pasiūlymo atitiktimi TS reikalavimams. Kompiuterio modelis aiškiai patvirtino reikalaujamą ekrano įstrižainę ir skiriamąją gebą, lietimui jautrų ekraną, o dubliuojančio ekrano modelis – ne mažesnę kaip 32 colių įstrižainę ir galimybę jį montuoti ant sienos, papildomai pasiūlant sieninį laikiklį ir įsipareigojant jį suinstaliuoti.Todėl pasiūlymo turinys buvo aiškus, konkretus ir pakankamas objektyviam atitikties TS reikalavimams vertinimui.Pasiūlymo atmetimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs teisiškai nepagrįstas, kadangi pasiūlymo turinys leido aiškiai ir nedviprasmiškai įvertinti jo atitiktį TS reikalavimams, buvo pateikti vertinamų parametrų vertimai į lietuvių kalbą. Jokie esminiai techniniai trūkumai nebuvo nustatyti. Todėl nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikyti pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų ar jį atmesti.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės konstatuotas pažeidimas yra grindžiamas vien formaliu (savitiksliu) vertimo į lietuvių kalbą reikalavimo aiškinimu, kuris neturėjo jokios įtakos pasiūlymo turinio vertinimui, pirkimo rezultatui ir todėl negali būti laikomas pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti finansinę korekciją.Skundžiamu Sprendimu buvo paneigtas turiningojo pasiūlymo vertinimo metodasKasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 34 p., LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 35-37 p.).Kasacinio teismo konstatuota, kad paprastai duomenų nesutaptis skirtingose pasiūlymo dalyse (dokumentuose) negali būti kvalifikuojama kaip formali, nesukelianti tikrojo turinio nustatymo problemų; dokumento turinio neaiškumas ar vidinis prieštaravimas negali būti pašalintas turininguoju (sisteminiu) aiškinimu, jei vidutinis atitinkamos srities subjektas objektyviai negali suprasti tikrojo jo turinio arba įvairūs subjektai jį aiškina skirtingai; viešųjų pirkimų pagrindinių principų reikalavimų neatitiktų situacija, kai perkančioji organizacija pripažintų pasiūlymą tinkamu, kai, įvertinus skirtingus prie tiekėjo pasiūlymo pridėtus dokumentus, negalima padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo tikrąjį turinį (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 35-37 p.).Turiningasis pasiūlymų vertinimas pirmiausia aktualus tuomet, kai iškyla poreikis spręsti dėl pasiūlymų atitikties, t. y. ar formalus jo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį jo turinį. Jei konkrečiu atveju konstatuojama, kad nustatytas trūkumas jo neištaisius neleidžia nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, t. y. susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis, turi būti sprendžiama dėl galimybės tiekėjui pagal VPĮ nustatytą trūkumą pašalinti (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 27 p.).Vertinant Pirkimo laimėtojo pasiūlymą pagal turiningojo vertinimo principą, jo atitiktis TS reikalavimams turėjo būti nustatoma remiantis visų su pasiūlymu pateiktų dokumentų visuma. Nagrinėjamu atveju Pirkimo laimėtojo pasiūlyme nurodyti konkretūs prekių modeliai ir techniniai duomenys Perkančiajai organizacijai leido aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti siūlomų prekių parametrus, o vertinimui reikšmingos techninių aprašymų dalys (ekrano įstrižainė, skiriamoji geba, montavimo galimybė ir kt.) buvo pateiktos su vertimu į lietuvių kalbą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pasiūlymo neatitikties.Pasiūlymo dokumentuose nebuvo tarpusavio prieštaravimų, neaiškumų ar duomenų nesutapimų, kurie sudarytų kliūtis nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį. Priešingai, pasiūlymo turinys buvo nuoseklus, o techniniai parametrai – identifikuojami ir objektyviai patikrinami, kadangi būtent tie duomenys, kurie buvo tikrinami pagal TS 5.7 p. ir 5.8 p., buvo aiškiai išversti ir suprantami lietuvių kalba, todėl nebuvo susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis.TS buvo vertinami konkretūs, aiškiai apibrėžti ir skaitine išraiška nurodyti rodikliai (ekrano įstrižainė, skiriamoji geba ir pan.), o šie duomenys tiekėjo pateiktuose dokumentuose buvo identifikuojami nedviprasmiškai.Atsakovės išvada dėl pažeidimo grindžiama formaliu reikalavimo aiškinimu, neatsižvelgiant į tai, kad turiningasis pasiūlymo vertinimas buvo galimas ir faktiškai atliktas remiantis lietuvių kalba pateiktais vertinimui reikšmingais duomenimis, todėl tokia atsakovės išvada neatitinka turiningojo vertinimo metodo esmės ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu pažeidimui konstatuoti ir finansinei korekcijai taikyti.Dėl pritaikytos finansinės korekcijos remiantis Gairių 2.2 lentelės 14 p. nepagrįstumo ir jos dydžio (25 proc.)Agentūra, atsižvelgdama į Gairių 1.1 p., kuris nustato, kad „Pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertinamas kiekybiškai. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai, jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tikslią Komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais finansinę pataisą būtina apskaičiuoti tiksliai. Vis dėl to laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.“ įvertino, ar nagrinėjamo pažeidimo atveju yra galimybė tiksliai apskaičiuoti netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą, ir nustatė, kad dėl pažeidimo pobūdžio nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, kadangi: 1) jei pareiškėja būtų nutraukusi Pirkimą, nes laimėtojo pasiūlymas neatitiko TS reikalavimų ir būtų pradėjusi naujo viešojo pirkimo procedūras, daugiau potencialių tiekėjų būtų sužinoję apie naują pirkimą, ir būtų galėję pateikti įvairesnius, konkurencingesnius ir daugiau pasiūlymų; 2) neatmestina galimybė, kad jeigu tiekėjai būtų žinoję, kad TS numatyti reikalavimai nėra taikomi pilna apimtimi, egzistuoja reali ir pagrįsta tikimybė, kad būtų pateikta daugiau pasiūlymų ir/arba konkurencingesni pasiūlymai, kas galėjo lemti kitokį – ekonomiškai naudingesnį – Pirkimo rezultatą; 3) nėra objektyvios galimybės nustatyti, koks galėjo būti ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas ir kokia būtų buvusi galimai mažesnė Pirkimo sutarties kaina, jeigu pareiškėja būtų taikiusi Pirkimo sąlygas laimėtojo nustatymui pilna apimtimi, o iš to seka, kad nėra įmanomą nustatyti kokią tikslią finansinę žalą patyrė ES biudžetas; vis dėlto, pats konkurencijos sumažinimas ir ekonominės alternatyvos praradimas laikytinas rizika, turėjusia potencialų neigiamą poveikį ES biudžetui, net jeigu konkreti žalos suma negali būti tiesiogiai apskaičiuota; 4) galiausiai, neatmetama, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas, galėjo turėti ir ilgalaikį neigiamą poveikį visai viešųjų pirkimų sistemai – sumažino tiekėjų pasitikėjimą pirkimų vykdymo skaidrumu, kas galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti ne tik šiame, bet ir kituose ateities viešuosiuose pirkimuose, neteikiant geresnių ir konkurencingesnių pasiūlymų bei dar labiau padidinant „vieno tiekėjo“ pirkimų rodiklį.Agentūra, vadovaudamasi Gairių 2.2. lentelės 14 p., kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai „Atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai.“, ir taikoma 25 proc. pataisos normą, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 52 770,00 Eur su PVM kas sudaro 13 192,50 Eur su PVM.25 proc. finansinė korekcija pritaikyta atsižvelgiant į tai, kad: 1) buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris kėlė tarptautinį suinteresuotumą ir buvo aktualus ES vidaus rinkai; 2) Pirkimo laimėtojas neatitiko TS 2 p. ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. nustatytų reikalavimų; 3) Pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų ir įvertinus tai, kad dėl 2 pirkimo dalies daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, Pirkimas dėl 2 pirkimo dalies būtų laikomas pasibaigusiu (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o esant poreikiui, Pirkimas dėl 2 pirkimo dalies būtų skelbiamas iš naujo, tokiu atveju neatmetama galimybė, kad būtų gauta ir kitų tiekėjų pasiūlymų su galbūt mažesnėmis pasiūlymų kainomis. Taigi Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti Pirkimo laimėtoju tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų, turėjo įtakos Pirkimo rezultatui.Pareiškėjos skundo argumentai patvirtina, kad neegzistuoja Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodytas pažeidimas.Finansinė korekcija bet kuriuo atveju pritaikyta nepagrįstai ir yra neproporcinga, nes pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokios realios ar potencialios žalos ES biudžetui – o tokios žalos rizikos nustatymas yra būtina sąlyga finansinei korekcijai taikyti.Be to, pritaikyta 25 proc. korekcija akivaizdžiai neindividualizuota ir neproporcinga nustatytoms aplinkybėms, kadangi atsakovė nevertino konkrečios situacijos pobūdžio, galimo poveikio masto ir neįrodė, kodėl būtent 25 proc. finansinės korekcijos dydis turėtų būti taikomas šiuo atveju.Pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija bet kuriuo atveju yra per didelė ir akivaizdžiai neproporcinga – atsakovė neatliko finansinės korekcijos individualizavimo.Skundžiamame Sprendime atsakovė remiasi Gairių 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame įtvirtintas pažeidimas už atrankos kriterijų (arba techninių specifikacijų) netinkamą taikymą ir (ar) jų netaikymą, kai dėl to buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie turėjo būti atmesti. Esminė šiame Gairių punkte nustatyto pažeidimo sąlyga yra ta, kad atrankos kriterijų nesilaikymas turi lemti neteisingą sprendimą dėl laimėtojo nustatymo.Atsakovė pažeidimą sieja su tuo, kad nebuvo pateiktas vertimas į lietuvių kalbą duomenų, kurie pagal techninę specifikaciją nebuvo vertinami (pertekliniai duomenys viešojo pirkimo prasme) ir negalėjo turėti jokios įtakos sprendimui dėl laimėtojo nustatymo.Net ir darant prielaidą, kad buvo nustatytas vien formalus reikalavimo nesilaikymas, kuris neturėjo jokios įtakos sprendimui dėl laimėtojo nustatymo ar pirkimo rezultatui, Gairių 2.2 lentelės 14 punkto nuostata negali būti taikoma, nes ji siejama su atvejais, kai dėl netinkamo kriterijų taikymo priimamas nepagrįstas sprendimas (netinkamai nustatomas pirkimo laimėtojas). Kadangi nagrinėjamu atveju tokio poveikio nebuvo, 25 proc. finansinė korekcija negali būti taikoma.Taigi, atsakovė nepagrįstai konstatavo Gairių 14 punkto pažeidimą ir nepagrįstai pritaikė net 25 proc. finansinę korekciją.Dėl nepagrįstų skundžiamo Sprendimo argumentų dėl VPĮ 17 straipsnio nustatyto skaidrumo principo pažeidimoAtsakovė skundžiamame Sprendime formaliai nurodė „Pažymėtina, jog skaidrumo principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad Perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų, pripažindama Laimėtoju tiekėją, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime (t. y. 2 pirkimo dalyje) pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas (Laimėtojas), lygiateisiškumo principo pažeidimas kitų tiekėjų atžvilgiu šiuo atveju negali būti konstatuojamas, tačiau skaidrumo principo pažeidimas laikytinas pakankamu viešojo pirkimo procedūros neteisėtumo pagrindu“.Atsakovės išvada dėl skaidrumo principo pažeidimo yra nepagrįsta, nes Pirkimo sąlygos buvo aiškios, viešos ir vienodai taikomos, o Pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimas atliktas remiantis tiekėjo pateiktų dokumentų turiniu ir jų visuma, nekeičiant ir neišplečiant nustatytų reikalavimų apimties.Nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų pakeitusi ar netinkamai taikiusi Pirkimo sąlygas ir tuo suteikusi tiekėjui nepagrįstą pranašumą. Sprendimai buvo priimti laikantis iš anksto paskelbtų ir tiekėjams žinomų sąlygų.Atsakovės nurodomas vertimo trūkumas yra susijęs su techninių aprašymų dalimis, kurios pagal TS nebuvo vertinamos (perteklinė informacija pirkimo procedūrų prasme), todėl jų pateikimas anglų kalba nesukėlė jokio neapibrėžtumo dėl pasiūlymo turinio ir neturėjo įtakos galimybei objektyviai nustatyti atitiktį viešųjų pirkimų procedūroms reikšmingiems techninės specifikacijos reikalavimams.Formalus pilno vertimo (taip pat ir perteklinės informacijos) pateikimas šiuo atveju niekaip nebūtų pakeitęs vertinimo rezultato – pasiūlymas, kuris pagal savo turinį atitiko nustatytus reikalavimus, toks ir būtų likęs, nes vertinimui reikšmingi duomenys buvo aiškiai pažymėti ir pateikti lietuvių kalba.Pareiškėja vertino tuos duomenis, kuriems TS buvo keliami konkretūs reikalavimai, o šie duomenys buvo pateikti su vertimu į lietuvių kalbą, aiškiai identifikuojant, kuris techninis rodiklis atitinka konkretų TS punktą, todėl vertinimo procesas buvo skaidrus, patikrinamas ir atitiko VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą.Teisės aktų reikalavimai įpareigoja atsakovę laikytis proporcingumo ir individualaus pažeidimų vertinimo principųNustatant pažeidimą ir skiriant 25 proc. dydžio finansinę korekciją, buvo pažeistas proporcingumo ir individualaus situacijos vertinimo principas: 1) atsakovė nesivadovavo teisės aktų reikalavimais laikytis proporcingumo ir individualaus pažeidimo vertinimo principo; 2) atsakovė paskirta 25 proc. finansinė korekcija neproporcinga realiai rizikai, žala viešiesiems finansams nepadaryta; 3) atsakovė neatliko individualios pažeidimo analizės; 4) atsakovė nesivadovavo aktualia teismų suformuota praktika dėl finansinių korekcijų taikymo.Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – ir PAFT) 222 punkte numatyta, kad „Kai atlikus pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta taikytinų teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams (-ui), pažeidimas nėra nustatomas“.PAFT 5 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo ir taikymo metodika“ (toliau – ir Apskaičiavimo metodika) 3.2. punkte numatyta, kad kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas VPĮ arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – ir CPO) ar per ją, vadovaujantis VPĮ 82 straipsnio nuostatomis, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis VPĮ redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d., taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant VPĮ redakcijoms nuo 2017 m. liepos 1 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Gairėmis.Apskaičiavimo metodikos 4 p. nurodyta, kad Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma nustatoma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinant su tuo susijusias aplinkybes ir laikantis proporcingumo principo (cituojamos Gairių 4.1 papunkčio nuostatos).Gairėse numatyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik tuomet, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį ES biudžetui, o Gairių: 1) 1.1 papunktyje nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui; 2) 1.4 papunktyje nurodyta, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą.Gairėse numatyta, kad taikytinos pataisos dydis nustatomas atsižvelgiant į tris kriterijus: 1) pažeidimo pobūdį; 2) jo sunkumą; 3) susijusius finansinius fondų nuostolius.Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.Atsakovė visiškai nevertino pažeidimo faktinių (individualių) aplinkybių.Atsakovės sprendimas automatiškai taikyti Gairėse numatytą maksimalią 25 proc. finansinę korekciją yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų, tiek ES teisės nuostatas, reglamentuojančias galimus pažeidimus už finansinės paramos netinkamą taikymą, šių pažeidimų tyrimą, jų vertinimą bei atitinkamai finansinių pasekmių taikymą.Sprendimas priimtas nesivadovaujant aktualia ESTT ir administracinių teismų praktikaAkivaizdu, kad Sprendimas priimtas nesivadovaujant aktualia teismų praktika, kuri projektus administruojančias institucijas aiškiai įpareigoja finansines korekcijas taikyti ne automatiškai, o individualiai vertinant pažeidimo pobūdį, su pažeidimu susijusias aplinkybes ir atitinkamai taikyti proporcingo dydžio poveikio priemones (finansines korekcijas).Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)2023-10-05 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA527-629/2023, (54, 69 punktais); LVAT 2025-02-05 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, (40-43 punktais), LVAT 2025-02-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, (33-34 punktais), LVAT 2025-10-22 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-487-629/2025, (38-42 punktai) pateikti nagrinėjamai bylai reikšmingi išaiškinimai.ESTT 2024-10-04 prejudiciniame sprendime byloje C-175/23 pateikia pareiškėjos skundo nagrinėjimui itin svarbų ir aktualų aiškinimą, kuriuo nagrinėdami skundus dėl pritaikytų finansinių korekcijų remiasi ir Lietuvos administraciniai teismai (sprendimo 23, 30-34 punktai). Minėtas ESTT sprendimas byloje Nr. C-175/23 iš esmės keičia administracinių teismų praktiką, kurioje buvo nevertinama „padaroma ar [gali būti] padaryta žala“ kaip būtinasis „pažeidimo“ požymis (pažeidimo nustatymo sąlyga), o jo nenustatymas individualiame akte (Skundžiamas sprendimas), kuriuo yra taikoma finansinė korekcija, būdavo tiesiog ignoruojamas.Reikšmingi minėtose bylose pateikti išaiškinimai patvirtina, kad atsakovės pareiškėjai skirta 25 proc. finansinė korekcija yra akivaizdžiai neproporcinga ir pritaikyta formaliai, neįvertinus to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota jokių esminių atitikties TS reikalavimams vertinimo pažeidimų, o pasiūlymų vertinimui reikšmingi duomenys buvo pateikti lietuvių kalba ir leido objektyviai nustatyti pasiūlymo atitiktį.Atsakovė nenustatė ir nepagrindė jokio realaus ar potencialaus poveikio Pirkimo rezultatui, konkurencijai ar ES biudžetui, o pažeidimą grindė vien formaliu vertimo į lietuvių kalbą reikalavimo aiškinimu dokumentų dalims, kurios pagal Pirkimo sąlygas nebuvo vertinamos.Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:Pareiškėja, įgyvendindama Projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Medicinos įranga“, CVP IS ID 1140775. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2025-02-12, Pirkimo objektas – medicinos įranga. Pirkimas skaidytas į 3 pirkimo dalis, pagal Pirkimo objektą: 1 pirkimo dalis – Anestezijos aparatas; 2 pirkimo dalis – Centrinė monitoravimo stotis su monitoriais; 3 pirkimo dalis – Automatinis krūtinės ląstos paspaudimų prietaisas. Su pažeidimu susijusi 2 pirkimo dalis.Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 18 tiekėjų, Pirkime pateikti 2 pasiūlymai, o dėl 2 Pirkimo dalies buvo pateiktas 1 pasiūlymas. Laimėtoju pripažintas dalyvis UAB „MedUS Medical“ (toliau – ir Laimėtojas). Pareiškėja 2025-04-02 su Laimėtoju sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 52 770 Eur su PVM, Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 52 770 Eur su PV Eur su PVM.Pareiškėja 2025-08-07 per CVP IS pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Agentūrai, atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. Agentūra tyrimo metu nustatė, kad:Pirkimų sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, pagal kurią tiekėjo siūlomos prekės turi atitikti techninės specifikacijos reikalaujamas charakteristikas. Šiam atitikimui pagrįsti kartu su pasiūlymu turėjo būti pateikiami gamintojų siūlomų prekių katalogai arba kiti prekių techninių charakteristikų aprašymai, patvirtinti gamintojo (tais atvejais, kai gamintojo kataloge neišsamiai atsispindi siūlomos prekės atitikimas techninės specifikacijos reikalavimams), taip pat – sertifikatai. Šie dokumentai turėjo būti pateikti su vertimu į lietuvių kalbą dėl reikalaujamų techninių parametrų aprašymų. Papildomai galėjo būti pateikiama nuoroda į gamintojo interneto puslapį, kuriame pateikiama visa informacija apie siūlomą prekę. Be to, tiekėjas teikiamuose dokumentuose turėjo grafiškai pažymėti konkrečias dokumentų vietas, kuriose nurodomos reikalaujamų techninių charakteristikų reikšmės, bei nurodyti, kurį techninių reikalavimų punktą jos atitinka. Perkančioji organizacija pasiliko teisę reikalauti pateikti katalogų ir techninių aprašų originalus, o tiekėjui jų nepateikus – pasiūlymą atmesti. Kiti gamintojo dokumentai, nenurodyti šiame punkte, nebuvo laikomi pakankama ir patikima informacija pasiūlymo vertinimui atlikti. Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 6.3 punkte taip pat buvo nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymas turi būti parengtas lietuvių kalba. Jeigu su pasiūlymu teikiami dokumentai buvo parengti kita kalba, privalėjo būti pateiktas tikslus jų vertimas į lietuvių kalbą.Taigi, tiekėjai, teikdami pasiūlymus, privalėjo pateikti gamintojų siūlomų prekių katalogų arba kitų prekių techninių charakteristikų aprašymus, patvirtintus gamintojo (tais atvejais, kai gamintojo kataloge neišsamiai atsispindi siūlomos prekės atitikimas techninės specifikacijos reikalavimams), taip pat – sertifikatai bei kiti teikiami dokumentai, turėjo būti pateikti su vertimu į lietuvių kalbą.Tačiau Laimėtojo pateikta informacija apie nurodytas prekes nebuvo pateikta lietuvių kalba, taip pat nebuvo pateikti prekių techninių aprašymų vertimai. Tokiu būdu nebuvo laikytasi TS 2 punkte ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punkte nustatytų reikalavimų.Laimėtojas, įrodydamas savo siūlomų prekių atitiktį techninės specifikacijos 5.7 p. (centrinei monitoravimo stočiai naudojamas kompiuteris) ir 5.8 p. (centrinės stoties kompiuteris su papildomu vaizdo išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui), pateikė šių prekių techninius aprašus: (1) centrinei monitoravimo stočiai naudojamo kompiuterio „Lenovo ThinkCentre Neo 50a 24“ su klaviatūra ir pele („LOGITECH MK235“) bei (2) centrinės stoties kompiuteriui skirto išorinio dubliuojančio ekrano („LG 32LR60006LA“) ir sieninio laikiklio („BARKAN 3400W.W“). Minėti techniniai aprašymai buvo pateikti iš prekių tiekėjo SKYTECH.LT elektroninės parduotuvės.Vertinant aukščiau nurodytą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, nes Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko TS 2 p. ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p. nustatytų reikalavimų. Šis pažeidimas atitinka Reglamento 2021/1060 2 straipsnio 31 punkte įtvirtintą pažeidimo sąvoką, pagal kurią „pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala“. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos trys pažeidimo konstatavimui būtinos sąlygos: pirma, pareiškėja padarė nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimą (pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas); antra, šis pažeidimas buvo padarytas pačios pareiškėjo veiksmais tinkamai neįvertinus Laimėtojo pasiūlymo; trečia, pareiškėjos veiksmais buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui, kadangi pripažinus Laimėtojo pasiūlymą tinkamu Pirkimo sąlygoms, šiam tiekėjui buvo sudarytos prielaidos vykdyti Pirkimo sutartį, o tai reiškia, kad ES lėšos buvo naudojamos remiantis neteisėtu Pirkimo rezultatu. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju Laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų, be to, įvertinus tai, kad dėl 2 pirkimo dalies daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, Pirkimas dėl 2 pirkimo dalies būtų laikomas pasibaigusiu (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o esant poreikiui, Pirkimas dėl 2 pirkimo dalies būtų skelbiamas iš naujo, tokiu atveju neatmetama galimybė, kad būtų gauta ir kitų tiekėjų pasiūlymų su galbūt mažesnėmis pasiūlymų kainomis, o tai galėtų lemti ekonomiškai naudingesnį Pirkimo rezultatą ir mažesnes ES biudžeto išlaidas.TS 2 punkte įtvirtinta sąlyga nebuvo siejama nei su tuo, ar jos laikytinos medicinos prietaisais, ar standartiniais IT komponentais. Todėl pareiškėja neturėjo diskrecijos savo vertinimu šių reikalavimų netaikyti ar juos švelninti. Antra, aplinkybė, kad informacija buvo vieša, patikima ar sutampanti su gamintojo interneto svetainėse pateikiamais duomenimis, nepanaikina pareigos laikytis Pirkimo sąlygų, kurios buvo vienodai privalomos visiems tiekėjams. Pastebėtina, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti grindžiamas tik tais dokumentais, kurie buvo pateikti tiekėjo pasiūlyme ir atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o ne papildomu perkančiosios organizacijos savarankišku informacijos tikrinimu. Trečia, nors pareiškėja teigia, kad daliniai techninių parametrų vertimai į lietuvių kalbą buvo pateikti, nustatyta, jog vertimai nebuvo pateikti ne dėl visų siūlomų prekių. Konkrečiai, vertimai nebuvo pateikti dėl TS 5.7 punkte nurodytų klaviatūros ir pelės bei dėl TS 5.8 punkte nurodyto centrinės stoties kompiuterio su papildomu vaizdo išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui. Tokiu būdu nebuvo įvykdytas Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas pateikti visų siūlomų prekių techninius aprašus lietuvių kalba.Perkančiosios organizacijos argumentai, grindžiami pateiktos informacijos viešumu, patikimumu ar prekių standartiniu pobūdžiu, negali būti laikomi objektyviu ir teisėtu pagrindu nukrypti nuo aiškių TS ir Pirkimo specialiųjų sąlygų reikalavimų. Todėl pareiškėjos sprendimas pripažinti Laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas, nepaisant nustatytų neatitikimų, neatitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo.Skaidrumo principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja nesilaikė savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų, pripažindama Laimėtoju tiekėją, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Tai, kad Pirkime (t. y. 2 pirkimo dalyje) pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas (Laimėtojas), lygiateisiškumo principo pažeidimas kitų tiekėjų atžvilgiu šiuo atveju negali būti konstatuojamas, tačiau skaidrumo principo pažeidimas laikytinas pakankamu viešojo pirkimo procedūros neteisėtumo pagrindu. Atsakovės vertinimu, pareiškėja Pirkimo laimėtoju gali paskelbti tik tokį tiekėją, kurio pasiūlymas atitinka visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o tiekėjų pasiūlymus, kurie neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pareiškėja privalo atmesti. Todėl, įvertinus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, pareiškėjos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, laikytina, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, nes Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko TS 2 punkte ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punkte nustatytų reikalavimų.Išsamūs Agentūros argumentai dėl nustatyto pažeidimo pateikti Sprendime, todėl Agentūra atsiliepime jų pakartotinai nekartos.Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą dėl netinkamo Laimėtojo išrinkimo bei vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021-07-02 įsakymu Nr. 1K-237, 4.5 punktu, PAFT 214 p., Apskaičiavimo metodikos 3.2 p., 4 p., Gairių 2.2 lentelės 14 punkto nuostatomis buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 52 770 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 13 192,50 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos (jei tokių yra).Esminiai skundo argumentai ir motyvaiSkundas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais ir motyvais:Pirkimo laimėtojo pasiūlytų prekių parametrai buvo pažymėti techniniuose aprašymuose, vertinami parametrai buvo išversti į lietuvių kalbą, kiti parametrai išreikšti skaičiais yra aiškūs ir nereikalauja vertimo ar papildomo paaiškinimo. Techninis siūlomų prekių aprašymas patvirtina pasiūlymo atitikimą TS 5.7 ir 5.8 punktų reikalavimams.Pasiūlymo turinys patvirtina, kad prekės atitinka TS 2 punkto, 5.7 punkto ir 5.8 punkto bei Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punkto reikalavimus. Bet kuris protingas asmuo iš tokio pasiūlymo turinio galėjo objektyviai padaryti išvadą ir spręsti dėl pasiūlymo atitikties, o ne priešingai reikalauti perteklinių duomenų, kurie net nebūtų vertinami. Atsakovė Sprendimu paneigė turiningojo pasiūlymų vertinimo metodą, prioritetą suteikė ne faktinės realios atitikties reikalavimams vertinimui, o formalizmui.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turėjo būti pateikti visi prekių aprašymų (tai reiškia visų katalogų) vertimai, net ir tie, kuriems Pirkimo sąlygose nebuvo keliami reikalavimai.Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas ir skelbiamas naujas Pirkimas.Nesant pažeidimo finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai. Tačiau, jeigu teismas visgi spręstų kitaip, skirtą finansinę korekciją turėtų sumažinti nuo 25 proc. iki 5 proc., kaip neproporcingą pažeidimui.Atsiliepimo argumentai ir motyvaiAtsakovė, susipažinusi su skundo turiniu, mano, kad jis yra visiškai nepagrįstas, su juo nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pažeidimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą. Vien tai, jog atsiliepime nėra ir nebus pasisakoma dėl kiekvieno skundo teiginio, nereiškia pareiškėjos nurodomų aplinkybių ar argumentų pripažinimo bei sutikimo su skundu.Skunde nepagrįstai teigiama, kad pasiūlymo atitiktis buvo nustatyta pagal lietuvių kalba pateiktus duomenis, o kitų nevertinamų dokumentų vertimas neturėjo reikšmės Pirkimo rezultatui.Vien tai, jog nebuvo pateiktas neva tai nevertinamų dokumentų vertimas, nepaneigia padaryto pažeidimo, kuris susijęs su Laimėtojo pateikto pasiūlymo pripažinimu atitinkančiu Pirkimo sąlygas, nors turėjo būti atmestas, kadangi neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.Šiuo atveju pareiškėjos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė savo pačios patvirtintų ir visiems tiekėjams išviešintų Pirkimo sąlygų ir Laimėtoju pripažino dalyvį, kuris nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, kuo buvo pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų pricipai. Tokia pozicija grindžiama teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas ar išaiškinimus pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LApT) 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017; LApT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1000-180/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).Atmestini skundo teiginiai, kad atsakovės išvada dėl skaidrumo principo pažeidimo yra nepagrįsta, nes Pirkimo sąlygos buvo aiškios, viešos ir vienodai taikomos, o Pirkimo Laimėtojo pasiūlymo vertinimas atliktas remiantis tiekėjo pateiktų dokumentų turiniu ir jų visuma, nekeičiant ir neišplečiant nustatytų reikalavimų apimties.Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų dokumentų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018).Kaip jau buvo nurodyta, Pirkimo sąlygose buvo nustatytas aiškus reikalavimas, kad tiek pasiūlymas, tiek kartu su juo pateikiami dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba arba pateikiamas tikslus vertimas į lietuvių kalbą. Tačiau ne visa Laimėtojo pateikta informacija apie prekes buvo pateikta lietuvių kalba. Skundo teiginiai, kad neva tai kai kurie Laimėtojo pateikti dokumentai buvo nereikšmingi, vertintini kaip gynybinė pozicija ir prieštaraujantys Pirkimo dokumentams bei viešųjų pirkimų tikslams.Pastebėtina, kad Laimėtojas nepateikė prekių techninio aprašymo vertimo į lietuvių kalba dėl: 1) 5.7 p.: klaviatūros ir pelės (LOGITECH MK235 wireless Keyboard + Mouse Combo Grey - (IN T) ir 2) 5.8 p. centrinės stoties kompiuterio su papildomu video išėjimu išoriniam dubliuojančiam ekranui (TV Set|LG|32"|Smart/FHD|1920x1080|Wireless LAN|Bluetooth|we bOS|32LR60006LA).Taigi, kadangi nebuvo pateikti visų reikalaujamų dokumentų vertimai, Laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. To nepadarius, susidarė situacija, kad pareiškėja minėtą pasiūlymą vertino ne pagal visiems tiekėjams išviešintas Pirkimo sąlygas.Šiuo atveju, svarbu pažymėti ir tai, kad netinkamas pasiūlymo vertinimas pasireiškė tuo, jog Perkančioji organizacija nereikalavo pateikti visų dokumentų vertimo, kurie buvo nurodyti Pirkimo sąlygose, t. y. pasiūlymas buvo vertinamas ne pagal išviešintas, aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas. Tokie pareiškėjos veiksmai, įvertinus aukščiau pateiktą teismų praktiką, pažeidžia vieną esminių pirkimo vykdymo taisyklių, kad visų tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygų turinį, t. y. tokie pareiškėjos veiksmai iš esmės lėmė skaidrumo principo pažeidimą.Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad Laimėtojo pateiktas pasiūlymas neatitiko ir jis neįrodė pareiškėjos nustatytoms ir visiems tiekėjams išviešintoms Pirkimo sąlygoms. Tai atsakovei Sprendime leido konstatuoti, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, pripažinusi Laimėtojo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą ir nusprendusi su juo sudaryti Pirkimo sutartį, nepagrįstai ignoravo ir nepaisė savo pačios iš anksto nustatytų bei visiems tiekėjams išviešintų reikalavimų, tokiu būdu pažeisdama VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą – padarė Sprendime detaliau teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste išanalizuotą pažeidimą. Todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad Laimėtojo pasiūlymo vertinimas atliktas pagal pateiktų dokumentų turinį ir jų visumą, nekeičiant Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų apimties.LVAT jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; 2016-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2017-07-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021). Kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pabrėžiamas kai kurių dokumentų nereikšmingumas ar pasiūlymo vertinimo apimtis dėl apibrėžtų parametrų, kaip argumentai, neva eliminuojantys pažeidimą, negali būti laikomi teisėti bei pagrįsti, nes lemia pamatinių viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Tai, kad siūlomų prekių atitiktis galėjo būti objektyviai patikrinta, nereiškia, kad Perkančioji organizacija galėjo nesilaikyti savo pačios nusistatytų ir išviešintų Pirkimo taisyklių.Kartu ir pareiškėjos argumentas dėl to, kad pažeidimas grindžiamas vien formaliu (savitiksliu) vertimo į lietuvių kalbą reikalavimo aiškinimu, kuris neįtakojo pasiūlymo turinio įvertinimo, pirkimo rezultato ir dėl to negali būti laikomas pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti finansinę korekciją, laikytinas nepagrįstu, nes Sutartis buvo sudaryta su nepateikusių visų privalomų pirkimo dokumentų, kas negali paneigti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nes jis absoliutaus pobūdžio ir lemia pareiškėjos sprendimų neteisėtumą, t. y. Laimėtojo pripažinimą Pirkimo laimėtoju bei Pirkimo sutarties su juo sudarymą.Kartu toks įrodinėjimo būdas, kurį pasirinko pareiškėja, kai iš neteisėtų veiksmų kilęs rezultatas (netinkamo pasiūlymo įvertinimas ir sudaryta Pirkimo sutartis su visų dokumentų nepateikusiu Laimėtoju) naudojamas neteisėtos situacijos pateisinimui, neturėtų būti taikomas, nes iš esmės prieštarauja bendrajam teisės principui – iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. Ex injuria jus non oritur).Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad išvada dėl pažeidimo grindžiama formaliu aiškinimu, todėl neatitinka turiningojo vertinimo metodo esmės ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu pažeidimui konstatuoti ir finansinei korekcijai taikyti.LVAT 2023-10-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023 konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra privalomi visoms procedūroms nuo pradžios iki pabaigos, tad jų pažeidimas savaime lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.Nors pareiškėja teigia, kad vertinant pasiūlymą pagal turiningojo vertinimo principą, jo atitiktis TS reikalavimams turėjo būti nustatoma remiantis visų su juo pateiktų dokumentų visuma, tačiau nepateikė jokių tokių teiginio įrodymų, kurie pagrįstų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, t. y., kad Pirkimo dokumentai nustatė sąlygas, leidžiančias Laimėtojo naudai interpretuoti jo pateiktus, Pirkimo sąlygoms neatitinkančius, dokumentus.Atsakovės nuomone, skunde nepagrįstai remiamasi LAT 2021-05-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 išaiškinimais, kadangi faktinė situacija bylose skiriasi. LAT minėtoje byloje pateikti išaiškinimai iš esmės prieštarauja pareiškėjos argumentams dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo. Priešingai nei teigiama skunde, LAT pažymėjo, kad turiningasis pasiūlymų vertinimas skiriasi nuo tiekėjų galimybės tikslinti pasiūlymus ir yra aktualus sprendžiant dėl pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pripažinti pasiūlymą tinkamu.Pastebėtina, kad ginčo atveju nebuvo sprendžiama dėl Laimėtojo pasiūlymo tikslinimo. Be to, Laimėtojo su pasiūlymu pateikti dokumentai neatitiko Pirkimo sąlygų, nes kai kurie nebuvo išversti. Kita vertus, pati pareiškėja teigia skundo 45 punkte, kad nebuvo susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis. Tai reiškia, kad pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad minėtas vertinimas buvo galimas ir faktiškai atliktas remiantis lietuvių kalba pateiktais vertinimui reikšmingais duomenimis, o atsakovės išvada neva tai neatitinka turiningojo vertinimo metodo esmės ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu pažeidimui konstatuoti, ir finansinei korekcijai taikyti.Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nustačius, kad pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos reikalavimas, tiekėjo pasiūlymo atitikties tokiam reikalavimui vertinimas priklauso nuo to, ar pirkimo sąlygose iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti įrodomuosius dokumentus. Jei tokių dokumentų buvo reikalaujama, perkančioji organizacija turi tikrinti, ar dokumentai pateikti, ar jie patvirtina pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Jei tokių dokumentų nebuvo reikalaujama, tolesni perkančiosios organizacijos veiksmai priklauso nuo to, ar tiekėjas savo pasiūlyme aiškiai nurodo atitiktį atitinkamam techninės specifikacijos reikalavimui arba tokią atitiktį deklaruoja atitinkamos formos pažymoje. Tiekėjui pasiūlyme ar atitinkamos formos pažymoje deklaravus pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimui, perkančioji organizacija turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, priešingu atveju perkančioji organizacija paaiškinimų dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams neturi teisės reikalauti (LAT 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022, 49 p.).Taigi, vertintina, kad Laimėtojo pasiūlymo neatmetus ir pripažinus laimėjusiu, Perkančioji organizacija iš esmės pažeidė VPĮ reikalavimus pasiūlymų atrankai. Pareiškėjai neįrodžius, kad Laimėtojo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. kad buvo pateikti visi reikalingi dokumentai su vertimu į lietuvių kalbą, jos skundo argumentai dėl turiningojo vertinimo metodo esmės, turėtų būti atmesti.Aukščiau nurodyta informacija patvirtinta, kad atsakovė tinkamai įvertino visas svarbias pažeidimo padarymo aplinkybes bei pagrįstai nustatė viešųjų pirkimų principų ir VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą ir pareiškėja to savo skundu nepaneigė.Skunde nurodoma, kad finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai, neįvertinus pažeidimo faktinių (individualių) aplinkybių ir yra neproporcinga.Atsakovė su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka, nes taikydamas finansinę korekciją, laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į visas esmines pažeidimo padarymo aplinkybes bei privalomai taikomą ir galiojantį teisinį reguliavimą. Pareiškėjos padaryto pažeidimo nustatymo motyvai pakankamai išsamiai ir detaliai nurodyti Sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimas priimtas ir finansinė korekcija nustatyta išanalizavus faktines aplinkybes bei surinktus duomenis, taip pat atsižvelgus į teiktus paaiškinimus bei vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, taip pat pažeidimo tyrimo atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tai, kad Sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomi argumentai. Pažymėtina, kad finansinę korekciją ir jos dydį pareiškėja ginčija išimtinai formaliais pagrindais, neatsižvelgdama, kad Sprendimas priimtas išanalizavus visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir įvertinus būtinus pažeidimų sudėties elementus. Agentūra, vykdydama administruojančios institucijos funkcijas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021-07-02 įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 4.5 p. atlieka įtariamų pažeidimų, padarytų įgyvendinant projektus, tyrimus, priima sprendimus dėl pažeidimų, taip pat priima sprendimus nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų ar jų dalies, kai nustato, kad šios išlaidos ar jų dalis neatitinka Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Investicijų programos įgyvendinimą, keliamų reikalavimų arba įgyvendinant projektus nebuvo pasiekti nustatyti projektų rodikliai ar jų dalis, arba priima sprendimus susigrąžinti iš projektų vykdytojų lėšas, išmokėtas netinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti, ir (ar) kitas pagal Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinius teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai. ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Investicijų programos įgyvendinimą, keliamų reikalavimų arba įgyvendinant projektus nebuvo pasiekti nustatyti projektų rodikliai ar jų dalis, arba priima sprendimus susigrąžinti iš projektų vykdytojų lėšas, išmokėtas netinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti, ir (ar) kitas pagal Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinius teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai. fondų investicijų programą“, 4.5 p. atlieka įtariamų pažeidimų, padarytų įgyvendinant projektus, tyrimus, priima sprendimus dėl pažeidimų, taip pat priima sprendimus nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų ar jų dalies, kai nustato, kad šios išlaidos ar jų dalis neatitinka Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Investicijų programos įgyvendinimą, keliamų reikalavimų arba įgyvendinant projektus nebuvo pasiekti nustatyti projektų rodikliai ar jų dalis, arba priima sprendimus susigrąžinti iš projektų vykdytojų lėšas, išmokėtas netinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti, ir (ar) kitas pagal Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinius teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai. fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021-07-02 įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 4.5 p. atlieka įtariamų pažeidimų, padarytų įgyvendinant projektus, tyrimus, priima sprendimus dėl pažeidimų, taip pat priima sprendimus nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų ar jų dalies, kai nustato, kad šios išlaidos ar jų dalis neatitinka Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Investicijų programos įgyvendinimą, keliamų reikalavimų arba įgyvendinant projektus nebuvo pasiekti nustatyti projektų rodikliai ar jų dalis, arba priima sprendimus susigrąžinti iš projektų vykdytojų lėšas, išmokėtas netinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti, ir (ar) kitas pagal Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinius teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai. Agentūra įvertino pareiškėjos vykdyto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, kaip išsamiai pagrįsta Sprendime, nustatė, kad Pirkimas vykdytas pažeidžiant VPĮ nuostatas. Pažymėtina, kad Sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Tai, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomos aplinkybės. PAFT 5 priedo 3.2 p. nurodyta, kad kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas VPĮ arba kuriam jis netaikomas VPĮ nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, vadovaujantis VPĮ 82 str. nuostatomis, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis VPĮ redakcija, galiojusia nuo 2017-07-01, taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant VPĮ redakcijoms nuo 2017-07-01, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Gairėmis.LVAT praktikoje (kaip antai, LVAT 2018-04-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloj Nr. A-727-502/2018) tokio pobūdžio bylose pažymima, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.Skundas iš esmės paremtas tuo, kad Pirkime susidariusios aplinkybės, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad neegzistuoja Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodytas pažeidimas, kas sudaro pagrindą neskirti Gairėse nustatyto dydžio finansinės korekcijos arba ją sumažinti.Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad „Pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertinamas kiekybiškai. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai, jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tikslią Komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais finansinę pataisą būtina apskaičiuoti tiksliai. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa“. Kaip matyti, Gairėse įtvirtintas aiškus reguliavimas, kad viešųjų pirkimų pažeidimai, laikomi tokiais pažeidimais, kurių atveju tiksliai netinkamų finansuoti išlaidų nustatyti objektyviai nėra galima dėl pažeidimo pobūdžio.Tame pačiame punkte nurodyta, kad vienas iš Gairių tikslų yra užtikrinti proporcingumą taikant finansines korekcijas. Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti ES finansinius interesus ir atitiktį ES teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). „<...> Už pažeidimų tyrimą ir reikiamų finansinių pataisų įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės. Šiuo atžvilgiu valstybių narių kompetentingoms institucijoms taisant jų tarnybų nustatytus pažeidimus rekomenduojama taikyti šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“.Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant taikytinos pataisos sumą, atsižvelgiama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Pažymėtina, kad Gairių 1.1 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Tai reiškia, kad remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos ir šios normos užtikrina proporcingumo principą.LVAT yra pažymėjęs, kad Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo (LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022). Taigi, pažeidimo pobūdis ir jo sunkumas nustatomas Gairių nuostatų pagalba, o Gairių pagalba nustatyta galutinė finansinė korekcija kartu reiškia, kad ji atitinka proporcingumo principą.Agentūra pažymi, kad finansinė korekcija visais atvejais nustatoma, laikantis proporcingumo principo, tačiau ne automatiškai, o atlikus individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurio vykdymo metu turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairėse nurodytą skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Savo ruožtu atsakovė, pagrįstai rėmėsi Gairėse nurodyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, netaikė jos automatiškai, be kita ko, pažeidimo tyrimo metu palygino pažeidimo tyrimo metu nustatyto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą apibūdinančius ypatumus su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.2 lentelės 14 punkto skalę.Kaip minėta, Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punkte nurodyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, siūlant taikyti 25 proc. finansinę korekciją. Kitoks finansinės korekcijos dydis šiame Gairių punkte nėra numatytas.Pažymėtina, kad pažeidimą kvalifikuojant pagal konkretų Gairių punktą, šiuo atveju reikšmingos tik pačiame Gairių punkte nurodytos kvalifikuojančios aplinkybės (laimėtoju pripažintas pirkimo dalyvis, kuris turėjo būti pašalintas iš pirkimo), taigi pareiškėja turėjo įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas nėra kvalifikuotinas pagal jokį Gairių punktą, tačiau to neįrodžiusi ir nenurodžiusi kito Gairių punkto, ji iš esmės spekuliuoja kvalifikuoto pažeidimo sudėties elementais ir pažeidimo nustatymo procedūra (lyg nebūtų atliktas tyrimas ir pataisa paskirta automatiškai), bandydamas išvengti atsakomybės pagal konkretaus Gairių punkto kvalifikavimą, kuris buvo atliktas priimant Sprendimą.Pareiškėja nepagrįstai mano, kad pritaikyta 25 proc. korekcija neindividualizuota ir neproporcinga, kad atsakovė nevertino konkrečios situacijos pobūdžio, galimo poveikio masto ir neįrodė, kodėl būtent toks dydis turėtų būti taikomas.Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas savo esme turėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis, taigi skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Išskirtinių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, nenustatyta (LVAT 2023-01-25 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023, 89 p. analogija). Pagal Sprendime konstatuotas ir skunde nurodomas aplinkybes buvo parinkti Gairėse nurodyti pažeidimų pagrindai, nustatantys 25 proc. korekciją. Pareiškėja nenurodė susidariusio pažeidimo sudėties atitikties kitiems pažeidimams ar pažeidimų pagrindui, kuri svarbi parenkant finansinę korekciją, todėl laikytina, kad pagrindas finansinei korekcijai skirti parinktas tinkamai. Sprendime vertintos ir su pažeidimu susijusios teisiškai reikšmingos aplinkybės, o būtent, kad: buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris kėlė tarptautinį suinteresuotumą ir buvo aktualus ES vidaus rinkai; pareiškėja Pirkimo sutartį sudarė su Laimėtoju, kuris neįrodė Pirkimo dalyko atitikties Pirkimo sąlygoms, o pareiškėja netinkamai įvertino pasiūlymo atitiktį TS, todėl nepagrįstai pripažino laimėtoju ir sudarė su juo Pirkimo sutartį, nors pasiūlymas neatitiko TS, todėl netinkamas pasiūlymo vertinimas turėjo įtakos Pirkimo rezultatui (atmetus pasiūlymą, pirkimas būtų laikomas baigtu ir skelbiamas iš naujo, dėl ko galimai būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų, t. y. iš esmės nebuvo užtikrinta sąžininga konkurencija). Sprendime įvertintos visos galimos pažeidimo sudėčiai reikšmingos aplinkybės ir paminėtos kitos, šalutinės Pirkimo vykdymo aplinkybės. Atitinkamai pagal Gairių 2.2 lentelės 14 punktą nebuvo pagrindo sumažinti finansinę korekciją pagal pareiškėjos nurodomas Pirkimo vykdymo aplinkybes (skundo 54 punktas), be to, šios aplinkybės apibūdina Pirkimo procedūrų vyksmą, o ne sumažina padarytos žalos dydį. Likusios aplinkybės yra ginčo objektu, o ne finansinės korekcijos dydį mažinančiomis prielaidomis. Pabrėžtina, kad pažeidimas padarytas Perkančiajai organizacijai akivaizdžiai pateisinant neatitikimą Pirkimo sąlygoms bei neįžvelgiant aiškių pasiūlymo trūkumų. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios atitiko Gairių 2.2 lentelės 14 p. nurodytas sąlygas, pritaikė atitinkamą finansinę korekciją, nes:Pareiškėja Pirkimo sąlygose nustačiusi, jog su pasiūlymu pateikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, nesilaikė savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų ir neteisėtai pripažino jį Laimėtoju, t. y. Pirkimo sąlygų reikalavimai buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimtas toks laimėjęs Pasiūlymas, kuris nebūtų buvęs priimtas, jei būtų buvusios taikomos paskelbtos Pirkimo sąlygos;Laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl Pirkimo sutartis neturėjo būti sudaryta;Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės lėmė, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą buvo taikoma 25 proc. finansinė korekcija, kuri numatyta Gairių 2.2 lentelės 14 punkte.Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad atsakovė, nustačiusi Gairėse apibūdinto pažeidimo požymius, t. y. kad Projekto vykdytojo padarytas pažeidimas atitiko Gairėse nurodytą pažeidimą, bei negalėdama tiksliai apskaičiuoti iš ES biudžeto mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (potencialios žalos), laikydamasis proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant atitinkamą Gairių skalę.Taigi, priešingai nei pareiškėja teigia savo skunde, Sprendime nustatyto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo atveju atsakovė Sprendimu nustatė bei pagrindė visų trijų PAFT 3.25.1 papunktyje įtvirtintų pažeidimo sąvokos sąlygų (buvo pažeisti teisės aktai; pažeidimas padarytas Projekto vykdytojo (ne)veikimu; padaryta potenciali žala ES biudžetui) egzistavimo faktą, todėl turėjo ne teisę, bet pareigą taikyti finansinę korekciją.Pareiškėja skundo 74-82 punktuose netinkamai ir itin sau naudingai aiškina LVAT 202-10-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, ESTT 2024-10-04 sprendime byloje Nr. C-175/23 suformuluotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, nepagrįstai teigdamas, kad atsakovė nevertino visų reikšmingų šių konkrečių atvejų aplinkybių, nenustatė jų svorio ir įtakos finansinės korekcijos dydžiui, nepagrįstai nenustatė tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos, todėl priėmė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą Sprendimą. Taip pat pareiškėja visiškai neatsižvelgia į teismų suformuluotus precedentus analogiškose administracinėse bylose, netinkamai aiškina finansinių korekcijų taikymą reglamentuojančius teisės aktų nuostatas, šiuos aktus papildančią ESTT praktiką.ESTT, o tuo pačiu ir LVAT, nedraudžia finansinių korekcijų taikyti vadovaujantis Gairėmis, tačiau taikant galutinę finansinę korekciją būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas (t. y. pažeidimo tyrimas), kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę, ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Kitaip tariant, turi būti vertinamos konkrečios – pačiose Gairėse nurodytos, o ne subjektyviai pareiškėjos išsigalvotos, aplinkybės.Atsakovė pažymi, kad priimtas Sprendimas patvirtina, jog taikant galutinę finansinę korekciją buvo atliktas išsamus nagrinėjimas, kurio metu buvo atsižvelgta į visus konstatuotą Pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginant juos su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.2 lentelės 14 punkto skalę.Pastebėtina, kad Gairėmis privalo vadovautis ne tik atsakovė, kaip įgyvendinančioji institucija, bet ir nacionaliniai teismai. ESTT yra pažymėjęs, kad nors Gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti, visų pirma, tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio ES teisės nuostatas. Todėl, darytina išvada, kad Gairės ir šiuo atveju yra privalomos teismui. Atsakovė pažymi, kad priimtas Sprendimas patvirtina, jog taikant finansinę korekciją, kuri buvo proporcinga padarytam pažeidimui, buvo atliktas išsamus aplinkybių nagrinėjimas, kurio metu buvo atsižvelgta į visus Sprendimu konstatuoto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginant juos su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant atitinkamų Gairės punktų skalę. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėja neatsižvelgė į Gairių nuostatas, jų struktūrą ir privalomumą atsakovei bei nacionaliniams teismams, todėl nepagrįstai skunde teigia, kad Agentūra neatsižvelgė į nustatyto Pažeidimų pobūdį bei jų sunkumą, todėl neva tai pritaikė neproporcingą finansinę korekciją. Tokie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, neatitinkantys PAFT ir Gairių nuostatų, o taip pat LVAT suformuotos praktikos ir jos pačios akcentuojamame ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Nr. C-175/23 pateiktų išaiškinimų.Aukščiau nurodyta informacija patvirtinta, kad atsakovė įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatydama tinkamą finansinę korekciją bei užtikrino, kad ji atitiktų proporcingumo principą.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoPareiškėja skunde prašo teismą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, pareiškėja neturi teisės prašyti atlyginti nei išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimui, nei išlaidų, susijusių su advokato teiktomis paslaugomis. Sprendime ir aukščiau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundas yra nepagrįstas ir todėl atmestinas, kas kartu reiškia, jog atmestinas ir prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Vis dėlto, tuo atveju, jeigu teismas prieitų išvados, kad skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka, toliau atsakovė pateikia papildomus argumentus, kurių pagrindu pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo (viešoji įstaiga), kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus, vykdant sveikatos priežiūros veiklą, o finansavimo šaltiniai apima valstybės biudžeto lėšas. Steigėja (savininkė) – Druskininkų savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė). Savivaldybė turi visus pajėgumus atstovauti teisminiame ginče, t. y. pareiškėja galėjo remdamasi savininkės vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jai nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbos. Savivaldybės administracija savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi įsisteigusi Teisės ir Viešųjų pirkimų skyrius. Taigi, pareiškėja galėjo pasinaudoti savininkės Savivaldybės administracijos turimais atstovavimo ištekliais. Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, atsakovė pažymi, kad byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, pareiškėja nekelia klausimų, kurie apsunktinų jos teisių gynimą, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą. Pareiškėja, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą, t. y. šio ginčo atveju, visiškai neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį su advokatu. Analogiškos praktikos dėl būtinybės įrodyti poreikio buvimą laikosi ir LVAT savo praktikoje (LVAT 2015-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015; LVAT 2025-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pareiškėja galėjo vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio pasitelkti advokato pagalbą.