Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-1172-730/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01186-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.1.2.21; 3.1.7.6 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 2 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žilvino Jaramino, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 (L.), ATS2 , tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo.Teismasn u s t a t ė : I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas 1) pripažinti atsakovų atliktus ginčo statinio – betoninės atraminės sienelės su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, kurio 23 m ilgio atkarpa ribojasi su ieškovo sklypu, statybos darbus savavališka (neteisėta) statyba; 2) įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos (neteisėtos) statybos padarinius: savo jėgomis ir sąskaita nugriauti visą savavališkai (neteisėtai) pastatytą ginčo statinį – betoninę atraminę sienelę su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, kurio 23 m ilgio atkarpa ribojasi su ieškovo žemės sklypu, iš kurių 19 m 24 cm ilgio betoninės atraminės sienelės dalis pagal mažosios bendrijos ,,Altagis“ atliktus matavimus patenka į ieškovo sklypą. Patikslinto ieškinio pateikimo dieną pagal antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš bendro betoninės atraminės sienelės ilgio yra likusi nenugriauta 11 m 33 cm ilgio sienelės dalis, kurios 7 m 62 cm ilgio dalis yra pastatyta ieškovo IES1 valdomame žemės sklype, o iš bendros 23 m ilgio metalinio užtvaro dalies liko nenugriauta 2 m 61 cm ilgio metalinio užtvaro dalis; nugriovus šį savavališką (neteisėtą) statinį, atkurti ieškovo sklypo būklę, buvusią iki atsakovų savavališkos (neteisėtos) statybos darbų atlikimo, t. y. atkurti ieškovo sklypo matmenis ir tūrį, buvusius iki atsakovų padaryto pažeidimo (ginčo statinio pastatymo ieškovo sklype), ir savo jėgomis, savo sąskaita grąžinti į ieškovo sklypą iki bendros sklypų ribos (dėl kurios teisingumo byloje nėra ginčo) bei iki bendro ieškovo sklypo paviršiaus aukščio atsakovų neteisėtai nukastą ir iš ieškovo sklypo pašalintą juodžemio kiekį bei sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, kurios būtų taikomos, jei atsakovai neįvykdys teismo sprendimo įpareigojimų gera valia per teismo nustatytą terminą, įskaitant piniginės baudos dydžio atsakovams nustatymą; 5) priteisti iš atsakovų ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio (patikslinto) pagrindas:Ieškovas nurodo, kad atsakovų pastatyta tvora patenka į jo nuosavybės teise valdomą sklypą, ji pastatyta be ieškovo sutikimo ir yra įrengta per aukšta (nesilaikyta maksimalaus aukščio reikalavimų), mano, kad buvo reikalingas leidimas tvorą statyti, nes statinys priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, be to, nesilaikyta minimalių atstumų nuo sklypo ribos iki betoninės atraminės sienelės ir užtvaro, tvoros insoliacija viršija leistinus reikalavimus, užtvaras su atramine sienele kliudo nutekėti vandeniui nuo ieškovo sklypo, joje neįrengta vandens nutekėjimo sistema, sunaikintos brandžių medžių, augančių ieškovo sklype, šaknys. Ieškovas nurodo, kad vadovaujasi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog pagal mažosios bendrijos ,,Altagis“ atliktus matavimus fiksuotinos tvoros betoninis pagrindas į ieškovo sklypą patenka 7 cm, o vertinant tai, kad putų polistireno, kuris priklijuotas prie visos betoninio pagrindo požeminės pamato dalies, antstolio pamatuotas storis yra 5 cm, bendra tvoros konstrukcija į užsakovo sklypą patenka 12 cm. Nurodė, kad atsakovų pastatytos tvoros dalis buvo pašalinta, tai yra atsakovai pašalino atraminės sienelės metalinį užtvarą nuo (duomenys neskelbtini) iki toliausiai esančio medžio, visiškai nugriovė betoninės atraminės sienelės dalį nuo (duomenys neskelbtini) iki toliausio medžio kamieno, o nuo likusios stovėti 11,33 m ilgio betoninės atraminės sienelės pašalino 8,72 m ilgio metalinio užtvaro, palikdami 2,61 m metalinį užtvarą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.Atsakovai atsiliepimu prašo ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad iš ieškovo buvo gautas sutikimas įrengti tvorą su atramine sienele, kuri buvo įrengiama buvusios tvoros vietoje. Teigia, kad rekonstrukcijai nereikalaujama sklypo savininko rašytinio sutikimo, atraminė sienelė ir tvora laikomi skirtingais statiniais – I grupės nesudėtingais, todėl leidimas statybai neprivalomas. Dėl statinio patekimo į ieškovo sklypą nurodė, jog jis grindžiamas matininko parengtu planu, kuriame fiksuota, kad 9,87 m atraminės sienelės dalis patenka į ieškovo sklypą nuo 1 iki 4 cm, tačiau kartu nustatyta, kad kita dalis atraminės sienelės atitraukta į atsakovų sklypą net 12 cm. Tokiu atveju atraminės sienelės patekimas į ieškovo sklypą laikytinas mažareikšmiu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Nurodo, jog gali būti taikoma paklaida 10 cm, nes tai numato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punktas, todėl ribos peržengimas neįrodytas. Teigia, kad ieškovas sukėlė žemės sklypą, sklypo nuolydis didesnis nei leistinas ir viršija 12 proc. Statinys nepažeidžia insoliacijos reikalavimų, nes jis yra apie 45 proc., tai pagrindžia uždarosios akcinės bendrovės ,,Egmus“ pateiktais skaičiavimais. Dėl vandens nutekėjimo nurodo, kad atsakovai pastatė du statinius – tvorą ir atraminę sienelę, o ne vieną statinį – tvorą su cokoliu, be to, atraminėje sienelėje yra įrengtos pralaidos, tiek paliekant tarpus tarp atraminės sienelės ir medžių. Dėl padarinių pašalinimo nurodė, kad jis atmestinas, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes nukrypimas nuo nustatytų atstumų yra labai nedidelis; atsakovai, vykdydami darbus, jokio juodžemio iš ieškovo sklypo neišvežė, neaišku, koks grunto sluoksnis buvo nukastas ir iki kokios altitudės turėtų būti atkurtas. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovas pateikė negatorinį ieškinį, jis turi teisę reikalauti pašalinti statinius, kurie pastatyti, nesilaikant teisės aktų atstumų iki gretimų sklypų ribos, neturint savininko sutikimo tokius statinius statyti. Jei teismas nustatytų, kad atraminė sienelė ir tvora pastatytos ant ieškovui priklausančios sklypo dalies be jo sutikimo, toks ieškinys turėtų būti tenkinamas. Dėl kitų ieškinio reikalavimų – padarinių šalinimo, nurodo, jog toks reikalavimas – dėl sklypo matmenų atkūrimo – netikslus, nes nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo sklype sklypo matmenys yra pažeisti. Laikytina, kad sklypo matmenys yra tokie, kokie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų byloje. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes statinio statyba susijusi su sklypo savininko teisių pažeidimu, bet ne paties sklypo matmenimis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2026 m. kovo 24 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui ATS1 32 105,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo valstybei 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:Dėl ginčo dalyko ir esmės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, atsakovų pastatyta tvora pateko į jo sklypą, pastatyta tvora yra per aukšta, buvo reikalingas leidimas ją statyti. Atsakovai nesutikdami nurodo, jog ties šalių sklypo riba tvora stovėjo ir anksčiau, vyko tvoros rekonstrukcija, kuriai nereikalingas ieškovo sutikimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ATS1 , teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad anksčiau tvora buvo, ir toje vietoje pastatė atraminę sienutę. Tai, kad tvora pastatyta vietoje buvusios tvoros, pripažino ir ieškovas. Dėl ieškovo žemės sklypo ribos peržengimo teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėja, jog atsakovų pastatytas statinys patenka į jo sklypą 12 cm, o atsakovai – nuo 1 iki 4 cm. Teismas pažymėjo, kad atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad sklypų ribos sutampa, persidengimo nėra. Dėl sklypų reljefo ir paviršinio vandens nutekėjimo įrenginių teismas nurodė, kad atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovo sklypo paviršius buvo paaukštintas, aukščių skirtumas lyginant su atsakovų – 0,01–0,40 m, taigi nustatyta, jog ieškovas paaukštino savo žemės sklypą. Pažymi, kad ekspertas taip pat apžiūros metu nustatė, kad ieškovas yra pasistatęs tvorą su betoniniu pagrindu nuo gatvės pusės be lietaus vandens ištekėjimo angų. Pažymėjo, kad ieškovas parodė įrengtus lietaus vandens surinkimo šulinėlius (nuo namo stogo), iš kurių vanduo yra išlaistomas tame pačiame sklype. Ieškovas nuo namo statybos pabaigos, o vėliau pasistatęs tvorą su betonine atramine sienute nuo gatvės savo lietaus nuotekas leido į kaimyno (atsakovų) sklypą, tad, pastačius atraminę sienelę, ieškovo sklypas tapo „kaip baseinas“. Pažymėjo, kad ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje keliama pretenzija dėl ieškovo lietaus nuotekų nuleidimo į atsakovo sklypą yra nepagrįsta teisės aktais, nes visuotinai yra priimta su savo nuotekom susitvarkyti savo sklype ar nuvesti į griovius.Dėl statinių (tvoros ir sienutės) matavimo, aukščio ir statinių kategorijos bei leidimo jam statyti teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, atraminė sienelė ir tvora yra vienas statinys, jis viršija 2 metrų aukštį, todėl statinys patenka į II grupės nesudėtingų statinių kategoriją, dėl to jos statybai reikalingas leidimas. Atsakovai teigia, kad statiniai (sienelė ir tvora) yra atskiri statiniai, vertinami atskirai, ir jie neviršija dviejų metrų aukščio. Pažymi, kad byloje ekspertas dėl ginčo statinių pateikė atsakymą, kad ginčo atraminė sienutė ir metalinis užtvaras priskiriami pirmosios grupės nesudėtingiems statiniams. Teismas nustatė, kad gelžbetoninė sienelė yra „atraminė sienutė“, o ne „užtvaro cokolis“, todėl šie statiniai skaičiuojami atskirai ir toks skaičiavimas yra numatytas nesudėtingų statinių reglamente, o toks esamas aukštis yra leidžiamas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad aukščiai pagal teisės aktus yra skaičiuojami atskirai, nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad ginčo statinys yra II grupės statinys ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Tą patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Dėl insoliacijos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, atsakovų tvora yra aklina, nors turėtų būti nuo 20 iki 50 procentų skaidri ir turėjo būti gautas jo rašytinis sutikimas. Atsakovai teigia, kad tvoros insoliacija yra 45 proc., tai nustatė statybos bendrovė, kai reikalavimas yra ne mažiau kaip 25 proc. Esant šalių nesutarimams ir jų pateiktiems skirtingiems matavimams, teismas nurodė, kad ekspertui buvo užduotas klausimas dėl tvoros insoliacijos ir insoliacijos leistinumo, ekspertas nurodė, kad insoliacijos procentas yra 39,62 proc., tai yra daugiau nei 2022 m. reglamentuojamas mažiausias peršviečiamumas – ne mažiau kaip 25 proc. Ekspertas nurodė, kad apžiūros metu nustatė, jog žiūrint statmenai į sklypo ribą yra matoma pietryčių pusė ties 125° azimutu, vadinasi, atvirkštinis azimutas ten, kur krenta šešėlis, yra šiaurės vakarų pusė ties 305°. Skaičiuojama, ar užtvaro kiaurymių plotas yra ne mažesnis nei 25 proc. Gautas 39,62 proc. mažiausias peršviečiamumas. Kadangi užtvaro peršviečiamumo procentas yra 39,62, teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo reikalingas rašytinis ieškovo sutikimas. Dėl statinio rekonstrukcijos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, šiuo atveju buvo pastatytas naujas statinys, ieškovas sutikimo jokia forma atsakovams nedavė ir taip pat nesutiko su klausimo ekspertams dėl tvoros rekonstrukcijos suformulavimu, ar statinio darbai gali būti priskiriami statybos rūšiai – rekonstrukcijai. Teismas nurodė, kad šiuo klausimu buvo skirta ekspertizė ir ekspertui buvo užduotas klausimas – Ar ginčo statinio įrengimo darbai gali būti priskiriami statybos rūšiai – rekonstrukcijai, atlikti vietoj buvusios tvoros? Teigia, kad ekspertas davė išvadą, kad ginčo statinio darbai, atlikti vietoj buvusios tvoros, gali būti priskiriami statybos rūšiai – rekonstrukcijai, nes sklypų peraukštėjimas didesnis ar mažesnis buvo, buvo metalinė tinklinė tvora, buvo gelžbetoninė atraminė sienutė, o nugriauto namo rūsio ir betoninių laiptų siena buvo kaip atraminė sienutė – tarnavo būtent tai funkcijai. Visi šie statiniai buvo prie sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo ribos Šiaurės vakarų pasaulio kryptimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atlikti darbai buvo rekonstrukcija, todėl ieškovo sutikimas darbams atlikti nebuvo būtinas. Dėl ieškovo sutikimo statiniui ir medžių galimo pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypų ribose tvora stovėjo ir iki statybų. Rekonstruojant tvorą, atstumai nuo šios tvoros iki ieškovo žemės sklypo ribų nebuvo mažinami, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Atraminės sienelės įrengimas buvo reikalingas, nes ieškovas pakeitė savo žemės sklypo reljefą, jį paaukštindamas, ir dėl to buvo būtina sulaikyti iš ieškovo sklypo slenkantį gruntą, kad jis negriūtų ar nešliaužtų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, buvo sunaikintos brandžių medžių, esančių ieškovo žemės sklype, šaknys, tai grindžia nuotraukomis, tačiau atlikus apžiūrą vietoje buvo nustatyta, kad medžiai buvo pradėję žaliuoti, o įrodymų dėl žalos medžiams padarymo bylai nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, įvykus apžiūrai vietoje (išvykstamojo teismo posėdžio metu), taip pat buvo padarytas garso įrašas, surašytas Apžiūros protokolas, kurį, pagal CPK 210 straipsnio 4 dalį, turi pasirašyti visos sudėties teismas ir kiti dalyvavę apžiūroje asmenys. Apžiūros protokolas pasirašytas dalyvaujančių byloje asmenų dalies el. parašu, dalies – originaliu parašu, tačiau ieškovas ir jo atstovas atsisakė jį pasirašyti, nors bylai (byla elektroninė) raštu nebuvo nurodytos nepasirašymo priežastys. Dėl ieškinio reikalavimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismas nurodė, kad tik nedidelė dalis nuo 0 iki 0,04 m statinio – atraminės sienelės, kurios ilgis yra ilgis 11,23 m, yra abiejų sklypų teritorijoje; matavimų paklaida ±0,0251 m, o ją pritaikius, gaunasi minimalus patekimas į ieškovo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokį kelių centimetrų įsiterpimą ir tai ne per visą ilgį į ieškovo žemės sklypą galėjo lemti, kad žemės sklypo riboje yra lūžis (nuo (duomenys neskelbtini)), taip pat žmogiškoji klaida, neatidus veikusių asmenų darbų atlikimas, todėl šiuo atveju atsakovų įsiterpimas laikytinas itin mažareikšmiu, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju yra būtina šalinti statinį, siekiant daiktinių teisių gynimo (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pastačius atraminę sienutę su užtvaru ieškovo nuosavybės teisių turinys nepakito – tvora buvo anksčiau, o ją rekonstruojant, ji buvo statoma toje pačioje vietoje tam, kad iš ieškovo žemės sklypo neslinktų gruntas ir nebėgtų lietaus nuotekos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo reikalavimų netenkinti, nes ieškovas neįrodė savo, kaip sklypo, į kurį pateko atsakovų statinio nedidelė dalis, savininko teisių pažeidimo, dėl kurio galėtų būti pašalinamas ginčo statinys.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ieškinį atmetus, ieškovui išlaidos nepriteistinos. Pažymėjo, kad atsakovams atstovavo du advokatai. Teismas įvertinęs pateiktas atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus nusprendė, kad dalis jų viršija Rekomendacinius dydžius, dėl to nutarė jas sumažinti. Teismas nurodė, kad viršyta suma yra 1 994,70 Eur, o kadangi, išnagrinėjus bylą pirmą kartą, ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl pagrįsta laikytina tik 1 404,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti 3 399,35 Eur ir iš ieškovo atsakovui (nes jis mokėjo išlaidas ir būtų operatyvesnis vykdymas) priteisti 32 105,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaravimo teismų praktikai nurodo, kad teismas nukrypo nuo negatorinio ieškinio tenkinimo praktikos. Teigia, kad teismas prieštaringai vertino ieškovo reikalavimo pobūdį, vertindamas, kad tai negatorinis ieškinys, o vėliau, kad tai ieškinys dėl savavališkos statybos pašalinimo. Nurodo, kad šioje byloje, ieškovo vertinimu, jis įrodė visas būtinas sąlygas tenkinti negatorinį ieškinį, tai yra ieškovas įrodė, kad jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas ir jo, kaip sklypo savininko, teisės buvo pažeistos. Nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl sklypo nuosavybės, ji įregistruota ir viešajame registre, be to, byloje surinkti įrodymai, ekspertizės išvados patvirtina, kad statinį atsakovai pastatė ieškovo sklype, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad ieškovas neteko galimybės valdyti dalies sklypo, o atsakovai niekada nesikreipė dėl leidimo statybai atlikti, o šiuo atveju ieškovo teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad dalis jam priklausančio sklypo buvo pasisavinta, buvo pasisavinta ir užstatymo teisė. Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą, kad atsakovų statinys yra pastatytas ieškovo sklype. To pakanka tenkinti negatorinį ieškinį. Mano, kad teismas taip pat nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų, dėl to teismo sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymi, kad teismo išvada, jog tik dalis statinio (0,1 kv.) patenka į ieškovo sklypą, yra neteisinga, kadangi atsakovų pasirinktas matininkas taip pat nustatė, kad atraminės sienelės plotas, patenkantis į ieškovo sklypą, yra 0,3 kv. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš 23 metrų ilgio tvoros nugriovė dalį tvoros, tai yra liko stovėti 11,23 metrų tvora ir, pagal ieškovo duomenis, iš viso yra naudojamasi 0,8 kv. ieškovo sklypo dalimi. Pažymi, kad teismas neįskaičiavo, kad tvora taip pat turi 5 cm putų polistireno sluoksnį, ir taip pat ieškovo pusėje buvo išpilta 28 cm pločio smėlio sluoksnis. Nurodo, kad likusi atraminė sienutė iš tiesų yra 40 cm ieškovo sklypo pusėje ir atitinkamai užima 9,18 kv. m plotą. Dėl žodinio sutikimo reikšmės nurodo, kad atsakovai be ieškovo rašytinio sutikimo negalėjo atlikti statybos darbų, be to, ieškovas niekada ir jokia forma sutikimo nedavė. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymi, kad statiniai buvo pastatyti ne žemės sklypų ribose, o ieškovo sklype, todėl ieškovo, kaip daikto savininko, teisių pažeidimai turi būti pašalinti, kadangi atsakovai tvorą statė ieškovui prieštaraujant tai daryti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas manė, kad, jei ieškovas nesikreipė į policiją ar kitas įstaigas, vien tuo faktiškai davė sutikimą, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta. Pažymi, kad šalių susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas reikalavo pašalinti ginčo statinį.Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovai neteisėtai apsitverdami tvora bandė pasisavinti ir 1,5 aro valstybinės žemės sklypo ploto. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovų elgesys nebuvo atsitiktinis, nes, žinodami aiškias ribas, atsakovai aptvėrė didžiulį valstybinės žemės sklypo plotą. Nurodo, kad atsakovų argumentai dėl žodinio sutikimo yra melagingi, kadangi neišliejus betoninės atraminės sienelės ieškovas reiškė pretenzijas atsakovams tiek žodžiu, tiek ir raštu, taip pat atsakovo darbininkams nurodė, kad sienelė patenka į ieškovo sklypo ribas, tačiau atsakovai tai ignoravo. Dėl tvoros statybos darbų vertinimo nurodo, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog darbai buvo rekonstrukcija ir tam ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Teigia, kad byloje pateikta „Google“ vaizdo nuotrauka patvirtina, kad ieškovo žemės sklypas buvo aukščiau, sklypo ribose buvo įkasti stulpeliai (neįbetonuoti), prie kurių buvo pritvirtintas tvoros tinklas, todėl betoninės atraminės sienelės niekada nebuvo, todėl mano, kad atlikti darbai yra nauja statyba, o ne rekonstrukcija. Pažymi, kad atsakovai turėjo įrodyti, kad jie rekonstravo identišką statinį, tai yra atraminę sienutę ir tvorą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Dėl paklaidos negalimumo ieškovas nurodo, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. nebegalioja teisės aktai, kurie leido 10 cm paklaidą miestuose, o ir be to, tokios paklaidos pagal galiojusius teisės aktus nebuvo galima taikyti, jei žemės sklypų ribos sutapdavo. Teigia, kad šiuo atveju šalių sklypų ribos sutampa, tai yra jų ribos sutampa visiškai ir jokių paklaidų taikymas šiuo atveju yra negalimas. Pažymi, kad klausimas dėl žemės sklypų ribų yra neaktualus, nes žemės sklypai seniai suformuoti, o ginčas šiuo atveju kilo dėl atsakovų atliktų veiksmų, ieškovo reikalavimų nepaisymo, dėl to ieškovo žemės sklype buvo pastatyti atsakovų statiniai. Pažymi, kad, taikant geodezininkų nurodytą 0251 paklaidą, ieškovo teisių pažeidimas išlieka. Dėl statinių skaidymo į dalis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę (formuodamas klausimus) veikė atsakovų naudai. Nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme atsakovas pripažino, kad jo pastatytas statinys yra 38 metrų ilgio betoninis statinys. Mano, kad teismas taip pat netinkamai vertino Statybos techninio reglamento nuostatas, Nurodo, kad atraminės sienutės aukštis yra nuo 1,02 m iki 1,49 m, o tvoros vidutiniškai apie 2,16 metro, dėl to atsakovų atlikti statybos darbai yra neteisėti. Pažymi, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas įsitikino, kad atsakovai neįrengė vandens nutekėjimo įrenginių, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai ne tik negavo ieškovo sutikimo darbams atlikti, bet ir, pastatę atitvarą, neįrengė vandens nutekėjimo įrenginių, dėl to ieškovo sklype kaupiasi vanduo.Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškovo argumentų, nenurodė motyvų, kodėl teismas sprendimu juos atmeta, taip pat nenurodė aiškių teismo sprendimo motyvų, dėl kurių nusprendė, jog atsakovams nebuvo reikalingas sutikimas, taip pat dėl ko skaidė pastatyto statinio dalis. Taip pat nurodo, kad atsakovai patys po ieškinio pareiškimo, tai yra bylą nagrinėjant teisme įvykdė dalį ieškinio reikalavimų, tai reiškia, kad atsakovai konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškinio reikalavimus.Dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi principą, mano, kad šioje byloje atsakovai iš esmės buvo atleisti nuo įrodinėjimo, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi protegavo atsakovus, taip pat mano, kad buvo pažeistas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kadangi, ieškovo vertinimu, teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kuri buvo nepalanki atsakovams. Pažymi, kad, įvykus išvažiuojamajam teismo posėdžiui, protokolas taip pat buvo parengtas netinkamai, jame užfiksuotos aplinkybės neatitinka išsakytų frazių.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Pažymi, kad atsakovai statinį pastatė ieškovo žemės sklype, atsakovai nepaisė ieškovo protesto. Teigia, kad atsakovų atlikti veiksmai suponavo poreikį pradėti teisminį ginčą. Mano, kad dėl minėtų aplinkybių neįvertinimo išlaidos buvo paskirstytos netinkamai ir teismas atmesdamas ieškinį nepagrįstai priteisė atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad teismas išlaidas pagrindžiančius įrodymus įvertino tik formaliai, ar juose nurodytas dydis atitinka Rekomendacinius dydžius.Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo argumentus:Nurodo, kad ieškovas apeliaciniu skundu siekia pakartoti bylos nagrinėjimą, neatsižvelgdamas į įrodymus, pirmosios instancijos teismo surinktus vykdant Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, nurodė konkrečias aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti ir, atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tą atliko, byloje taip pat buvo atlikta ekspertizė. Teigia, kad vien tai, jo pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, padarytos išvados ieškovui nėra naudingi, nesudaro pagrindo peržiūrėti sprendimą ir nesudaro pagrindo nuspręsti, kad sprendimas yra neteisėtas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl statybą leidžiantis dokumentas atsakovams šiuo atveju nebuvo privalomas. Teigia, kad Statybos techninis reglamentas nustato, kad atraminė sienelė ir tvora yra skirtingi statiniai, kurių aukščiai vertinami atskirai. Šie aukščiai nėra sumuojami kaip vieno statinio parametras, todėl mano, kad ieškovo skaičiavimo metodika (sumavimas) prieštarauja Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ įtvirtintai matavimo tvarkai. Teigia, kad atskirą atraminės sienelės ir tvoros skaičiavimą jau nurodė ir anksčiau bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytinis ieškovo sutikimas ginčo statinių statybai nebuvo privalomas dėl metalinio užtvaro insoliacijos atitikties statybos techninio reglamento reikalavimams ir reglamente numatytos išimties atliekant statinių rekonstrukciją. Teigia, kad ekspertizės metu buvo nustatytas didesnis nei rekomenduojama pagal Statybos techninį reglamentą skaidrumas. Dėl rekonstrukcijos nurodo, kad pagal viešųjų registrų duomenis sklype tvora buvo įregistruota 1946 metais, tai reiškia, kad naujoji tvora teisiškai yra rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Visi minėti statiniai buvo išsidėstę prie atsakovų žemės sklypo ribos šiaurės vakarų kryptimi. Dėl notarinės formos sutikimo nurodo, kad tokios formos nereikalauja nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), Statybos įstatymas ar Statybos techninio reglamento nuostatos. Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo vertinimo, kuriuo ekspertui buvo skirtas įspėjimas, nurodo, kad ekspertui skirtą įspėjimą ieškovas naudoja kaip svertą, tačiau pažymi, kad ieškovas papildomo eksperto, pakartotinės ekspertizės neprašė.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalus sklypo ribos peržengimas nelemia statybos neteisėtumo, o griovimas yra neproporcinga kraštutinė priemonė. Teigia, kad atlikta ekspertizė neginčijamai nustatė, jog ginčo atraminės sienelės įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą svyruoja nuo 0,00 iki 0,04 m, o matavimų paklaida sudaro ±0,0251 m. Teigia, kad paklaida yra maža, nors ieškovas remiasi antstolio protokolu, kuriame nurodytas 12 cm dydžio sklypo ribos peržengimas, tačiau šie antstolio matavimai negali paneigti nepriklausomos teismo ekspertizės išvadų. Pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, jei atstumas yra nežymus, nekenkia viešiesiems tikslams, toks nukrypimas nelaikytinas pagrindu konstatuoti statybos neteisėtumą ir taikyti su tuo susijusius padarinius. Mano, kad ieškovas nepagrindė ir negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pažymi, kad atraminė sienutė yra būtina, kadangi pats ieškovas padidino savo žemės sklypo aukštį. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, sprendimo motyvavimo stokos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamiai ir nuosekliai motyvuotas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad išlaidos paskirstytos pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio reikalavimus. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliaciniame skunde neidentifikuoja, kurios konkrečios atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pozicijos yra nepagrįstos ar perteklinės. Mano, kad abstraktūs teiginiai apie išlaidų dydį, nepateikiant konkrečių prieštaravimų kiekvienai pozicijai, nesudaro pagrindo mažinti priteistą sumą.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Nurodo, kad ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios iš dokumentų ir iš šių dviejų sklypų bendrą ribą žyminčių riboženklių. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo ne tik dėl jų sklypų bendros ribos, bet ir patys atsakovai neginčijo ir pripažino, kad jų pastatytos tvoros ir atraminės sienutės konstrukcijos vietomis nežymia dalimi patenka į ieškovo sklypo ribas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai susiję su statinių statybos teisėtumo vertinimu, ir į tai, kad statinių statybos vertinimas nėra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, o statybas reglamentuojantys teisės aktai apskritai nenumato statinių statybos svetimuose sklypuose prieš savininko valią, dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo prašo nuspręsti teismo nuožiūra.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosCPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) ir dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindais, pasisakytina toliau.Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindųIeškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, tai yra dėl teismo sprendimo motyvų stokos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ieškovo argumentų, bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nenurodė aiškių motyvų dėl projekto sprendinių, nenurodė, kokiu pagrindu darė išvadą, kad statiniai (atraminė sienutė ir tvora) vertintini atskirai, nepaaiškino dėl vandens nutekėjimo nebuvimo privalomumo, nenurodė teisės aktų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo sutikimas darbams nebuvo būtinas. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024).Vertinant, ar sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, daro išvadą, kad šie ieškovo argumentai nepagrįsti. Ši išvada daroma pirmiausia įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė aiškius priimamo teismo sprendimo motyvus tiek dėl ieškovo žemės sklypo ribų peržengimo, šalių žemės sklypų reljefų ir paviršinio vandens nutekėjimo įrenginių, statinių matavimo, aukščio ir statinių kategorijos bei leidimo statyti, insoliacijos. Antra – ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliau neanalizavo kiekvieno iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyto argumento, tai savaime nelaikytina pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimu. Pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo visumos yra aišku, kodėl ieškovo argumentai buvo atmesti, tai yra kodėl teismas priėmė ieškovui nepalankų teismo sprendimą, be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016). Trečia – kaip minėta sprendimo 13–14 punktuose, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikytinas tik visiškas motyvų nebuvimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius motyvus skundžiamame sprendime, dėl to nusprendė netenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, pasisakė dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, pateikė teisinį vertinimą, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta sprendimo 12–15 punktuose, nusprendžia ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, atmesti kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo šiais motyvais panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.Dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumoIeškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą šiurkščiai pažeidė civilinio proceso principus, tai yra pažeidė rungimosi principą, kadangi teismas iš esmės, ieškovo vertinimu, atleido atsakovus nuo įrodinėjimo ir to, ko neįrodė ieškovas, teismas pagrindė savo išvadomis, taip pat pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai protegavo atsakovus, taip pat pažeidė teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, kadangi teismas buvo akivaizdžiai šališkas, tai yra nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pažymi, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo pildomas protokolas, tačiau, ieškovo vertinimu, jis yra nesuderinamas su iš tiesų išsakytais teiginiais, be to, bylą nagrinėjanti teisėja nesilaikė pateiktų apeliacinio teismo išaiškinimų šioje byloje. Mano, kad teismas taip pat turėjo įvertinti, kad atsakovai dalį tvoros pašalino, dėl to teismas turėjo laikyti, kad ieškovai pripažino ieškinį. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).Ištyrus byloje esančius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, įvertinus procesinę bylos eigą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ieškovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ar neobjektyvumo. Pirmiausia ieškovo argumentai dėl atsakovų galimo protegavimo yra grindžiami prielaidomis, tai, kad teismas, ieškovo vertinimu, galbūt nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas iš tiesų buvo šališkas ar neobjektyvus, todėl nurodyti argumentai vertintini tik kaip subjektyvūs samprotavimai, kurie nepagrindžiami realiais to įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra – šiuo aspektu atmestini ir ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, jog atsakovai dalį tvoros pašalino, turėjo laikyti ieškinio pripažinimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovai nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieškovo pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti visa apimtimi, tai nurodo ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, dėl ko minėti ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta sprendimo 17–19 punktuose, nusprendžia ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir neobjektyvumo, esminių civilinio proceso principų pažeidimo atmesti kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygųIeškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad skundžiamu sprendimu teismas nurodė prieštaringas išvadas dėl pareikštų reikalavimų, tai yra nurodė, kad ieškovo ieškinys yra negatorinis, vėliau nurodė, kad pareikšti ne negatorinio pobūdžio reikalavimai, o reikalavimai dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra žemės sklypo savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-943/2026).Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0673 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019. Atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,1412 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius: šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai įregistruoti jų vardu nuo 2019-04-17 pagal pirkimo ir pardavimo sutartį. Ieškovas ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, kaimynai.Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pastatytos atraminės sienelės su tvora šalių turimo sklypo ribose, kurios dalį atsakovai bylos nagrinėjimo metu pašalino. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė antstolio 2023 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad antstolis konstatavo faktines aplinkybes, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 7 cm patenka kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) įrengta tvora. Tvoros konstrukcija susideda iš betoninio pagrindo ir metalinių konstrukcijų, įbetonuotų į tvoros betoninę dalį. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad bendras tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus yra 263 cm (67 cm betoninio pamato aukštis (matuojant iš kaimyninio sklypo pusės ir 196 cm metalinės tvoros konstrukcijos aukštis) arba 216 cm (20 cm betoninio pamato aukštis (matuojant iš ieškovo sklypo pusės ir 196 cm metalinės tvoros konstrukcijos aukštis); bendras aukštis nuo žemės paviršiaus iki tvoros aukščiausio taško, matuojant apie 2 m atstumu nuo sklypo kampinio taško Nr. 4 (pagal pridedamą mažosios bendrijos „Altagis“ parengtą tvoros pamato inžinerinį planą) – 263 cm (149 cm betoninio pamato aukštis (matuojant iš kaimyninio sklypo pusės ir 114 cm metalinės tvoros konstrukcijos aukštis) arba 216 cm (102 cm betoninio pamato aukštis (matuojant iš ieškovo sklypo pusės ir 114 cm tvoros konstrukcijos aukštis); betoninės tvoros dalies plotis 14 cm, užfiksuota, kad tvoros metamas šešėlis yra 100 procentų.Ieškovas teigia, kad atsakovų pastatytas statinys (atraminė sienelė su tvora) patenka į ieškovo žemės sklypą, kurio statymui ieškovas nei žodžiu, nei raštu sutikimo nedavė, teigia, kad dėl pastatytos tvoros ieškovo sklype taip pat kaupiasi vanduo, nes tvora su atramine sienele neturi drenažo sistemos, ji yra per aukšta, o ir be to, nuo tvoros metamas šešėlis, dėl ko negatoriniu ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos klausimus. Teismas pažymi, kad negatorinio ieškinio tenkinimui yra dvi būtinos sąlygos – 1) asmuo turi įrodyti, kad jis yra daikto savininkas; 2) įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pirmosios sąlygos tenkinimo nėra, tai yra ieškovo nuosavybės teisė yra įregistruota viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdžio šioje byloje pasisakė Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-308-357/2024, kuria grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui konstatavo, kad ieškovas įrodė pirmąją negatoriniam ieškiniui keliamą sąlygą, todėl turi būti vertintina antroji negatorinio ieškinio sąlyga (nutarties 29 punktas). Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį, nurodo, kad teismas pripažino, jog atsakovų pastatyta sienelė ir tvora patenka į ieškovo sklypą ir šiuo pagrindu negatorinis ieškinys turėjo būti tenkintas. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, priešingai nei nustatė teismas, ieškovas nedavė sutikimo jokia forma statyti sienutės su statiniais, pažymi, kad šiuo atveju buvo atlikta ne rekonstrukcija, o atlikta nauja statyba, nes atraminė sienutė anksčiau ginčo sklypų ribose neegzistavo, o ir be to, teismas neįvertino, kad tvora yra per aukšta, ji neatitinka insoliacijos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, dėl ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų pasisakytina toliau.Dėl ginčo statinių statybos darbų vertinimoIeškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovų pastatyti statiniai yra rekonstrukcija, dėl to ieškovo sutikimas nebuvo būtinas. Ieškovas teigia, kad iš tiesų ginčo sklypo ribose prieš tai buvo įkasti (neįbetonuoti) metaliniai stulpeliai, prie kurių viela buvo pritvirtintas metalinės tvoros tinklas. Pažymi, kad tiksli tvoros įrengimo vieta niekada nebuvo fiksuota. Atsakovai su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodo, kad tvora tarp ginčo sklypų buvo ir anksčiau. Siekiant nustatyti ir įvertinti, kokio pobūdžio darbus atsakovai atlikto, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 atvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas). Šis reglamentas nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims (Reglamento 1 punktas). Naujo statinio statybos tikslai (nauja statyba) yra: pastatyti naują statinį (8.1 punktas); pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų (8.2 punktas); nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais (8.3 punktas); nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis (8.4 punktas); atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį (8.5 punktas). Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. (Reglamento 9 punktas).Iš bylos duomenų nustatyta, kad ties šalių žemės sklypų riba tvora stovėjo ir anksčiau, ji yra registruota ir Nekilnojamojo turto registre ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovų atlikti statybos darbai yra rekonstrukcija, iš esmės byloje rėmėsi pateikta eksperto išvada, kuris 2026 m. sausio 22 d. ekspertizės akte nurodė, kad ginčo statinio darbai, atlikti vietoj buvusios tvoros, gali būti priskiriami statybos rūšiai – rekonstrukcijai, nes sklypų peraukštėjimas (didesnis ar mažesnis) buvo. Metalinė tinklinė tvora buvo. Gelžbetoninė atraminė sienutė buvo (prie sklypo (duomenys neskelbtini)). Ekspertas išvadoje pažymėjo, kad atramine sienute jis laiko nugriautojo namo rūsio ir betoninių laiptų sieną, kuri tarnavo šiai funkcijai. Kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės akto vertinimo nurodoma, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2026; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismo ekspertizės akto išvadas, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teismo eksperto išvadų, neįvertino kitų byloje esančių įrodymų visumos, dėl to nepagrįstai pripažino atsakovų atliktus statybos darbus rekonstrukcija. Pažymėtina, kad ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad atraminė sienelė buvo, tačiau išvadoje kartu pažymėjo, kad atraminė sienelė, jo vertinimu, buvo buvusi nugriauto rūsio ir namo siena, tai yra ekspertas nenustatė, kad egzistavo atskiras ginčo tvoros statinys – atraminė sienutė, o vertino, kad tokią funkcija atliko kitas objektas – buvusio pastato – namo / rūsio siena.Antra, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas buvusios tvoros nuotraukas, sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju atsakovai ne rekonstravo atraminę sienutę, o pastatė naują statinį. Vertinant ieškovo pateiktą Google Street View nuotrauką (2014 m. rugpjūčio mėn.) nustatyta, kad ginčo tvoros vietoje tvora buvo, matyti žalia tinklo tvora, stulpeliai, nuotraukose nematyti, jog stulpeliai turėjo atraminę sienutę / pamatą. Taip pat dalis buvusios tvoros nuotraukų pateikta 2026 m. sausio 22 d. ekspertizės akto 2 priede „Viešųjų šaltinių analizė“. Įvertinus šiame priede esančias nuotraukas (2012 – 2014 metų laikotarpio) nustatyta, kad sklypų ribose buvo tvora, tačiau tvoros vietoje nematyti, jog jos turėjo atraminę sienutę / pamatą. Pažymėtina, jog tarp sklypų matyti peraukštėjimas, tačiau taip pat vertinant nuotraukas iš abiejų sklypų pusės nenustatyta, jog tarp sklypų palei visą kraštinę faktiškai buvo įrengta atraminė sienutė. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į ieškovo pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuota atraminės sienutės statyba. Jas įvertinus matyti, kad yra išlietas naujas pamatas / atraminė sienutė, nėra matyti jokių senos atraminės sienutės likučių. Įvertinus byloje pateiktų nuotraukų visumą, atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas (sprendimo 29 punktas), sutiktina su ieškovu, kad šiuo atveju atraminė sienutė yra ne rekonstruotas statinys, o naujas statinys, tai yra atraminė sienutė yra nauja konstrukcija. Ta aplinkybė, kad ekspertas nurodė, jog atraminė sienutė buvo nugriauto namo / rūsio siena, taip pat patvirtina (CPK 185 straipsnis), kad, be nugriauto pastato – rūsio / namo sienos, nebuvo jokios kitokios atraminės sienutės, t. y. šiuo aspektu prieštaravimų tarp aptartų rašytinių įrodymų ir eksperto išvados nėra.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, 2026 m. sausio 22 d. ekspertizės akto išvadas ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai atliko sklypų ribose esančios tvoros rekonstrukciją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų pastatyta sienutė yra naujas statinys, dėl to, vertinant apeliacinio skundo argumentus, būtina nustatyti, ar šis statinys yra pastatytas sklypų ribose ar, kaip teigia ieškovas, – ieškovo žemės sklypo valdoje ir (ar) atsakovai privalėjo gauti ieškovo sutikimą tokiems darbams atlikti. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-308-357/2024, kurioje taip pat buvo konstatuotas faktas, kad, pagal ieškovo nuotraukas, tuo metu nebuvo įrengtos jokios atraminės sienelės.Dėl šalių žemės sklypų ir ginčo statinioIeškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad atsakovai pastatė jiems priklausančius ginčo statinius ieškovo žemės sklype ir tam nėra gavę ieškovo sutikimo. Pažymi, kad atsakovų statinys trukdo laisvai nutekėti lietaus vandeniui, taip pat mano, kad teismas netinkamai nustatė atsakovų statinio užimamą plotą ieškovo sklype, mano, kad atsakovų statinys iš tiesų užima 9,18 kv. m, skaičiuojant esantį polistireną, atsakovų išpiltą smėlio sluoksnį. Pažymi, kad šis smėlio sluoksnis yra būtinas atsakovų betoninio statinio apsaugai, o ieškovui jis nereikalingas, nepageidautinas, nes yra nederlingas ir ieškovas jo nenori. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalus sklypo ribos peržengimas nelemia statybos neteisėtumo, o griovimas yra neproporcinga kraštutinė priemonė, pažymi, kad atraminės sienelės dalis, užimanti ieškovo sklypo teritoriją, sudaro 0,3 kv. m plotą, tuo tarpu atsakovų sklypo dalis, esanti kitoje atraminės sienelės pusėje ir faktiškai naudojama ieškovo, sudaro 0,2 kv. m, taigi realus plotų disbalansas ieškovo nenaudai tesiekia apie 0,1 kv. m. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovų pastatytas statinys – atraminė sienutė su tvora – patenka į ieškovo žemės sklypo ribas. Atsakovų pastatyta tvora su atramine sienute buvo 23 metrų ilgio, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės pašalino ginčo tvorą, atsakovams nugriovus 13,65 m užtvaro, liko nepašalinta atsakovų pastatyta ginčo atraminė sienelė, kuri, ieškovo teigimu, užima žymią jo sklypo dalį ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendimo 28–34 punktuose, nustatyta, kad atsakovai atliko naują statybą buvusios vielinės tvoros vietoje, tai yra išliejo betoninę atraminę sienutę ir įrengė metalinę tvorą, kuri jos pastatymo metu buvo 23 metrų ilgio. Ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai panaikino 20,35 metalinės tvoros dalį (liko 2,6 metro metalinės tvoros dalis prie šiaurinės pusėje) ir nugriovė 6,7 metro dalį atraminės sienelės. Ieškovas įrodinėdamas, kad atsakovų pastatytas statinys yra ieškovo nuosavybės ribose, pateikė 2023 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad antstolis konstatavo, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be savininko žinios ir sutikimo 7 cm patenka kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų įrengta tvora. Tvoros konstrukcija susideda iš betoninio pagrindo ir metalinių konstrukcijų, įbetonuotų į tvoros betoninę dalį. Remiantis minėtame protokole užfiksuotomis nuotraukomis nustatyta, kad tvora susideda iš minėtos atraminės sienutės, antstolis užfiksavo jos aukštį, tai yra tarp 20 ir 67 centimetrų skirtingose sklypo vietose, taip pat jos aukštis tarp 196 ir 263 cm. Pažymėta, kad metalinės tvoros dalys vizualiai remiasi į medžius, tvoros įrengimo būdas visiškai prie pat medžio kamieno galėjo pakenkti šaknims, taip pat pažymėta, kad betoninė sienutė (cokolis) neturi vandens pralaidos, o pati tvora fiksuojant situaciją į rytų pusę yra aklina. Ieškovas taip pat 2025 m. vasario 13 d. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuota, kad pagal MB ,,Altagis“ atliktus matavimus fiksuotinos tvoros betoninis pagrindas į užsakovo sklypą patenka 7 cm, o vertinant tai, kad putų polistireno, kuris priklijuotas prie visos betoninio pagrindo požeminės pamato dalies, antstolio pamatuotas storis yra 5 cm, bendra tvoros konstrukcija į užsakovo sklypą patenka 12 cm. Taip pat fiksuota, kad iš bendros betoninės atraminės sienelės dalies, patenkančios į ieškovo žemės sklypo likusios stovėti (nenugriautos) tvoros betoninio pagrindo dalis, patenkanti į užsakovo žemės sklypą, sudaro 7 m 62 cm (1 m 46 cm plius 6 m 16 cm). Remiantis minėtame protokole užfiksuotomis nuotraukomis nustatyta, kad buvo atlikti matavimai ties atraminės sienutės viduriu, tai yra 7 centimetrus nuo atraminės sienutės pusės ieškovo pusėje, kurioje taip pat matosi baltas putų polistireno sluoksnis, įrengtas ieškovo pusėje, kurio bendras ilgis yra apie 12 centimetrų. Pažymėtina, kad faktą, jog iš ieškovo pusės buvo papildomai įrengtas ir putų polistirenas, patvirtina ir kitos antstolio užfiksuotos nuotraukos prie medžio kamieno, kurioje taip pat akivaizdžiai matyti, jog putų polistirenas yra atremtas į kamieną, be to, toks putų polistireno plotis nurodytas ir uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ tvoros pamato inžineriniame plane. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, taip pat galima sutikti su ieškovo argumentu, jog iš ieškovo pusės taip pat buvo išpiltas smėlio sluoksnis, matyti, kad palei tvorą nėra augančios žolės, aplinkybę, kad iš ieškovui priklausančios sklypo pusės buvo išpiltas smėlis, patvirtina ir kitos byloje pateiktos nuotraukos, pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje užfiksuotas 0,41 cm įsikišimas (kartu su išpiltu smėliu) ieškovo žemės sklypo pusėje.Esant šalių nesutarimams dėl faktiškai atraminės sienutės ir tvoros užimamo ploto, byloje buvo paskirta ekspertizė. Iš ekspertizės akto ir jame pateikto plano matyti, jog žemės sklypo ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos sutampa, persidengimo nėra, dėl to tarp šalių nėra ginčo, jog galima paklaida, buvusi nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, netaikytina, pažymint, jog minėtas teisės aktas neteko galios nuo 2025 m. liepos 1 d. Ekspertas 2026 m. sausio 26 d. pateikė ekspertizės akte planą ir išvadą į klausimą, kad atraminė 0,20 m storio sienelė nuo taško A iki taško B, atkarpos ilgis 3,88 m, yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nuo taško B iki taško C atkarpos ilgis 11,23 m yra abiejų žemės sklypų teritorijoje. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra sienelės dalis nuo 0,00 iki 0,04 m (ekspertizės akto 17-18 pav.). Matavimų metu nustatyta maksimali matavimų paklaida ±0,0251 m. Apskaičiuotas atraminės sienelės plotas, patenkantis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sudaro 0,3 kv. m. Apskaičiuotas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, kuris yra už atraminės sienelės ir yra naudojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, sudaro 0,2 kv. m (ekspertizės akto 24 pav.) Atraminės sienelės šiaurės vakarinėje dalyje įrengta 2,60 m ilgio ir 1,95 m aukščio metalinių 0,04 m storio lentelių tvoros atkarpa. Eksperto nurodyta, kad ties bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra įrengta atraminė sienutė, kuri atskiria skirtingo aukščio žemės paviršius, t. y. sulaiko aukščiau esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės paviršiaus gruntą, kad šis negriūtų ar nešliaužtų į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (16 pav.) (Aukštesnioji sienutė nesiriboja su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ji ir nėra bylos dalykas). Taigi eksperto yra nustatyta, kad matuojant skirtingose vietose atraminės sienelės dalis nuo taško B iki taško C, atkarpos ilgis 11,23 m yra abiejų žemės sklypų teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) sklype yra sienutės dalis nuo 0,00 iki 0,04 m, taip pat nurodyta, kad matavimų metu nustatyta maksimali matavimų paklaida ±0,0251 m. Iš ekspertizės akto matyti, jog už atraminės sienelės esanti dalis ir naudojama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sudaro 0,2 kv. m.Įvertinus ekspertizės akto išvadas, iš dalies sutiktina su ieškovu, jog atsakovų užimamo ieškovo sklypo plotas yra didesnis nei 0,2 kv. m, nes ekspertizės atlikimo metu buvo skaičiuota tik atraminė sienutė, neskaičiuojant atsakovų išpilto smėlio sluoksnio ieškovo žemės sklypo dalyje, tai yra faktiškai atsakovų užimamas plotas yra didesnis nei 0,2 kv. m, tačiau byloje nėra tikslių duomenų, kokio pločio yra faktinis išpilto smėlio sluoksnis visoje sienutės atkarpoje. Pažymėtina, kad byloje taip pat tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tvoros aukščio, insoliacijos (peršviečiamumo), tačiau šiuo metu susiklostė tokia faktinė situacija, kad didžioji tvoros dalis yra pašalinta, tai yra liko 2,6 metro tvoros dalis, tačiau, pasisakant ir dėl šių argumentų, būtina pažymėti, kad ieškovo argumentai dėl tvoros peršviečiamumo nėra pagrįsti, kadangi byloje pateiktos nuotraukos, viena vertus, patvirtina, kad, priešingai nei įrodinėjo ieškovas, tvora nėra / nebuvo visiškai aklina, tai taip pat patvirtina ir pateiktas priedas prie ekspertizės akto Nr. 3, kuriame nurodyta, jog vidutinis tvoros peršviečiamumas – 39,39 procento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atsakovai statydami naują statinį – atraminę sienutę su metaline, o ne vielos tinklo tvora, be kita ko, peržengdami ieškovo žemės sklypo nuosavybės ribas mažiausiai 0,2 kv. m, turėjo gauti ieškovo sutikimą tokių darbų atlikimui. Šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl sutikimo (ne) buvimo, dėl to pasisakytina toliau. Dėl besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo darbams atliktiIeškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovams nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas darbams atlikti. Teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus atsakovai negalėjo statyti ginčo statinių ant bendros žemės sklypo ribos ir šalia jos be ieškovo rašytinio sutikimo. Mano, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad atsakovai niekada nesikreipė į ieškovą dėl ginčo statinių sprendinių (statybos vietos, statinių parametrų ir pan.) ir statybos proceso derinimo. Pažymi, kad ieškovas nėra atsakovams nei raštu, nei žodžiu išreiškęs savo valios dėl sutikimo atsakovams statyti būtent tokius ginčo stalinius ir ieškovo žemės sklype. Atsakovai nurodo, kad rašytinis ieškovo sutikimas neprivalomas, atraminei sienelei taikytina rekonstrukcijos išimtis ir buvo gautas žodinis ieškovo sutikimas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede nustatyta, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) (1.1 punktas); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (1.2 punktas); statant atraminę sienelę ant sklypo ribos (2.1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai atliko ne esamos atraminės sienutės rekonstravimo darbus, tai sudarytų galimybę tokius darbus atlikti be ieškovo sutikimo (minėtų STR nuostatų 8 punktas), o sukūrė naują statinį peržengdami ieškovo sklypo ribas (sprendimo 28–10 punktai). Atsižvelgiant į tai, atsakovai privalėjo gauti ieškovo sutikimą darbams atlikti. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad rašytinio susitikimo ieškovas nedavė, to nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau, atsakovų teigimu, buvo gautas ieškovo žodinis sutikimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Atsakovai, nesikreipę į ieškovą dėl ginčijamos tvoros / atraminės sienutės statybos, turėjo įrodyti, jog ginčijama tvora yra (buvo) tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra (nebuvo) privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, kad jie bet kokia forma gavo ieškovo sutikimą darbams atlikti ieškovo žemės sklypo ribose ir peržengiant ieškovo žemės sklypo ribas. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas reiškė pastabas atsakovams dėl atliekamų statybos darbų, tai yra nurodė atsakovams, jog atsakovų darbuotojai, atlikdami darbus, nukapojo medžių šaknis, taip pat nurodė, kad tvora peržengia sklypo ribas, „reikia taisyti“ (šalių susirašinėjimo medžiaga), tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad žodinio susitarimo dėl atraminės sienutės egzistavimo ieškovo sklypo riboje nebuvo. Nustačius faktines aplinkybes, kad 1) atsakovai atliko naujos statybos darbus be ieškovo rašytinio sutikimo ieškovo žemės sklypo ribose, kai tokio sutikimo būtinybę įtvirtina Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1.1–1.2; 2.1 punktai; 2) peržengė ieškovo žemės sklypo nuosavybės ribas; 3) atsižvelgiant ir į tai, kad CK 4.39 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šiuo atveju ieškovas jokia forma dėl jo žemės sklypo panaudojimo statyboms darbams atlikti nebuvo išreiškęs, darytina išvada, kad atsakovai, negavę ieškovo sutikimo, atliko neteisėtos statybos darbus ir spręstina dėl jų pašalinimo padarinių. Dėl ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kaip antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygosIeškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, mano, kad jos yra įrodytos, teigia, kad atsakovų pastatyta atraminė sienelė yra ieškovo žemės sklype, taip pat dėl pastatytų statinių negali tinkamai naudoti jam priklausančios žemės sklypo dalies. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalus sklypo ribos peržengimas nelemia statybos neteisėtumo, o griovimas yra neproporcinga kraštutinė priemonė. Pažymi, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų dėl jokių konkrečių turtinių nuostolių ar papildomų finansinių išlaidų, jokio realaus apribojimo, trukdančio naudotis jam priklausančiu sklypu; jokio objektyviai nepagrįsto apsunkinimo, kurį ginčijami statiniai jam sukeltų. Pažymi, kad atraminė sienelė atlieka grunto sulaikymo funkciją dėl paties ieškovo sudarytos situacijos, sukelto žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai, atlikę statybos darbus, neturėjo besiribojančio žemės sklypo savininko – ieškovo – sutikimo, ir, be to, atlikę statybos darbus peržengė ieškovės žemės sklypo nuosavybės ribas. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad, jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus panaikinti betoninę atraminę sienelę su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, atkurti tokį žemės sklypo reljefą kaip užfiksuota uždarosios akcinės bendrovės „Valakas“ topografinėje nuotraukoje; pašalinti iš ieškovės žemės sklypo tvorą ir supiltą gruntą iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovai neturėjo ieškovo sutikimo tokiems darbams atlikti, atsakovų statinys peržengė ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, taip pat nurodė motyvus, kad atsakovų pastatyta tvora yra per aukšta, neatitinka insoliacijos reikalavimų. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu faktinė padėtis pasikeitė, tai yra atsakovai pašalino dalį atraminės sienelės (apie 6,7 metro) ir didžiąją dalį metalinės tvoros, sumontuotos ant atraminės sienelės (apie l 3,65 m). Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš 23 metrų ilgio atsakovų statinio dalies, ėjusios pagal ieškovo žemės sklypą (viso statinio ilgis - 38 m), šiuo metu liko apie 11 metrų ilgio atraminė sienelė.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015). Vis dėlto tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).Konstatavus nuosavybės teisės pažeidimo faktą, savininko prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, tai yra reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovo prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Teismas, konstatavęs tinkamą pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdą, atitinkantį interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, turi tokį būdą taikyti. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, tai yra veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai, statydami atraminę sienelę, pažeidė minimalaus atstumo nuo jų sklypo ribos iki ieškovo žemės sklypo ribos reikalavimus, negavo ieškovo sutikimo tokiems darbams atlikti, taip pat be ieškovo sutikimo peržengė ieškovo žemės sklypo nuosavybės ribas ir užėmė ieškovo sklypo dalį. Nors šiuo atveju žemės sklypo ribos yra peržengiamos nežymiai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovai jau faktiškai didžiąją dalį tvoros ir atraminės sienutės pašalino (dėl to ginčo nėra, ieškovas tai patvirtino ir apeliaciniame skunde), į tai, kad ieškovo žemės sklypo dalyje atsakovai atraminės sienutės sutvirtinimui išpylė ir smėlio sluoksnį, sumontavo polistireną pamato apšiltinimui, darytina išvada, kad ieškovo interesai buvo pažeisti ir laikytina, kad ieškovas įrodė antrąją negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygą, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kadangi šiuo atveju likusios dalies atraminės sienutės pašalinimas nelaikytina neproporcinga priemonė atsakovų atžvilgiu, kadangi faktiškai yra likusi tik jos dalis, kuri patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, todėl jos pašalinimas nereikalaus didelių darbo ir (ar) finansinių resursų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl sprendimo nevykdymo pasekmiųIeškovas taip pat prašo teismo sprendimu nustatyti teismo sprendimo nevykdymo pasekmes. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau pastarajam įpareigojimo per nustatytą terminą neįvykdžius, nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama.Teismas pažymi, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Teismas pažymi ir tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovą vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai. Šiuo atveju teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, laiko esant tikslinga nustatyti, kad neįvykdžius teismo sprendimo atsakovai moka po 3 Eur baudą ieškovui už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.Dėl bylos procesinės baigtiesApibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės akto išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Pažymėtina, kad ieškovas pateikęs apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, tai yra neįvertino, kad procesas buvo inicijuotas dėl atsakovų veiksmų ir jei atsakovai būtų patraukę savo statinius iš ieškovo sklypo, nebūtų poreikio teisminiam ginčui, taip pat nurodo, kad teismas formaliai įvertino bylinėjimosi išlaidas, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ir bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, jų vertinimo kriterijus, tiek ir jas paskirstė pagal bylos nagrinėjimo rezultatą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 214 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir jo patikslinimą, 214 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo, 10 975 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 3 025 Eur ekspertizės išlaidos, 32 480,10 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso 35 505,10 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami visiškai, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 5 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeBylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 214 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų už apeliacinį skundą, 1 840 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovas patyrė 2 054 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 3 049,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos duomenų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra po 1 027 Eur, priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:Ieškovo IES1 patikslintą ieškinį tenkinti.Pripažinti atsakovų ATS1 (L.) ir ATS2 atliktą statinio – betoninės atraminės sienelės su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, kurio 23 metrų ilgio atkarpa ribojasi su ieškovo IES1 žemės sklypu, – statybą savavališka statyba.Įpareigoti atsakovus ATS1 ir ATS2 per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra savo jėgomis ir sąskaita nugriauti visą savavališkai pastatytą statinį – betoninę atraminę sienelę su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, kurio 23 metrų ilgio atkarpa ribojasi su ieškovo IES1 žemės sklypu, iš kurių 19 m 24 cm ilgio betoninės atraminės sienelės dalis pagal mažosios benrijos „Altagis“ atliktus matavimus patenka į ieškovo IES1 žemės sklypą. Patikslinto ieškinio pateikimo dieną, pagal antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš bendro betoninės atraminės sienelės ilgio yra likusi nenugriauta 11 m 33 cm ilgio sienelės dalis, kurios 7 m 62 cm ilgio dalis yra pastatyta ieškovo IES1 valdomame žemės sklype, o iš bendros 23 metrų ilgio metalinio užtvaro dalies liko nenugriauta 2 m 61 cm ilgio metalinio užtvaro dalis.Nugriovus savavališkai pastatytą statinį, atkurti ieškovo IES1 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), būklę, buvusią iki atsakovų savavališkos statybos darbų atlikimo, tai yra atkurti ieškovo IES1 žemės sklypo matmenis ir tūrį, buvusius iki atsakovų padaryto pažeidimo (ginčo statinio pastatymo ieškovo žemės sklype), ir savo jėgomis bei savo sąskaita grąžinti į ieškovo žemės sklypą iki bendros žemės sklypų ribos, dėl kurios ginčo nėra, bei iki bendro ieškovo žemės paviršiaus aukščio atsakovų ATS1 ir ATS2 neteisėtai nukastą ir iš ieškovo žemės sklypo pašalintą juodžemio kiekį ir sutvarkyti statybvietę.Nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų atsakovams ATS1 ir ATS2 neatlikus teismo sprendime nurodytų veiksmų, atsakovams ATS1 ir ATS2 skirtina po 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant po 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo ieškovo IES1 naudai.Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovų ATS1 , ATS2 po 5 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovų ATS1 , ATS2 po 1 027 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Jolanta Gailevičienė Žilvinas Jaraminas Erinija Kazlauskienė