- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eCIK-1074/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01186-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Algirdas Taminskas
- Atsakovas
- V. L., E. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, Šiaulių miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Nr. DOK-3224eCIK-1074/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01186-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko) ir Algirdo Taminsko, susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 16 d. paduotu atsakovų V. L., E. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės – tenkino: pripažino atsakovų atliktą statinio – betoninės atraminės sienelės su priklijuotu putų polistireno sluoksniu bei metaliniu užtvaru, kurio 23 metrų ilgio atkarpa ribojasi su ieškovo žemės sklypu, – statybą savavališka; įpareigojo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra savo jėgomis ir sąskaita nugriauti visą savavališkai pastatytą statinį; nugriovus savavališkai pastatytą statinį, atkurti ieškovo žemės sklypo būklę, buvusią iki atsakovų savavališkos statybos darbų atlikimo.Atsakovų kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė statybos darbų kvalifikavimą reglamentuojančias Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas (8, 9 punktus), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią rekonstravimo darbais yra laikomas esminis esamo statinio pertvarkymas, įskaitant naujos statinio kokybės sukūrimą.Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnyje įtvirtintą pareigą motyvuoti nesutikimą su eksperto išvada. Byloje buvo CPK nustatyta tvarka paskirta teismo ekspertizė, kurios išvadoje konstatuota, kad ginčo darbai priskirtini rekonstrukcijai. Apeliacinės instancijos teismas šia išvada nesivadovavo, tačiau nenurodė nė vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžto pagrindo, kuriuo remiantis eksperto išvada galėtų būti atmesta.Pripažinęs, kad ginčo statinio – atraminės sienelės – patekimas į ieškovo žemės sklypą tesudaro apie 0,1 kv. m ir kad tai yra mažareikšmis nukrypimas, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto nusprendė taikyti kraštutinę priemonę – viso likusio statinio nugriovimą, neįvertinęs, kad toks sprendimas prieštarauja jo paties konstatuotai mažareikšmiškumo išvadai, proporcingumo principui bei tam, kad atraminė sienelė objektyviai atlieka būtiną grunto ir vandens sulaikymo funkciją. Skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl proporcingumo principo taikymo ir statybos padarinių šalinimo, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo padarytus pažeidimus, konstatuotus teismo ekspertizės akte ir lėmusius būtinybę atsakovams statyti ginčo statinį – atraminę sienelę. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas taip pat neįvertino, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas automatiškai nulems statybos techninio reglamento pažeidimą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.