Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2719-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-04691-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 49(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio treismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Įstaiga) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2026/441-53 „Dėl privalomų nurodymų davimo Bendrovei“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (toliau – ir RUP) – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Regionų administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 nusprendė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsakovas Lietuvos bankas 2026 m. liepos 3 d. pateikė Regionų administraciniam teismui prašymą, kuriame prašė: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026; 2) palikti nenagrinėtu pareiškėjo skundą; 3) palikti nenagrinėtu pareiškėjo 2026 m. birželio 29 d. prašymą dėl administracinių bylų Nr. eI4-15235-386/2026 ir Nr. eI4-15154-535/2026 sujungimo; 4) tuo atveju, jeigu skundas administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 nebus paliktas nenagrinėtu, atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties – iki 2026 m. liepos 24 d. Lietuvos bankas paaiškino, kad pareiškėjas skundą padavė ne tik Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tačiau ir Vilniaus rūmams. Susiklostė situacija, kad pareiškėjas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams pateikė 2026 m. birželio 8 d. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kuriame, be kita ko, prašė taikyti RUP – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. birželio 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Lietuvos banką iki 2026 m. birželio 22 d. pateikti nuomonę dėl prašymo taikyti RUP. Lietuvos bankas, nepraleisdamas termino, 2026 m. birželio 22 d. pateikė nuomonę dėl RUP taikymo. Teismas, išsamiai įvertinęs pareiškėjo ir Lietuvos banko išdėstytus argumentus, ginčo santykių teisinį ir faktinį kontekstą, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo taikyti RUP pagrįstumo, todėl priėmė 2026 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, kuria atmetė pareiškėjo prašymą taikyti RUP. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, kuris Elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) su lydraščiu atsakovui įteiktas 2026 m. liepos 2 d. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad skundas buvo perduotas nagrinėti ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams (administracinės bylos Nr. eI4-15235-368/2026). Atsakovui šis faktas nebuvo žinomas iki 2026 m. liepos 2 d., Lietuvos bankas dėl nuolatinių EPP sutrikimų negavo jokių pranešimų apie gautą naują bylą, priimtą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartį ar kitos informacijos, susijusios su administracine byla Nr. eI4-15235-368/2026. Atsakovas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, gavę pareiškėjo skundą, nesuteikė galimybės Lietuvos bankui pateikti nuomonės dėl RUP taikymo ir tą pačią dieną kaip ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, kuria ne tik priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, bet ir tenkino prašymą taikyti RUP. Taigi, Lietuvos bankas dėl EPP sutrikimų neturėjo galimybės laiku susipažinti su administracinės bylos Nr. eI4-15235-368/2026 medžiaga, pateikti nuomonės dėl RUP taikymo ir pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paduoti LVAT atskirąjį skundą per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Tokiu būdu buvo apribotos atsakovo esminės procesinės teisės, įtvirtintos ABTĮ, be kita ko, atsakovo teisė būti išklausytam, pažeisti svarbūs administracinio proceso šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai (ABTĮ 52 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI4-15235-368/2026 Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų priimta 2026 m. birželio 23 d. nutartis turėtų būti panaikinta. Lietuvos bankas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, administracinėje byloje Nr. eI4-15235-368/2026 priimtas pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Lietuvos bankas taip pat akcentavo, kad pareiškėjo prašymas sujungti administracines bylas Nr. eI4-15235-368/2026 ir Nr. eI4-15154-535/2026 turėtų būti paliktas nenagrinėtu.II.Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė: prašyti teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojo spręsti klausimą dėl nagrinėjamų administracinių bylų Nr. eI4-15154-386/2026 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-04691-2026-7) ir Nr. eI4-15235-386/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04755-2026-4) sujungimo; netenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymo dėl RUP panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04755-2026-4).Teismas visų pirma pažymėjo, kad atsakovas 2026 m. liepos 3 d. pateiktame prašyme ginčija 2026 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 visa apimtimi, tačiau iš jame nurodytų argumentų matyti, kad iš esmės atsakovas ginčija 2026 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą.Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti RUP, pažymėjo, jog yra pagrindas taikyti prašomą RUP, nes, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Bendrovės skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais bei teisiniu vertinimu. Bendrovė teigia, jog, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi Sprendime nustatyti privalomi nurodymai bus negrįžtamai įvykdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teisminė gynyba neteks realaus objekto (nudum ius). Skundžiamas Sprendimas faktiškai įpareigoja (duomenys neskelbtini).Teismas, įvertinęs atsakovo 2026 m. liepos 3 d. prašyme nurodytus argumentus, laikėsi pozicijos, jog, nesustabdžius skundžiamo Sprendimo, Bendrovei gali būti padaryta didelė neatitaisoma žala. Kadangi, įgyvendinant skundžiamą Sprendimą, Bendrovei (duomenys neskelbtini).Taigi, teismas, įvertinęs šalių argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo, bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę. III.Atsakovas Lietuvos bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2026 m. gegužės 5 d. Lietuvos banko Finansų rinkospriežiūros komiteto sprendimo Nr. 2026/441-53 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą ir panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos bankas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė sujungti administracines bylas: administracinę bylą Nr. eI4-15235-386/2026 prijungiant prie administracinės bylos Nr. eI4-15154-535/2026, bei palikti administracinės bylos Nr. eI4-15154-535/2026 numerį. Lietuvos bankas, įvertinęs, kad teismas tiek nutartyje, kuria taikė RUP, tiek ir nutartyje, kuria nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti Lietuvos banko prašymo panaikinti RUP, iš esmės rėmėsi analogiškais argumentais (dalį jų pakartojo / perrašė), atskirajame skunde pasisako dėl abejose nutartyse teismo pateiktų argumentų dėl RUP taikymo. Atsakovas teigia, kad taikant RUP neužtenka nustatyti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Turi būti nustatyta ir kita RUP taikymo sąlyga, t. y. asmuo, byloje prašantis taikyti RUP, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimo pagrįstumą. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą RUP bei vėliau jos nepanaikindamas, šio aspekto nevertino. Nepatikrinus, ar atsakovo reikalavimas iš tiesų yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, t. y. ar yra pagrindo kvestionuoti Lietuvos banko Sprendimą, sukurta situacija, kad priežiūros institucijos sprendimas preziumuojamas nereikšmingu (neteisėtu) ir vien skundo pateikimas sudaro pagrindą jo galiojimui sustabdyti. Vis dėlto, teisinis reguliavimas (teisinė sistema) ir teismų praktika yra suformavusi kitokį standartą. Antra, Lietuvos banko vertinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad, nesustabdžius Sprendimo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo sprendimas (nutartys) išimtinai remiasi ir perkelia pareiškėjo skunde pateiktus argumentus (skaičiavimus, argumentus, duomenis). Teismas savarankiško vertinimo dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo neatliko. Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini). Sprendimas susijęs su priemonėmis, (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje, kuria taikė RUP, taip pat pažymėjo, „kad teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeistų viešojo intereso, proporcingumo principo ir šalių interesų pusiausvyros bei būtų adekvačios siekiamam tikslui“. Vis dėlto, šie teiginiai nėra pagrįsti jokių viešojo intereso ar proporcingumo vertinimui reikšmingų aplinkybių analize. Vien teiginio parašymas, nepateikiant jį pagrindžiančios analizės ir argumentų, nereiškia, kad jis teisingas. Tai, kad teismas taikydamas RUP ir vėliau nutartimi iš esmės palikdamas galioti RUP realiai nevertino nei viešojo intereso, nei proporcingumo aspektų lėmė nepagrįstą teismo sprendimą sustabdyti Lietuvos banko Sprendimo galiojimą. Lietuvos bankas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga ir tai, kad Sprendimo galiojimo sustabdymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir neatitiktų viešojo intereso. Pareiškėjas atsiliepime į atskirajį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti atskirąjį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti į bylą papildomus įrodymus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartis adminsitracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 (toliau – ir Klaipėdos rūmų Nutartis I), kuria taikytas RUP, yra įsiteisėjusi. Lietuvos bankas per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą nepateikė atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų Nutarties I. Atskirasis skundas Lietuvos banko buvo pateiktas tik 2026 m. liepos 17 d. ir tik dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalies adminsitracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 (toliau – ir Klaipėdos rūmų Nutartis II), t. y. dėl 2026 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos banko prašymas panaikinti RUP. Kadangi Klaipėdos rūmų Nutartis I nebuvo apskųsta per nustatytą terminą, ji yra įsiteisėjusi ir sukelia teisinius padarinius. Lietuvos bankas, praleidęs terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos rūmų Nutarties I paduoti, 2026 m. liepos 3 d. pateikė prašymą panaikinti RUP (kurio pagrindu priimta Klaipėdos rūmų Nutartis II). Toks Lietuvos banko elgesys vertintinas kaip praleisto termino atskirajam skundui paduoti apėjimas. Lietuvos bankas, nerealizavęs savo teisės apskųsti Klaipėdos rūmų Nutarties I per ABTĮ nustatytą 7 dienų terminą, de facto siekia pasiekti tą patį teisinį rezultatą – RUP panaikinimą – kitu procesiniu keliu, t. y. pateikdamas prašymą panaikinti jau įsiteisėjusią Klaipėdos rūmų Nutartį I. Toks procesinis elgesys neatitinka sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principų. Tai patvirtina ir paties Lietuvos banko atskirojo skundo turinys. Nors formaliai atskirasis skundas pateiktas dėl Klaipėdos rūmų Nutarties II, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl RUP panaikinimo, iš atskirajame skunde pateikiamų argumentų akivaizdu, kad Lietuvos bankas iš esmės ginčija Klaipėdos rūmų Nutartį I, t. y. nutartį, kuria buvo pritaikyta RUP. Lietuvos bankas atskirajame skunde kvestionuoja pačius RUP taikymo pagrindus – tikėtinąreikalavimo pagrįstumą (prima facie), žalos egzistavimą, proporcingumo vertinimą – t. y. visus tuos klausimus, kurie buvo išnagrinėti ir išspręsti būtent Nutartimi I. Tai dar kartą patvirtina, kad Lietuvos banko atskirasis skundas yra ne kas kita, kaip bandymas apeiti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Nutarties I paduoti. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos bankas atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmąją ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą – pareiškėjos skundo tikėtiną (primafacie) pagrįstumą. Regionų administracinio teimo Klaipėdos rūmai Nutartimis tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, įvertino bylos medžiagą ir priėmė teisėtas bei pagrįstas Nutartis. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos bankas atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų antrąją ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą – kad nepritaikius RUP pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai Nutartyse išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus argumentus dėl neigiamų finansinių padarinių ir negalimumo atkurti buvusios padėties bei priėmė teisėtas ir pagrįstas Nutartis. Be to, Klaipėdos rūmų Nutartyje I pagrįstai konstatuota, kad teismo taikytos RUP nepažeistų viešojo intereso, proporcingumo principo ir šalių interesų pusiausvyros bei būtų adekvačios siekiamam tikslui.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą.Atsakovas Lietuvos bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2026 m. gegužės 5 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto sprendimo Nr. 2026/441-53 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą ir panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y., prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriame nurodoma pareiškėjui (,,Paysera LT“, UAB):(duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinųjų sąlygų egzistavimo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, t. y., kad byloje skundžiamas Sprendimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtas, ir, kad pareiškėjui gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad vien tik galima neigiama skundžiamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-402-629/2023; 2026 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2968-629/2026).Pareiškėjas skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, t. y. (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, juolab kad atsakovas byloje yra valstybės institucija (žr. pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria atsakovo vertinimui, kad (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui bei proporcinga, t. y., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir be pagrindo byloje sustabdė skundžiamų Sprendimo vykdymą, tokiu būdu neteisingai aiškindamas ir taikydamas ginčui aktualias proceso teisės normas.Dėl administracinėse bylose Nr. eI4-15154-535/2026 ir Nr. eI4-15235-386/2026 pareiškėjo pateiktų skundųTeisėjų kolegija, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo skundo pagrindu buvo iškeltos dvi administracinės bylos, kurios yra tapačios. Nustatyta, kad:pareiškėjas 2026 m. birželio 9 d. per e.pristatymo sistemą pateikė 2026 m. birželio 8 d. skundą dėl Sprendimo panaikinimo Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad skundas teikiamas per EPP Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams. Skundo reikalavimas – panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2026/441-53 „Dėl privalomų nurodymų davimo ,,Paysera LT“, UAB“ (Sprendimas). Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026 priėmė pareiškėjo skundą ir, be kita ko, įpareigojo atsakovą iki 2026 m. birželio 22 d. pateikti nuomonę dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę;Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026 nutarė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti;Pareiškėjas 2026 m. liepos 1 d. el. paštu išsiuntė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. rugpjūčio 4 d. gautas pareiškėjo atsisakymas nuo atskirojo skundo. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos bankas įstatymo nustatytu terminu neapskundė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-2623-629/2026 priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo;Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo tapatus skundas buvo užregistruotas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Remiantis LITEKO II duomenimis nustatyta, kad:Pareiškėjas 2026 m. birželio 8 d. išsiuntė el. paštu: administracinis@teismas.lt skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2026/441-53 „Dėl privalomų nurodymų davimo ,,Paysera LT“, UAB“ (Sprendimas). Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas el. laiške nurodė, kad skundas teikiamas elektroniniu paštu, nes neveikia Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (EPP), paaiškino, jog skundas su priedais taip pat buvo pateiktas per nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą epristatymas.lt. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 priėmė pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą, ir taikė prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje;Lietuvos bankas administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 pateikė prašymą: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026; 2) palikti nenagrinėtu pareiškėjo skundą; palikti nenagrinėtu pareiškėjo 2026 m. birželio 29 d. prašymą dėl administracinių bylų Nr. eI4-15235-386/2026 ir Nr. eI4-15154-535/2026 sujungimo; 4) tuo atveju, jeigu skundas administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 nebus paliktas nenagrinėtu, atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą dėl 2026 m. birželio 23 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties – iki 2026 m. liepos 24 d. Lietuvos bankas paaiškino, kad dėl nuolatinių EPP sutrikimų negavo jokių pranešimų apie naują administracinę bylą Nr. eI4-15235-386/2026;Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 nutarė: 1) prašyti teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojo spręsti klausimą dėl nagrinėjamų administracinių bylų Nr. eI4-15154-535/2026 ir Nr. eI4-15235-386/2026 sujungimo; 2) netenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026;Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 nutarta sujungti administracines bylas, t. y. administracinę bylą Nr. eI4-15235-386/2026 prijungti prie administracinės bylos Nr. eI4-15154-535/2026;Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026, kreipėsi su atskiruoju skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2026 m. gegužės 5 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto sprendimo Nr. 2026/441-53 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo Lietuvos banko prašymą ir panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis.Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas dėl viešojo intereso, kuris inter alia apima ir esminius ABTĮ pažeidimus, kai teismas, pažeisdamas proceso teisės normas arba netinkamai jas taikydamas, nepagrįstai priima nagrinėti paduotą skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, yra akcentavęs, kad teismas gali atsisakyti priimti skundą išsiaiškinęs, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą, t. y. teismas turi nustatyti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-897-520/2016; kt.). Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017; kt.).Bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017; kt.).Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo žinioje byla gali būti tik po to, kai ji yra iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.Teisėjų kolegija, remdamasi Liteko II duomenis, nustatė, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo dieną (administracinė byla Nr. eI4-15235-386/2026) pareiškėjo skundo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas Regionų administracinio teismo Vilnius rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, kuria nutarta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II sutrikimų pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti tiek Regionų administracinio teismo Vilnius rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026, tiek ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas pateikė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2026 m. liepos 3 d. prašymą, kuriame paaiškinta, jog tapatus pareiškėjo skundas buvo perduotas tiek Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, tiek Klaipėdos rūmams. Taigi, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, priimdami 2026 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026, buvo informuoti apie ydingą teisminį procesą, t. y. kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 15154-535/2026 jau buvo priimtas pareiškėjo skundas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 turėjo palikti nenagrinėtu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. ir 2026 m. liepos 9 d. nutartis adminsitracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos šalys visus naujus procesinius dokumentus turėtų paduoti administracinėje byloje Nr. eI4-15154-535/2026.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. ir 2026 m. liepos 9 d. nutartis adminsitracinėje byloje Nr. eI4-15235-386/2026 panaikinti ir pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė