- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-1683-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06267-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- ATS1
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 1 000 Eur laiku negrąžinto kredito skolą, 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), 12,14 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2025 m. spalio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 27696 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė keliomis išmokomis suteikė atsakovui 1 000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nėra atlikęs įmokų, todėl ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2026 m. kovo 4 d. Atsakovui ATS1 procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2026 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ATS1 ieškovei 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 53,24 Eur administravimo mokestį iki Sutarties nutraukimo, 272,88 Eur pelno palūkanas pagal Sutarties grafiką už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos (2025 m. spalio 16 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. kovo 4 d.), 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), kurios pasibaigus kredito Sutarties terminui (2027 m. birželio 10 d.) negali viršyti 557,83 Eur sumos, 12,14 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už faktiškai priteistą 1 896,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys 2025 m. spalio 16 d. sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 27696, kurios pagrindu ieškovė keliomis išmokomis suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal šalių nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nėra atlikęs įmokų, todėl ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2026 m. kovo 4 d.
Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Ieškovės pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, kredito grąžinimo mėnesinių įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo bei nereagavo į ieškovės raginimą padengti turimą įsiskolinimą. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovo negrąžinto kredito suma yra 1 000 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties nutraukimą, negrąžinto vartojimo kredito sumą ir (ar) su ieškove būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 000 Eur negrąžintą kreditą pripažino pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), kurias sudaro 830,71 Eur negautos pelno palūkanos ir 161,98 Eur administravimo mokestis, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 16 d. iki 2027 m. liepos 8 d. Teismas nurodė, kad šalių Sutartis buvo nutraukta nuo 2026 m. kovo 4 d., t. y. šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o Sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po Sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal Sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys Sutarties specialiosiose sąlygose buvo sutarusios, jog atsakovas visą numatytą Sutarties galiojimo terminą, t. y. iki 2027 m. liepos 8 d., sumokės ieškovei iš viso 161,98 Eur administravimo mokestį ir 830,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Ieškovė atskirai neprašo teismo priteisti pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą (992,69 Eur), apskaičiuotą iki Sutarties mokėjimo grafiko pabaigos (2027 m. liepos 8 d.).
Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2026 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 53,24 Eur (12,00 Eur + 11,74 Eur + 11,46 Eur + 11,17 Eur + 6,87 Eur (10,85 Eur / 30 d. × 19 d.) dydžio administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos. Teismas kitą ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas iš Sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma –74,95 proc. Atsakovas pažeidė Sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis buvo nutraukta. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, tačiau dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nutraukė Sutartį ir iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Atsakovo neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis), todėl atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos (2025 m. spalio 16 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. kovo 4 d.) pagal mokėjimų grafiką, t. y. 272,88 Eur (61,49 Eur + 60,17 Eur + 58,76 Eur + 57,24 Eur + 35,22 Eur (55,61 Eur : 30 d. × 19 d.)), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), kurios pasibaigus kredito Sutarties terminui (2027 m. birželio 10 d.) negali viršyti 557,83 Eur (830,71 Eur – 272,88 Eur) sumos.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 12,14 Eur delspinigius, t. y. po 0,05 proc. už 109 dienų (laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 4 d.) už laiku negrąžintą kredito sumą (mokėtiną įmoką). Kadangi reikalaujamų priteisti netesybų dydis atitinka įstatymo reikalavimus, teismas šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo ATS1 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 53,24 Eur administravimo mokestį iki Sutarties nutraukimo, 272,88 Eur pelno palūkanas pagal sutarties grafiką už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, 557,83 Eur negautas pajamas (nuostolius), 12,14 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už faktiškai priteistą 1 896,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito po Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), priteistos ne konkrečia suma po teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), ir negali viršyti 557,83 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. 13.2. Pirmosios instancijos argumentai, kad apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. kovo 5 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, suponuoja išvadą, jog net ir nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės jis nuostolius, negautų palūkanų forma, gali grąžinti apeliantei pagal Sutartyje nustatytą palūkanų mokėjimo grafiką. Tokios teismo išvados yra nelogiškos, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, apeliantė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. 13.3. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) apeliantės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti apeliantei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo Sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Be to, Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2025 m. spalio 16 d. sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 27696, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal šalių nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas neatliko jokių įmokų, paskolos (jos dalies) negrąžino, todėl ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2026 m. kovo 4 d.
Nagrinėjamu atveju Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai). Sutartis buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.221 straipsnyje yra reglamentuotos Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tampa atleistos nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys susitarė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas – 2027 m. liepos 8 d. Tačiau, kaip jau anksčiau nustatyta šioje nutartyje, atsakovui tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tokiu būdu pažeidžiant Sutartį, ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2026 m. kovo 4 d. (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovui suteiktas vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas Sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o Sutartyje nustatytas grąžinimo terminas yra naikinamasis (CK 6.33 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog šalis siejusi prievolė pasibaigė 2026 m. kovo 4 d. ieškovei nutraukus Sutartį, todėl ieškovė, kaip kreditorė, nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal Sutartį įvykdymo natūra, o atsakovui, kaip skolininkui, taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (paskolos negrąžinimą Sutartyje nustatytu laiku ir tvarka). Taigi, nutraukus sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – ieškovė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti Sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų) (CK 6.124 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nors šalys Sutartyje ir susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus mokamos iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo, tačiau nutraukus Sutartį tokia jos sąlyga nustoja galioti. Be to, kaip jau minėta, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Todėl šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta kreditoriaus teisė gauti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki Sutarties nutraukimo, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad, Sutarčiai esant nutrauktai, negautų pajamų išmokėjimas nebegali būti siejamas su vartojimo kredito sutartyje nustatytu įmokų mokėjimo grafiku, kuris yra reikšmingas tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Apeliantės teigimu, Sutarties 6.5. punkte nustatyta, jog kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas ir atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams.
Kasacinis teismas nagrinėjamu atveju aktualiu klausimu naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, mano, jog minėta Sutarties 6.5 punkto nuostata – kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas – turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki Sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Akcentuotina, jog įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė tvirtina, jog, Sutarčiai esant nutrauktai, negautų pajamų išmokėjimas nebegali būti siejamas su vartojimo kredito sutartyje nustatytu įmokų mokėjimo grafiku, tačiau iš esmės realių negautų pajamų dydį ieškovė įrodinėja nutrauktos Sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiku.
Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš paskolos grąžinimo grafiko, bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis 161,98 Eur administravimo mokestis ir 830,71 Eur palūkanos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių teisingai nustatė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2026 m. kovo 4 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.) sudarytų 557,83 Eur (830,71 Eur – 272,88 Eur). Atsižvelgdamas į tai bei į kitus sprendime už akių nurodytus argumentus, be kita ko, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), kurios pasibaigus kredito Sutarties terminui negali viršyti 557,83 Eur sumos.
VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė Sutartyje. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas, kaip įrodymas, patvirtina, kad, esant normaliai veiklai, kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Kitaip tariant, apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma, nagrinėjamu atveju, viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Svarbu pažymėti, kad skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius konkrečiu laikotarpiu ir įvertino, kad šiame mokėjimo grafike (įrodyme, pagrindžiančiame negautų pajamų dydį) yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus dėl negautų pajamų priteisimo konkrečia suma, tačiau pažymėtina, jog vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, kuri nurodyta šioje nutartyje, todėl teismas ja vadovaujasi, pvz.: Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-510-480/2026, 2025 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-895-924/2025; 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1145-390/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024; 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024; 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025; 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3299-852/2025; 2026 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1253-392/2026; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1403-613/2025; 2026 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-536-459/2026; 2026 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-815-777/2026, 2026 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-701-618/2026.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, priteistos ne konkrečia suma, bet taikant 74,95 proc. dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), kurios pasibaigus kredito Sutarties terminui negali viršyti 557,83 Eur sumos, yra pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.