Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-361-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-18
Bylos Nr.: e2A-361-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01438-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: K. V.
Ieškovas: A. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-361-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01438-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.4.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo K. V. patikslintą priešieškinį ieškovei A. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. prašė: 1) Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamoji vieta su atsakovu K. V. ir nustatyti nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. M. jos gyvenamojoje vietoje; 2) Pakeisti Sprendimo dalį, kuria A. M. (buv. V.) priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. V. po 130,00 Lt per mėnesį bei K. V. skirtas šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir priteisti iš K. V. (išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, skirti A. M. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) Nustatyti atsakovo K. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. V. šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tvarką: 3.1) atsakovas bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefono ar kompiuterio pagalba) kas antrą dieną nuo 15 val., bendravimo trukmė iki 1 val., o vaikui išreiškus norą – ir ilgiau; 3.2) atsakovas kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki 17 val. ir nuo sekmadienio nuo 12 val. iki 17 val. turi teisę nedalyvaujant ieškovei bendrauti su vaiku R. V., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamai šeštadienį ir sekmadienį ne vėliau nei 17 val.; 4) Praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovė prašo nustatyti šią atsakovo su nepilnamečiu vaiku R. V. bendravimo tvarką: 4.1) atsakovas bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefono ar kompiuterio pagalba) du kartus į savaitę nuo 15 val., bendravimo trukmė iki 1 val., o vaikui išreiškus norą – ir ilgiau; 4.2) atsakovas kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; atsakovas įpareigojamas iš anksto ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešti ieškovei apie negalėjimą (dėl ligos, komandiruočių ar pan.) bendrauti su vaiku šiame punkte numatytais savaitgaliais; 4.3) atsakovas praleidžia su sūnumi vienos savaitės (7 dienų) atostogas paskutinę liepos mėnesio savaitę; 4.4) atsakovas praleidžia su sūnumi vienos savaitės (7 dienų) atostogas antrąją rugpjūčio mėnesio savaitę; 4.5) atsakovas praleidžia su sūnumi 3 (trijų dienų) atostogas sausio mėnesį, sūnaus atostogų metu; 4.6) atsakovas bendrauja su sūnumi per Šv. Kūčias nelyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. ne vėliau kaip 18.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip 17.00 val. vakare; 4.7) atsakovas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. ne vėliau kaip 13.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 17.00 val. vakare; 4.8) atsakovas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas nelyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačia dieną ne vėliau kaip 19.00 val. vakare; 4.9) atsakovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų per jo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21.00 val.; 4.10) atsakovas negali pasiimti sūnaus, nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su sūnumi pagal kitus punktus, ieškovės gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) bei ieškovės atostogų su sūnumi metu; atsakovo bendravimas su sūnumi tuomet nukeliamas į sekantį savaitgalį; 4.11) tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie tikslias atostogų datas sms žinute, ne vėliau kaip dvi savaitės iki numatomų atostogų; 4.12) tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie vaiko buvimą vietą atostogų metu bei kitas svarbias aplinkybes, apie kurias teiraujasi skyriumi esantis tėvas; 5) Priteisti iš atsakovo K. V. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalims 2011 m. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. V. (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta santuoka, buvo nutraukta Sprendimu ir patvirtinta sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria be kitų klausimų išspręsti sūnaus R. V. gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimai. Sūnaus gyvenamoji vieta ieškovės ir atsakovo susitarimu buvo nustatyta su tėvu. Aplinkybės, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo tėvu, yra iš esmės pasikeitusios. Atsakovas be priežasties nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. kovo 3, 4 dienomis nevedė sūnaus į mokyklą. Atsakovas tiek ieškovei, tiek mokytojai nurodė, jog sūnus jau viską moka ir į mokyklą jam eiti nebereikia ir nuo šiol sūnus mokysis gamtoje. Atsakovas nurodė, jog yra nupirkęs sūnui 2022 m. balandžio 2-8 dienomis lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitetą. Atsakovas sūnų norėjo vežtis tuo metu, kai jam mokykloje buvo numatyti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testai, kurie vyko balandžio 1, 5, 7 dienomis. R. V. elektroninio dienyno paskyroje matyti, jog nuo 2022 m. sausio 31 d. iki vasario 7 dienos, jis nebuvo mokykloje be pateisinamos priežasties. E. sveikatos išrašuose nematyti, jog vaikas, laikotarpiu, kai nebuvo mokykloje, lankėsi pas gydytoją. Mokinio sveikatos būklės įvertinimas atliktas tik 2020 metais. Taip pat, be jokio pagrindo, atsakovas nustojo sūnų vesti į lankomus būrelius. Ieškovė supratusi, jog kyla grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, kadangi atsakovas neveda vaiko į mokyklą, sveikatos įstaigas, būrelius, informavo atsakovą, jog vaikas bus pas ieškovę namuose, siekiant sudaryti sąlygas vaikui mokytis. ir pateikė mokyklai prašymą dėl nuotolinio mokymosi, siekiant suteikti galimybę R. V. mokytis nuotoliniu būdu, gyvenant pas mamą, kadangi mama gyvena kitame mieste.

3. 2021 m. birželio mėnesį atsakovas gulėjo psichikos centre. Dėl atsakovo nepaaiškinamų veiksmų ir elgesio galimai liga yra paūmėjusi arba atsakovas nustojo vartoti jam skirtus vaistus. Nestabilią atsakovo psichinę būklę pastebėjo pati ieškovė, taip pat apie atsakovo būklę pradėjo informuoti ir atsakovo aplinkos žmonės. Su atsakovu negyvena jokie kiti žmonės, kurie galėtų apsaugoti vaiką progresavus atsakovo psichinei ligai, todėl ieškovė susirūpinusi savo vaiko saugumu, sūnų pasiėmė gyventi pas save. Nuo priimto Sprendimo pasikaitė esminės aplinkybės: 1) kyla grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, kadangi atsakovas neveda vaiko į mokyklą, sveikatos įstaigas, būrelius, planuoja vežti vaiką tariamai mokytis į užsienį; 2) pablogėjo atsakovo psichinė sveikata; 3) iš esmės pasikeitė ieškovės materialinė padėtis, ji sudarė santuoką, su sutuoktiniu turi nuosavą gyvenamąjį būstą, gauna pastovias pajamas iš darbo santykių, taigi ji turi visas galimybes tinkamai rūpintis sūnumi bei užtikrinti geras jo gyvenimo sąlygas. Taip pat pasikeitė nepilnamečio vaiko noras – sūnus nurodė, kad nori gyventi su mama. Dėl šių aplinkybių pasikeitimo yra pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

4. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti būtina 500,0 Eur suma kas mėnesį. Nurodytą sumą sumažinus vaiko išmokos dydžiu (70,00 Eur) ir gaunamą sumą padalinus per pusę kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma yra 215,00 Eur, todėl tokia suma turėtų būti priteista iš atsakovo nepilnamečiam vaikui. Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Ieškovė nutarties priėmimo metu ir šiuo metu pastebi, jog nepilnametis vaikas bendraudamas su tėvu jaučia įtampą, bendrauja nenoriai, todėl tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu. Paskutinius pusę metų vaikas su tėvu bendravo tik neutralioje aplinkoje kartu su socialine darbuotoja, todėl staigus pokytis bendravimo tvarkoje vaiką trikdytų. Pats vaikas ieškovei nurodė, kad bendravimą intensyvinti norėtų palaipsniui.

Atsiliepimas

5. Atsakovas K. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį, priešieškinyje ir priešieškinio dalyko patikslinime prašė atmesti ieškovės A. M. ieškinį; atmesti ieškovės A. M. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvensiančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo; neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. M. vaiko R. V. atžvilgiu; įpareigoti A. M. neterminuotu laikotarpiu, nesiartinti prie nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. ne mažiau kaip 1000 metrų; įpareigoti A. M. nesilankyti grėsmę keliančių asmenų aplinkoje dalyvaujant nepilnamečiam R. V. (grėsmę keliantys asmenys yra nustatyti Policijos tyrimų metu, t. y. A. M., S. M.).

6. Nurodė, kad Sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Atsakovas nuo gimimo momento bendravo su savo sūnumi R. V., kasdien tinkamai juo rūpinosi, siekė, kad vaikas gautų geriausią galimą mokymąsi, ugdymo ir laisvalaikio veiklą, tenkino visus vaiko poreikius. A. M. 2022 m. kovo 4 d. išvežė sūnų iš namų. Ieškovė su atsakovu nebendrauja, ignoruoja siunčiamus pranešimus. Atsakovui nėra žinoma vaiko buvimo vieta, nėra galimybių su vaiku susisiekti. Vaikas nelanko mokyklos, užklasinių užsiėmimų. Prieš ieškovei pasiimant sūnų, atsakovas su ja pabendravo, informavo ieškovę, kad ketina su vaiku savaitei vykti į (duomenys neskelbtini), ten aplankyti artimuosius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas vietoves, H. P. istorijose paminėtas vietas.

7. 2022 m. kovo 6 d. derinant vaiko pasiėmimą, ieškovė žinutėje atsakovui nurodė, jog jis esąs neadekvatus ir jam reikia gydytis. Paskambinus vaikui, jis prašė atsakovo nevažiuoti pas jį. Atsakovas atvažiavo prie ieškovės tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pranešė, kad ten vaiko ir ieškovės nėra, todėl atsakovas nuvažiavo prie ieškovės namų (duomenys neskelbtini) rajone, kur būdamas atsakovas kvietė policijos pareigūnus. Ryte ieškovei atsakovas parašė žinutę ir pasiūlė susitikti su vaiku (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė atsisakė susitikti. Po to, atsakovas nurodė, kad lauks prie ieškovės namų iki 15.00 val., tačiau atsakymo negavo. 2022 m. kovo 10 d. atsakovas paskambinęs telefonu pakvietė sūnų pasivaikščioti. Atvykus į (duomenys neskelbtini) rajoną, paskambino ieškovei, pasiūlė pasivaikščioti. Ieškovė nurodė, kad jos nėra namuose. Atvykęs ieškovės draugas A. M., liepė atsakovui nešdintis, grasino. Todėl atsakovas iškvietė policijos pareigūnus. Grįžusi į namus ieškovė, prašė, kad atsakovas išvažiuotu, nurodė, kad vaikas yra namuose. Atvykus policijos pareigūnams, ieškovė leido atsakovui pasimatyti ir pabendrauti su sūnumi. Atsakovas vaistų ir alkoholio nevartoja.

8. 2022 m. kovo 16 d. atsakovas apsilankė gydymo įstaigoje viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, kur jam nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiks visą reikalingą medžiagą apie jo sveikatą. Atsakovas 2022 m. kovo 20 d. prisijungęs prie portalo e.sveikata.lt pastebėjo, kad 2022 m. kovo 9 d. užregistruotas vizitas pas gydytoją, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau jis minėtą dieną poliklinikoje nesilankė. Gydymo įstaigoje atsakovui paaiškino, kad tokia informacija nurodyta dėl techninės klaidos.

9. 2022 m. kovo 22 d. atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu dėl vaiko teisių pažeidimo, nurodydamas, kad ieškovė neleidžia jam susitikti su vaiku, praleisti su juo laiką, pabendrauti. 2022 m. kovo 29 d. atsakovui elektroniniu paštu buvo atsiųstas pagalbos planas, kuriame nurodyta, kad jam reikalinga paskirti tolimesnį medikamentinį gydymą, ką atsakovas vertina, kaip psichologinį spaudimą ir susidorojimo su juo.

10. 2022 m. kovo 31 d. atsakovo prašymu, antstolė V. D. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė protokolą, kuriame užfiksavo, kad vaikas paliktas vienas name, aptvertoje teritorijoje, yra uždarytas, nors tuo metu turėjo būti mokykloje, o ieškovė išvykusi savais reikalais. 2022 m. balandžio 2 d. atsakovui nuvyko į numanomą vaiko buvimo vietą, pas ieškovės tėvus, kur jį pasitiko A. M., atsakovui grasino, liepė dingti, po to įstūmė vaiką į automobilį, o išėjusi ieškovė pakartojo, kad atsakovas dingtų, ir visi kartu išvyko.

11. Iki 2022 m. balandžio 3 d. atsakovas turėjo galimybę susisiekti su sūnumi telefonu, tačiau vėliau iš vaiko buvo atimtas telefonas. Ieškovė draudė sūnui atsiliepti telefonu ir bendrauti su atsakovu. Atsakovui 2022 m. balandžio 4 d. nuvykus į vaiko mokyklą, paaiškėjo, jog vaikas jungiasi prie pamokų nuotoliniu būdu, nelanko užklasinių užsiėmimų. 2022 m. balandžio 29 d. poliklinikoje atsakovui susitikus su ieškove ir sūnumi, atsakovui nebuvo leista bendrauti su vaiku. Po vizito paaiškėjo, kad vaikui nustatyta anemija, ką atsakovas laiko netinkamos vaiko priežiūros ir žalojimo pasekme. Ieškovė sistemingai pažeidinėja vaiko teises ir naudoja psichologinį smurtą sūnaus atžvilgiu, neužtikrina būtinos vaiko normaliai raidai veiklos, ją trikdo, skatina asocialų elgesį (agresiją, melavimą) ir kitokia nefizinio kontakto elgsena, dėl kurios vaikui trikdoma jo sveikata (uždarytas vienas namuose, jam liepiama nebendrauti su tėvu, fotografuoti tėvą pro langą, o atvykęs svetimas vyras, vaiko akivaizdoje tėvui grasina, smurtauja prieš vaiko tėvą). Tokie vaizdai trikdo normalią raidą ir sukeltas pavojus vaiko gyvybei. Tokie veiksmai ir elgesys žemina vaiko garbę ir orumą. Ieškovė taip pat pateikia melagingą informaciją valstybės institucijoms ir pareigūnams.

12. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovui susitikus su sūnumi paaiškėjo, kad sūnus prie atvykdamas susitikti lankėsi pas dantistą, vaikui buvo ištrauktas dantis. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo vaikui pakilusi temperatūra, tačiau po susitikimo kitą dieną vaikas žadėjo eiti į mokyklą. 2022 m. gruodžio 12 d. susitikimas su vaiku neįvyko, nes vaiko susitikimus su atsakovu prižiūrintis asmuo informavo, jog vaikui yra aukšta temperatūra. 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovui bendraujant su vaiku paaiškėjo, kad vaikui laikėsi aukšta temperatūra, vaikas pradėjo negirdėti viena ausimi, ją skaudėjo, pas gydytoją lankėsi 2022 m. gruodžio 15 d. ir buvo kino teatre. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neatsižvelgia į vaiko būseną, neįvertina didelio garso rizika. 2022 m. gruodžio 27 d. (nežinomos priežastys) ir 2023 m. sausio 11 d. (ieškovė negalėjo atvežti vaiko į susitikimą dėl darbo) atsakovas su vaiku nesusitiko dėl ieškovės nenoro.

Šalies argumentai

13. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovo sveikatą neatitinka tikrovės. Atsakovas 2021 m. balandžio 28 d. be priežasties buvo nuvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninę, kur jam buvo apribota laisvė. Atsakovas yra sveikas, gyvena sveikai ir aktyviai, rūpinasi tinkama mityba. Ieškovė nurodyta informacija, kad atsakovas serga psichine liga ir kad jam reikalinga vartoti vaistus. A. M. pateikia informaciją neatitinkančią tikrovės.

14. Pirmas susitikimas su sūnumi įvyko po daugiau nei 5 mėnesių pertraukos. Pirmi susitikimai truko po 1 valandą. Pertrauka tarp susitikimų buvo 7 arba 14 dienų. Į susitikimą vaikas atvykdavo sutrikęs, įsitempęs, dvejodamas savo veiksmais, kalbėjo priešiškai tėvo atžvilgiu. Vaiko elgsena yra pakitusi. Vaikas yra užgniaužtas, sunerimęs, liūdnas. Vaikas riboja savo emocijų išraišką. Jo identitetas yra pažeistas. Tai yra akivaizdūs bauginimo, sunkūs psichikos destrukcijos padariniai. Giluminis pažeidimas matomas elgsenoje. Vaikas yra stipriai traumuotas. Vaiko savivertė yra paniekinta. Vaiko savijauta buvo kitokia, kai vaikas nuolat gyveno su atsakovu. Nuo 2022 m. kovo 4 d. vaikas jaučia didžiulę vidinę įtampą, tai atsakovas suprato pokalbio metu 2022 m. rugsėjo mėn. susitikime. Ieškovė sūnui įsakė bijoti tėvo. Vaikas jaučiasi nesaugus. R. padaryta neigiama įtaka piktnaudžiaujant ir pasinaudojus priklausomumu.

Šalies argumentai

15. Ieškovės teiginys, kad R. V. laikotarpiu tarp 2022 m. sausio 31 d. ir vasario 4 d. nebuvo mokykloje be pateisinamos priežasties, yra melas, kadangi pagal galiojusį Covid-19 pandemijos valdymo reikalavimą, vaikas turėjo likti namie po turėto kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas teigiamas viruso testas. R. V. 2022 m. vasario 7 d. nuvyko į mokyklą ir pateikė atsakovo suformuotą, ranka užpildytą pateisinimą dėl neatėjimo į mokyklą. Sūnus R. V. visada iki 2022 m. kovo 4 d. aktyviai dalyvavo ugdyme. Ieškovei trūksta socialinių įgūdžių rūpintis nepilnamečiu vaiku, ji nesupranta jo poreikių, nesirūpina jo sveikata, iki 2022 m. kovo 4 d. pažeidinėjo vaiko teises. Ieškovė neaugino kito savo vaiko A., jo globa buvo patikėta ieškovės motinai. Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko R. V. atžvilgiu.

Atsiliepimas

16. Ieškovė A. M. atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovo priešieškinyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Vaikas nuo 2022 m. kovo 4 d. gyvena pas ieškovę, todėl ieškovė 2022 m. kovo 7 d. pateikė mokyklai prašymą dėl vaiko mokymosi nuotoliniu būdu. Atsakovas planavo 2022 m. balandžio 2 d. – 8 d. vežti vaiką į (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. balandžio 1, 5, 7 dienomis vyko nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testai, į kuriuos vaikas buvo nuvežtas ieškovės. 2022 m. kovo 24 d. vykusiame nuotoliniame atvejo vadybos posėdyje, socialiniai darbuotojai patvirtino, jog vaikas 2022 m. kovo 17 d. mokėsi nuotoliniu būdu, jautėsi gerai, atsakinėjo į mokytojos klausimus, namai dideli, gražūs, tvarkingi. Atsakovas žino, kur yra vaikas, kad vaikui negresia pavojus, vaikas pas ieškovę jaučiasi gerai, nori pagyventi pas mamą, o pas tėtį grįžtų, kai tėtis pasveiks. 2022 m. kovo 28 d. vaikas teigė, kad tėtis per dažnai jam skambina – kelis kartus per dieną, mama jam nedraudžia bendrauti su tėčiu. Iš atsakovo pateikto faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad atsakovui yra žinoma, kur yra vaikas, jis buvo susitikęs su sūnumi. Be to, 2022 m. gegužės 3 d. vaiko rizikos veiksnių nenustatyta.

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad A. M. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2022 m. kovo 10 d. K. V. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2022 m. kovo 10 d. A. M. šeimai taip pat taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnamečio R. V. gyvenamosios vietos sąlygos pas motiną yra tinkamos nepilnamečiui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Šeima gyvena dviejų aukštų, naujos statybos apie 158 kv. m. ploto gyvenamajame name. Namo pirmame aukšte yra svečių kambarys, virtuvė ir svetainė, antrame – trys atskirti kambariai. Gyvenamasis būstas su visais patogumais. Nepilnametis R. V. turi atskirą apie 14 kv. m. kambarį, kuriame yra berniuko lova, komoda, rašomasis stalas, kėdė, kompiuteris, fotelis, biliardo stalas, berniuko daiktai. R. nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje, registruotas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. R. nelanko jokių papildomų būrelių ar užsiėmimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutartis) nustatytą nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamąją vietą ir nustatė nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamąją vietą su jo motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje; pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo K. V. nepilnamečiam vaikui R. V. 215,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir paskyrė ieškovę A. M. nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ir nustatė tokią nepilnamečio vaiko R. V. ir jo tėvo K. V. bendravimo tvarką: 1) Šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1.1) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefono ar kompiuterio pagalba) kas antrą dieną nuo 15 val., bendravimo trukmė iki 1 val., o vaikui išreiškus norą – ir ilgiau; 1.2) K. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. turi teisę nedalyvaujant ieškovei bendrauti su vaiku R. V., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tą patį šeštadienį ir tą patį sekmadienį ne vėliau nei 17 val.; 1.3) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 12 val. iki 17 val., R. V. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 15 val., Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) nuo 12 val. iki 17 val., Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 12 val. iki 17 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią bendravimo dieną. 2) Praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, po teismo sprendimo įsiteisėjimo: 2.1) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefono ar kompiuterio pagalba) du kartus į savaitę nuo 15 val., bendravimo trukmė iki 1 val., o vaikui išreiškus norą – ir ilgiau; 3.1) K. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pasiima sūnų R. V. iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; K. V. įpareigojamas iš anksto ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešti A. M. apie negalėjimą (dėl ligos, komandiruočių ar pan.) bendrauti su vaiku šiame punkte numatytais savaitgaliais; 2.3) K. V. praleidžia su sūnumi R. V. vienos savaitės (7 dienų) atostogas paskutinę liepos mėnesio savaitę; 2.4) K. V. praleidžia su sūnumi R. V. vienos savaitės (7 dienų) atostogas antrąją rugpjūčio mėnesio savaitę; 2.5) K. V. praleidžia su sūnumi R. V. 3 (trijų dienų) atostogas sausio mėnesį, sūnaus atostogų metu; 2.6) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Kūčias nelyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. ne vėliau kaip 18.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip 17.00 val. vakare; 2.7) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. ne vėliau kaip 13.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 17.00 val. vakare; 2.8) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Velykas nelyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačia dieną ne vėliau kaip 19.00 val. vakare; 2.9) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. pasiimdamas sūnų per jo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21.00 val.; 2.10) K. V. negali pasiimti sūnaus R. V., nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su sūnumi pagal kitus punktus, A. M. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) bei A. M. atostogų su sūnumi metu; K. V. bendravimas su sūnumi tuomet nukeliamas į sekantį savaitgalį; 2.11) tiek A. M., tiek K. V. privalo informuoti vienas kitą apie tikslias atostogų datas sms žinute, ne vėliau kaip dvi savaitės iki numatomų atostogų; 2.12) tiek A. M., tiek K. V. privalo informuoti vienas kitą apie vaiko buvimą vietą atostogų metu bei kitas svarbias aplinkybes, apie kurias teiraujasi skyriumi esantis tėvas; 2.13) šalys gali gera valia susitarti ir dėl kitokios nei šiuo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko R. V. ir atskirai gyvenančio tėvo K. V. bendravimo tvarkos. Priteisė iš atsakovo K. V. ieškovei A. M., 88,00 Eur žyminį mokestį ir 3610,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo K. V. valstybei 59,00 Eur žyminį mokestį ir 57,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, 2022 m. birželio 16 d. nutartimi, iš dalies pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

19. Teismas nustatė, kad ieškovė rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata, pagal poreikį kreipiasi į šeimos gydytoją, vaikui pasiskundus sveikatos sutrikimais, reaguoja ir nuveža vaiką pas gydytojus bei gydytojus specialistus. Išrašai iš e.sveikata.lt nepatvirtina atsakovo teiginių, jog sveikatos sutrikimai nepilnamečiam vaikui atsirado dėl jo nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, dėl vaiko patiriamo streso ar netinkamo elgesio su vaiku.

20. Teismas įvertinęs 2022 m. kovo 6 d. šalių susirašinėjimus „Viber“ programėle, išklausęs ieškovę teismo posėdyje, padarė išvadą, kad šalių susirašinėjimas neatspindi vaiko teisių pažeidimo, o atsakovo pateikta susirašinėjimų interpretacija yra subjektyvi, nepagrįsta kitais įrodymais. Teismas nustatė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai iki 2022 m. kovo 6 d. rūpinosi nepilnamečio vaiko ugdymu, užtikrino ir dalyvavo nepilnamečio vaiko popamokinėje veikloje. Ieškovei iki 2022 m. kovo 6 d. bendraujant su vaiku nebuvo užfiksuota jos padarytų vaiko teisių pažeidimų.

21. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nenustatė pagrindų pradėti ikiteisminius tyrimus pagal atsakovo pareiškimus, atsakovo teiginį, jog jam nežinoma vaiko buvimo vieta paneigia atsakovo pateiktas 2022 m. kovo 6 d. susirašinėjimas su ieškove, kurio metu ieškovė informavo atsakovą, kad ji su vaiku yra (duomenys neskelbtini), bei paties atsakovo veiksmai – jis 2022 m. kovo 7 d. nuvyko pas ieškovę į jos gyvenamąją vietą, po to ne kartą buvo atvykęs prie ieškovės namų ir kvietė policijos pareigūnus, antstolė V. D. nurodytu adresu atsakovo prašymu konstatavo faktines aplinkybes. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaikas pas ieškovę kenčia, kad yra žalojamas, kad atsakovui neleidžiama bendrauti su vaiku ir kitas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paneigia nepilnamečio vaiko paaiškinimai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) specialistams.

22. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas dėl pasikeitusios vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje mokėsi nuotoliniu būdu, ieškovė užtikrino, kad vaikas atliktų standartizuotus testus bei atsiskaitytų muzikos mokykloje dalyvaudamas pamokose tiesiogiai. Nors nepilnametis vaikas nuo 2022 m. kovo 7 d. nebelankė teniso treniruočių, tačiau 2022 m. birželio 7 d. išklausant vaiko nuomonę, jis abejojo, ar dar norėtų lankyti teniso treniruotes. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo 6 d. pažeidė vaiko teisę į mokymąsi. Teismas atsižvelgęs, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė vengė atlikti savo pareigas auklėti nepilnametį vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, darė jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, ar juo nesirūpino, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, ir atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo buities sąlygos yra tinkamos augti, ugdytis, ilsėtis nepilnamečiam vaikui, tačiau nuo Nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė šios aplinkybės: atsakovo sveikatos būklė ir elgesys, šalių turtinė padėtis bei nepilnamečio vaiko nuomonė. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo rekomenduojama kreiptis į Psichikos sveikatos centrą, tačiau atsakovas į minėtą centrą nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad yra sveikas ir gerai jaučiasi. Tačiau byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo elgesys yra pasikeitęs, o būtent – nepilnametis vaikas nurodė, kad tėtis šaukė ant muzikos mokytojos, pradėjo „nusišnekėti“, nuo 2022 . kovo 2 d. „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“, neleido vaiko į mokyklą, nes manė, kad vaikas pervargęs, tačiau vaiko teigimu jis nebuvo pervargęs, o ieškovei atsakovas nurodė, jog vaikas mokyklos nebelankys, nes yra užrašytas į (duomenys neskelbtini) universitetą, 2022 m. balandžio 29 d. susitikus poliklinikoje atsakovas stipriai tempė vaiką, atsakovas 2022 m. kovo mėnesį organizavo 2022 m. balandžio 2-8 dienomis vaiko kelionę į (duomenys neskelbtini), žinodamas apie minėtu laikotarpiu vykdomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimo testus, neatsižvelgdavo į vaiko savijautą organizuodamas vaiko popamokinį užimtumą, atsakovo elgesys vaiką gąsdino. Dėl pasikeitusio atsakovo elgesio 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. kovo 4 d. vaikas nelankė ugdymo įstaigos, taip neužtikrindamas vaiko teisės į mokymąsi. Vaikas, gyvendamas su atsakovu, pradėjo jaustis nesaugus, pradėjo nebesuprasti atsakovo, kartais atsakovo elgesys peraugdavo į pyktį ir agresiją kitų asmenų atžvilgiu.

24. Teismas pažymėjo, kad vaikas norą gyventi su mama motyvuoja tuo, jog yra pasikeitusi tėčio sveikatos būklė ir elgesys, kad kai tėtis pradėjo keistai elgtis, kalbėti, vaikui buvo nejauku, dėl tos pačios priežasties vaikas nori rečiau matytis ir bendrauti su tėčiu. Pas tėtį galėtų grįžti nebent tada, kai pagerės jo sveikatos būklė. Teismas pažymėjo, kad vaiko nuomonė neprieštarauja jo geriausiems interesams. Vaiko nuomonė ne kartą buvo išklausyta psichologo, vaiko teisių specialisto.

25. Teismas vertino, kad po Nutarties priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė gauna nuolatines pajamas, turi nuosavybės teise kilnojamąjį daiktą, ½ dalį nekilnojamojo daikto, yra sudariusi santuoką, jos turtinė padėtis yra stabili. Atsakovas gauna išmokas iš SoDra, rašytinių įrodymų, kad turi kitų pajamų – atsakovas nepateikė, nors atsakovo vardu registruotas vienas kilnojamasis daiktas ir 2 žemės sklypai su statiniais. Atsakovas ketina parduoti gyvenamąjį namą, kuris buvo nuolatinė jo ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kad kito nepilnamečiam vaikui gyventi tinkamo būsto neturi, duomenų, kad yra baigtas statyti kitas būstas, atsakovas nepateikė. Atsakovas nuo 2022 m. sausio mėnesio nedirba. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra stabili, o ieškovės turtinė padėtis po santuokos su atsakovu nutraukimo yra pagerėjusi.

26. Taip pat teismas vertino, kad vaikas pas ieškovę nepertraukiamai gyvena ilgiau nei vienerius metus. Ieškovės gyvenamojoje vietoje yra susiformavęs nepilnamečio vaiko socialinių interesų centras, nes vaikas savo gyvenamojoje vietoje susirado draugų, lanko ugdymo įstaigą, užsiima popamokine veikla, leidžia laisvalaikį. Gyvendamas pas ieškovė, vaikas jaučiasi gerai, turi savo kambarį, reikalingus baldus, daiktus, vaiko ir šeimos narių santykiai yra geri. Ieškovė visapusiškai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, dalyvauja vaiko formaliajame ir neformaliajame ugdyme, rūpinasi vaiko sveikata, laisvalaikiu, būtinaisiais ir kitais vaiko poreikiais. Teismas sprendė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove būtų užtikrintas nepilnamečiam vaikui aplinkos stabilumas ir saugumas.

27. Teismas pažymėjo, kad vaiką ir kiekvieną iš šalių sieja emocinis ryšys, su abiem tėvais vaikas nori bendrauti, abu juos myli. Atsakovas ne visuomet, esant poreikiui vesdavo vaiką pas gydytoją, o gyvenant pas ieškovę vaikas buvo vedamas pas gydytojus ir gydytojus specialistus. Teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitinka vaiko interesus, nei stabilios vaiko aplinkos gyvenant su atsakovu išsaugojimas, ir yra būtinas.

28. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritesimo teismas vertino, kad ieškovės nurodyta 500 Eur suma, reikalinga nepilnamečiam vaikui išlaikyti, laikytina protinga, ne per didele ir atitinkančia nepilnamečio vaiko amžių, jo būtinuosius ir kitus poreikius. Iš šios sumos atėmus savivaldybės skiriamas vaiko išmokas (ieškinio pateikimo metu – 70,00 Eur), kiekvienam iš tėvų, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo, tenkanti vaiko išlaikymo suma yra 215,00 Eur. Teismas spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti vaikui išlaikymą nurodė, kad atsakovas be R. V. kitų išlaikytinių neturi. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, teismas pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis yra stabilesnė, nes ji gauna nuolatines pajamas iš darbo teisinių santykių, atsakovas šiuo metu gauna išmokas iš SoDra, tačiau įrodymų, kad jis negali teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo, nėra. Šalių sveikatos sutrikimai ir/ar nedarbingumas neriboja šalių galimybių dirbti ir gauti pajamas neriboja. Teismas sprendė, kad šalys turi vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, jo amžių, sprendė, kad R. V. iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

29. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu, atsižvelgė, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys, atsakovas nori bendrauti su vaiku, jog ieškovės siūloma nustatyta bendravimo tvarka yra suderinta su nepilnamečiu vaiku, pereinamasis laikotarpis reikalingas pačiam vaikui. Dėl atsakovo pasikeitusio elgesio vaikas bendraudamas su atsakovu jaučia diskomfortą, jo nesupranta, taip pat jaučiasi saugiai bendraudamas pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Pagal siūlomą nustatyti bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu vaikas bendraus su tėvu iš viso 10 valandų, susitikdamas ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, taigi bendraus daugiau valandų, nei nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau rečiau. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tęstinumą, stiprinti jų ryšį, reikalinga nustatyti dažnesnį nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą pereinamojo laikotarpio metu, įtraukiant į šį bendravimą šeimos bei sezonines šventes.

30. Teismas vertino, kad ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje po pereinamojo laikotarpio yra aptartas atskirai gyvenančio atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas savaitgaliais. Taip pat po pereinamojo laikotarpio numatytas vaiko ir atsakovo bendravimas atostogų ir švenčių metu. Teismas sprendė, kad bendravimo tvarkoje būtina nustatyti sąlygą, kad šalys gali pačios susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Teismas nustatė ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su atitinkamais aukščiau nurodytais pakeitimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31. Apeliaciniu skundu atsakovas K. V. prašo: panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti ir neterminuotai apriboti A. M., motinos valdžią sūnui R. V.; 2) tuo atveju, jei teismas nepatenkintų apeliacinio skundo ir ieškinio neatmestų, pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir nustatyti tokią nepilnamečio vaiko R. V. ir jo tėvo K. V. bendravimo tvarką: 2.1) K. V. kiekvieną savaitę, pirmadienį, trečiadienį, pasiima sūnų R. iš mokslo (ugdymo) įstaigos ir grąžina sūnų R. kitą rytą (t. y. antradienį, ketvirtadienį) į mokslo (ugdymo) įstaigą; 2.2.) K. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 vai. iki sekmadienio 20 val. pasiima sūnų R. V. iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.3) K. V. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienį grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2.4) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Kūčias nelyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 20.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip 17.00 val. vakare; 2.5) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. ne vėliau kaip 13.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.5) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. per Šv. Velykas nelyginiais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų savaitgalio penktadienį, ne vėliau kaip 20.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7) K. V. bendrauja su sūnumi valstybinių švenčių minėjimo dienų proga, atmintinų, minėtinų dienų proga: 2.7.1) Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos vasario 15 d. vakare ne vėliau kaip 20.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą vasario 16 d. dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.2) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos kovo 10 d. vakare ne vėliau kaip 20.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą kovo 11 d. dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.3) Joninių dieną (Rasos) kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos birželio 23 d. vakare ne vėliau kaip 17.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą birželio 25 d. dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.4) Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos liepos 5 d. vakare ne vėliau kaip 20.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą liepos 8 d. dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.5) Visų Šventųjų dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos spalio 31 d. vakare ne vėliau kaip 18.00 val. vakare ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą lapkričio 2 d. dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.6) Tėvo dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą birželio savaitgalio penktadienį vakare ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją pirmą birželio savaitgalio sekmadienį dieną ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.7.7) Mokslo ir žinių dieną kiekvienais metais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos rugpjūčio 31 d. vakare ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją rugsėjo l d. dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. vakare; 2.8) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. pasiimdamas sūnų per jo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais liepos 9 d. ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą liepos 12 d. ne vėliau kaip 20.00 val.; 2.9) K. V. bendrauja su sūnumi R. V. pasiimdamas sūnų per tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais liepos 18 d. ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą liepos 20 d. ne vėliau kaip 20.00 val.; K. V. bendrauja su sūnumi R. V. pasiimdamas sūnų per močiutės V. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) kiekvienais metais ne vėliau kaip 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą vasario 11 d. ne vėliau kaip 20.00 val.; 2.10)K. V. praleidžia su sūnumi R. V. vieną savaitę (7 dienas) per moksleivių atostogas: rudens atostogas, Kalėdų atostogas, Žiemos atostogas, Pavasario atostogas; 2.11) K. V. praleidžia su sūnumi R. V. keturių savaičių (28 dienų) atostogas birželio mėnesį; Atostogų pradžia prasideda pirmą dieną po ugdymo proceso paskutinės dienos. Ugdymo proceso trukmė skaičiuojama nuo mokslo metų ir ugdymo proceso pradžios praėjusių metų rugsėjo 1 d. ir trunka 5-10 klasių mokiniams, I-II gimnazijos klasių mokiniams - 185, III gimnazijos klasės mokiniams - 180, IV gimnazijos klasės mokiniams - 165 ugdymo dienos; 2.11) K. V. nekliudomai gali išvykti su sūnumi R. V. į dalykines, pažintines keliones, parodas, edukacinius renginius, konferencijas visame Pasaulyje. Apie kelionę, tikslus, numatomą trukmę informuoja A. M. likus iki išvykimo ne mažiau nei trims paroms; 2.12) K. V. nekliudomai bendrauja su sūnumi R. V. nuotolinio ryšio priemonėmis; 2.13) Sūnaus R. negalavimo, traumos, sužalojimo, ligos atveju K. V. nedelsiant, t. y. per 30 min. po įvykio, sužinojimo momento yra informuojamas telefono skambučiu, sms pranešimu, nuotolinėmis ryšio priemonėmis apie sūnaus R. buvimo vietą, įvykio aplinkybes; 2.14) A. M. išvykimo į komandiruotę, negalavimo, traumos, sužalojimo, ligos, išvykimo be R. V., atostogų ar kita proga ilgiau nei 1 parai laikotarpiu, K. V. yra informuojamas nuotolinio ryšio priemonėmis ir sūnus R. V. perduodamas K. V. žiniai. 3) Priteisti atsakovui iš ieškovės 872,85 Eurų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 4) Pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kurių būtinybė iškilo vėliau: socialinės darbuotojos pagalbos aprašymą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos rašto kopiją, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą „Dėl išvados“ iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC socialinės darbuotojos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Išvadą „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. 5) Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismas nepagrįstai patenkino ieškinį ir pakeitė sūnaus R. V. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su ieškove. Teismo išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas atitiks geriausius vaiko interesus, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas neįvertino R. V. intereso turėti saugią, stabilią ir jam įprastą gyvenamąją vietą su atsakovu, kur jis gyveno nuo gimimo. Teismas sprendime konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo buities sąlygos yra tinkamos augti, ugdytis, ilsėtis nepilnamečiam vaikui. Tai reiškia, kad vaikui įprastos gyvenimo sąlygos pas tėvą nepasikeitė ir nepablogėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkos pakeitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų; neigiamai paveikė jo psichologinę būklę: vaikas jaučia diskomfortą, baimę, nerimą.

31.2. Teismas sprendime konstatavo, iki 2022 m. kovo 4 d., kai ieškovė pasiėmusi vaiką, negrąžino jo atsakovui, atsakovas tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo sūnų. Taip pat, nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta su tėvu atitiko vaiko poreikius, būsto sąlygas, tarp tėvo ir sūnaus susiklostęs artimas ryšys, neigiamo poveikio vaiko raidai nenustatyta. Dėl to, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio vaiko gyvenamoji vieta su apeliantu nebeatitiktų jo poreikių.

31.3. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl vaiko teisės į identiškumą ir jo išsaugojimą. Vyriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas tėvo dalyvavimas sūnaus gyvenime. Taip pat teismas neteisingai vertino ieškovės asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, lavinimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

31.4. Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyta, kai R. buvo dviejų metų. Atsakovas vienas augino sūnų, rūpinosi jo auklėjimu, lavinimu, buitimi, susirgusį slaugė. Vaiko ir tėvo (atsakovo) santykiai susiformavo natūraliai per ilgą laikotarpį, tėvui auginant vaiką ir juo rūpinantis, Pati ieškovė sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, sūnaus gyvenime dalyvavo epizodiškai, nusišalindama nuo svarbiausių su sūnaus auklėjimu susijusių klausimų. Atsakovas, o ne ieškovė rūpinosi sūnaus mokymusi, laisvalaikiu, lavinimu, dalyvaudavo varžybose, sūnui žaidžiant tenisą, koncertuose – sūnui grojant akordeonu, mokykloje klasės tėvų susirinkimuose. Kai tuo tarpu, ieškovė sūnaus raidą sekė telefonu. Ieškovė praeityje elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir pavojingai sūnaus R. V. atžvilgiu (aplinkybės nurodytos apeliacinio skundo 4.2. punkte). Ieškovė savo interesus kėlė aukščiau vaiko interesų. Norėdavo vaiką pasiimti jai patogiu laiku, nepaisė vaiko užimtumo muzikos mokykloje ar teniso treniruočių, nesuprato vaiko lavinimo svarbos. Teismas nepagrįstai šių faktų nevertino kaip vaiko interesų pažeidimą, ir kaip neatsakingą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu.

31.5. Teismas neištyrė sąlygų, kuriomis gyvena R.. Nors ieškovė yra pateikusi duomenis, kad ji ištekėjo už A. M., tačiau nei viename ieškovės šeimos sąlygų tyrimo akte nėra nustatyta, su kokiais asmenimis kartu šiuo metu gyvena vaikas. Nors vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams vaikas sakė, kad gyvena kartu su A. M. dukra S., tačiau niekas neištyrė, ar tikrai vaikai gyvena kartu, kokie jų tarpusavio santykiai, kokie santykiai yra tarp R. ir ieškovės sutuoktinio.

31.6. Teismas nevertino ir neaptarė, kad R. V. gyvena aplinkoje, kur galimai smurtaujama (smurto prieš atsakovą faktai nurodyti apeliacinio skundo 4.5. punkte), nors ikiteisminis tyrimas prieš A. M. nebuvo pradėtas. Esant faktams, kad ieškovės sutuoktinis linkęs smurtauti, elgiasi agresyviai, niekinamai ir įžeidžiančiai vadina atsakovą, R. tėvą, teismas nustatė vaiko gyvenamąja vietą su ieškove, sukuria kartu gyvena jos smurtaujantis sutuoktinis.

31.7. Ieškovei trūksta socialinių įgūdžių rūpintis nepilnamečiu vaiku. Ji nesupranta vaiko poreikių, nesirūpina jo sveikata. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų dėl sūnaus R. lavinimo. Byloje buvo surinkta ir teismo sprendime aprašyta, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo 6 d. vežiojo sūnų į Muzikos mokyklos atsiskaitymus, bet teismas deramai neįvertino ieškovės paaiškinimo, kad sūnus baigė Muzikos mokyklą ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Sūnus dėl ieškovės kaltės baigė tik keturias Muzikos mokyklos klases ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Mokslas Muzikos mokykloje tęsiasi iki 12 klasės. Vaikas gerai grojo akordeonu, tačiau jei vaikas toliau nebus lavinimas, negaus mokyklos baigimo atestato Sūnus nebelanko teniso treniruočių, nors pasivaikščiojimas miške nelavina viso vaiko kūno.

31.8. Teismas netyrė, jog ieškovė neaugino savo sūnaus A. Č. ir jo globa buvo patikėta ieškovės motinai. Taip pat nevertino 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenų, kad A. M. šeima (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žinoma nuo 2018 m. gruodžio 14 d. dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo A. Č. atžvilgiu. Teismas nepagrįstai netyrė, kokio pobūdžio ir kodėl pažeidimas buvo padarytas ir koks buvo ieškovės vaidmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė negali užtikrinti atsakovo teisės auklėti sūnų ir sūnaus teisės būti auklėjamam abiejų tėvų. Palikus nepakeistą 2014 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko psichologinei būsenai daroma žala būtų kuo mažesnė.

31.9. Nesutinka su teismo vertinimu, kad vaikas negali gyventi su atsakovu dėl jo sveikatos būklės. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo psichinę ligą, byloje nėra. Skundžiamame sprendime teismas aprašė nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. atsakovo gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare, tačiau neįvertino, kad jokia psichinė liga atsakovui nebuvo ir nėra diagnozuota ir nepagrįstai sprendė, kad diagnozuotas laikinas sutrikimas turėjo kokios nors įtakos atsakovo elgesiui po 10 mėnesių. Teismas neįvertino, kad po diagnozuoto sutrikimo ir buvimo ligoninėje, sūnus R. 10 mėnesių gyveno kartu su atsakovu, ir nei ieškovė, nei R. mokytojai ir treneris jokio pavojaus vaikui neįžvelgė. Taip pat teismas neįvertino (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. rašte „Dėl atsisakymo ginti viešą interesą“ nurodytų duomenų, kad „tyrimo metu surinkti duomenys nesuteikia pagrindo kreiptis į teismą dėl K. V. neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, kadangi nustatyti susirgimai nėra tokio sunkumo, kad asmeniui reikėtų riboti jo veiksnumą, be to, specialistų pateiktoje išvadoje nurodyta, kad jis sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek neturtinių santykių srityse“.

31.10. Teismas nepagrįstai rėmėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pataisytu e.sveikata.lt portale atsakovo paskyroje 2022 m. kovo 9 d. padarytu įrašu, nes per klaidą buvo įvesta paskutinė diagnozė. Įraše nurodyta, kad atvyko moteris, kuri prisistatė K. V. mama, kuri pastaruoju metu stebi pasikeitusį sūnaus (K. V.) elgesį. Atsakovo mama V. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, į gydytoją ji kreipėsi, paveikta ir įkalbėta ieškovės, kuri siekė sukurti dirbtinius įrodymus dėl tariamo atsakovo psichikos sutrikimo. 2022 m. kovo 9 d. šalių sūnus jau gyveno su ieškove, todėl atsakovo mamai nebuvo jokios būtinybės kreiptis į gydytojus, kad atsakovas tariamai neleidžia sūnaus į mokyklą. Teismas neapklausė liudytoja atsakovo mamos, todėl nepatikrino VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pataisyto e.sveikata.lt portale atsakovo paskyroje padaryto įrašo teisingumo.

31.11. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo elgesys pasikeitė, tapo neadekvatus. Teismas vertindamas ieškovės paaiškinimu, neįvertino, kad ji suinteresuota bylos baigtimi ir jos paaiškinimai yra subjektyvūs, todėl jos paaiškinimus teismas turėjo vertinti atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus. Ieškovė paaiškinimai, kad atsakovas nevedė vaiko į mokyklą, būrelius, jog atsakovas teigė, kad sūnus viską moka, todėl jam nebereikia lankyti mokyklos, kad atsakovas nesidomi sūnaus pasiekimais mokykloje ir kt., neatitinka tikrovės.

31.12. Byloje nėra surinktą įrodymų, kad atsakovas būtų savo mamai ar mokytojai sakęs, kad vaikui į mokyklą nereikia eiti, kad jis viską moka. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2022 m. liepos 21 d. raštą „Dėl R. V. ir jo tėvų charakteristikos“, kur nurodyta, kad abu tėvai domėjosi vaiko ugdymo rezultatais, stebėjo informaciją TAMO dienyne, bendravo ir bendradarbiavo su klasės mokytoja ir kt.

31.13. Vaikas tarp 2022 m. sausio 31 d. ir vasario 4 d. nebuvo mokykloje, bet, priešingai, negu nurodė ieškovė, be pateisinamos priežasties nepraleido nei vienos pamokos. Vaikas po kontakto su klasioku sirgusiu Covid-19 virusu, negalėjo lankyti pamokų. Vaikas 2022 m. vasario 7 d. atėjęs į mokyklą pateikė atsakovo surašytą pateisinimą dėl neatėjimo į mokyklą.

31.14. Atsakovas planavo su sūnumi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas gimines, aplankyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas vietoves, aplankyti Н. P. istorijose paminėtas vietas. Ieškovė šį faktą stengėsi pavaizdavo kaip atsakovo kliedesius – kad vaikas užrašytas studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete, ko atsakovas niekada nėra sakęs.

31.15. Teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi ieškovės pateikta 2021 m. rugpjūčio 30 d. žinutės kopija, kuri įvardinta kaip susirašinėjimas su R. krikšto mama, apie tariamai pasikeitusį atsakovo elgesį. Teismas neįvertino, kad žinutėje yra perpasakojama iš trečiojo asmens „m. barmeno“ sužinota informacija. Teisme nebuvo apklausti šie asmenys, teismas nepatikrino, kas yra šios informacijos autorius, ar ši informacija teisinga. Ieškovė vienašališkai pakeitė sūnaus gyvenamąją vietą, praėjus 5 mėnesiams nuo minėtos žinutės gavimo, todėl pati ieškovė nelaikė šios žinutės teisinga.

31.16. Teismas nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymu nepilnamečio vaiko pasakojimu vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams apie tariamą atsakovo „nusišnekėjimą“, „nesąmonių šnekėjimą“, ką vaikas sakė įtakotas ieškovės. Vaikas negali visapusiškai vertinti nei suaugusio žmogaus elgesio, nei kalbos. Vaikas nedetalizavo, kokius atsakovo teiginius jis laiko nusišnekėjimu ir nesąmonėmis.

31.17. Nepagrįsta teismo išvada, kad vaikas, gyvendamas su atsakovu, pradėjo jaustis nesaugus, pradėjo nebesuprasti atsakovo, kartais atsakovo elgesys peraugdavo į pyktį ir agresiją kitų asmenų atžvilgiu, kad 2022 m. balandžio 29 d. susitikus poliklinikoje atsakovas stipriai tempė vaiką. Atsakovas nėra agresyvus nei su šeimos nariais, nei su aplinkiniais, niekada sūnaus netampė, ant jo ar kitų asmenų nešaukė. Vaikas išsakė ne savo, o ieškovės ar kitų asmenų nuomonę. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad „vaikui apie tėčio agresiją pasakojo senelė“. Tai reiškia, kad vaikas apie tėčio neva agresyvius veiksmus žino ne iš savo patirties, o iš kitų žmonių žodžių, tačiau teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neįvertino.

31.18. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neatsižvelgdavo į vaiko savijautą organizuodamas vaiko popamokinį užimtumą. Atsakovas siekė, kad vaikas gautų kuo geresnį išsilavinimą, tačiau sūnus nebuvo perkrautas popamokine veikla, jam patiko ir mokytis groti akordeonu, ir žaisti tenisą. Atsakovas niekada nevertė sūnaus kuo nors užsiimti jo sveikatos ar poilsio sąskaita. Priešingai, atsakovas rūpinosi, kad vaikas pailsėtų.

31.19. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, nes tokia išvada neatitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo psichologė pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad „dėl savo mažo amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos R. V. pats negali objektyviai ir savarankiškai priimti sprendimų dėl savo ateities. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko nuomonė nėra įtakota kitų asmenų, kad nėra duomenų, kad vaiko nuomonė prieštarautų jo geriausiems interesams. Nei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, nei psichologė neišklausė vaiko, kuo pasireiškė tėčio keistas elgesys ir kalba. Vaikas dar yra mažas ir negali tinkamai vertinti, ar suaugusio žmogaus kalba ir elgesys yra protingi. Ieškovė sūnų pasiėmė 2022 m. kovo 4 d., tą pačią dieną, kai atvyko, o vaikas psichologei aiškino, kad kovo kažkurią dieną tėtis pradėjo paisyti nesąmones. Tai reiškia, kad vaikas apie tėvo kalbamas „nesąmones“ „sužinojo“ jau nebegyvendamas pas tėvą. Atsakovas po penkių mėnesių pertraukos po to, kai ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pasiėmusi sūnų nebegrąžino atsakovui, susitikęs su sūnumi matė, kad į susitikimą vaikas atvykdavo sutrikęs, įsitempęs, dvejodamas savo veiksmais, kalbėjo priešiškai atsakovo atžvilgiu. Matydamas pakitusią vaiko elgseną, jo nerimą, atsakovas mano, kad ieškovė galėjo daryti sūnui psichologinį poveikį, įteigti, kad tėvas serga psichine liga ar keistai elgiasi. Nei vaiko teisių skyriaus specialistės, nei psichologė neišklausė vaiko, kuo pasireiškė tėčio keistas elgesys. Teismas nesiaiškino, ar vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu nėra įtakota ieškovės ir kitų pašalinių asmenų. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo tikslinga skirti ekspertizę, tikslu ištirti nepilnamečio vaiko motyvaciją, kuo jis aiškina norą gyventi su ieškove, kas tam turi įtakos, ar jo nuomonė, su kuo gyventi, būtų kitokia, jei tėtis „nesirgtų“, ar vaiko gyvenimas su motina ir jos sutuoktiniu (ir galimai sutuoktinio dukterimi S.) nedaro žalos normaliai vaiko raidai, bei kitus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, nustatyti vaiko interesus ir patį maksimaliausią tų interesų apsaugos būdą.

31.20. Nesutinka su teismo vertinimu, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis nėra stabili. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu buvo 2 248,04 Eur per mėnesį. Iš ieškovės pateikto AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad, ieškovės gaunamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario mėn. buvo 164,99 Eur., o 2022 m. kovo 10 d. – 196,65 Eur. Iš ieškovės kartus su 2022 m. birželio 30 d. prašymu pateikto „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitos išrašą matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais gavo 1 200 Eur darbo užmokestį. Todėl ieškovės mėnesinis darbo užmokestis 2022 m. kovo mėnesį buvo 1 396,65 Eur. Sumokėjus banko kreditą (500 Eur), jos pajamos pragyvenimui galėjo būti apie 800–900 Eur.

31.21. Teismas nepagrįstai atsakovo turtinės padėties nestabilumą motyvavo tuo, kad atsakovas ketina parduoti gyvenamąjį namą, kuris buvo nuolatinė jo ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kad kito nepilnamečiam vaikui gyventi tinkamo būsto neturi, duomenų, kad yra baigtas statyti kitas būstas, atsakovas nepateikė. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo vardu registruotas vienas kilnojamasis daiktas ir du žemės sklypai su statiniais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir 5 kambarių gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas ir 6 kambarių gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini).

31.22. Teismas iškreipė atsakovo paaiškinimus dėl namo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Atsakovas teismui nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatytų sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas parduotų gyvenamąjį namą, grąžintų kreditą ir ieškotų pirkti butą (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau sūnaus. Tuo tikslu atsakovas įdėjo skelbimą apie namo pardavimą, kad sužinotų galimą pardavimo kainą. Tačiau jeigu teismas ieškinį atmestų, atsakovas neparduotų gyvenamojo namo ir toliau su sūnumi gyventų jiems įprastoje vietoje.

31.23. Atsakovo bankinis įsipareigojimas (hipoteka) yra tik už žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), negrąžinta kredito dalis – 56 344,73 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 25 000 vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 0,29 Eur (bendra vertė 7 250 Eur.), Atsakovo banko sąskaitose 2022 m. birželio 21 d. buvo iš viso 580,56 Eur likutis. Atsakovui kaip darbo ieškančiam asmeniui, buvo mokamos 447,26 – 516,63 Eur SoDra išmokos. 2023 m. sausio mėnesį atsakovas įsidarbino ir gauna darbo užmokestį: 2023 m. sausio mėn. draudžiamos pajamos buvo 2 002,62 Eur, vasario mėn. – 2 501,63 Eur, už kovo mėn. 1-2 dienas – 612,04 Eur. Todėl Atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip nestabilią nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje kasacinėje nutartyje yra pasisakęs, kad tėvų turtinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

31.24. Nepagrįstai teismas pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atsižvelgdamas į tai, jog nepilnametis vaikas pas ieškovę nepertraukiamai gyvena nuo 2022 m. kovo 4 d., t. y., ilgiau nei vienus metus, neįvertinęs, kad vaikas gyvena pas ieškovę tik dėl to, kad ieškovės prašymu buvo teismas priėmė nutartį nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nustatė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vaikui gyvenant su ieškove, labai pakito vaiko elgesys. Vaikas nuo gimimo gyvenęs su tėvu, pradėjo neatsiliepti į tėvo skambučius, nenorėjo su tėvu susitikti, pradėjo grubiai elgtis,. Ieškovė apie penkis mėnesius neleido atsakovui pasimatyti su sūnumi, bendravimas pradėtas tik teismui priėmus nutartį ir nustačius laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

31.25. Ieškovė iškėlė vaiką iš jam įprastos gyvenimo, ugdymo, laisvalaikio leidimo aplinkos. Per tą laiką vaikas prarado ryšį su mokslo draugais, buvo išbrauktas iš muzikos mokyklos ir teniso akademijos. Vaikas gyvendamas su ieškove po pamokų nėra lavinamas, todėl teismo išvados, kad vaiko gyvenamojoje vietoje yra susiformavęs nepilnamečio vaiko socialinių interesų centras, yra deklaratyvios ir nepagrįstos įrodymais.

31.26. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Atsakovo ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs, atsakovas nori su sūnumi bendrauti ne tik po 1 valandą telefonu kas antrą dieną, bet ir kasdien. Vaikas nuo gimimo gyveno su atsakovu, jam yra pažįstama atsakovo gyvenamoji aplinka, čia jis turi savo kambarį, daiktus, draugus, todėl pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas.

31.27. Teismo nustatyta bendravimo tvarka kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. nedalyvaujant ieškovei, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tą patį šeštadienį ir tą patį sekmadienį ne vėliau nei 17 vai., būtų labai nepatogi tiek sūnui, tiek atsakovui. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl per teismo skirtą laiką negalėtų parsivežti sūnaus namo, turėtų laiką su sūnumi leisti viešose vietose, būtų labai apribota galimybė užsiimti sūnaus mėgstama veikla. Pavyzdžiui, gaminti valgį, nueiti į koncertus, kurie dažniausiai vyksta antroje dienos pusėje ar vakare, į teatro spektaklį.

31.28. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, per atsakovo, vaiko gimimo dienas, per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, atsakovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią bendravimo dieną, yra nepagrįstai minimali.

31.29. Teismas nepagrįstai nustatė minimalų atsakovo ir sūnaus bendravimo laiką, praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nemotyvuotai sutrumpino bendravimo telefonu laiką, numatytą pereinamajame laikotarpyje, apribojo kas antrą dieną bendravimą telefonu iki 2 kartų per savaitę. Teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu yra nelogiška ir nepatogi. Vaiko vasaros atostogos trunka du su puse mėnesio, todėl leidimas vaiko atostogų metu bendrauti su tėvu tik dvi savaites, yra nepagrįstai minimalus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko interesus geriau atitiks bendravimo tvarka, darant tarp atostogų dalių savaitės pertrauką, ir neįvertino, kad bendravimo per atostogas tvarka turėtų būti derinama su tėvų atostogomis. Teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko žiemos atostogų metu (trys dienos) yra per trumpa, nes vaiko žiemos atostogos prasideda Šv. Kūčių dieną ir trunka iki sausio 10 dienos.

31.30. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka per Šv. Velykas, kad atsakovas iš dviejų šventinių dienų gali bendrauti tik 7 vienos dienos valandas ir tik kas antrais metais, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

31.31. Nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko gimimo dieną, nes vaiko gimtadienis yra per moksleivių vasaros atostogas, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovui suteikta teisė su vaiku per jo gimtadienį bendrauti tik 3 valandas dienos pabaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

31.32. Teismas nustatė, kad atsakovas negali pasiimti sūnaus, nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su sūnumi pagal kitus punktus, A. M. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) bei A. M. atostogų su sūnumi metu, tokiu atveju atsakovo bendravimas su sūnumi nukeliant į sekantį savaitgalį. Tokia teismo nustatyta tvarka yra neaiški ir sudaro prielaidas ginčams ir nesutarimams kilti. Nukelti dviejų savaičių bendravimą per atostogas į artimiausią savaitgalį nebus jokios galimybės, todėl teismo sprendimo 2.10 punktas prieštarauja 2.3 ir 2.4 punktams.

31.33. Atsakovo bendravimo su sūnumi per sūnaus atostogas tvarka nėra siejama su atsakovo atostogų grafiku, todėl nesuprantama, kokiu tikslu atsakovas turėtų informuoti ieškovę apie savo atostogas.

31.34. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 2 d. Išvadą „Dėl bendravimo tvarkos nustatymo“, kurioje nurodyta, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti trumpesnis arba iš viso nenustatytas, ir, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams. Teismas nepagrįstai nustatydamas bendravimo tvarką rėmėsi ieškovės žodžiais, kad tokios bendravimo tvarkos nori sūnus.

31.35. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir palikus ankstesne teismo nutartimi nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, išlaikymo sūnui iš atsakovo priteisimas prieštarautų įstatymui.

31.36. Teismas nepagrįstai ieškovės elgesio neįvertino kaip piktnaudžiavimo motinos valdžia, nesirūpinimą vaiku, ir nepagrįstai neapribojo ieškovei motinystės valdžios. Teismas nepagrįstai neįvertino kaip piktnaudžiavimo fakto, kad ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pasiėmusi sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos. jo negrąžino įsiteisėjusioje Nutartyje nustatytu laiku iki 2022 m. kovo 6 d. 19 val. ieškovė pasiėmė sūnų, neįspėjusi atsakovo, kad vaiko negrąžins, todėl atsakovas patyrė stresą. Atsakovas sužinojęs, kur konkrečiai ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) r., kovo 6 d. nuvyko prie ieškovės namų, prašė leisti pamatyti sūnų, bet ieškovė jam neleido, taip Rytojaus dieną, taip pat neleido susitikti su sūnumi.. Vėliau atsakovas daug kartų stengėsi susitikti su sūnumi, bet ieškovė neleido. Atsakovas stengėsi išsiaiškinti, kodėl ieškovė sūnaus negrąžina ir kada grąžins, visomis jam suprantamomis priemonėmis: kreipėsi į įvairias institucijas (policiją, vaiko teisių apsaugos skyrių), tačiau teismas nepagrįstai jo pastangas vertino kaip neadekvatų elgesį, o ne kaip ieškovės piktnaudžiavimą motinos valdžia. Teismas nepagrįstai nevertino, kad toks ieškovės elgesys prieštarauja vaiko interesams.

31.37. Staigus vaiko gyvenamosios vietos keitimas, vaiko tėvą žeminantys veiksmai sukelti ieškovės 2022 m. kovo 6 d. ir 2022 m. kovo 7 d. pakenkė vaiko psichikai, pažeidėjo saugumo ir stabilumo jausmą. Ieškovė nesudaro vaikui saugių gyvenimo sąlygų, vaikas priverstas gyventi su linkusiu smurtauti, agresyviai besielgiančiu, niekinamai ir įžeidžiančiai vaiko tėvą vadinančiu ieškovės sutuoktiniu.

31.38. Ieškovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Ji su sutuoktiniu išvyksta į darbą, o vaikas lieka namuose užrakintas vienas. Ši aplinkybė konstatuota 2022 m. kovo 30 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, kad ieškovė, siekdama savavališkai pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir jį negrąžinti atsakovui, teikė melagingą informaciją valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ieškovė suklaidino policijos pareigūnus, nurodydama, kad atsakovui yra psichinės ligos paūmėjimas, nevartoja vaistų, būna agresyvokas, todėl vaiko jam neatvežė. Pareigūnai gavę tolią informaciją, nebesiėmė veiksmų dėl vaiko grąžinimo tėvui. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas sirgtų psichine liga, ar atsakovui yra kokie nors vaistai skirti, ieškovė negalėjo žinoti, nes šalys kartu negyvena nuo 2014 metų. Ieškovė pareigūnams taip pat paaiškino, kad „rytoj kreipsis į vaikų teises“, bet nesikreipė. Apie tai, kad ieškovė nusprendė negrąžinti vaiko tėvui, vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė policija.

31.39. Piktnaudžiaudama motinos valdžia ieškovė įteigė sūnui, kad atsakovas yra psichinis ligonis, kad jo reikia bijoti, kad jis yra agresyvus. Teismas savo sprendime rėmėsi vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 10 d. rašte nurodyta ieškovės suteikta informacija, kad atsakovas elgiasi neadekvačiai, kad sūnus yra pasakojęs, kad tėvas veždavosi jį kartu ir po 4 val. laikydavo automobilyje, o pats išlipęs iš automobilio nieko konkretaus neveikdavo.

31.40. Teismas vertino tik dalį Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 9 d. rašo ir neatkreipė dėmesio, iš vaiko paaiškinimo, jog penktadienį jo pasiimti atvažiavo mama, jie su tėčiu kalbėjosi, R. nuomone, mama pastebėjo, kad tėčio liga yra sustiprėjusi ir ji pasiūlė likti gyventi pas ją. Tai įrodo, kad būtent ieškovė vaikui įteigė, kad atsakovas nusišneka, kad ne vaikas, o ieškovė pastebėjo, kad atsakovas neva serga.

31.41. Teismas neįvertino, kad ieškovė nesirūpina vaiko sveikata. Vaikas tapo liūdnas, įsitempęs, nekalbus, sugniuždytas, jaučia nerimą. Teismas nevertino medicininius duomenis, kad 2022 m. balandžio 29 d. atlikus vaikui kraujo tyrimo sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir nustatytų susirgimų nepagrįstai nesiejo su ieškovės nesirūpinimu vaiko sveikata. Ieškovė neprižiūri vaiko, nemoka gaminti maisto, todėl neužtikrina berniukui paaugliui tinkamos mitybos. Tai, kad ieškovė vedė sergantį, skaudančia ausimi vaiką į kinoteatrą, patvirtina, ieškovė atsižvelgia į vaiko būseną, nevertina didelio garso rizikos. Socialiniai darbuotojai rekomendavo R. lankytis pas psichologą, tačiau pati Ieškovė pripažino, kad apsilankė su R. vieną kartą pas psichologą, daugiau nesilankė, nes vaikas nebenorėjo.

31.42. Teismas neįvertino, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiko mokymusi ir lavinimu, taip veikdama priešingai vaiko interesams. Ieškovė pasiėmė vaiką iš jam įprastos gyvenamosios aplinkos, nepasibaigus mokslo metams. 2022 m. kovo 7 d. ieškovė parašė prašymą leisti sūnui mokytis nuotoliniu būdu, atveždavo tik atsiskaityti, todėl sūnus prarado galimybę mokytis kolektyve, bendrauti su klasiokais, neleido sūnui R. dalyvauti mokyklos veikloje, dalyvauti renginiuose. Vaikas mokykloje mokėsi aukščiausiais vertinimais iki 2022 m. kovo mėn. Vėliau, vykusiame nacionalinio žinių vertinime R. nebaigė užduoties. Tai rodo, kad ieškovė neužtikrina vaiko psichologinio nusiteikimo ir susikaupimo. Gyvendamas su ieškove, sūnus nebelanko nei teniso, nei jokio kito būrelio.

31.43. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl tuo atveju, jei teismas nepatenkintų apeliacinio skundo, būtų pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti apeliaciniame skunde nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsiliepimas

32. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

32.1. Atsakovas neįrodė nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors ieškovas teismui nurodė, kad atsakovė žiauriai elgiasi su vaiku ir daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, tačiau jokių įrodymų ar faktų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė.

32.2. Atsakovo, apeliaciniame skunde, nurodomos aplinkybės, jog staigaus vaiko gyvenamosios vietos keitimas, vaiko tėvą žeminantys veiksmai neabejotinai pakenkė vaiko psichikai, pažeidė jo saugumo ir stabilumo jausmą, vaikas patiria didžiulį skausmą. yra nežinomoje vietoje, kad su vaiku nėra galimybės susisiekti ir bendrauti ir t. t., neatitinka tikrovės. Atsakovo teiginiai apie pažeistą vaiko saugumo ar stabilumo jausmą paneigti bylos nagrinėjimo metu, nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. rašte nurodoma, kad su R. V. bendrauta 2022 m. kovo 28 d. „R. pasakojo, kad gyventi pas mama jau apsiprato, čia jaučiasi gerai. Šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu savo mokykloje (duomenys neskelbtini)“. Tai jog, sūnus gyvendamas su ieškove jaučiasi gerai patvirtina visi, be išimties, vaiko teisių apsaugos raštai bei pačio sūnaus pateikta nuomonė.

32.3. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nesudaro vaikui saugių gyvenimo sąlygų, vaikas priverstas gyventi su linkusiu smurtauti, agresyviai besielgiančiu, įžeidžiančiai vaiko tėvą vadinančiu ieškovės sutuoktiniu, paneigti nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad A. M. tyčia būtų naudojęs psichinį smurtą prieš K. V. Vaikas, priešingai nei teigia atsakovas, gyvendamas su mama jaučiasi gerai, tai patvirtina ir 2022 m. kovo 10 d. VTAS pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. VTAS skyriuje buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku, kuris patvirtino, kad nuo pat pirmų dienų, tik persikraustęs gyventi pas ieškovę, jautėsi gerai ir saugiai.

32.4. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, kadangi atsakovas byloje neįrodė, jog ieškovė vengė atlikti savo pareigas auklėti nepilnametį vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, darė jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, ar juo nesirūpino.

32.5. Priešingai, nei nurodo atsakovas, teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atsižvelgė į visas aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas vertino atsakovo sveikatos būklę ir jo elgesį. Nors atsakovas neigia turintis sveikatos problemų, tačiau byloje esantys medicininiai ir kiti dokumentai patvirtina, jog iš esmės yra pasikeitusi atsakovo sveikatos būklė ir elgesys (VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje 2021 m. balandžio 28 d. 16.05 val. fiksuoti neurologo įrašai, 2021 m. balandžio 28 d. 18.14 val. fiksuoti psichiatro įrašai). Pasikeitusį Atsakovo elgesį vėliau pastebėjo ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovo mama, tretieji asmenys bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai. 2023 m. kovo 9 d. apie pasikeitusį Atsakovo elgesį gydymo įstaigai pranešė jo mama. Taip pat fiksuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 10 dienos rašte. Priešingai, nei teigia atsakovas, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų nors vienam iš šių asmenų apkalbėjusi atsakovą ar įtikinėjusi apie atsakovo sveikatos problemas.

32.6. Atsakovo teiginiai, kas teismas nepagrįstai sprendė, kad diagnozuotas laikinas sutrikimas turėjo kokios nors įtakos, yra nepagrįsti. Atsakovas pats nurodo, jog ligos simptomai labai kintantys laiko atžvilgiu ir prasideda staiga. Ieškovei kilus pagrįstam susirūpinimui dėl atsakovo psichinės būklės ir realios grėsmės vaikui, nedelsiant sūnų pasiėmė gyventi pas save.

Šalies argumentai

32.7. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais nurodytais apeliacinio skundo 1.2. punkte, jog sūnus laikotarpiu tarp 2022 m. sausio 31 d. ir vasario 4 d. nebuvo mokykloje dėl pateisinamo priežasties. Atsakovas be priežasties nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 7 dienos ir 2022 m. kovo 3, 4 dienomis nevedė sūnaus į mokyklą ir tai patvirtina išrašai iš ,,Tamo“ dienyno, kuriuose matoma, jog 2022 m kovo 3 ir 4 d. praleistos pamokos nepateisintos, kitos praleistos pamokos pateisintos ne dėl ligos. Ieškovei pasidomėjus kodėl sūnus yra nevedamas į mokyklą, atsakovas tiek jai, tiek mokytojai nurodė, jog sūnus jau viską moka ir į mokyklą jam eiti nebereikia, ir kad nuo šiol R. mokysis gamtoje. Atsakovas nurodė, jog yra nupirkęs sūnui 2022 m. balandžio 2-8 dienomis lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitetą. Atsakovas sūnų norėjo vežtis tuo metu kai j am mokykloj e buvo numatyti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testai, kurie vyko balandžio 1, 5, 7 dienomis.

32.8. Teismas priimdamas Sprendimą vertino, jog sūnus su Ieškove nepertraukiamai gyvena nuo 2022 m. kovo 4 d. t. y., ilgiau nei 1 metus, Ieškovės gyvenamoje vietoje yra susiformavęs nepilnamečio vaiko socialinių interesų centras, vaikas susirado naujų draugų, lanko ugdymo įstaigą ir t.t.

Atsiliepimas

32.9. Atsakovas teigdamas, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai sūnaus atžvilgiu byloje teikė susirašinėjimus tarp ieškovės ir atsakovo, kuriuos teismas priimdamas sprendimą atidžiai vertino ir ištyrė bei nurodė, jog priešingai nei interpretuoja atsakovas, ieškovė tinkamai ir rūpestingai rūpinosi sūnumi.

32.10. Kita esminė aplinkybė, kurią vertino teismas yra ta, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko noras. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų ir jis geba tinkamai suformuoti savo nuomonę ir pažiūras. Tai patvirtina vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ar pagalbos planai, kuriose nurodyta, jog paklausus R. su kuo jis norėtų gyventi, atsakymas visose išvadose yra vienareikšmiškas – R. nori gyventi su mama.

32.11. Būsto paskola, už kurią moka ieškovė, nėra sudaryta tik ieškovės vardu, todėl paskolą moka ir A. M. Ieškovės pajamas yra daugiau negu pakankamos vaikui išlaikyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu gavo išmokas iš Sodros ir turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“. Teismas remdamasis bylos duomenimis teisingai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra stabili, jam nedirbant nuo 2022 m. sausio mėnesio, o tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi ir gali užtikrinti visus vaiko poreikius. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos pajamos yra padidėjusios ir šiuo metu sudaro apie 2 700,00 Eur į mėnesį.

32.12. Atsakovo teiginiai, tokie kaip teismas nevertino ir neaptarė, kad R. V. gyvena aplinkoje, kur galimai smurtaujama, yra nepagrįsti.

32.13. Atsakovo nurodomas aplinkybės, jog ieškovė žaloja vaiko psichiką jį laiko uždarytą, kad vaikas yra sužalotas, traumuotas, paveiktas ieškovės, jau nagrinėtos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog šių aplinkybių nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga (nutarties 20 punktas). Vaikas ne kartą buvo apklaustas specialistų ir niekada nėra net užsiminęs apie galimą smurtą ieškovės aplinkoje ar motinos įtaką vaiko nuomonei. Priešingai, vaikas nurodo, jog šiuo metu jaučiasi gerai ir saugiai.

32.14. Atsakovo nurodytas aplinkybės apie jo bendravimą su sūnumi nuo 2022 m. kovo 4 d. buvo aptartos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

32.15. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau bylos nagrinėjimo metu savo siūlymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo neteikė. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai prieštarauja jo pozicijai, kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu, kadangi teikdamas atskirąjį skundą dėl 2022 m. birželio 16 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, nurodė, jog vaikas bendraudamas telefonu įpareigojamas prievarta išlaikyti dėmesį į telefono ar kompiuterio įrenginį, o teikiant apeliacinį skundą atsakovo nuomonė pasikeitė ir bendravimo tvarka telefonu ar kompiuteriu, jo nuomone, jau tinkama ir nekenkia vaiko sveikatai.

32.16. Atsakovo nurodyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių, nes iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad vaikas vaiko teisių specialistui išreiškė norą bendrauti su tėvu, tačiau ne visada nori su tėvu bendrauti telefonu, todėl tokiu atveju neatsiliepia į skambučius, sutiktų su tėvu bendrauti 2-3 dienas per savaitę.

32.17. Pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos prašė ir pats vaikas, nurodydamas, jog nežino kaip seksis bendrauti su atsakovu ilgesnį laiką. Bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu būtina atsižvelgiant į vaiko interesus, nes bylos nagrinėjimo teiktos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ar pagalbos planai, kuriuose matoma, jog R. V. nuosekliai nurodo, jog šiuo metu jis su tėčiu susitikti nelabai nori, truputį bijo tėčio, norėtų nebent tik susirašyti žinutėmis; kai tėčiui bus geriau, tuomet jis norės truputį susitikti su tėčiu, tačiau šiuo metu, jis nori gyventi su mama.

32.18. Vaikas su atsakovu bendrauja pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Kartais ieškovei tenka vaiką įkalbinėti važiuoti susitikti su atsakovu. R. norėtų bendrauti su atsakovu telefonu, tačiau atsakovas vaikui neskambina. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog nori sūnui skambinti kiekvieną dieną. Atsakovas neskambino vaikui ir nesveikino su Šv. Kalėdom, per vaiko gimtadienį, neatvežė į susitikimą dovanėlių. Vaikas iš tėčio laukė bent žinutės, tačiau jos negavo, o tuo tarpu senelė paskambino ir pasveikino vaiką.

Šalies argumentai

32.19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog kad tuo atveju, jei teismas nustatytų sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas parduotų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), grąžintų kreditą ir ieškotų pirkti butą (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau sūnaus. Vėliau, tame pačiame apeliaciniame skunde, dalyje dėl bendravimo tvarkos, nurodo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų labai nepatogi, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, nurodė, jog pardavus būstą ketina statyti namą (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginiai ne tik apeliaciniame skunde, bet ir visos bylos nagrinėjimo metu prieštarauja vienas kitam ir pateikiami tokie, kokie yra patogesni jam tuo momentu. Atsakovas teigia, jog nustatyta tvarka jam nepatogi dėl gyvenamosios vietos, tačiau siūlo tokią bendravimo tvarką, jog sūnų pasiimtų savaitės dienomis vakare ir grąžintų į mokyklą kitą rytą. Šalių vaikui tokia tvarka nepriimtina, ji trikdytų įprastą mokslo savaitės ritmą, susiformavusį laisvalaikį bei poilsį.

Atsiliepimas

32.20. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma bendravimo tvarka visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, jog vaikas bendraudamas su atsakovu jaučia diskomfortą. Teismas sprendime nurodė, jog neatmestina galimybė, kad požiūris į susitarimą dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo kitu metu tarp šalių pasikeis, todėl numatė, jog šalys gali gera valia susitarti ir dėl kitokios nei šiuo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko ir atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos.

32.21. Atsakovas prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl sprendžiamo klausimo pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

34. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo skirti žodinį skundo nagrinėjimą. Nurodė, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas galės įsitikinti apelianto pilnavertiškumu ir jei bus būtinybė – paskirti atsakovui psichiatrinę ekspertizę.

35. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-621-553/2020). Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai). Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos priežastys, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų įsitikinti jo psichikos pilnavertiškumu ir esant būtinumui paskirti psichinę ekspertizę, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

39. Bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantas neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistavimo, apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

40. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras 2023 m. kovo 30 d. raštas dėl informacijos ir išrašų kopijų pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centre K. V. bendravo tik su socialine darbuotoja, todėl pildytų dokumentų apie sveikatos būklę, nustatytas diagnozes, psichiatro išvadas, užpildytas formas už 2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį nėra. Pridėti prie minėto rašto priedai: (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. raštas Dėl išvados pateikimo, kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pateikti išvadą dėl K. V. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus; (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštas dėl išvados pateikimo, kuriuo prašoma VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC pateikti išvadą dėl K. V. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus; VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos įrašai susiję su išvados parengimu; VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2022 m. rugpjūčio 25 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl asmens (K. V.) gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus.

41. Apeliantas nurodo, kad minėti dokumentai įrodo, jog jis neserga psichikos ligomis ir neturi psichikos sutrikimų. Anksčiau šių dokumentų nepateikė į bylą, nes nežinojo, kad juos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC turi. Tik apeliantui susipažinus su teismo sprendimu iškilo būtinybė gauti minėtus dokumentus.

42. Taip pat apeliantas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. balandžio 3 d. pažymą apie asmens (K. V.) valstybinį socialinį draudimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. pažymą apie negautas išmokas, kurioje nurodoma, kad K. V. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo.

43. Apeliantas nurodo, kad 2023 m. sausio mėnesį jis pradėjo dirbti, todėl šie šiuose dokumentuose yra duomenys apie jo draudžiamąsias pajamas ir apie tai, kad jis nuo 2023 m. sausio 1 d. Sodros išmokų negauna.

44. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriuose fiksuoti duomenys apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. kovo mėnesio.

45. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

46. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

47. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti nauji įrodymai gauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC nėra nauji, kadangi vykdant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį, kuria teismas pranešė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai apie būtinybę ginti viešąjį interesą, įvertinant, ar yra pagrindas inicijuoti atsakovo K. V. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, ir įpareigojo prokurorą pranešti teismui apie priimtą sprendimą pareikšti pareiškimą dėl fizinio asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) tam tikrose srityse arba atsisakymą pradėti atsakovo K. V. neveiksnumo (riboto veiksnumo) procedūras, byloje gautas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. raštas Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, kuriame nurodyti tyrimo metu surinkti duomenys apie K. V. sveikatą ir gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus gautus kartus su VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC 2023 m. kovo 30 d. raštu dėl informacijos ir išrašų kopijų pateikimo.

49. Tačiau sprendžiant dėl kitų apelianto pateiktų naujų įrodymų ir ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo pažymėtina, kad šalys turėjo galimybę pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek apelianto pateikti nauji įrodymai apie gaunamas pajamas ir ieškovės pateikti išrašai iš banko sąskaitų apie gaunamas pajamas yra abiem šalims žinomi ir yra reikšminti sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, įvertinus tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su vaiko interesais (gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymu), priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas priima apelianto kartus su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus apie gaunamas pajamas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. balandžio 3 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir 2023 m. balandžio 3 d. pažymą apie negautas išmokas) ir ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus banko sąskaitos išrašus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

50. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M. ir atsakovui K. V. gimė sūnus R. V., kuria bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (t. 1, b. l. 9). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių susitarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte nurodyta, jog dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, šalys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, kurią (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino (toliau – ir Nutartis). Nutarimu patvirtintoje taikos sutartyje nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu K. V., A. M. (tuo metu V.) įsipareigojo nepilnamečiam vaikui mokėti po 130,00 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o K. V. buvo paskirtas išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, taip pat šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo tvarkos (t. 1, b. l. 5–8).

51. Atsakovo pateiktos nuotraukos (t. 2, b. l. 86–94 l; t. 4, b. l. 45–53) patvirtina, kad iki 2022 m. kovo 4 d. atsakovas užtikrino nepilnamečio vaiko laisvalaikį. Muzikos mokyklos žymėjimo knygelės kopijos patvirtina, kad atsakovas užtikrino, kad R. reguliariai lankytų užklasinę veiklą, nuotraukos ir susirašinėjimas su teniso treneriu patvirtina, kad vaikas dalyvaudavo teniso treniruotėse bei varžybose (t. 2, b. l. 95–102).

52. Iš išrašų iš „Tamo“ dienyno, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašto nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 7 d., ir 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 7 d. vaikas nelankė ugdymo įstaigos (t. 1, b. l. 10–12, 40–45; t. 2, b. l. 15–20; t. 4, b. l. 127–128). Iš e.sveikata.lt duomenų nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu vaikas dėl ligos sveikatos priežiūros įstaigose nesilankė (t. 1, b. l. 13–15; t. 2, b. l. 24–26 l.), pas šeimos gydytoją paskutinį kartą lankėsi 2020 m. dėl sveikatos pažymos ugdymo įstaigai, 2019 m. skirti vaistai (duomenys neskelbtini) gydyti, 2020 m. lapkričio 13 d. nustatyta (duomenys neskelbtini) liga (duomenys neskelbtini).

53. Apie be priežasties praleistas pamokas 2022 m. kovo 4 d. ieškovė sužinojo iš vaiko ir mokytojos, paklausus atsakovo, kodėl vaikas praleido pamokas, jis nurodė, kad vaikas mokyklos nelankys, nes yra užrašytas į (duomenys neskelbtini) universitetą (t. 1, b. l. 32–34).

54. Pagal atsakovo 2022 m. kovo 6 d. pranešimą 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 164–172; t. 2 t., b. l. 76–84; t. 4, b. l. 68–76; t. 5, b. l. 6–14). 2022 m. kovo 10 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33–39), iš kurio matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendravo su vaiku. R. bendravo noriai, laisvai ir paaiškino, jog su mama į (duomenys neskelbtini) rajoną gyventi atvažiavo praėjusį penktadienį. Jam čia gyventi patinka. Kartu gyvena mamos vyras ir jo dukra S.. Su S. jie senai pažįstami ir sutaria gerai, draugauja. R. žodžiais anksčiau jis gyveno su tėčiu, o pas mamą atvažiuodavo savaitgaliais. Su tėčiu gyventi jam sekėsi gerai, kol tėtis „nepradėjo nusišnekėti“. Nuo trečiadienio tėtis „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“. Berniukas pasakojo, kad nuo praėjusio trečiadienio jis nėjo į mokyklą, nes tėčiui atrodė, kad jis yra pervargęs. R. patvirtino, kad jis nesijautė pervargęs. Toks atvejis, vaiko teigimu, buvo pirmą kartą, iki tol tėtis nėra jam neleidęs eiti į mokyklą. <...> R. žodžiais, jis nori gyventi pas mamą, pas tėtį norėtą grįžti nebent tada, kai praeis jo liga. 2022 m. kovo 7 d. telefonu bendraujant su A. M., ji nurodė, jog atsakovas elgiasi neadekvačiai ir tai gąsdina vaiką. Sūnus jai pasakojo, jog tėvas jį veždavosi kartu, po 4 val. laikydavo automobilyje, o pats išlipęs iš automobilio nieko konkretaus neveikdavo, vaiko į mokyklą, į būrelius neleisdavo. 2022 m. kovo 7 d. telefonu vaiko teisių specialistas bendravo su K. V., tačiau jo nuomonės nepavyko išklausyti, nes jis nuolat pertraukinėjo specialistą, kalbėjo neadekvačiai, susitarti dėl susitikimo nepavyko.

55. Iš atsakovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. kovo 10 d. buvo atvykęs pas ieškovę į (duomenys neskelbtini) r., tačiau A. M. ir ieškovė liepė atsakovui išvažiuoti. Atsakovas dėl to, kad jam grasino A. M. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus atsakovui leista pakalbėti su nepilnamečiu vaiku (t. 1, b. l. 135–137). 2022 m. balandžio 19 d. tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo 2022 m. balandžio 6 d. pareiškimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (t. 2, b. l. 189–193; t. 3, b. l. 170–174 l).

56. Iš 2022 m. kovo 29 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64, 110–113; t. 2, b. l. 29–32) nustatyta, jog atsakovas 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė, kad jam ieškovė negrąžina vaiko, neleidžia su juo bendrauti. Tiriant pranešimą 2022 m. kovo 28 d. vaikas nurodė, jog nori gyventi pas mamą jau apsiprato, čia jaučiasi gerai. Šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu savo mokykloje (duomenys neskelbtini). Vaiko žodžiais, taip mokytis jam tinka, jis neturi dėl to problemų. R. sakė, kad su tėčiu bendrauja telefonu. Skambina tėtis, su juo R. bendrauja maždaug po 10 minučių. Tačiau, vaiko nuomone, tėtis skambina per dažnai, kelis kartus per dieną (tai patvirtina ir pateikta skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad nuo 9.27 val. iki 9.41 val. atmesti 6 skambučiai (t. 1, b. l. 114). R. norėtų, kad tėtis skambintų rečiau. Jis ne visada nori kalbėtis su tėčiu, todėl kartais jam taip ir pasako, o kartais visai nekelia telefono. Vaikas tvirtino, kad mama jam nedraudžia bendrauti su tėčiu, tačiau jis pats ne visuomet nori, ypač taip dažnai. R. manymu, su tėčiu jis pageidautų kalbėtis telefonu kas 2–3 dienas. Susitikti su juo dabar nenori. R. norėtų susitikti su tėčiu, jeigu jis pradėtų gerti vaistus. Vaikas sakė, supratęs, kad tėtis negeria vaistų iš vakarykščio pokalbio telefonu. Tėtis nori jį vežtis į Angliją, bet tomis dienomis yra egzaminai, todėl R. nenori važiuoti. 2022 m. kovo 24 d. atvejo vadybos posėdžio metu ieškovė nurodė, kad R. mokosi nuotoliniu būdu, taip pat nuotoliniu būdu lanko ir akordeono pamokas. Gyvendamas pas ją vaikas yra patenkintas. Moters teigimu, ji dėl sūnaus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichologijos centro psichologę, kuri susitiko su R. ir patvirtino, kad jam dabar yra ramu, jis jaučiasi saugiai. A. M. teigimu, kai skambina tėvas, R. klausia, ką daryti, ką jam atsakyti, nes jis ne visuomet nori bendrauti su tėvu, sunku jį priversti kalbėtis. Ji vaikui siūlo pasielgti taip, kaip jis tuo metu nori. Pirmą sekmadienį, po to, kai apsigyveno pas mamą, R. kalbėjo su tėvu telefonu ir verkdamas prašė, kad tėtis eitų gydytis.

57. 2022 m. kovo 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu taip pat išklausytas K. V., kuris nurodė, jog R. mama buvo pasiėmusi pas save, tačiau negrąžino, o jam siūlė apsilankyti pas gydytoją. Tą vakarą jis skambino sūnui, R. verkė, prašė tėvo nevažiuoti pas jį. K. V. sakė, kad jo sveikata ideali, jis jaučiasi puikiai. Jo teigimu, jam labai svarbu suteikti R. išsilavinimą, todėl jis nori nuvežti sūnų vizitui į (duomenys neskelbtini) universitetą, tačiau pripažino, kad ir egzaminai mokykloje taip pat yra svarbu. K. V. nurodė, kad skambina sūnui, bendrauja su juo, tačiau pastebi, kad vaikas yra išgąsdintas, jis nesupranta situacijos, todėl išgyvena stresą.

58. Atsakovo pateikta nuotrauka, išrašas iš e.sveikata.lt portalo bei atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis su nepilnamečiu vaiku 2022-04-29 pasimatė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kur vaikas apsilankė pas savo šeimos gydytoją (t. 2, b. l. 116, 117–120). Minėtą dieną kilo konfliktas tarp šalių, atsakovas patempė vaiką už rankos, kvietė policijos pareigūnus, kurie kvietė VTAS specialistus.

59. 2022 m. birželio 8 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 1–5 l) patvirtina, kad į VTAS kreipėsi K. V. su 2022 m. birželio 6 d. skundu ir elektroniniu laišku, kuriuose nurodė, jog jam neleidžiama matytis su sūnumi, kad sūnus nebuvo muzikos mokyklos pamokose, nebuvo teniso treniruotėse ir varžybose, bei, jo žiniomis, neatvyks dalyvauti mokyklos baigimo renginiuose. Vaikas yra įbaugintas, laikomas uždarytas. Jis prašo paimti sūnų iš pavojingos ir žalojančios aplinkos. 2022 m. birželio 7 d. bendraujant su R. V., jis nurodė, kad pas mamą jam gerai. Su tėčiu jis bendrauja per „Messenger“ programėlę, susirašo žinutėmis maždaug kartą per savaitę. Telefonu tėtis R. neskambina. Vaikas sakė, kad su tėčiu susitikti nenori „po to įvykio ligoninėje“. Ten tėtis jį „stipriai tempė“, todėl dabar R. truputi bijo. Vaikas pasakojo, kad muzikos mokykloje mokėsi nuotoliniu būdu, o egzaminų laikyti važiavo į (duomenys neskelbtini). Dabar jis jau baigė muzikos mokyklą ir gavo diplomą. Teniso treniruočių R. nebelanko. Vaikas nežino, ar dar norėtų jas lankyti. R. sakė, kad šiandien mokykloje vyksta mokslo metų užbaigimo šventė. Jis ten važiuoti nenori, nes nenori susitikti su tėčiu. Mokyklos baigimo proga visa klasė važiuos į (duomenys neskelbtini) muziejų, todėl R. prisijungs prie klasiokų (duomenys neskelbtini).

60. Iš 2022 m. kovo 24 d. pagalbos plano (t. 1, b. l. 115–120, 139–145; t 2, b. l. 40–45; t. 4, b. l. 1–7) nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. ieškovės namuose apsilankė atvejo vadybininkė, kuri nustatė, kad nepilnametis vaikas dalyvavo pamokose prisijungęs nuotoliniu būdu, jautėsi gerai, atsakinėjo į mokytojos klausimus. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Iš 2022 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių pasaugų centro rašto nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 29 d. K. V. atsako tik elektroniniais laiškais, skambinant telefonu nurodo kreiptis raštu, į socialinės darbuotojos skambučius atsako, kad tai konfidencialu, į klausimus neatsakinėja, nepriima jokios pagalbos, nebendrauja ir nebendradarbiauja. 2022 m. birželio 28 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, išklausytos A. M., specialistų nuomonės, peržiūrėtas pagalbos planas. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus nuspręsta tęsti K. V. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (t. 6, b. l. 9).

61. Iš šalių susirašinėjimo „Viber“ programėle matyti, kad 2022 m. kovo 6 d. 18.31 val. ieškovė informavo atsakovą, jog nepilnametis vaikas nenori grįžti pas atsakovą, nori pabūti savaitę pas ieškovę. Ieškovė ne kartą informavo atsakovą, kad ji su vaiku (duomenys neskelbtini), nepaisant to atsakovas nuvažiavo pas ieškovės tėvus bei iškvietė policijos pareigūnus. 2022 m. kovo 7 d. atsakovas nurodė, jog važiuoja pas ieškovę, prašė nurodyti adresą, po to prašė pakelti vartus. Tą pačią dieną ieškovė informavo atsakovą, jog vaikas pas ją bus savaitę, ji informavo apie tai mokyklą bei VTAS. Atsakovas nuo 2022 m. kovo 7 d. kasdien, kartais po keletą kartų, prašė ieškovę parvežti sūnų namo (t. 1, b. l. 75–84, 150–152 l; t. 2, 176–178 ; t. 3, b. l. 154–163; t 4, b. l. 15–17).

62. Iš šalių paaiškinimų ir lėktuvo įlaipinimo kortelių nustatyta, jog atsakovui ir nepilnamečiam vaikui buvo nupirkti lėktuvo bilietai į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelionė turėjo vykti 2022 balandžio 2 d. – 2022 m. balandžio 8 d. (t. 1, b. l. 106–107; t. 2, b. l. 21–22). Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovas vaiko vizitą į (duomenys neskelbtini) universitetą derino 2022 m. kovo 21 d. (t 1, b. l. 146–149). Iš ieškovės susirašinėjimo su vaiko mokytoja nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 7 d. buvo numatyti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testai (t. 1, b. l. 108; t. 2, b. l. 23). Iš ieškovės paaiškinimų ir (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašto nustatyta, kad ieškovė atvežė nepilnametį vaiką į mokyklą atlikti minėtus testus (t. 6, b. l. 10).

63. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas su nepilnamečiu vaiku per „Messenger“ programėlę patvirtina, jog vaikas su tėvu bendravo 2022 m. gegužės 4 d., vaikas nurodė, kad nenori susitikti su atsakovu (t. 2, b. l. 180–183).

64. 2022 m. birželio 22 d. atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę pasimatyti su sūnumi, ieškovė leido atsakovui su vaiku, jai dalyvaujant, pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (t. 5, b. l. 84–90).

65. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktoriui pateikė 2022 m. kovo 7 d. prašymą dėl nuotolinio ugdymo organizavimo R. V. (t. 1, b. l. 46; t. 2, b. l. 27). Analogiškus prašymus ieškovė teikė 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 4 d., ir nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. birželio 9 d. vaikui buvo sudarytos sąlygos mokytis (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. kovo 7 d. vaikas nepraleido nei vienos pamokos (t. 4, b. l. 127–128). Iš 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos pažymos matyti, kad R. V. akordeono (duomenys neskelbtini) klasę baigė nuotoliniu būdu, atsiskaitymai vykdavo mokykloje. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovė parašė prašymą išbraukti R. V. iš mokinių sąrašų ir išduoti (duomenys neskelbtini) klasių mokyklos baigimo pažymėjimą (t. 4, b. l. 130; t. 6, b. l. 12). Iš 2022 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) akademijos pažymos nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 7 d. R. V. nelankė teniso treniruočių (t. 4, b. l. 117).

66. Iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2022 m. liepos 21 d. rašto nustatyta, kad ieškovė nuolat bendravo ir bendradarbiavo su sūnaus R. V. mokytoja, mokytojai sistemingai skambino, bendravo elektroniniu paštu, domėjosi vaiko pasiekimais, atsakingai žiūrėjo į vaiko mokymąsi, atvežė vaiką 2022 m. balandžio 1, 5, 7 dienomis į mokyklą atlikti standartizuotus testus. Vaikas baigė pradinio ugdymo programą aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiais, nepateisintų pamokų nėra. Vaikas nuo 2022 m. kovo 8 d. mokėsi nuotoliniu būdu, laiku jungėsi į pamokas, atsiskaitydavo už jam pateiktas užduotis, turėjo visas reikiamas nuotolinio ugdymosi procesui užtikrinti priemones (t. 6, b. l. 10). Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. R. V. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (t. 6, b. l. 11).

67. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna nuolatines pajamas (1 036,99–2 248,04 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius) (t. 1, b. l. 47–49; t. 2, b. l. 46–48; t. 5, b. l. 31–32). Ieškovė yra sudariusi santuoką su A. M. (t. 2, b. l. 63). Ieškovė kartu su sutuoktiniu turi sutartinių įsipareigojimų kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB už įsigytą nekilnojamąjį turtą, kasmėnesinės įmokos iki 500,00 Eur (t. 5, b. l. 33–35). Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė – Nissan, N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 38–39). Ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 37).

68. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei asmenine nuosavybės teise (t. 1, b. l. 50–55; t. 2, 49–54, 60–62; t. 5, b. l. 28–30). Iš 2022 m. kovo 30 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovui žinoma nepilnamečio vaiko ir ieškovės gyvenamoji vieta, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, leidžia pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, tačiau neleidžia vaiko išvežti, nes teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja ir šiuo metu vyksta teisminiai procesai (t. 1, b. l. 131–134).

69. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 25 000 vienetų vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 0,29 Eur (t. 5, b. l. 43). Jo vardu yra registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 44–46, 50–52). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 188). Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 64). Atsakovo banko sąskaitose 2022 m. birželio 21 d. buvo iš viso 580,56 Eur likutis (t. 5, b. l. 62–63). Atsakovui yra mokamos 447,26 – 516,63 Eur SoDra išmokos (t. 5, b. l. 184–187).

70. 2021 m. balandžio 28 d. atsakovas iki 2021 m. gegužės 5 d. buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės Psichiatrijos klinikoje (t. 1, b. l. 157–158; t. 3, b. l. 189–190; t. 4, b. l. 141–147) – nustatyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 28 d. 22.20 val. fiksuoti psichiatro įrašai: „Pacientas konsultuojamas pakartotinai dėl išryškėjusios (duomenys neskelbtini)<...> Vakare pablogėjo psichikos būklė- pacientas tapo labai įtarus, nevykdė med. personalo rekomendacijų, epizodiškai tapo (duomenys neskelbtini). Elgiasi neadekvačiai: sportuoja visiems matant, įtariai klausinėja med. personalą bei kitus pacientus, labai įtariai žvalgosi aplinkui. Nesileidžia med. manipuliacijoms, į klausimus atsako dažniausiai pagal prasmę, akių kontaktą palaiko. Esant ryškiam paciento gynybiškui, dideliam paciento įtarimui, (duomenys neskelbtini), neadekvačiam elgesiui, įtariama (duomenys neskelbtini). Savo būklei nekritiškas. Žvilgsnis kiek baimingas. Dėmesio koncentracija pokalbiui nepakankama, pokalbio eigoje senkanti. Mąstymas lėtesnio tempo, nenuoseklus. Aktyvios (duomenys neskelbtini) minčių bei ketinimų tyrimo metu nekonstatuota, iš elgesio neįtariama esant. 2021 m. balandžio 30 d. 13.45 val. fiksuoti psichologo įrašai: „Pokalbio metu pacientas sunkiai nusako atvykimo į kliniką priežastis <...> Stebimos mąstymo inertiškumo užuominos, minimalūs iškreipto mąstymo (specifinių operacinės mąstymo dalies pakitimų) požymiai. Šiuo metu stebimi operacinės mąstymo dalies pakitimai“. Išrašant iš stacionaro elgesys adekvatus. Rekomenduojama tęsti konsultacijas Psichikos sveikatos centre. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2022 m. liepos 4 d. rašte (t. 5, b. l. 67).

71. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pataisė e.sveikata.lt portale atsakovo paskyroje 2022 m. kovo 9 d. padarytą įrašą iš (duomenys neskelbtini) asmuo, besikonsultuojantis kito asmens vardu, nes per klaidą buvo įvesta paskutinė diagnozė, nurodyta, kad atvyko paciento mama, kuri pastaruoju metu stebi pasikeitusį sūnaus (K. V.) elgesį: nenori bendrauti, yra agresyviai nusiteikęs, elgiasi neadekvačiai; pasak mamos, pacientas savaitę laiko savo sūnaus nenuveža į mokyklą; mamos paprašius paaiškinti to priežastis, pacientas teigia, kad sūnus viską moka, gali mokytis nuotoliniu būdu; dėl esamos situacijos mama prašė paciento kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisako ir sako, kad gerai jaučiasi. <..> pacientas 2021 m. balandžio 28 d. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) SPS iš autoserviso, kur kaip teigė darbuotojai, pradėjo elgtis neadekvačiai, „mankštinosi“; neurologijos skyriuje pacientas tapo labai įtarus, nevykdė med. personalo rekomendacijų, epizodiškai tapo (duomenys neskelbtini); budintis psichiatras kviestas pakartotinei konsultacijai, rekomenduotas gydymas PK; diagnozuota (duomenys neskelbtini); skirtas medikamentinis gydymas; išraše iš stacionaro rekomenduota tęsti konsultacijas PSPC (Pirminės sveikatos priežiūros centro), tačiau pacientas po stacionaro dėl tolimesnio gydymo į PSPC nebesikreipė (t 1., b. l. 69–74).

72. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) priminės sveikatos priežiūros centro gauta informacija, kad atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2020 m. vasario 20 d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskutinis apsilankymas pas gydytoją psichiatrą 2020 m. rugsėjo 2 d. dėl profilaktinio patikrinimo, nes baigėsi vairuotojo teisių galiojimo laikas. K. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC šeimos gydytojo paskutinį kartą konsultuotas 2021 m. rugpjūčio 31 d. dėl karščiavimo, išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 5, b. l. b. l. 66).

73. Iš išrašų iš e.sveikata.lt nustatyta, kad ieškovė rūpinasi vaiko sveikata, pagal poreikį kreipiasi į šeimos gydytoją, vaikui pasiskundus sveikatos sutrikimais, reaguoja ir nuveža vaiką pas gydytojus bei gydytojus specialistus (t. 2, b. l. 117–120, 154–157; t. 3, b. l. 109–111; t. 4, b. l. 12–14, 118–122; t. 5, b. l. 91–93; t. 6, b. l. 67–69).

74. Iš VTAS išvados nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. R. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jau susirado naują draugą, kuris gyvena visai šalia namų, jo vardas J. (duomenys neskelbtini) R. taip pat turi draugų, beveik kasdien susiskambina su draugu H.. Pasak berniuko, jam patinka jo kambarys, visus kambaryje esančius baldus, jis išsirinko pats. R. patinka gyventi šiuose namuose, su mama jiedu sutaria gerai. Pasak berniuko, jam patinka kartu su mama pažaisti biliardą, važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti prie jūros ar į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti po miestą. R. teigimu, jei jis kažko nežino iš pamokų ruošos, tai dažniausiai ieško internete arba paklausia mamos. Berniukas nurodė, kad kompiuterį su kuriuo jis jungiasi prie pamokų ir žaidžia, jam davė A.. Berniukas pasakojo, kad jis jautė, kad tėčiui yra kažkas negerai. Kai tėčiui bus geriau, tuomet jis norės truputį susitikti su tėčiu, tačiau šiuo metu, jis nori labiau gyventi su mama. (t. 4, b. l. 95–96).

75. Apsilankius ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gyvenamoji vieta yra tinkama nepilnamečiam vaikui gyventi, augti, mokytis, ilsėtis (t. 4, b. l. 91–94; t. 5, b. l. 23–25).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

76. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

77. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 32 punktas). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

78. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).

79. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

80. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

81. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

82. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

83. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.

84. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).

86. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas susijęs su rimtais tiek tėvo, tiek ir vaiko teisių (pvz., teisė augti šeimoje, palaikyti ryšius su šeima ir kt.) suvaržymais. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 35 punktas).

87. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

88. Teismo sprendimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią turi būti priimtas byloje nustačius, kokie tėvo veiksmai buvo ar turėjo būti (bet nebuvo) atlikti, ar tai buvo pavieniai ar nuolat pasikartojantys veiksmai, kaip buvo pažeisti vaiko interesai, ar yra tėvo kaltė dėl neatliktų (nepakankamai atliktų) pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-781/2022, 47 p.).

89. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės motinos valdžios apribojimo nepagrįstai neįvertino ieškovės elgesio kaip piktnaudžiavimo motinos valdžia, nesirūpinimą vaiku, neįvertino kaip piktnaudžiavimo fakto, kad ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pasiėmusi sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos, jo negrąžino Nutartyje nustatytu laiku – iki 2022 m. kovo 6 d. 19 val., neįspėjusi apelianto, ir nei tą pačią, nei kitą dieną nuvykus į ieškovės gyvenamąją vietą jam neleido susitikti su sūnumi.

90. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pasiėmusi sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos ir jo negrąžinusi Nutartyje nustatytu laiku – iki 2022 m. kovo 6 d. 19 val., pažeidė Nutartyje nustatytą bendravimo tvarką, tačiau šis pažeidimas yra formalus, nes byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad toks ieškovės veiksmas yra pateisinamas ir atitinka šalių sūnaus interesus, kurie laikytini prioritetiniais, nors, ir kaip teigia apeliantas, dėl to jis pats patyrė didelį stresą.

91. Iš šalių susirašinėjimo „Viber“ programėle matyti, kad 2022 m. kovo 6 d. 18.31 val. ieškovė informavo atsakovą, jog vaikas nenori grįžti pas atsakovą, nori pabūti savaitę pas ieškovę. Ieškovė ne kartą informavo atsakovą, kad ji su vaiku (duomenys neskelbtini), nepaisant to atsakovas nuvažiavo pas ieškovės tėvus bei iškvietė policijos pareigūnus. 2022 m. kovo 7 d. atsakovas nurodė, jog važiuoja pas ieškovę, prašė nurodyti adresą, po to prašė pakelti vartus. Tą pačią dieną ieškovė informavo atsakovą, jog vaikas pas ją bus savaitę, ji informavo apie tai mokyklą bei VTAS. (t. 1, b. l. 75–84, 150–152 l; t. 2, 176–178 ; t. 3, b. l. 154–163; t 4, b. l. 15–17). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog jam nebuvo žinoma vaiko būvimo pas ieškovę vieta. Atsakovas 2022 m. kovo 7 d. buvo nuvykęs pas ieškovę į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), taip vėliau ne kartą vyko nurodytu adresu, kvietė policijos pareigūnus.

92. Iš apelianto pateiktas susirašinėjimas su nepilnamečiu vaiku per Messenger programėlę patvirtina, jog vaikas su tėvu bendravo 2022 m. gegužės 4 d., vaikas nurodė, kad nenori susitikti su atsakovu (t. 2, b. l. 180–183). 2022 m. birželio 22 d. atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę pasimatyti su sūnumi, ieškovė leido bendrauti atsakovui su vaiku, jai dalyvaujant, pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (t. 5, b. l. 84–90). Taip pat apeliantas su sūnumi ir bendravo 2022 m. kovo 10 d., 2022 m. balandžio 29 d., iki 2022 m. gegužės 4 d. bendravo telefonu ir per Messenger programėlę. Nuo 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko ir atsakovo laikina bendravimo tvarka, atsakovas susitikdavo ir bendraudavo iki 4 kartų per mėnesį su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) esančioje bibliotekoje, atsakovas telefonu su vaiku nebendravo.

93. Taip pat apelianto nurodytas aplinkybes, jog jam ieškovė neleidžia susitikti, bendrauti su sūnumi, jog vaikas gyvendamas pas ieškovę yra žalojamas, paneigia šalių nepilnamečio sūnaus paaiškinimai VTAS specialistams, duoti 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. birželio 22 d. VTAS specialistai nenustatė atsakovo nurodytų aplinkybių, priešingai – nustatyta, kad vaikui yra sudarytos geros sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis pas ieškovę, vaikas pas ieškovę jaučiasi gerai.

94. Apeliantas skunde teigia, kad 2022 m. kovo 30 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ieškovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos ir išvykusi su sutuoktiniu į darbą, vaiką palieka vieną namuose.

95. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota aplinkybės, jog 2022 m. kovo 30 d. šalių sūnus buvo namuose be ieškovės priežiūros, neįrodo, kad vaikas namuose buvo paliktas neprižiūrėtas, nepavalgęs. Priešingai vaikas tuo metu dalyvavo nuotoliniu būdu pamokose, ieškovė sužinojusi, jog prie namų yra atvykęs atsakovas, nedelsiant pati atvyko pasikalbėti su atsakovu, paaiškino, jog vaikas mokosi, todėl negali bendrauti su apeliantu. Šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini)proto metų amžiau ir tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jis jau galėjo pabūti namuose vienas kol mama grįš iš darbo, be to byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei būnant darbe, vaikas būdamas namuose vienas, būtų nepavalgęs, jam nebūtų sudarytos saugios buvimo namuose sąlygos.

96. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad vaikas priverstas gyventi su linkusiu smurtauti, agresyviai besielgiančiu ieškovės sutuoktiniu, taip pat paneigia byloje esantys duomenys. 2022 m. balandžio 19 d. tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo 2022 m. balandžio 6 d. pareiškimą A. M. atžvilgiu, dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (t. 2, b. l. 189–193, t. 3, 170–174). Vien aplinkybė, kad apeliantas konfliktuoja su ieškovės sutuoktiniu A. M., neįrodo, jog ieškovės sutuoktinis yra priešiškai nusistatęs šalių sūnaus atžvilgiu, priešingai, vaikas VTAS specialistams teigia, kad jam yra gera gyventi pas mamą ir kad jis su A. M. sutaria gerai.

97. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad ieškovės piktnaudžiavimas motinos valdžia pasireiškia, tuo, jog ji įteigė sūnui, kad apeliantas yra psichinis ligonis, kad jo reikia bijoti, kad jis yra agresyvus. Tokias aplinkybes paneigia, VTAS 2022 m. kovo 10 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pats šalių sūnus teigia, kad jam anksčiau gyventi su tėčiu buvo gerai, kol tėtis „nepradėjo nusišnekėti“. Nuo trečiadienio tėtis „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“. Berniukas pasakojo, kad nuo praėjusio trečiadienio jis nėjo į mokyklą, nes tėčiui atrodė, kad jis yra pervargęs, nors taip nebuvo. Toks atvejis, vaiko teigimu, buvo pirmą kartą, iki tol tėtis nėra jam neleidęs eiti į mokyklą (t. 1, b. l. 16–22 l; t. 2, b. l. 33–39). Akivaizdu, kad vaikas gyvendamas kartu su apeliantu, matydamas tėvo elgesį, susidarė nuomonę apie tėvą, apie jo netinkamą elgesį, kuris šalių sūnui kėlė nerimą.

98. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė nesirūpina vaiko sveikata, vaikas tapo liūdnas, įsitempęs, nekalbus, sugniuždytas, jaučia nerimą. Ieškovė neprižiūri vaiko, nemoka gaminti maisto, todėl neužtikrina berniukui paaugliui tinkamos mitybos, nors socialiniai darbuotojai rekomendavo R. lankytis pas psichologą, tačiau vaiką nuvedė tik vieną kartą, daugiau nesilankė, nes vaikas nebenorėjo.

99. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vaiko sveikata būtų pablogėjusi, jog šalių sūnus būtų nepavalgęs, jaustų nerimą dėl to, kad gyvena su mama. Priešingai, vaikas su VTAS specialistams apie gyvenimą kartu su mama, kitais kartu gyvenančiais šeimos nariais atsiliepia teigiamai. Ieškovės paaiškinimai, taip pat išrašai iš e.sveikata.lt patvirtina, kad ieškovė rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata, pagal poreikį kreipiasi į šeimos gydytoją, vaikui pasiskundus sveikatos sutrikimais, reaguoja ir nuveža vaiką pas gydytojus bei gydytojus specialistus (t. 2, b. l. 117–120, 154–157; t. 3, 109–111; t. 4, b. l. 12–14, 118–122; t. 5, b. l. 91–93; t. 6, b. l. 67–69 l.). Išrašai iš e.sveikata.lt nepatvirtina apelianto teiginių, jog sveikatos sutrikimai šalių sūnui atsirado dėl jo nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, dėl vaiko patiriamo streso ar netinkamo elgesio su vaiku. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apelianto skunde paties atliktas vaiko sveikatos įvertinimas ir padarytos išvados, laikytina subjektyvia apelianto nuomone, nepagrįsta jokia gydytojo išvada, todėl jos plačiau nepasisakoma.

100. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiko mokymusi ir lavinimu, taip veikdama priešingai vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiko mokymusi.

101. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. birželio 9 d. ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje mokėsi nuotoliniu būdu, ieškovė užtikrino, kad vaikas atliktų standartizuotus testus bei atsiskaitytų muzikos mokykloje dalyvaudamas pamokose tiesiogiai. Nuo 2022 m. kovo 7 d. vaikas nepraleido nei vienos pamokos (t. 4, 127–128). Nors vaikas nuo 2022 m. kovo 7 d. nebelankė teniso treniruočių, tačiau 2022 m. birželio 7 d. VTAS specialistui išklausant vaiko nuomonę, jis nurodė, jog nežino, ar norėtų lankyti teniso treniruotes. Iš VTAS išvados matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. vaikas paaiškino, kad jis kartu su mama žaidžia bilijardą, važiuoja į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti prie jūros ar į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti po miestą, jai kylą neaiškumų ruošiant pamokas, informacijos ieško internete arba paklausia mamos (t. 4, b. l. 95–96).

102. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog vaikas mokėsi mokykloje nuotoliniu būdu, kai tokį mokymosi būdą leidžia ugdymo įstaiga, nesudaro pagrindo vertinti, jog yra pažeidžiama vaiko teisė į mokymąsi, juo labiau, kad penktą klasę šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją dalyvaudamas pamokose tiesiogiai (t. 6., b. l. 11). Taip pat tai, kad vaikas nelankė teniso užsiėmimų, nelaikytina, jog buvo pažeisti vaiko interesai, nes pats vaikas jį apklausiant VTAS specialistams nurodė, jog nežino, ar norėtų lankyti teniso užsiėmimus, be to nenustatyta, kad teniso treniruočių nelankymas, darytą neigiamą įtaką vaiko raidai, sveikatai

103. Pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kad ieškovė darytų žalą vaiko vystymuisi, sveikatai ir, kad nesirūpintų vaiku, byloje nenustatyta.

104. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas byloje neįrodė, kad ieškovė vengė atlikti savo pareigas auklėti nepilnametį vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, darė jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, ar juo nesirūpino, todėl nėra pagrindo taikyti neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto priešieškinį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

105. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pakeitė Nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su ieškove. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko teisę turėti saugią, stabilią ir jam įprastą gyvenamąją vietą su tėvu, kur jis gyveno nuo gimimo. Teismas įvertinęs, kad vaikui įprastos gyvenimo sąlygos pas tėvą nepasikeitė ir nepablogėjo, neatsižvelgė į tai, kad aplinkos pakeitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų; neigiamai paveikė jo psichologinę būklę: vaikas jaučia diskomfortą, baimę, nerimą.

106. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

107. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

108. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

109. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

110. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

111. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių nurodytus argumentus, konkrečią šios bylos faktinę situaciją, taip pat atsižvelgdama į kasacinio teismo šiuo aspektu formuojamą praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

112. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, padarė išvadą, kurios neginčija apeliantas, kad tiek ieškovės, tiek ir apelianto buities sąlygos yra tinkamos augti, ugdytis, ilsėtis nepilnamečiam vaikui. Tačiau taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo Nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė šios aplinkybės: atsakovo sveikatos būklė ir elgesys, šalių turtinė padėtis bei nepilnamečio vaiko nuomonė. Apeliantas skunde nesutinka, kad pasikeitė jo sveikatos būklė ir teigia, kad jo sveikata yra gera, o nustatytos aplinkybės apie jo blogą psichinę sveikatą neatitinka tikrovės.

113. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie apelianto sveikatos būklę rėmėsi byloje esančiais medicininių dokumentų duomenimis, kuriuose fiksuoti apelianto psichinės sveikatos pakitimai.

114. Teismas vertino, kad apeliantas 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje – nustatyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), nepatikslinti, 2021 m. balandžio 29 d. nustatytos lydinčios diagnozės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Išrašant iš stacionaro elgesys adekvatus. Rekomenduojama tęsti konsultacijas PSC (Psichikos sveikatos centre) (t. 1, b. l. 157–158; t. 3, b. l. 189–190; t. 4, b. l. 141–147). VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pataisė e.sveikata.lt portale atsakovo paskyroje 2022 m. kovo 9 d. padarytą įrašą iš (duomenys neskelbtini), besikonsultuojantis kito asmens vardu, nes per klaidą buvo įvesta paskutinė diagnozė, nurodyta, kad atvyko paciento mama, kuri pastaruoju metu stebi pasikeitusį sūnaus (K. V.) elgesį: nenori bendrauti, yra agresyviai nusiteikęs, elgiasi neadekvačiai; pasak mamos, pacientas savaitę laiko savo sūnaus nenuveža į mokyklą; mamos paprašius paaiškinti to priežastis, pacientas teigia, kad sūnus viską moka, gali mokytis nuotoliniu būdu; dėl esamos situacijos mama prašė paciento kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisako ir sako, kad gerai jaučiasi <...> (pacientas) nedirba nuo 2022 m. sausio, mama priežasties nežino <..> pacientas 2021 m. balandžio 28 d. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) SPS iš autoserviso, kur kaip teigė darbuotojai, pradėjo elgtis neadekvačiai, „mankštinosi“; neurologijos skyriuje pacientas tapo labai įtarus, nevykdė medicinos personalo rekomendacijų, epizodiškai tapo (duomenys neskelbtini); budintis psichiatras kviestas pakartotinei konsultacijai, rekomenduotas gydymas PK; diagnozuota (duomenys neskelbtini); skirtas medikamentinis gydymas; išraše iš stacionaro rekomenduota tęsti konsultacijas PSPC (Pirminės sveikatos priežiūros centro), tačiau pacientas po stacionaro dėl tolimesnio gydymo į PSPC nebesikreipė (t. 1, b. l. 69–74; t. 3, b. l. 165–168; t. 4, b. l. 137–140; t. 5, b. l. 54–57). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šio medicininio dokumento duomenis, pagrįstai sprendė, kad nors apeliantas turėjo gydytis, tačiau jis po 2021 m. balandžio 28 d. nesigydė. Tai, kad apeliantas teigia, kad jis yra sveikas ir jam gydymas nėra reikalingas, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvią apelianto nuomonę apie savo sveikatą, kuri nepaneigia mediciniuose dokumentuose fiksuotus duomenis apie apelianto psichinę sveikatą.

115. Tai, kad 2022 m. liepos 21 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo ir sprendimo dėl atsakovo veiksnumo ar jo ribojimo priėmimo, tačiau prokuroras atsisakė ginti viešąjį interesą, nepaneigia medicininiuose dokumentuose fiksuotų apelianto sveikatos pokyčių, kurie yra pakankami, padaryti išvadai, kad vaikui gyventi su tėvu yra nesaugu. Pažymėtina, kad vykdant minėtą teismo nutartį buvo vertinama apelianto sveikatos būklė dėl jo neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo tam tikrose srityse, ir buvo padaryta išvada, kad nustatyti susirgimai nėra tokio sunkumo, kad asmeniui reikėtų riboti jo veiksnumą, be to, specialistų išvadoje nurodyta, kad jis geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus tiek turtinių, tiek neturinių santykių srityje (t. 5, b. l. 180–181). Asmens neveiksnumas ar ribotas veiksnumas nustatomas tam tikrose srityse tada, kai asmens psichinė ar proto negalia nuolat ar visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, būti ekonomiškai savarankišku, daryti sprendimus už juos atsakyti – ir tai yra išimtinio pobūdžio priemonė, susijusi su asmens veiksmų apribojimu. Todėl prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl apelianto psichinės sveikatos neigiamo pokyčio svarbos, sprendžiant dėl pagrindų pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.

116. Pirmosios instancijos teismas apie apelianto sveikatos pokytį sprendė, tik iš medicininių dokumentų, bet ir iš kitų byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad šalių nepilnametis sūnus nurodė, kad tėtis šaukė ant muzikos mokytojos, pradėjo „nusišnekėti“, nuo 2022 m kovo 2 d. „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“, neleido vaiko į mokyklą, nes manė, kad vaikas pervargęs, tačiau vaiko teigimu jis nebuvo pervargęs (t. 1, b. l. 16–22). Taip pat atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovei atsakovas nurodė, jog vaikas mokyklos nebelankys, nes yra užrašytas į (duomenys neskelbtini) universitetą, 2022 m. balandžio 29 d. susitikus poliklinikoje atsakovas stipriai tempė vaiką (t. 5, b. l. 1–5). Į tai, kad atsakovas 2022 m. kovo mėnesį organizavo 2022 m. balandžio 2-8 dienomis vaiko kelionę į (duomenys neskelbtini), žinodamas apie minėtu laikotarpiu vykdomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimo testus, neatsižvelgdavo į vaiko savijautą organizuodamas vaiko popamokinį užimtumą (žr. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2022 m. liepos 21 d. raštas), atsakovo elgesys vaiką gąsdino. Minėtos aplinkybės, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, dėl pasikeitusio atsakovo elgesio 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. kovo 4 d. vaikas nelankė ugdymo įstaigos, taip neužtikrindamas vaiko teisės į mokymąsi, vaikas, gyvendamas su atsakovu, pradėjo jaustis nesaugus, pradėjo nebesuprasti atsakovo.

117. Nors apeliantas skunde teigia, kad vaikas 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. kovo 4 d. pamokas praleido dėl pateisinamų priežasčių, nes blogai jautėsi, sirgo, tačiau išrašai iš ,,Tamo“ dienyno patvirtina priešingas aplinkybes, jog 2022 m kovo 3 d. ir 4 d. praleistos pamokos nepateisintos, kitos praleistos pamokos pateisintos ne dėl ligos (t. 1, b. l. 10–12, 40–45; t. 2, b. l. 15–20; t. 4, b. l. 127–128). Taip pat apeliantas ketino vaiką 2022 m. balandžio 2 d. – 2022 balandžio 8 d. vežtis į (duomenys neskelbtini) ir jau 2022 m. kovo 21 d. atsakovas derino vaiko vizitą į (duomenys neskelbtini) universitetą, žinodamas apie 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 7 d. numatytus nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus (t. 1, 106–108; 2 t., 21–23).

118. Atsižvelgiant į aptartus medicininius duomenis apie apelianto sveikatą, kitus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad po Nutarties priėmimo yra iš esmės pasikeitusi atsakovo sveikatos būklė ir elgesys.

119. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs vaiko išreikštą norą gyventi su mama, kurį jis motyvuoja pasikeitusia tėčio sveikatos būkle ir elgesiu, kad kai tėtis pradėjo keistai elgtis, kalbėti, vaikui buvo nejauku, dėl tos pačios priežasties vaikas nori rečiau matytis ir bendrauti su tėčiu, jog pas tėtį galėtų grįžti nebent tada, kai pagerės jo sveikatos būklė, padarė pagrįstą išvadą, kad su pasikeitusiu apelianto elgesiu ir jo sveikatos būkle yra iš dalies susijusi ir pasikeitusi vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos.

120. Nors apeliantas teigia, kad vaikas pagal amžių negali teisingai įvertinti, kur jam bus geriau gyventi ateityje, tačiau iš VTAS specialistų užfiksuotos vaiko nuomonės išsakytos ne vieną kartą, taip pat ir teismo psichologo išvados, (t. 6, b. l. 29–32) darytina išvada, kad vaiko nuomonė nuosekli, motyvuota, įrodymų, kad byloje nėra įrodymų, kad vaiko nuomonė gali būti įtakota kitų asmenų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, jog nėra įrodymų, kad vaiko nuomonė prieštarautų jo geriausiems interesams. Pažymėtina, kad tokių pagrįstų įrodymų nepateikė ir apeliantas.

121. Dėl apelianto argumentų, jog sūnui gyvenant su ieškove vaiko mokymosi rezultatai tapo blogesnis teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas lygina kasdieninius vaiko mokymosi rezultatus mokykloje su nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testų rezultatais, t. y., lygina skirtingus dalykus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2022 m. liepos 21 d. raštas patvirtina, kad ieškovė nuolat bendravo ir bendradarbiavo su R. mokytoja, mokytojai sistemingai skambino, bendravo elektroniniu paštu, domėjosi vaiko pasiekimais, atsakingai žiūrėjo į vaiko mokymąsi, atvežė vaiką 2022 m. balandžio 1, 5, 7 dienomis į mokyklą atlikti standartizuotus testus. Vaikas baigė pradinio ugdymo programą aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiais, nepateisintų pamokų nėra. Vaikas nuo 2022 m. kovo 8 d. mokėsi nuotoliniu būdu, laiku jungėsi į pamokas, atsiskaitydavo už jam pateiktas užduotis, turėjo visas reikiamas nuotolinio ugdymosi procesui užtikrinti priemones (t. 6, b. l. 10). Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. R. V. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (t. 6, b. l. 11). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog ieškovė nesirūpina sūnaus ugdymu, nesidomi vaiko mokymosi pasiekimais.

122. Apelianto nurodyti argumentai apie ieškovės nerūpestingą elgesį sūnaus atžvilgiu, jog ji nesirūpina vaiko sveikata, ugdymu, jog neleidžia jam matytis su vaiku iš esmės yra tapatūs argumentams nurodytiems apeliacinio skundo dalyje dėl ieškovės motinos valdžios apribojimo. Šios nutarties 90–102 punktuose apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs dėl apelianto nurodytų minėtų aplinkybių, todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dėl jų pakartotinai nepasisako. Tačiau apibendrindamas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovė netinkamai elgėsi vaiko atžvilgiu, jog vaikui yra nesaugu gyventi kartu su mama ir su kitais mamos gyvenamojoje vietoje gyvenančiais šeimos nariais.

123. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgė, jog šalių sūnus su ieškove nepertraukiamai gyvena nuo 2022 m. kovo 4 d. t. y., ilgiau nei vienerius metus, vaikas susirado naujų draugų, lanko ugdymo įstaigą ir kitas aplinkybes, t. y., kad vaiko gyvenimas su mama yra stabilus, kad mamos gyvenamoje vietoje jaučiasi saugus ir jis ten nori gyventi.

124. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog ieškovė neaugino savo vyriausiojo sūnaus, jog buvo nustatyta, kad ji savo veiksmais yra pažeidusi vyresniojo sūnaus teises, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl ieškovės elgesio šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir nėra nustatyta, kad ji savo elgesiu būtų pažeidusi vaiko teises ir interesus.

125. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis nėra stabili. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu buvo 2 248,04 Eur per mėnesį, apelianto paskaičiavimu jis ieškovės mėnesinis darbo užmokestis 2022 m. kovo mėnesį buvo 1 396,65 Eur. Sumokėjus banko kreditą (500 Eur), jos pajamos pragyvenimui galėjo būti apie 800–900 Eur. Kai tuo tarpu apeliantas 2023 m. sausio mėnesį įsidarbino ir jo pajamos per sausio mėnesį siekė 2 002,62 Eur, vasario mėnesį – 2 501,53 Eur, kovo mėnesį už dvi dienas – 612,04 Eur.

126. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įvertino, kad ieškovė dirba ir iš darbo santykių ji gauna nuolatines pajamas (1 036,99–2 248,04 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius) (t. 1, b. l. 47–49 ; t. 2, 46–48; t. 5, 31–32). Ieškovė kartu su sutuoktiniu A. M. turi sutartinių įsipareigojimų kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB už įsigytą nekilnojamąjį turtą, kasmėnesinės įmokos iki 500,00 Eur (t. 5, 33–35 l.). Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė (t. 5, b. l. 38–39). Ieškovė gyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei asmenine nuosavybės teise (t. 1, b. l. 50–55; t. 2, b. l. 49–54, 60–62; t. 5, b. l. 28–30). Tai gi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik ieškovės pajamas, turimą turtą, bet ir atsižvelgė į turimų įsipareigojimų kreditoriui sumą.

127. Taip pirmosios instancijos teismas įvertino sprendimo priėmimo metu buvusius duomenis apie apelianto turimą turtą, gaunamas pajamas, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 25 000 vienetų vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 0,29 Eur (t. 5, b. l. 43), jo vardu yra registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 44–46, 50–52). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (t. 5, b. l. 188). Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 64). Atsakovo banko sąskaitose 2022 m. birželio 21 d. buvo iš viso 580,56 Eur likutis (t. 5, b. l. 62–63). Atsakovui buvo mokamos 447,26 – 516,63 Eur SoDra išmokos (t. 5, 184–187 l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad jis nuo 2023 m. sausio mėnesio gauna pajams iš darbo santykių ir nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. kovo 20 d. iš viso gavo 5 206,29 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jo turtinė padėtis šiuo metu taip pat yra stabili. Tačiau teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos šalių turtinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, ji vertinama kartu su kitais byloje esančias duomenimis, atsižvelgiama į vaiko išreikštą nuomonę, į tėvų elgesį vaiko atžvilgiu, į vaiką ir tėvus siejantį emocinį ryšį ir pan.

128. Tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tas pačias aplinkybes ir/ar įrodymus, pateikia dėl to savo nuomonę, nepagrindžia to, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą ir sprendęs, kad geriausiai vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendimo dalis, susijusi su šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove yra nepagrįsta ir/ar neteisėta.

129. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi faktinę susiklosčiusią situaciją, byloje nesant objektyvių duomenų, jog vaiko aplinka, jam gyvenant su motina būtų nesaugi, jog joje vaiku nėra pakankamai rūpinamasi ir gyvenimas pas motiną prieštarautų vaiko interesams, daro išvadą, kad šiuo atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, su kuria vaikas nepertraukiamai gyvena jau vienerius metu ir išsakė nuomonę su toliau gyventi su mama, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Apelianto nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti priešingos išvados, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje pakeisti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

130. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, priteisė nepilnamečiui R. V. iš apelianto išlaikymą po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovę skyrė vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

131. Nagrinėjamu atveju apeliantas nors ir nurodė, kad skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio.

132. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą vaikui reikiamo išlaikymo dydį, vaiko poreikius, tai, kad apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė, jokių argumentų dėl vaiko poreikių, jam reikalingos išlaikymo sumos ir iš esmės neprieštaravo priteistai iš jo nepilnamečiui vaikui išlaikymo sumai, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

133. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka ir teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė apelianto bendravimo su sūnumi šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Atsakovo ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs, atsakovas nori su sūnumi bendrauti ne tik po 1 valandą telefonu kas antrą dieną, bet ir kasdien. Vaikas nuo gimimo gyveno su atsakovu, jam yra pažįstama atsakovo gyvenamoji aplinka, čia jis turi savo kambarį, daiktus, draugus, todėl pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas. Pažymėtina, kad nors apeliantas nesutinka su teismo sprendime nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo siūlymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo neteikė.

134. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

135. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

136. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

137. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

138. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

139. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas perinamojo laikotarpio tvarką atsižvelgė į ieškovės išsakytus argumentus, jog pats vaikas pageidavo, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į per psichologą išklausytą nepilnamečio vaiko nuomonę, iš kurios matyti, jog R. teigia, kad šiuo metu jam priimtini jo ir tėčio susitikimai kartą per savaitę ir susitikti ilgesniam laikui jis nepageidauja (nakvynėms, atostogoms ir pan.) (t. 6, b. l. 29–32). Nors VTAS skyriaus išvadoje buvo rekomenduojama nustatytai trumpesnį perinamąjį laikotarpį arba jo nenustatyti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas ne vieną kartą bendraujant teigia, kad jam bendravimas su tėveliu kelia nerimą, dėl pasikeitusio apelianto elgesio, vaikas bendraudamas su tėvu jaučia diskomfortą, nesupranta tėvelio, jaučiasi saugiai bendraudamas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

140. Pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželi 16 d. nutartimi nustatytą šalių nepilnamečio vaiko apelianto laikinąją bendravimo tvarką: apeliantas su vaiku bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefono ar kompiuterio pagalba) kas antrą dieną nuo 15 val., bendravimo trukmė iki 1 val., o vaikui išreiškus norą – ir ilgiau; apeliantas su vaiku bendrauja iki 4 kartų per mėnesį (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre, susitikimą derinant ir organizuojant kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir/ar (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centru, dalyvaujant centro socialinei darbuotojai.

141. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka pereinamojo laikotarpio metu vaikas bendraus su tėvu iš viso 10 valandų, susitikdamas ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, taigi bendraus daugiau valandų, nei nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau rečiau. Taip pat atsižvelgęs, kad vaikas pagal savo amžių, savarankiškumą, geba išreikšti nuomonę, sutikimą ar nesutikimą su tam tikra bendravimo forma, nutraukti bendravimą, jei jam tai pasidaro nebemalonu, o atsakovas dažniausiai įsiklauso į nepilnametį vaiką, stengiasi bendravimo metu sudominti vaiką, pagrįstai sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tęstinumą, tiek ir stiprinti jų ryšį, reikalinga nustatyti dažnesnį nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą pereinamojo laikotarpio metu, įtraukiant į šį bendravimą šeimos bei sezonines šventes.

142. Apelianto nurodyti argumentai, kad jam nepatogu vaiką pasiėmus 12 val., jį grąžinti ieškovei tos pačios dienos 17 val., nesudaro pagrindo keisti bendravimo su vaiku laiką, vien dėl to, kad toks laikas atsakovui nepatogus, kadangi toks laikas labiausiai atitinka vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, įpročius, norus.

143. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatyta pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat ji yra pakankama, kad vaikas galėtų labiau pasitikėti apeliantu, kad būtų išlaikytas vaiko ir tėvo ryšys, kuris nors ir nėra nutrūkęs, tačiau vaikas iki šiol bendraujant su tėvu jaučiasi nepakankamai saugiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos.

144. Apeliantas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos nustatyta po pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka, nes teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu yra nepatogi. Vaiko vasaros atostogos trunka du su puse mėnesio, todėl leidimas vaiko atostogų metu bendrauti su tėvu tik dvi savaites, yra nepagrįstai minimalus, netenkina daroma tarp atostogų dalių savaitės pertrauka, bendravimo per atostogas tvarka nederinama derinama su tėvų atostogomis. Taip pat per trumpa bendravimas numatytas vaiko žiemos atostogų metu. Bendravimo su vaiku tvarka per Šv. Velykas, kitas šventes taip pa yra per trumpa ir apeliantui, nesuprantama, kodėl per jas vaikas turi būti sugrąžintas į jo gyvenamąją vietą tą pačia dieną.

145. Byloje nustatyta, kad vaikas bendraudamas su apeliantu nesijaučia gerai ir saugiu, nors jų bendravimo ryšys nėra nutrūkęs ir vaikui žinoma tėvo gyvenamoji aplinka, kadangi jis ilgą laiką ten gyveno, tačiau vaikas jaučia nerimą dėl tėvo pakitusio elgesio, kuris susijęs su jo sveikatos pokyčiais. Todėl apelianto teiginiai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka po pereinamoji laikotarpio yra minimali, neracionali atmestini kaip nepagrįsti.

146. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

147. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant šiuo atveju būtų pagrindas nustatyti kitokią bendravimo tvarką nei nustatė pirmosios instancijos teismas ir nustatyti ilgesnį sūnaus ir tėvo bendravimo laiką, kadangi esamoje situacijoje, tai prieštarautų apelianto sūnaus interesams ir norui, be to nustatant bendravimo tvarką pirmenybė teikiama vaiko interesams, o ne tėvų pageidavimams.

148. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad požiūris į susitarimą dėl apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo kitu metu tarp šalių gali pasikeisti, pagrįstai numatė, jog šalys gali gera valia susitarti ir dėl kitokios nei šiuo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko ir apelianto bendravimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), todėl pasikeitus situacijai, vaikui išreiškiant norą daugiau laiko praleisti su tėvu, nakvoti jo gyvenamojoje vietoje, tačiau šalims nesutariant dėl bendravimo tvarkos, apeliantas galės kreiptis į teismą su prašymu nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką.

149. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dėl pasikeitusio apelianto elgesio bendraudamas su tėvu vaikas jaučia diskomfortą, nerimą, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su apeliantu po perinamojo laikotarpio.

150. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių siūlymų dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

151. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka nebuvo vertinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apie ją teismui nebuvo žinoma, dėl jos argumentų negalėjo pateikti ieškovė, jos negalėjo įvertinti institucija byloje teikianti išvadą – VTAS. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad savo esme atsakovas apeliaciniame procese reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šio reikalavimo šioje nutartyje nesprendžia (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

152. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

153. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

154. Apeliantas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

155. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

156. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

157. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė