- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-268-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01438-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties pagal ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus pareikštas ieškinys atsakovui K. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. pateikė teismui prašymą iki ieškinio pareiškimo teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko R. V. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. M.; prašė nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti po privalomosios mediacijos pabaigos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tinkamai nesirūpina sūnumi, neveda jo į mokyklą, R. V. kyla reali grėsmė dėl pablogėjusios K. V. psichinės būklės. Ieškovės žiniomis atsakovas (duomenys neskelbtini) gulėjo psichikos centre, buvo skirti vaistai, liga galimai paūmėjo ar atsakovas nustojo vartoti vaistus. Iš elektroninio dienyno matyti, kad vaikas praleido pamokas nuo 2022-01-31 iki 2022-02-07 ir 2022 m. kovo 3-4 d. Pareiškėja susisiekė su atsakovu, bet jis kalbėjo neadekvačiai, aiškino, kad vaikas jau užrašytas į (duomenys neskelbtini) ir nelankys mokyklos. Tą pačią dieną ieškovė pasiėmė vaiką pas save, informavo apie tai vaiko tėvą. Pareiškėja vaiką paėmė pas save, nes pasikartojo aplinkybės, kad atsakovas neveda vaiko į mokyklą ir kitas įstaigas be pagrindo. Buvo informuota Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, kurios specialistei susikalbėti su atsakovu nepavyko, jis nuolat pertraukinėjo specialistę, kalbėjo neadekvačiai. Ieškovė mato pablogėjusią atsakovo būklę dėl ligos, apie keistą tėvo elgesį informavo ir sūnus R. V.. Sūnui pas ieškovę užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, aplinka pažįstama ir saugi, su mama bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs. Ieškovė ketina pateikti teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvensiančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo. Pareiškėja privalo pasinaudoti privalomąja mediacija, o grėsmė vaiko interesams kyla šiuo metu, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė nepilnamečio vaiko R. V. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įpareigojo ieškovę A. M., pasibaigus privalomai mediacijai, nedelsiant pranešti teismui apie privalomos mediacijos pabaigą. Nustatė ieškovei A. M. 14 dienų terminą nuo privalomos mediacijos pabaigos dienos, per kurį ji turi teismui pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Išaiškino ieškovei, kad, laiku neinformavus teismo apie privalomos mediacijos pabaigą ir per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio bei neprimokėjus trūkstamos žyminio mokesčio dalies, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir sumokėtas žyminis mokestis nebus grąžinamas. Nutartis vykdytina skubiai.
3. Teismas įvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-03-10 informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pažymėjo, kad iš jos matyti, jog vaikas R. V. institucijos pareigūnei nurodė, kad nuo trečiadienio nėjo į mokyklą, nes tėčiui atrodė, kad jis pervargęs, nors nesijautė pervargęs; nuo trečiadienio tėtis „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“; vaikas teigė, kad nori gyventi pas mamą, pas tėtį norėtų grįžti nebent tada, kai praeis jo liga. Pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-03-10 rašte nurodoma, jog institucijos specialistui nepavyko tinkamai pabendrauti ir susitarti su atsakovu dėl skyriuje gauto pranešimo nagrinėjimo, atsakovas telefonu specialistą nuolat pertraukinėjo, kalbėjo neadekvačiai.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog ji dirba, gyvena name (duomenys neskelbtini), 2022-03-07 prašymu kreipėsi į ugdymo įstaigą dėl leidimo R. V. mokytis nuotoliniu būdu. Nėra duomenų, kad vaikui sąlygos pas ieškovę netinkamos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino, jog iš ieškovės pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad būsimas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis tiesiogiai susijęs su ketinamo pareikšti ieškinio reikalavimu. Atsižvelgęs į aptartus duomenis, į tai, kad nėra duomenų apie vaiko nepriežiūrą pas ieškovę, į tai, kad nepilnametis vaiko teisių apsaugos specialistams teigė, kad pas motiną jaučiasi gerai, nori būti pas ją, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas K. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Toks teismo sprendimas sukelia stresą vaikui ir jo artimiesiems, pažeidžia tėvo teisę matytis ir bendrauti su sūnumi. R. V. visada gyvena su tėvu K. V. ir toks teismo sprendimas veikia neigiamai vaiko emocinę būklę.
6.2. Apeliantas nuolat bendrauja su savo sūnumi R. V., kasdien tinkamai juo rūpinasi, siekia, kad vaikas gautų geriausią galimą mokymąsi, ugdymo ir laisvalaikio veiklą. Apeliantas nuolat bendrauja su R. apie mokslą, geografiją, chemiją, fiziką, biologiją. Jie kartu tyrinėja gamtą, veiksnius, stebi aplinką. Kartu domisi maistu, žmogaus kūnu ir vykstančiais procesais aplinkoje, dalyvauja skautų, krašto gynybos veiklose.
6.3. Toks A. elgesys ir daroma įtaka turi neigiamo poveikio sūnaus R. emocinei ir psichologinei būklei. Toks kryptingas nuteikinėjimas prieš tėvą be esamo pagrindo žemina tėvo asmenybę R. akivaizdoje. Toks niekuo nepagrįstas teigimas, kad tėvas serga psichologine liga yra nepateisinamas. A. elgesys, kai neleidžia susitikti su tėvu, yra kenkiantis R. raidai ir emocinei savijautai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašo netenkinti atsakovo pateikto atskirojo skundo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas buvo suplanavęs sūnų vežtis i? (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 2 – 8 dienomis. Pažymėtina, jog atsakovas sūnų norėjo vežtis tuo metu, kai jam mokykloje buvo numatyti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testai, kurie vyko balandžio 1, 5, 7 dienomis. Atsakovė buvo įsipareigojusi sūnų atvežti i? mokyklą šiomis datomis. Atsakovas be priežasties sūnaus nevedė i? mokyklą 2022 m. sausio 31 d. – vasario 7 dienomis ir kovo 3, 4 dienomis. Ieškovė vaiką pasiėmė pas save, siekiant apsaugoti ir užtikrinti vaiko interesus, suteikiant galimybę vaikui mokytis. Apie tai, kad vaikas pasiliks pas mamą - atsakovas buvo informuotas.
7.2. Atsakovo teiginiai, jog laikinos apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes sukelia stresą vaikui ir jo artimiesiems, neatitinka realybės, nes sūnus R. V. tiek vaiko teisių specialistams, tiek mamai bei atsakovui nurodo, kad šiuo metu nori būti su mama.
7.3. Atsakovas vaiko teisių specialistams nurodė, jog jis skambina sūnui, bendrauja su juo, taip pat, kad nori nuvežti sūnų vizitui i? (duomenys neskelbtini) universitetą. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo teiginiai atskirajame skunde, jog jam draudžiama matytis ir bendrauti su sūnumi, bei teiginiai, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia vaiko emocinę būklę, paneigiami.
7.4. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos ne tik dėl pažeidžiamų teisėtų vaiko interesų, bet ir dėl to, kad ieškovei kyla pagrįstas susirūpinimas dėl atsakovo psichinės būklės ir realios grėsmės vaikui. (duomenys neskelbtini) mėnesi? atsakovas gulėjo psichikos centre, vienutėje. Ieškovei žinoma, jog atsakovui yra skirti vaistai suvaldyti psichikos ligą, bet dėl atsakovo nepaaiškinamų veiksmų ir elgesio ieškovei kyla pagrįsti įtarimai, jog liga yra paūmėjusi. Atsakovas pats atskirajame skunde nurodo, kad nevartoja vaistų. Apie atsakovo psichinę būklę yra informuoti ir vaiko teisių apsaugos specialistai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovas su atskiruoju skundu bei ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
11. Taip pat į bylą pirmosios instancijos teismas persiuntė atsakovo 2022-05-10 pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus prie atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys jau turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą, taip pat siekiant nevilkinti bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, atsisakytina priimti atsakovo 2022-05-10 pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus prie atskirojo skundo (CPK 314, 323 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
12. CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
15. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas K. V. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Ieškovė ir atsakovas santuokoje susilaukė sūnaus R. V.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria be kitų klausimų išspręsti ir sūnaus R. V. gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimai. Sūnaus gyvenamoji vieta ieškovės ir atsakovo susitarimu buvo nustatyta su tėvu – atsakovu. Iki teismui prašymo pateikimo šalių sūnus gyveno su atsakovu, ieškovė su sūnumi bendravo savaitgaliais ir per atostogas.
18. Ieškovė, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą iki ieškinio pareiškimo teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko R. V. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. M., nurodė, kad atsakovas tinkamai nesirūpina sūnumi, neveda jo į mokyklą, R. V. kyla reali grėsmė dėl pablogėjusios K. V. psichinės būklės (ieškovės teigimu, atsakovas serga (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žiniomis, atsakovas (duomenys neskelbtini) gulėjo psichikos centre, buvo skirti vaistai, liga galimai paūmėjo ar atsakovas nustojo vartoti vaistus. Ieškovė nurodo, kad apie atsakovo sveikatos būklę pradėjo ją informuoti ir atsakovo aplinkos žmonės.
19. Iš R. V. elektroninio dienyno matyti, kad vaikas praleido pamokas nuo 2022-01-31 iki 2022-02-07 ir 2022 m. kovo 3-4 d. Jis nebuvo mokykloje be pateisinamos priežasties. Ieškovė apie praleistas pamokas sužinojo 2022-03-04, apie tai pranešė pats vaikas ir mokytoja. Ieškovė nurodo, kad, sužinojusi apie sūnaus mokyklos nelankymą, susisiekė su atsakovu, bet jis kalbėjo neadekvačiai, aiškino, kad vaikas jau užrašytas į (duomenys neskelbtini) ir nelankys mokyklos.
20. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-03-10 informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad vaikas R. V. tarnybos specialistei nurodė, jog nuo trečiadienio nėjo į mokyklą, nes tėčiui atrodė, kad jis pervargęs, nors nesijautė pervargęs; nuo trečiadienio tėtis „šnekėdavo nesąmones, kartais imdavo juoktis“; vaikas teigė, kad nori gyventi pas mamą, pas tėtį norėtų grįžti nebent tada, kai praeis jo liga. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-03-10 rašte nurodyta, kad tarnybos specialistui nepavyko tinkamai pabendrauti ir susitarti su atsakovu dėl skyriuje gauto pranešimo nagrinėjimo, atsakovas telefonu specialistą nuolat pertraukinėjo, kalbėjo neadekvačiai.
21. Atsakovas atskirajame skunde neneigia, kad buvo patalpintas į psichiatrijos skyrių, tačiau teigia, jog nepagrįstai buvo suvaržytos jo laisvės. Taip pat nurodė, kad 2022-03-15 susitikimo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis metu pažymėjo joms, jog nevartoja nei vaistų, nei alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių oficialių įrodymų, kuriais paneigtų aplinkybes apie jam galimai diagnozuotą psichikos ligą, ar paneigiančių aplinkybes apie jo sveikatos būklės pablogėjimą.
22. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių pagrindą laikinai pakeisti ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant duomenims, kad ieškovei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėmis, atsakovo aplinkos žmonėms yra kilę abejonių dėl atsakovo psichikos sveikatos būklės, duomenims, kad šalių vaikui atsakovas neužtikrina sąlygų eiti į mokyklą, galima daryti išvadą, jog kyla grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, sveikatai. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įtarimo apie galimą grėsmę vaikui.
23. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji dirba, ieškovės finansinė padėtis yra stabili, gauna pastovias pajamas iš darbo santykių. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), sūnui suteiktas atskiras kambarys. Ieškovė 2022-03-07 prašymu kreipėsi į ugdymo įstaigą dėl leidimo R. V. mokytis nuotoliniu būdu. Vaikas pas mamą gyvendamas jaučiasi saugus bei nuotoliniu būdu dalyvauja pamokose. 2022 m. kovo 24 d. vyko nuotolinis posėdis dėl pagalbos plano šeimai, kuriame konstatuota, kad „A. M. šeimoje apsilankėme kovo 17 d. R. nuotoliu buvo prisijungęs į pamoką, jautėsi gerai, atsakinėjo į mokytojos klausimus. Namai dideli, tvarkingi, gražūs ir švarūs“. Taip pat konstatuota, kad „Vaikas bendravo ramiai, be įtampos. Kalbėjo drąsiai. Dabar R. išsakė norą gyventi su mama, apie tai pasakė keletą kartų. Vaikas nori bendrauti su tėčiu, bet gyventi nori ir turi su mama“.
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio vaiko R. V. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
25. Pažymėtina, jog toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
26. Apeliantas teigia, kad ieškovė jam neleidžia bendrauti su sūnumi. Tačiau į bylą pateikti įrodymai paneigia apelianto nurodomas aplinkybes. Į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 dienos raštas, kuriame nurodoma, kad su R. V. bendrauta 2022 m. kovo 28 d. Rašte nurodyta, kad R. tarnybos specialistui pasakojo, jog gyventi pas mama jau apsiprato, čia jaučiasi gerai. Šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu savo mokykloje (duomenys neskelbtini). R. sakė, kad „su tėčiu bendrauja telefonu. Skambina tėtis, su juo R. bendrauja maždaug po 10 minučių. Tačiau, vaiko nuomone, tėtis skambina per dažnai, kelis kartus per dieną. R. norėtų, kad tėtis skambintų rečiau“. Berniukas nurodė, kad mama jam nedraudžia bendrauti su tėčiu, tačiau jis pats ne visuomet nori, ypač taip dažnai. Iš atsakovo pateikto 2022-03-30 antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas vyko pas ieškovę ir sūnų, norėdamas su sūnumi pabendrauti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovė nedraudė susitikti atsakovui su sūnumi, tačiau nesutiko, kad atsakovas kur nors išsivežtų sūnų iš jos namų, kadangi šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, jos namuose. Ieškovė nurodė, kad sutinka, jog atsakovas, dalyvaujant ir jai, pasivaikščiotų tik po apylinkes, niekur iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės neišvykstant.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, jog jam ieškovė neleidžia bendrauti su sūnumi, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog, esant tam tikriems nesusipratimams dėl bendravimo su sūnumi, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovas turi teisę prašyti teismo nustatyti laikiną bendravimo tvarką su sūnumi.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.