Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-449-1053/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1183-1157/2025Nutartis · 2025-10-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-449-1053/2025Nutartis · 2025-12-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
AN2-449-1053/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01194-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
  • 9.46pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-449-1053/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01194-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 1.5.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. – G. (toliau – ir pareiškėja) skundas ir pakeistas institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2070-2025 ir E. K. – G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinė nuobauda neskirta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2070-2025 E. K. – G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ji 2025 m. gegužės 29 d. 14.59 val. (duomenys neskelbtini), būdama VšĮ „P“ (duomenys neskelbtini) vadove per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VšĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje. Už nurodytą nusižengimą E. K. – G. skirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu E. K. – G. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti jai skirtą baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi E. K. – G. skundas tenkintas – institucijos nutarimas pakeistas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda neskirta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir palikti galioti institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą.

4.1. Institucija skunde pažymi, jog pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo juridinio asmens vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298-701/2016; Nr. 3K-7-177-701/2017). Pareiškėja nuo 2010 m. sausio 23 d. iki šiol yra VšĮ „P“ direktorė. Taigi ji privalėjo užtikrinti, kad VšĮ „P“ veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo atveju to nepadarė. VšĮ „P“ vadovė privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jos vadovaujamoje viešojoje įstaigoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

4.2. Skunde institucija akcentuoja, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-73-1036/2023; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-653-478/2017). Juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta VMI, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti juridinį asmenį, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-591-383/2021).

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl nutarimo nepagrįstumo ir tariamo netinkamo teisės normų taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Aplinkybė, kad VMI sprendimu VšĮ „P“ atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nepaneigia pareiškėjos pareigos Registrų centrui teikti įmonės metinius finansinių ataskaitų rinkinius. Toks VMI sprendimas laikinai atleisti juridinį asmenį nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Šios aplinkybės turi būti žinomos pareiškėjai, kaip ilgametei juridinio asmens vadovei. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai pareiškėjos paaiškinimais, esą ją suklaidino VMI konsultantė. Ši aplinkybė tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida; tokie pareiškėjos teiginiai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip jos gynybinė pozicija. Tokios praktikos formavimas, kai tariamas suklaidinimas yra vertinamas kaip pareiškėjo padėtį gerinanti aplinkybė, skatintų pareiškėjų nesąžiningumą teikiant paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Jei pareiškėja turėjo abejonių dėl pareigos teikti finansines ataskaitas, jai nebuvo užkirstas kelias pasikonsultuoti su Registrų centro darbuotojais. Šiuo atveju Registrų centrui priimant nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti, nebuvo. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.

4.4. Skunde teigiama, kad svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-304-1058/2025). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė jokio išimtinio atvejo, komplekso faktinių duomenų, sudarančių pagrindą neskirti administracinės nuobaudos, o vadovavosi vien subjektyviu pareiškėjos paaiškinimu, kad ją suklaidino kita institucija (VMI). Todėl skundžiama nutartis, kuriuo Registrų centro nutarimas pakeistas ir už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nuobauda neskirta, yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

8. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

9. Visų pirma, aukštesnysis teismas sutinka su institucijos skundo teiginiu, jog pačios pareiškėjos skunde apylinkės teismui (b. l. 12) ir vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 37) nurodomos aplinkybės, kad VMI atstovė jai telefoninio pokalbio metu patvirtino, jog įmonės veiklos sustabdymo metu taip pat nereikia teikti ir metinių ataskaitų, nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Pati pareiškėja neabejotinai yra sėkminga bylos baigtimi suinteresuotas proceso subjektas, todėl ji gali duoti paaiškinimus, kurie gerina jos teisinę padėtį. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minėta aplinkybė nėra įrodyta byloje surinktais patikimais duomenimis.

10. Iš byloje pateikto VMI sprendimo (b. l. 33) matyti, kad VšĮ „P“ nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. buvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Kaip teisingai skunde nurodo institucija, juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta VMI, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kas savo ruožtu lemia vadovo pareigą išmanyti su juridinio asmens veikla susijusių teisės aktų nuostatas. Sutiktina su skundžiamos nutarties teiginiais, jog minėto VMI sprendimo formuluotė yra pakankamai abstrakti, tačiau VMI ir VĮ Registrų centras yra skirtingi savarankiški subjektai, todėl vieno iš jų sprendimas atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti tam tikrus dokumentus, negali reikšti ir pareiškėjos atleidimo nuo pareigos pateikti atitinkamus dokumentus kitam subjektui. Be to, pati pareiškėja savo paaiškinime nurodo sutinkanti, kad jai reikėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą ir įsitikinti dėl metinių ataskaitų teikimo prievolės VšĮ „P“ sustabdžius veiklą. Kaip minėta, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai, todėl esant tam tikrų neaiškumų dėl vadovui kylančių pareigų, jis privalo būti aktyvus siekdamas juos pašalinti.

11. Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su institucijos skundo teiginiais, kad aptartos aplinkybės buvo vienintelės, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip teisingai skunde pažymi institucija, bendrovės vadovo pareiga teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis apie juridinio asmens finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus yra siejama su trečiųjų asmenų galimybe susipažinti ir įvertinti šio juridinio asmens finansinę būklę, siekiant priimti tam tikrus ekonominius sprendimus. Tačiau juridinio asmens, kurio veikla sustabdyta, finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, yra ženkliai mažesnio pavojingumo, nei ta pati veika, padaryta veiklą vykdančio juridinio asmens, kadangi aptariamu atveju žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nėra padaroma. Tokios aplinkybės kaip tretiesiems asmenims nekilusi žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas asmeniui padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Be to, klaidingas teisės aktų suvokimas analogiškomis aplinkybėmis teismų praktikoje jau buvo įvertintas kaip sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-76-929/2023, AN2-145-365/2023).

12. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja už analogiškus administracinius nusižengimus nėra bausta, todėl aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, teisės aktuose numatytos pareiškėjos kaip juridinio asmens vadovės pareigos neabejotinai jai jau yra žinomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad analogišką administracinį nusižengimą ji padarys ir ateityje.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti. Todėl institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė