- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-22
- Bylos Nr.
- AN2-304-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00927-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, kuria tenkintas R. V. skundas ir pakeistas VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1351-2025 dalyje, kurioje R. V. paskirta 615 EUR bauda, ir R. V. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1351-2025 R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, jog būdamas UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nutarime nurodyta, kad vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.; vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas; pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu R. V. paskirta administracinė nuobauda – 615 EUR dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundas tenkintas, VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1351-2025 dalyje, kurioje jam paskirta 615 EUR bauda, pakeistas ir R. V. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir palikti galioti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1351-2025.
3.1. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo nekilo jokia žala, nurodoma, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Atstovės teigimu, ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Taip pat, finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, o jų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia teisės aktų nuostatas, trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu. Atsižvelgiant į nurodytą, pažymima, kad švelnesnės nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas aiškiai neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, teisingumo principo.
3.2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismu, kad R. V. pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl klaidingo įsitikinimo, jog sustabdžius bendrovės veiklą ir apie tai informavus Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), jis nebeturėjo pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atkreipiamas dėmesys, kad, pagal teismų praktiką, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos – būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku bei nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Be to, veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atstovės teigimu, teismai ne kartą buvo išaiškinę, kad apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija ir ji duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, tačiau toks sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu ir neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, vadovaujantis teisės aktais, visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas.
3.3. Pažymima, kad, kaip nurodė R. V., Bendrovės veikla buvo sustabdyta nuo 2018 m. sausio 1 d, tačiau vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašu, akivaizdu, jog metinės finansinės ataskaitos už 2018 m. ir 2019 m. buvo pateiktos 2020 m. kovo 8 d., o už 2022 m. – 2023 m. liepos 5 d. Institucijos atstovės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad R. V. žinojo apie pareigą teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius net ir tuo atveju, kai įmonės veikla yra sustabdyta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. neįvykdė šios pareigos dėl tariamo klaidingo įsitikinimo, jog tokia prievolė nebegalioja, laikytina nepagrįsta. Juolab, kad anksčiau R. V. šią prievolę sąmoningai vykdė, o vėlesnis metinių finansinių ataskaitų nepateikimas rodo ne žinių stoką ar klaidingą supratimą, o veikiau sąmoningą neveikimą. Taip pat, nors R. V. ir sužinojęs apie laiku neįvykdytą pareigą pavėluotai pateikė metines finansines ataskaitas, tačiau daryti išvadą, jog paskirtoji bauda yra neteisinga, pagrindo nėra – pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas taip pat negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Be to, aplinkybė, kad R. V. neturi galiojančių nuobaudų ir nėra laikytinas piktybiniu pažeidėju ar sistemingai teisės aktų nesilaikančiu asmeniu, taip pat savaime nesudaro pagrindo švelninti atsakomybę ar taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
3.4. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl šios dalies taikymo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nors nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį, tačiau priėmė prieštaraujančius sprendimus – paskyrė švelnesnę nuobaudą. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad R. V. pavėluotai pateikė metines finansines ataskaitas, Bendrovės veikla sustabdyta, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nes teisės aktuose nėra numatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Taip pat administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. žinojo apie pareigą teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui – tai rodo vadovo aplaidumą ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę baudą ar įspėjimą nei ta, kuri buvo paskirta Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje padarytos išvados rodo netinkamą teisės normų taikymą ir lemia administracinės atsakomybės esmės neįgyvendinimą, juolab, jog nenustatyta aplinkybių, kad įstatyme nustatytos baudos taikymas neatitiktų teisingumo ar proporcingumo principų, todėl sprendimas paskirti švelnesnę nuobaudą yra laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. prašo atmesti VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pastabos apie pirmosios instancijos teismą peržengia įprastos apeliacijos ribas, nes nesutinkama ne tik su priimtu sprendimu, bet ir akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas veikė nelogiškai ar prieštaringai. R. V. teigimu, tokie pareiškimai neturi pagrindo administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams, neatitinka pagarbos teismų nepriklausomumui. Taip pat, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį teisingai vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalimi – nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios normos taikymas yra galimas tik išskirtiniais atvejais, tačiau tokia pozicija yra pernelyg ribota bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Be to, apeliaciniame skunde pateikiamas skundžiamos nutarties vertinimas, jog pirmosios instancijos teismas prieštaravo savo paties deklaruotam tikslui, nukrypo nuo teismų praktikos ir neįgyvendino atsakomybės esmės, menkina teismo diskreciją spręsti bylą pagal joje nustatytas faktines aplinkybes, tokiu būdu peržengiant savo kompetencijos ribas bei nepagrįstai kvestionuojant teismo autoritetą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. V. veiksmuose neatsargumą. Bendrovė buvo oficialiai įregistruota kaip neveikianti, o Valstybinė mokesčių inspekcija buvo atleidusi ją nuo pareigos teikti deklaracijas – tai pagrįstai sudarė įspūdį, kad ir kitos ataskaitinės prievolės, įskaitant jas ir VĮ „Registrų centras“, tuo laikotarpiu nėra aktualios. Tai nebuvo savavališkas apsisprendimas, o objektyviai susiformavęs įsitikinimas, vadovaujantis institucijų veiksmais ir informacija. R. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad tokia situacija sukėlė faktinę klaidą, kuri, nors ir neatleidžia nuo formalios pareigos, rodo, jog asmuo ne siekė nuslėpti duomenis ar veikti prieš įstatymus, bet suklydo dėl sistemos sudėtingumo ir prieštaringumo. Be to, net ir egzistuojant nuostatai, kad ataskaitų teikimo pareiga lieka galioti, tokia praktika nėra žinoma ar lengvai suprantama eiliniam įmonės vadovui, kuris neturi teisinio išsilavinimo ir negavo aiškios informacijos apie papildomas prievoles.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą buvo tinkamai pritaikyti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, laikytasi formuojamos praktikos. R. V. nurodymu, esminės aplinkybės, kurios pagrindžia švelnesnės sankcijos paskyrimą, yra: Bendrovės veiklos nevykdymas nuo 2018 m., todėl nebuvo realaus visuomeninio pavojaus ar žalos; jis nebuvo anksčiau baustas, veikė kaip paprastas vadovas, be teisinio pasirengimo; pažeidimas kilo dėl objektyvios faktinės klaidos, kurią lėmė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos suteikta teisė neteikti deklaracijų; jis savanoriškai pateikė dokumentus vos sužinojęs apie pažeidimą, o tai rodo ne bandymą nuslėpti informaciją, o geranorišką elgesį; pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlė žalos nei valstybei, nei tretiesiems asmenims. Daroma išvada, kad skirti 615 EUR dydžio baudą už tokį formalų ir pirmą kartą padarytą nusižengimą, būtų neproporcinga ir neadekvatu, neatitiktų nei ANK tikslų, nei teisingumo principo – būtent individualių aplinkybių vertinimas lemia būtinybę taikyti švelnesnę atsakomybės formą, kuri užtikrintų prevencinį ir ugdomąjį poveikį kaip to reikalauja teismų praktika.
Atsiliepimas
4.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo pakankamai, nuosekliai išdėstė svarbiausias faktines aplinkybes, atliko detalią pažeidimo analizę, aptarė, ar buvo reali žala, kokiu mastu pažeidimas buvo pavojingas, ar buvo tyčios ar kaltės elementų, pripažino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, aiškiai pagrindė, kodėl pasirinkta skirti švelnesnę sankciją, bei priėmė teismų praktikai neprieštaraujantį sprendimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tiek VĮ „Registrų centras“, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija gauna analogišką informaciją – metinė finansinė ataskaita iš esmės dubliuoja duomenis, jau pateiktus pelno (pajamų) deklaracijoje. Taigi formalus reikalavimų dubliavimas neturi tapti pagrindu neproporcingoms sankcijoms, ypač kai realaus nuslėpimo, žalos ar tyčios nebuvo. Be to, nors administracinė atsakomybė už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą kyla už formalų pažeidimą, tačiau teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, turi įvertinti ne tik pažeidimo formalią sudėtį, bet ir faktinį pavojingumą, žalą, kaltės pobūdį ir kitas aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokia reali žala ar tretieji asmenys, kurie būtų nukentėję, nenurodyti nei administracinio nusižengimo byloje, nei skunde – Bendrovė neturėjo jokios veiklos ir jokio turto, kuris galėtų būti vertinamas verslo sprendimų kontekste, todėl Institucijos argumentai apie trukdymą finansiniai apyvartai ar konkurencijos ribojimą yra hipotetiniai ir nesusiję su šia byla.
Šalies argumentai
4.5. R. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog pažeidimas buvo mažareikšmis. Neveikiančios bendrovės formali prievolė pateikti dokumentus, kai nėra veiklos, pajamų ar įsipareigojimų, turi minimalų poveikį viešiesiems interesams. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija leido neteikti deklaracijų, o VĮ „Registrų centras“ tuo pat metu automatiškai inicijavo baudžiamąją procedūrą, net nesuteikęs galimybės paaiškinti situacijos, nors jo tvarkomoje FAR sistemoje nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo. Taigi nei VĮ „Registrų centras“ negalėjo objektyviai žinoti apie veiklos sustabdymą, nei bendrovės vadovas galėjo suprasti, jog tokia pareiga vis dar galioja. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodymu, valstybės institucijų tarpusavio nesuderinamumas suponuoja pagrįstą teisinį neaiškumą ir paneigia aiškios teisinės pareigos egzistavimą. Juo labiau, taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, galioja principas nulla poena sine lege certa (liet. nėra bausmės be tikslaus įstatymo), todėl situacija, kai institucijos vienaip veikia, tačiau kitaip traktuoja pareigą, kelia teisinį neapibrėžtumą ir pažeidžia teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, tačiau Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog švelnesnės nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas aiškiai atitiks administracinių nuobaudų paskirtį, teisingumo principą, teigdama, kad R. V. žinojo apie pareigą teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius net ir tuo atveju, kai įmonės veikla yra sustabdyta, o tai, jog R. V. neįvykdė šios pareigos dėl tariamo klaidingo įsitikinimo, kad tokia prievolė nebegalioja, laikytina nepagrįsta, nes anksčiau R. V. šią prievolę sąmoningai vykdė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartyje padaryta išvada, jog Bendrovė ilgą laiko tarpą nevykdė veiklos, buvo gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl atleidimo nuo deklaracijų teikimo, dėl ko R. V. neveikimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio bei mažesnio pavojingumo laipsnio, yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis naikintina.
7. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
8. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
10. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors šio straipsnio nuostatos buvo keičiamos, tačiau jokie nagrinėjamo administracinio nusižengimo aspektu reikšmingi pakeitimai nebuvo padaryti, o taip pat nekeistos ir už šį nusižengimą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos – dydžio ribos.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad iš tiesų pagal UAB „D.“ pateiktą pranešimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo registruotas šios bendrovės laikinas veiklos nevykdymas (b. l. 22–24). Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad Bendrovė buvo įregistruota dėl projekto rengimo (duomenys neskelbtini), tačiau šis planas nepavyko, dėl ko įmonė „tiesiog liko“ nevykdydama jokios veiklos, o vėliau buvo atleista nuo deklaracijų teikimo (b. l. 25–26). Visgi, sutiktina su Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybe, kad, vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, net ir laikinai sustabdžius UAB „D.“ veiklą, R. V. teikdavo finansinių atskaitų rinkinius, t y. už 2018 ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2020 m. kovo 8 d., o už 2022 m. – 2023 m. liepos 5 d. Tai rodo, kad R. V., nors šiuos duomenis ir teikdavo vėluodamas, tačiau žinojo apie pareigą teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius net ir tuo atveju, kai įmonės veikla yra sustabdyta. Todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog R. V. nevykdė šios prievolės dėl tariamo klaidingo įsitikinimo, kad tokia prievolė nebegalioja, laikytina nepagrįsta. Kita vertus, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tyčinį R. V. tekusios pareigos nevykdymą, siekį nuslėpti finansinių ataskaitų rinkinius, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog R. V. administracinis nusižengimas buvo netyčinis.
12. Vertinant R. V. padaryto nusižengimo pavojingumą aktualu tai, kad šiuo atveju aplaidus jo nerūpestingumas nebuvo vienkartinis, o kartotinio pobūdžio, nes ir ankstesnius finansinių ataskaitų rinkinius teikdavo vėluodamas. Atitinkamai tai nesudaro pagrindo vertinti aptariamo administracinio nusižengimo kaip atsitiktinio ir tuo pagrindu menkinti nusižengimo ar asmens pavojingumą bei skirti švelnesnę nuobaudą. Juolab, jog teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020), todėl aplinkybė, kad nusižengta ne tyčia, nėra išskirtinė.
13. Nors R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jam niekas neleido duoti paaiškinimų dėl susidariusios situacijos, tačiau matyti, jog Institucijos 2025 m. kovo 26 d. protokolas Nr. 00-ANR_P-79648-2025 buvo išsiųstas R. V. registruotu paštu, jame nurodant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką bei datą. R. V. nagrinėjime nedalyvavo, neinformavo apie nedalyvavimo priežastis, neprašė nagrinėjimo datos atidėti bei nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų, dėl ko Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1351-2025 buvo priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, vertinti, jog R. V. buvo apsunkinta galimybė teikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos, nėra jokio pagrindo. Savo poziciją dėl skirtos nuobaudos R. V. išsamiai išdėstė duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme.
14. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo nekilo jokia žala. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal CK 2.71 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę už atlyginimą gauti bet kokius registro duomenis, registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, iš tiesų Bendrovei laiku nepateikus metinių finansinių ataskaitų Registro tvarkytojui, tretieji asmenys negali su jais susipažinti ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui nėra žinomi jokie tretieji asmenys, kurie UAB „D.“ veiklos sustabdymo metu ir jos finansinei padėčiai iš esmės nesikeičiant, būtų norėję, bet negalėję susipažinti su jos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad dėl R. V. veiksmų jokie pavojingi padariniai nebuvo nustatyti. Kita vertus, būtina akcentuoti, kad šis administracinis nusižengimas pasekmių nereikalauja, t. y. jo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su atitinkamų dokumentų nepateikimu Institucijai laiku, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių. Taigi vėlavimas pateikti finansinių ataskaitų rinkinį savaime užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
15. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti bei pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Atitinkamai aplinkybė, kad UAB „D.“ veikla yra laikinai sustabdyta, nesudaro pagrindo jos vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nepanaikina jam dėl to kylančios administracinės atsakomybės. Siekdamas išvengti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo prievolės, vadovas turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, o to nepadaręs turi prisiimti dėl savo neveikimo kylančias pasekmes.
16. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartyje cituojama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-365/2023, akcentuojant, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas yra ženklai mažesnis tuo atveju, kai VĮ „Registrų centras“ neteikiami laiku finansinių ataskaitų rinkiniai Bendrovės, deklaravusios apie savo veiklos sustabdymą. Vis tik, cituojamoje nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kai pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas – dėl to, jog sustabdžius įmonės veiklą bei gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tai patvirtinantį raštą, asmuo nežinojo, kad jam kyla pareiga teikti „nulines“ finansines ataskaitas. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. V. sustabdęs Bendrovės veiklą nuo 2018 m., vis tik, teikdavo finansinių ataskaitų rinkinius. Tai leidžia daryti išvada, jog, priešingai nei cituotoje nutartyje nustatytu atveju, R. V. buvo žinoma kaip Bendrovės vadovui tenkanti pareiga laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinį net ir tuo atveju, kai Bendrovės veikla yra sustabdyta. Dėl to nelaikytina, jog ši skundžiamoje nutartyje nurodyta apygardos teismo praktika galėtų būti laikoma precedentu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
17. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir R. V. už jo padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą arba sumažinti Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1351-2025 paskirtos baudos dydį, kuris yra artimas minimaliam, t. y. 615 EUR. Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teisme R. V. išsakyti teiginiai, kad jam paskirta bauda yra neproporcingai didelė, gyvena kartu su dukra, kuri nedirba ir negauna jokių pajamų bei turi sveikatos problemų, nes jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tarpu jokios kitos išskirtinės aplinkybės, kurios, priešingai nei nurodo R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal jau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nenustatytos. Juo labiau, kaip nurodė R. V. pirmosios instancijos teisme, dirba užsienyje, autoservise, todėl teigtina, jog gauna pajamas, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis nelaikytina išskirtine.
18. Sutiktina, kad R. V. už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą nėra baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kurios buvo paskirtos už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie nelaikytini šiurkščiais (b. l. 28–30), be to, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, savaime tai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti atsakomybę ar taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. V. savo kaltę dėl padaryto administracinio pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi nusižengęs, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, apylinkės teismas nepagįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikė R. V. Juridinių asmenų registrui reikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą 2025 m. gegužės 5 d. Kaip buvo nurodyta, finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad R. V. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina – vadovaujantis apygardos teismų formuojama praktika, ši aplinkybė neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021), todėl ja neturėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai šios aplinkybės kaip švelninančios R. V. administracinę atsakomybę nevertina ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
19. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Nagrinėjamu atveju visos pirmiau aptartos R. V. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo nusakančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucija, spręsdama klausimą dėl R. V. skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą, proporcingą bei teisingą atsakomybės priemonę, kuria siekiama administracinį nusižengimą padariusius asmenims nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad R. V. dėl klaidingo įsitikinimo, jog sustabdžius Bendrovės veiklą jis nebeturėjo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentų Institucijai, neįgyvendino jam, kaip vadovui tenkančios pareigos, nors, kaip jau buvo nustatyta, iki tol R. V. teikdavo finansinių ataskaitų rinkinius. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas R. V. skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį panaikina ir palieka galioti Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1351-2025, kuriuo buvo paskirta bauda, artima minimaliam jos dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1351-2025.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.