- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-145-365/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00225-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. B. 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-45-2023 už tai, kad ji, būdama UAB „B.A.“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2023 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas Nr. RC-ANR_N-55-2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Jai paskirta 200 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi D. B. skundas tenkintas. Pakeistas VĮ Registrų centro 2023 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-55-2023, priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), ir D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi VĮ Registrų centro įgaliota atstovė J. P. (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos yra išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais. Taikant pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.
3.2. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Institucijos vertinimu, švelnesnės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitinka ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos nutarimu D. B. buvo skirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 200 Eur bauda, išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nebuvo nustatyta. Mano, jog nutarimu skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nebuvo per griežta ir buvo proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl Nutartimi nepagrįstai pakeistas Nutarimas ir vietoje mažiausios 200 Eur baudos skirtas įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas didelę reikšmę skyrė aplinkybei, kad Bendrovės veikla buvo sustabdyta ir D. B. iš VMI buvo gavusi sprendimą, kuriuo Bendrovė atleidžiama nuo dokumentų teikimo. Registrų centro vertinimu, šios aplinkybės negali būti pagrindu keisti Nutarimu skirtą nuobaudą.
3.4. Nors teismas nurodė, kad veiklos sustabdymas galėjo suklaidinti D. B. dėl pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ši aplinkybė, Institucijos vertinimu, yra neteisinga ir nepagrįsta nuobaudos švelninimo kontekste. Atkreipiamas dėmesys, kad Taisyklių 1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog Taisyklės nustato mokesčių mokėtojų ir mokesčius išskaičiuojančių asmenų teikiamų mokesčių deklaracijų ir jų priedų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo VMI tvarką. Pabrėžiama ir tai, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pabrėžiama, kad Bendrovės vadovei D. B. VMI teikiant prašymą dėl laikino atleidimo nuo deklaracijų ir kitų dokumentų teikimo turėjo būti žinomas su tuo susijęs teisinis reguliavimas, t.y. Mokesčių administravimo įstatymas ir Taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik D. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Institucijos Nutarime nurodyta veikos kvalifikacija, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl D. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo.
6. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
7. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
8. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. B. paaiškino, kad 2018 m. sustabdė įmonės veiklą, gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tai patvirtinantį raštą. Tuomet buvo nutraukta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, lėšų įmonėje nebuvo. Nežinojo, kad Registrų Centrui net ir sustabdžius veiklą reikia teikti „nulines“ finansines ataskaitas. Gavusi pranešimą, iškart pateikė reikiamus dokumentus, labai gailisi, stengiasi nedaryti jokių pažeidimų, tai įvyko per nežinojimą. Tokius D. B. paaiškinimus ir apylinkės teismo išvadas, kad D. B. administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydama, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jai nekilo, patvirtina ir byloje eanti medžiaga. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „B.D.“ pateiktus dokumentus, nors UAB „B.D.“ buvo įsteigta 2015 metais, tačiau įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus ir tik 2020 bei 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2023 m. sausio 31 d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešime apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą matyti, kad D. B. informavo VMI, kad įmonės veikla yra nevykdoma. Sutiktina su Institucijos argumentais, jog vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai ir pareiga gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau aptarti duomenys patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog D. B. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, įvertinus ir tai, kad už analogiško pobūdžio nusižengimus D. B. praeityje nebausta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido D. B. charakterizuoti iš esmės teigiamai ir spręsti, jog D. B. nėra piktybinė įstatymo pažeidėja, o jos veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
9. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB „B.D.“ veikla buvo sustabdyta, įmonė veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o D. B. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Be to, D. B. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. B. švelnesnę administracinė nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė.
10. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su Institucijos argumentais, kad nepriklausomai nuo to, ar Bendrovė vykdo veiklą, ar yra ją sustabdžiusi, metinės finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui turi būti pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau jau ankščiau minėtos aplinkybės ir, kad D. B. ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ji pripažino, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, D. B. leidžia teigiamai charakterizuoti ir kaip juridinio asmens vadovą bei vertinti, jog padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde, be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl apylinkės teismo sušvelninta administracinė nuobauda D. B. nėra teisinga.
11. Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus D. B. švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl rašymo klaidos ištaisymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra suklysta nurodant, jog D. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirtina švelnesnė administracinio poveikio priemonė – įspėjimas. Pažymima, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra tapačios nei lingvistine prasme, nei savo turiniu. Administracinė nuobauda nėra tapati administracinio poveikio priemonei. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos yra 3 rūšių: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, kurios numatytos ANK 27 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad iš skundžiamos nutarties turinio (aprašomosios dalies) matyti, jog teismas nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendė esant tikslinga D. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą, šios aplinkybės leidžia teigti, kad rezoliucinėje dalyje nurodant, jog D. B. skirtina administracinio poveikio priemonė – įspėjimas, yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kurios ištaisymas nekeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties esmės, todėl šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.