Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. B. 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-45-2023 už tai, kad ji, būdama UAB „B.A.“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2023 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas Nr. RC-ANR_N-55-2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Jai paskirta 200 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi VĮ Registrų centro įgaliota atstovė J. P. (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos yra išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais. Taikant pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

3.2. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Institucijos vertinimu, švelnesnės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitinka ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos nutarimu D. B. buvo skirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 200 Eur bauda, išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nebuvo nustatyta. Mano, jog nutarimu skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nebuvo per griežta ir buvo proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl Nutartimi nepagrįstai pakeistas Nutarimas ir vietoje mažiausios 200 Eur baudos skirtas įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. B. paaiškino, kad 2018 m. sustabdė įmonės veiklą, gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tai patvirtinantį raštą. Tuomet buvo nutraukta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, lėšų įmonėje nebuvo. Nežinojo, kad Registrų Centrui net ir sustabdžius veiklą reikia teikti „nulines“ finansines ataskaitas. Gavusi pranešimą, iškart pateikė reikiamus dokumentus, labai gailisi, stengiasi nedaryti jokių pažeidimų, tai įvyko per nežinojimą. Tokius D. B. paaiškinimus ir apylinkės teismo išvadas, kad D. B. administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydama, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jai nekilo, patvirtina ir byloje eanti medžiaga. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „B.D.“ pateiktus dokumentus, nors UAB „B.D.“ buvo įsteigta 2015 metais, tačiau įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus ir tik 2020 bei 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2023 m. sausio 31 d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešime apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą matyti, kad D. B. informavo VMI, kad įmonės veikla yra nevykdoma. Sutiktina su Institucijos argumentais, jog vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai ir pareiga gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau aptarti duomenys patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog D. B. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, įvertinus ir tai, kad už analogiško pobūdžio nusižengimus D. B. praeityje nebausta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido D. B. charakterizuoti iš esmės teigiamai ir spręsti, jog D. B. nėra piktybinė įstatymo pažeidėja, o jos veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB „B.D.“ veikla buvo sustabdyta, įmonė veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o D. B. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Be to, D. B. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. B. švelnesnę administracinė nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė.

10. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su Institucijos argumentais, kad nepriklausomai nuo to, ar Bendrovė vykdo veiklą, ar yra ją sustabdžiusi, metinės finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui turi būti pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau jau ankščiau minėtos aplinkybės ir, kad D. B. ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ji pripažino, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, D. B. leidžia teigiamai charakterizuoti ir kaip juridinio asmens vadovą bei vertinti, jog padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde, be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl apylinkės teismo sušvelninta administracinė nuobauda D. B. nėra teisinga.

11. Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus D. B. švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl rašymo klaidos ištaisymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra suklysta nurodant, jog D. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirtina švelnesnė administracinio poveikio priemonė – įspėjimas. Pažymima, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra tapačios nei lingvistine prasme, nei savo turiniu. Administracinė nuobauda nėra tapati administracinio poveikio priemonei. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos yra 3 rūšių: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, kurios numatytos ANK 27 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad iš skundžiamos nutarties turinio (aprašomosios dalies) matyti, jog teismas nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendė esant tikslinga D. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą, šios aplinkybės leidžia teigti, kad rezoliucinėje dalyje nurodant, jog D. B. skirtina administracinio poveikio priemonė – įspėjimas, yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kurios ištaisymas nekeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties esmės, todėl šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.