- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- AN2-591-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01355-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. R.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo V. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu V. R. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „A. S.“ direktoriumi (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktų reikalavimais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita, ar metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 puntą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „A. S.“ 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 metų birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktų reikalavimais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarime konstatuota, kad byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „A. S.“ direktorius V. R. Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų, kurie Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad pareiga teikti ataskaitas už 2019 m. atsiranda nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl pareiga tenka tuo metu dirbančiam vadovui, o ne anksčiau buvusiam. Pagal UAB „A. S.“ įstatus įmonės vadovas yra direktorius, kuris dirba pagal darbo sutartį, kurio darbo santykiams su bendrove galioja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Įmonės direktorius gali nieko nesaistomas, remdamasis DK nuostatomis bet kada išeiti iš užimamų pareigų. Įstatymo numatytu terminu teikti finansines ataskaitas VĮ R.C. jis bendrovėje UAB „A. S.“ nebedirbo ir tai įrodo byloje pateikta Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažyma, todėl negali būti atsakingas už pareigas, atsiradusias tuo metu, kai jau negaliojo darbo santykiai su UAB „A. S.“.
3.2. Apeliantas teigia, jog tam, kad pateikti finansines ataskaitas VĮ R. C., reikia turėti ne tik prisijungimą, bet ir įgaliojimą atstovauti UAB „A. S.“, ko asmuo nedirbdamas įmonėje negali turėti. Išeidamas iš darbo, grąžino visus įmonės duomenis, banko prisijungimus ir niekaip negali įvykdyti VĮ R. C. reikalavimo. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių, kad nebedirba UAB „A. S.“, VĮ R. C. reikalaujamos ataskaitos būtų neteisėtos ir neturėtų jokios juridinės galios, nes būtų pateiktos asmens, kuris nedirba toje įmonėje. Nedirbant įmonėje, neturi galimybės gauti šios įmonės duomenų, todėl negali VĮ R. C. pateikti realių ir patikimų duomenų.
3.3. Skunde akcentuojama, kad nebedirbant įmonėje ir pateikus nors kokius duomenis apie šią įmonę VĮ R. C., šios įmonės akcininkai įgytų teisę reikalauti jo asmeninės atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Teismas, vertindamas įrodymus, pagrindiniu įrodymu laiko VĮ R. C. duomenų bazės išrašą, kad neva šiuo metu yra įmonės vadovas, tačiau nekreipia dėmesio į pateiktą VSDFV pažymą, kad darbo santykiai su UAB „A. S.“ yra nutrūkę bei į UAB „A. S.“ akcininko sprendimą atleisti jį iš užimamų pareigų. Akivaizdu, kad VĮ R. C. duomenų bazės išrašas ir VSDFV pažyma prieštarauja vienas kitam. Teismas šiuo atveju turėjo remtis VSDFV pažyma, kadangi VSDFV nėra suinteresuota šalis šioje byloje bei yra patikima institucija.
3.4. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra VĮ R. C. raštas, kuriuo jis atsisako savo duomenų bazėje išbraukti jį kaip UAB „A. S.“ vadovą, nes akcininkas nepaskyrė kito vadovo, kas įrodo, kad VĮ R. C. aiškiai žino faktinę situaciją, tačiau ją ignoruoja. Taigi, VĮ R. C., neatsižvelgdamas į faktinę situaciją, savavališkai sukuria tikrovės neatitinkantį įrodymą (duomenų bazės išrašą, kad yra įmonės vadovas), juo remdamasis surašo administracinio nusižengimo protokolą ir jį teikia teismui. VĮ R. C. įstatymų nustatyta tvarka turi reikalauti UAB „A. S.“ akcininko vykdyti savo pareigą skirti įmonei vadovą, o ne skirti baudą buvusiam įmonės vadovui.
3.5. Apelianto teigimu, protokolas neturėjo būti surašomas ir dėl mažareikšmiškumo, nes UAB „A. S.“ jau 2 metus nevykdo jokios veiklos, yra panaikintas PVM mokėtojo kodas, valstybinėje mokesčių inspekcijoje UAB „A. S.“ deklaruotas statusas yra - įmonė, nevykdanti veiklos. Dėl šios aplinkybės VĮ R. C. reikalaujamos ataskaitos būtų su nulinėmis reikšmėmis ir būtų visiškai formalus veiksmas. Nei valstybė, nei jos biudžetas nepatiria jokios žalos, todėl mano, kad ši byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukiama ir dėl mažareikšmiškumo. Teismas, skirdamas baudą, nesidomėjo ir neatsižvelgė į finansinę padėtį. Mėnesio pajamos tesiekia 200 Eur, augina du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, teismo paskirta bauda yra per didelė, nenumatyta galimybė baudą sumokėti dalimis per ilgesnį laikotarpį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą, VĮ R. C. l. e. Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vadovės pareigas V. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde V. R. kelia kaltės klausimą, nesutinkamas, kad jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent apeliantas, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad UAB ,,A. S.“ laiku VĮ R. C. nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 metus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. R. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
9. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims administracinę atsakomybę užtraukia neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
10. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
11. Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 25 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad juridinio asmens UAB „A. S.“ vadovas nuo 2014 m. sausio 20 d. yra V. R. (b. l. 26-27), todėl būtent apeliantas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, yra tinkamas subjektas ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės nešalina tai, kad, vadovaujantis VSDFV duomenimis, V. R. privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu buvo draustas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 29 d. (draudimas nutrauktas dėl atleidimo iš darbo, b. l. 18-19), kadangi tai iš esmės parodo tik tai, kad VSDFV buvo pateiktas pranešimas apie V. R. socialinio draudimo pabaigą. VSDFV duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, tačiau tai nepatvirtina, kad asmuo nebėra juridinio asmens vadovas ir jam neprivaloma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikti įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus.
12. Iš VĮ R. C. išrašo matyti, kad UAB „A. S.“ tik 2021 m. birželio 30 d. pateikė JAR metines finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2019 metus, 2020 metus (b. l. 10). Iš šių duomenų matyti, kad 2019 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti laiku, kadangi finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas iki 2020 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, V. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi įmonė pavėluotai pateikė finansinės atsakomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, formuodama ir vienodindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymėjo, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Taigi, V. R. atsakomybės už inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą nešalina ir tai, kad, kaip teigiama, jis nebėra saistomas darbo santykiais su UAB ,,A. S.“ nuo 2019 m. lapkričio 29 d. Vadovo pareiga teikti įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus JAR yra įtvirtinta įstatymuose, todėl nutrauktas valstybinis socialinis draudimas sietinas su V. R., kaip įmonės darbuotojo pareigomis bei teisėmis, neatleidžia vadovo nuo įstatymu pavestų pareigų vykdymo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šis asmuo nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Kartu pažymėtina, kad nors byloje yra pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. UAB ,,A. S.“ vienintelio akcininko sprendimas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. atleisti iš direktoriaus pareigų V. R., pasirašytas vienintelio akcininko V. R., tačiau pažymima, kad VĮ R. C. 2021 m. liepos 19 d. sprendime atsisakyti įregistruoti JAR duomenų pakeitimus konstatavo, kad šis vienintelio akcininko sprendimas neatitinka ABĮ 25 straipsnio 6 dalies reikalavimo (jei visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus klausimai). Nesant teisėto įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, atitinkančio įstatymų reikalavimus, dėl jo atleidimo/atšaukimo iš vadovo pareigų, nesant duomenų apie V. R. atsistatydinimą iš įmonės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 5, 6 dalys), apeliantas pagrįstai laikytinas tinkamu subjektu už inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad išeidamas iš darbo, apeliantas grąžino visus įmonės duomenis, banko prisijungimus ir dėl to negali įvykdyti VĮ R. C. reikalavimo. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi V. R. yra vienintelis UAB ,,A. S.“ akcininkas, vadovas todėl akivaizdu, kad jis disponuoja bendrovės turimais dokumentais, duomenimis. Be to, akcentuotina, kad šios įmonės registracijos adresas sutampa su apelianto gyvenamosios vietos adresu, t. y. įmonės veikla buvo vykdoma (yra vykdoma) V. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šis apelianto argumentas apskritai teismui kelia abejonių jo teisingumu.
15. Skunde keliamas klausimas ir dėl administracinio nusižengimo pripažinimo mažareikšmiu. Apelianto teigimu, UAB ,,A. S.“ jau 2 metus nevykdo veiklos, panaikintas PVM mokėtojo kodas, valstybė nepatiria žalos. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti V. R. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Be to, nėra nustatytos jokios išskirtinės, ypatingos aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad apeliantas turi galimybę ir teisę likviduoti UAB ,,A. S.“, taip išvengiant prievolės teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi kitu atveju – net jei ir įmonė išties nevykdo veiklos, įmonės vadovas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus.
16. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad jo pajamos per mėnesį siekia 200 Eur, augina du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, todėl paskirta nuobauda yra per didelė. Pasisakant dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie sudėtingą jo finansinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. R. buvo skirta artima minimaliai bauda už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nors įstatymų leidėjas už šio nusižengimo padarymą yra numatęs baudą iki 3 000 Eur, juo labiau, kad apeliantas buvo baustas pakartotinai už analogišką nusižengimą.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.