- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- II-1183-1157/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01194-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kategorijos
- 10.57pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. K.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės registrų centro 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2070-2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2070-2025 (toliau – ir Nutarimas) E. K.-G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad E. K.-G. 2025 m. gegužės 29 d. 14.59 val. (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registro duomenimis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VšĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje. Už nurodytą nusižengimą E. K.-G. skirta nuobauda – 615 Eur bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) gautas E. K.-G. (toliau – ir pareiškėja) skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą bei juo paskirtą nuobaudą. Pareiškėja paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) raštu patenkino 2022 m. gruodžio 24 d. teiktą prašymą ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. sustabdė įmonės veiklą ir atleido nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Konsultuojantis ir tikslinantis telefonu, VMI konsultantė patvirtino, kad metinių ataskaitų šiuo laikotarpiu teikti taip pat nereikia.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą, pareiškėjo skundo netenkinti. Institucija, vadovaudamasi teismų praktika, pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2010 m. sausio 23 d. iki šiol yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, taigi ji privalėjo užtikrinti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kaip asmuo, turintis pareigą Registro tvarkytojui teikti VšĮ finansines ataskaitas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jos vadovaujamoje viešojoje įstaigoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta VMI, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai Nutarimu paskirta 615 Eur bauda, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai, ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti pareiškėjai paskirtos nuobaudos dydį ar visai neskirti baudos. Institucija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinius pareiškėja teikė taip pat pavėluotai (pavyzdžiui, 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas 2021 m. sausio 19 d., 2020 metų – 2021 m. liepos 26 d., 2021 metų – 2022 m. liepos 29 d., 2022 metų – 2023 m. spalio 8 d., kas rodo, kad įstatyme numatytas pareigas pareiškėja vykdo išskirtinai aplaidžiai.
Teisme gauta Institucijos pateikta nuomonė dėl VMI sprendimo „Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose numatytų dokumentų pateikimo“ (toliau – VMI sprendimas), kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Institucija nurodo, kad juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta VMI, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti juridinį asmenį, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas nė atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Taigi, ta aplinkybė, kad VMI sprendimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nepaneigia pareiškėjos, kaip įstaigos vadovės, pareigos Registrų centrui, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui, teikti įmonės metinius finansinių ataskaitų rinkinius. Toks VMI sprendimas laikinai atleisti juridinį asmenį nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K.-G. teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad paskirta 615 Eur bauda yra neproporcinga ir nepagrįsta. Įmonės veikla nuo 2023 m. sausio 1 d. yra sustabdyta, įmonės atsiskaitomoji sąskaita banke yra uždaryta. VMI raštu ir žodžiu patvirtino, kad metinių ataskaitų teikti nereikia. Sutinka, kad reikėjo kreiptis į Instituciją ir įsitikinti dėl metinių ataskaitų teikimo prievolės įmonei sustabdžius veiklą, tačiau ataskaitų teikimas įmonei, kurios veikla sustabdyta ir jokie įmonės veiklos duomenys nesikeitė, yra tik formalus veiksmas, kurio neatlikus nei biudžetas, nei kitos institucijos, nei fiziniai asmenys nenukentėjo ir nuostolių nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, kad 6 metus slaugo sergančią mamą, jos pajamos siekia 1 300 Eur į mėnesį, prašo panaikinti Nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą.
ANK 630 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Tiek Institucijai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jie neatvyko į teismo posėdį, taip pat nebuvo gauti jų prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, Institucija tiek atsiliepime, tiek pateiktoje nuomonėje išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, teismas išnagrinėjo E. K.-G. skundą šiems asmenims nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad juridinio asmens, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai, todėl įmonė 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pareiškėjui paskirta 615 Eur bauda, t. y. artimą straipsnio sankcijos minimumui atitinkanti bauda. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. K.-G. padarė nutarties 1 punkte nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir paskirtos nuobaudos įvelninimui.
Iš VMI sprendimo „Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ turinio matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. sausio 1 d, iki 2027 m. gruodžio 31 d. nuspręsta atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad šias aplinkybes tikslinantis telefonu, VMI konsultantė patvirtino, kad metinių ataskaitų šiuo laikotarpiu teikti taip pat nereikia. Nurodyta VMI sprendimo formuluotė bei E. K.-G. pateikti paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, gavusi tokio pobūdžio valstybinės įstaigos sprendimą bei paaiškinimą, iš tiesų galėjo būti suklaidinta ir dėl pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti VšĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą laikinam sustabdymui. Nors Institucija pateiktoje nuomonėje nurodo, kad aplinkybė, jog VMI sprendimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atleista nuo mokesčių, susijusių su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nepaneigia pareiškėjos pareigos Registrų centrui teikti įmonės metinius finansinių ataskaitų rinkinius, teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta, VMI Sprendime tik bendrais bruožais nurodoma, jog E. K.-G. vadovaujama įmonė atleidžiama nuo mokesčių, susijusių su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Pareiškėja, būdama rūpestinga ir sąžininga juridinio asmens vadovė, siekė šią aplinkybę tikslinti ir VMI atstovė tik patvirtino, kad VMI Sprendime nurodytu laikotarpiu metinių ataskaitų teikti taip pat nereikia. Sutiktina, kad E. K.-G., kaip ilgametei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, turėjo būti žinoma teisės aktuose nustatytas pareiga teikti, be kita ko, Registrų centrui reikiamus dokumentus. Visgi šiuo atveju valstybės įmonei pateikiant klaidingą informaciją, ji turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad savo neveikimu ji teisės aktų nepažeidžia. Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybinės institucijos pateikta informacija bei situacijos paaiškinimas yra teisingas.
Taigi, darytina išvada, jog būtent dėl VMI klaidinančios informacijos pateikimo, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos elgesys nepažeidžia teisės aktuose numatytų pareigų kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtį, asmuo padarė nusižengimą, tačiau akivaizdu, kad aptarti duomenys patvirtina E. K.-G. buvus suklaidintai. Nors tai nešalina asmens atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą ANK 34 straipsnio taikymui. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda – yra per griežta, todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir E. K.-G. administracinė nuobauda neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsniu,
nutaria:
E. K.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Pakeisti Valstybės įmonės registrų centro 2025 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2070-2025 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. K.-G. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinės nuobaudos neskirti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.