Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir I. N. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-5396-980/2024 pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys – I. N. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolės A. R. Ž. kontoroje nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo skolininkė I. N. V. įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1.2. Pirmosios instancijos neatsižvelgė į įstatymų leidėjo valią įtvirtinant sankcijas už teismų sprendimų nevykdymą. CPK 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2580 aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdžiusiems asmenims nėra nustatyta sankcijų už teismų sprendimų nevykdymą, todėl jie patys nėra motyvuoti vykdyti teismo sprendimo. Tokiu atveju teismo sprendimą gali įvykdyti tik Inspekcija, tačiau tai užtrunka ilgai, nes siekdama pasinaudoti teise įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti neteisėtai pastatytą pastatą, Inspekcija privalo kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto išdavimo, įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų parinktas rangovas, galintis tai padaryti, apžiūrėti statinį, parengti griovimo darbų sąmatą, jei reikia – griovimo projektą ir kitus reikiamus dokumentus. Tokiu būdu be jokių sankcijų ir nuostolių pažeidėjai gali prailginti neteisėtų statybų nugriovimo laiką, o jei šiame statinyje vykdoma komercinė veikla, pažeidėjas ir toliau sėkmingai gali ją vykdyti bei gauti iš jos pajamų. Skolininkams patiems nevykdant savavališkos statybos griovimo darbų, eikvojami valstybės ištekliai, todėl teismo sprendimų vykdymas tampa visiškai neefektyvus“;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti teismo sprendimo pašalinti savavališką statybą nevykdymo pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai konstatavus faktines bylos aplinkybes ir išsprendus prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias nagrinėjamam klausimui aktualias faktines aplinkybes:

2.1. Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo skolininkė I. N. V. įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018, konstatuotas šio privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 23 d.

2.4. Inspekcija 2019 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-151 papildė 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 įrašant į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Potvarkio teisėtumas konstatuotas Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023. Šis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 6 d.

2.5. Inspekcija 2020 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-201110-00103 konstatavo privalomojo nurodymo neįvykdymą.

2.8. Antstolė 2024 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – leisti išieškotojai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis bei skirti skolininkei periodinę baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurydomo nevykdymo dieną valstybės naudai.

2.9. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį – poilsio pastatą su dengta terasa, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje – ir sutvarkyti statybvietę skolininkės I. N. V. lėšomis, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Dėl bylos sustabdymo

14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

15. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kai nėra įstatymo reikalaujamo dviejų bylų teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-1552-979/2025 yra sprendžiama dėl Inspekcijos 2024 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 2D-5100 „Dėl Jūsų kreipimosi ir prašymo (Dėl valstybės tarnautojų N. B. ir P. K. nušalinimo nuo administracinės procedūros vykdymo)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-2041-484/2025 yra kvestionuojamas Inspekcijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. 2D-10231 „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos I. N. V. 2024 m. balandžio 17 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu apeliacine tvarka yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1355-525/2025, kurioje ginčijamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I3-8717-386/2024, kuriuo atmestas pareiškėjos I. N. V. skundas atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-240229-00024 panaikinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtose administracinėse bylose skolininkės skundžiami administraciniai aktai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo. Net jeigu būtų nustatyti tam tikri procedūriniai pažeidimai priimant skolininkės aukščiau minėtose administracinėse bylose ginčijamus administracinius aktus, tai savaime nereikštų, kad poilsio paskirties pastatas su dengta terasa, esantis Palangoje, (duomenys neskelbtini), yra pastatytas teisėtai ir I. N. V. neturėtų pareigos įvykdyti jai tenkančią prievolę nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. Juolab, kad šiuo atveju tiek Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, tiek Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151, kuriuo buvo papildytas 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas, teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka. Taigi, privalomasis nurodymas skolininkei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis, kurį skolininkė privalo vykdyti.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Regionų administracinio teismo nustatyti faktai administracinėse bylose Nr. I3-8717-386/2024, Nr. I3-1552-979/2025 ir Nr. I3-2041-484/2025 neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo bylos stabdymui. Todėl suinteresuoto asmens I. N. V. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19. Privalomasis nurodymas dėl statybos patikrinimo metu nustatytos savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo skolininkė I. N. V. įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nėra įvykdytas iki šiol. Todėl antstolė pagrįstai vykdomojoje byloje 2023 m. lapkričio 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-75-2480, konstatuodama, kad skolininkė privalomojo nurodymo nėra įvykdžiusi. Nors pačiame privalomajame nurodyme nėra nurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės, tačiau tai yra nurodyta Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkyje Nr. P3-151, kuriuo ir buvo papildytas minėtas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, antstolis šiuo atveju, kreipdamasis į teismą dėl leidimo išdavimo išieškotojai pačiai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, veikė tiksliai pagal aukščiau minėtus CPK 771 straipsnyje nustatytus procedūrinius reikalavimus. Atitinkamai šiame kontekste skolininkės argumentai, kad teismas neprivalo išdavinėti leidimų vykdymo procese dėl statinių griovimo vykdymo tvarkos yra nepagrįsti.

21. Skolininkė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo leisti Institucijai atlikti pastato griovimo darbus I. N. V. lėšomis. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 42 punkte numatyta, kad teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją. Pagal šios instrukcijos 43 punktą, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, antstolis, gavęs preliminarią darbų sąmatą, surašo vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Inspekcija apmoka vykdymo išlaidas už Instrukcijos 42 punkte nurodytų asmenų atliktą statinio nugriovimą, jo dalies (-ių) išardymą ar kitų statybos darbų atlikimą ir (ar) statybvietės sutvarkymą. Šios išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (Instrukcijos 145 punktas). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad visos išlaidos, susijusios su privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymu, turi būti išieškomos būtent iš skolininko, kuris laiku neįvykdė privalomojo nurodymo.

22. Tuo tarpu tai, kad kituose teismuose šiuo metu nagrinėjami skolininkės skundai dėl išieškotojos priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo (dėl Inspekcijos darbuotojų nušalinimo nuo administracinės procedūros vykdymo, dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, taip pat dėl patikrinimo akto panaikinimo), nesudaro pagrindo netaikyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališką statybą nevykdymo pasekmes, ypač, kai privalomasis nurodymas nevykdomas itin ilgą laiko tarpą (daugiau kaip septynerius metus). Juolab, kad skolininkė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių.

23. Pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, jog neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020; 2021 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2269-520/2021 ir kt.).

24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios ir lėmusių privalomojo nurodymo neįvykdymą nugriauti neteisėtus statinius. Taip pat byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų dėjusi pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su privalomojo nurodymo pašalinti savavališką statybą nevykdymo pasekmių taikymu – teismas pagrįstai leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį – poilsio pastatą su dengta terasa, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), – ir sutvarkyti statybvietę skolininkės I. N. V. lėšomis.

25. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė neskirti skolininkei baudos už privalomojo nurydomo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, motyvuodamas tuo, kad bauda šiuo pagrindu gali būti skiriama tik tuo atveju, kai privalomajame nurodyme nenumatyti sprendimo neįvykdymo padariniai ir kai įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Kadangi šiuo atveju privalomajame nurodyme (jo papildyme) yra numatyta, jog, jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcija turės teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo. Inspekcija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams.

26. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnyje yra nustatytos priverstinio privalomųjų nurodymų vykdymo priemonės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys), šiame straipsnyje nustatyti toliau atliekami antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021, 18 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

28. Taigi, vadovaujantis nurodytais išaiškinimais, spręsti dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, galima tik tuo atveju, kai sprendime nenumatyti sprendimo neįvykdymo padariniai ir kai įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Šios civilinės bylos atveju, matyti, jog privalomajame nurodyme (jo papildyme) yra aiškiai nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nurodyta Inspekcijos teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

29. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista visa apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.