- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1455-995/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00214-2023-01
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- I. N. V.
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 panaikinimo, procesinio termino atnaujinimo ir termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimo ir atsakovės argumentų į jį esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“; 2) atnaujinti ieškovės dėl svarbių priežasčių praleistą procesinį terminą kreiptis į atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 netinkamai nustatyto šešių mėnesių procesinio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo; 3) pratęsti ieškovei procesinį terminą, nurodytą atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikiant teisę ieškovei (statytojai) gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
1.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30- 170511-00042 nustatytas šešių mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pasibaigė 2017 m. gruodžio 11 d., tačiau šis terminas atsakovės buvo nustatytas netinkamai, kadangi atsakovė neatsižvelgė į tai, kad ieškovės iniciatyva Klaipėdos apylinkės teisme vyko teisminis ginčas dėl atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170511-00042 (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1586-889/2018, teisminio proceso Nr.3-63-3-00813-2017-7). Šis teisinis ginčas vyko žymiai ilgiau, nei atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 buvo nurodytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Ieškovė mano, kad atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP- 30-170511-00042 nustatytas šešių mėnesių terminas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d iki 2017 m. gruodžio 11 d. savavališkos statybos padariniams pašalinti prarado prasmę ir teisinę reikšmę, kadangi Klaipėdos apylinkės teisme vyko teisinis ginčas dėl atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170511-00042 teisėtumo. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki šalių teisinio ginčo Klaipėdos apylinkės teisme dėl atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170511-00042 teisėtumo pabaigos nereikalavo savavališkos statybos padarinių šalinimo, nors atsakovės nustatytas procesinis terminas iki 2017 m. gruodžio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo seniai pasibaigęs. Darytina išvada, kad teisinis ginčas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00813-2017-7) buvo aktualus ir reikšmingas dėl atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 nustatyto termino iki 2017 m. gruodžio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki teisinio ginčo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1586-889/2018 (teisminio proceso Nr.3-63-3-00813-2017-7) pabaigos nereikalavo savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nors atsakovės netinkamai nustatytas terminas buvo jau pasibaigęs 2017 m. gruodžio 11 d..
1.2. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai paštu buvo įteiktas atsakovo 2019 m. spalio 8 d. patvarkymas Nr. P3-151 „Dėl 2017-05-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30- 170511-00042 papildymo“. Atsakovė šiuo patvarkymu nusprendė papildyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 ir įrašė į jį sekančius žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Ieškovė mano, kad toks atsakovės priimtas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis turi būti panaikintas, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kuriose yra reglamentuotas visų viešojo administravimo subjektų atliekamų administracinių procedūrų procesas, tačiau atsakovės patvarkymas yra priimtas pareiškėjai už akių, t. y. pareiškėjai nieko nežinant apie tokios administracinės procedūros pradžią ir eigą, tačiau neviešas administracinis procesas yra negalimas. Šiuo atveju buvo suvaržytos ieškovės teisės viešojo administravimo subjekto už akių vykdomoje administracinėje procedūroje dalyvauti, teikti prašymus, įrodymus, naudotis viešojo administravimo subjekto pareigūno nušalinimo teise ir kitomis teisėmis. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovė niekada ieškovės atžvilgiu neįgyvendino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio reglamentavimo, todėl atsakovė savo iniciatyva griauti ieškovės statinio neturi teisės. Atsakovė niekada nebuvo priėmusi sprendimo viešojo administravimo srityje suteikti teisę ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo minėtu potvarkiu siekti ieškovės pastato nugriovimo administracinės procedūros, kadangi atsakovė, grubiai pažeisdama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą, pradiniame 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme nebuvo nustačiusi ieškovės teisės parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti šiam statiniui statybą leidžiantį dokumentą. Administracinių procedūrų eiliškumas yra paprastas ir aiškiai išdėstytas, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė neturi teisinio pagrindo pirma įgyvendinti statinio griovimo administracinę procedūrą, tačiau asmeniui nesuteikus teisės parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir tuo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą.
1.3. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji ne vieną kartą kreipėsi su prašymais į atsakovė dėl jos 2017 m. gegužės 11 d privalomojo termino įvykdymo nustatymo, kadangi šio privalomo nurodymo 6 mėnesiai įvykdymo terminas buvo pasibaigęs dar 2017 m., nes dėl šio administracinio akto vyko teisminis ginčas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Ieškovės nuomone, atsakovės 2017 m. gegužės 11 d privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus, atsakovė nepagrįstai nenustatė naujo termino šiam administraciniam aktui įvykdyti po to, kai įsiteisėjo atitinkamas teismo sprendimas dėl atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo teisėtumo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovės 2019 m. spalio 8 d. potvarkis Nr.P3-151 yra visiškai neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi atsakovė pasibaigus 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminui nepagrįstai nenustatė ieškovei naujo termino šiam privalomajam nurodymui įvykdyti, o taip pat atsakovas elgėsi neteisėtai dėl to, kad nei viename administraciniame akte nenurodė ieškovės teisės parengti esamo pastato projektinę dokumentaciją ir tuo pagrindu gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Visais atvejais pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą viešojo administravimo subjektas privalo elgtis teisėtai ir apdairiai, t. y. reikalavimą nugriauti esamą statinį viešojo administravimo subjektas turi teisę priimti tik po to, kai yra visa apimtimi įgyvendinta asmens teisė parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kadangi pagal atsakovo 2019 m. spalio 8 d. išdėstytą jo administracinių veiksmų eigą asmens teisė parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą būtų įgyvendinama po to, kai atsakovės iniciatyva būtų įvykdyta administracinė esamo asmens pastato nugriovimo procedūra. Kadangi, ieškovės nuomone, atsakovė elgėsi neteisėtai, todėl atsakovės 2019 m. spalio 8 d. potvarkis yra neteisėtas, nes jo turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reglamentavimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2.1. Nurodo, kad Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. priimtame privalomajame nurodyme Nr. PSSP-30-170511-00042 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esančia Pylimo g. 71, Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, nebuvo nurodyta, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo atveju Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę Privalomąjį nurodymą neįvykdžiusio asmens lėšomis, todėl Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-151 (toliau – Potvarkis) papildytas privalomasis nurodymas įrašant į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Ieškovė pažymi, kad Inspekcijos potvarkiu papildžius privalomąjį nurodymą nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kadangi skundžiamas potvarkis sekančią dieną po jo priėmimo 2019 m. spalio 9 d. registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovei ir įteiktas 2019 m. spalio 14 d., todėl atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad kažkokiu būdu buvo suvaržytos jos teisės žinoti apie Inspekcijos priimtą potvarkį, todėl teigia, kad apie Potvarkio priėmimą ieškovė buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
2.2. Atsakovė pažymi, jog ieškovė ieškiniu ginčijo privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Paaiškina, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.
2.3. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir jo pratęsimas yra reglamentuotas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Ieškovei Inspekcijos buvo nustatytas maksimalus šešių mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2017 m. lapkričio 11 d., per šį terminą Ieškovė nesikreipė į Inspekciją ir neprašė šio termino pratęsti. Tad, jeigu ieškovė manė, kad reikiamos dokumentacijos parengimui reikalingas ilgesnis terminas, nepraleidusi Privalomajame nurodyme nustatyto įvykdymo termino, dėl jo pratęsimo turėjo kreiptis tiesiai į teismą. Pažymi, kad kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, pasibaigusio termino pratęsimo galimybės nėra, kadangi galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Taip pat pažymi, kad atsakovė ne kartą ieškovei teikė atsakymus į prašymus ir skundus, kuriuose buvo prašoma suteikti naują terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, ir ieškovei buvo paaiškinta, jog pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jo pratęsimo galimybės nebelieka.
2.4. Nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 143 punktą. Paaiškina, kad, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir/ar pratęsimo nėra galimybės, nes pratęsti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra numatyta.
2.5. Pažymi, kad ieškovei ne kartą savo pateiktuose atsakymuose išaiškino, kad specialūs teisės aktai – Priežiūros įstatymas bei Reglamentas nenumato atnaujinimo galimybės kreiptis į Inspekciją ar teismą, o taip pat, kad nėra galimybės pratęsti jau pasibaigusio termino Privalomajam nurodymu įvykdyti. Nors ieškovei tai patvirtino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurie atmetė ieškovės skundą dėl Inspekcijos atsakymo bei išsamiai paaiškino kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino ir jo pratęsimo reglamentavimą, kad pasibaigusio termino negalima atnaujinti, o taip pat ir pratęsti bei, kad tokio prašymo padavimas nebetenka prasmės, tačiau ieškovė, nepaisydama Inspekcijos pateiktų atsakymų ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, veikia akivaizdžiai nesąžiningai, reiškia nepagrįstą ieškinį.
2.6. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškovė ieškinį pateikė praleidusi pateikimui numatytą terminą, todėl vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, prašo Inspekcijos Potvarkiui ginčyti taikyti ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą , kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Į teismo posėdį nei ieškovė, nei jos atstovas neatvyko, nors tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokatas buvo tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį. Pažymėtina, kad prieš pat teismo posėdį ieškovės atstovas pats asmeniškai teismo raštinei pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriuo prašė teismo nagrinėti civilinės bylos sustabdymo klausimą, nedalyvaujant ieškovei ir jo atstovui, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismas posėdžio metu 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi išsprendė ieškovės atstovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir jo netenkino, o, atsižvelgęs į atsakovės atstovės prašymą, į tai, kad nei ieškovė, nei jos atstovas prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, svarbių į teismo posėdį neatvykimo priežasčių nenurodė, nenustačius jokių kitų procesinių kliūčių, ir pripažįstant ieškovės pasirinktą teisę nedalyvauti teismo posėdyje, teismas civilinę bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. V. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė Inspekcijos potvarkiui ginčyti praleido vieno mėnesio terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatyme, todėl teismas vien šiuo pagrindu turėtų atmesti ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo potvarkio panaikinimo, o jei teismas nuspręs ieškovei atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, prašo ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai, motyvai bei išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje esančiais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šalių išdėstytomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose, atsakovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 20 d. valdo žemės sklypą, esantį Pylimo g. 71, Palanga. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170510-00037 buvo konstatuota savavališka statyba – ieškovė laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2016 metų liepos mėnesio savavališkai, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo statinio projektui, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietoje (kodas 16194), pastatė II grupės nesudėtingą, vieno aukšto poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, kurioje įrengtos dvi patalpos pastato vakarinėje ir rytinėje pusėse. Pastato pamatai – betono stulpiniai, sienos – medinis karkasas, perdangos – medis, stogas – šlaitinis, danga – beasbestis šiferis, banguoti skaidrūs lakštai, bendras plotas apie 77,6 kv. m, ilgis – 11,79 m, plotis – 10,6 m, dengtos terasos aukštis – 2,48 m.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 įpareigojo ieškovę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu Pylimo g. 71, Palanga, ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170511-00042 įpareigojo ieškovę nevykdyti jokių savavališkai pastatyto poilsio paskirties pastato su dengta terasa, adresu Pylimo g. 71, Palanga, statybos darbų.
6. Taip pat nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170510-00037, kuriuo konstatuotas savavališkos statybos faktas; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį Pylimo g. 71, Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-170511-00042, kuriuo pareiškėja įpareigota nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170510-00037 panaikinimo, o kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas, patikrinęs Inspekcijos priimtų aktų teisėtumą, konstatvo, kad atsakovė, konstatavusi savavališką statybą, neturint reikiamos dokumentacijos, pagrįstai surašė 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį Pylimo g. 71, Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę, bei 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-170511-00042, kuriuo pareiškėja įpareigota nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų. 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-439-460/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 23 d..
7. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 7 d. pateikė atsakovei skundą, kuriuo prašė atšaukti Inspekcijos 2019 m. birželio 26 d. paskirtą 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 įvykdymo patikrinimą žemės sklype, esančiame Pylimo g. 71, Palangoje, ir nustatyti protingą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. 2019 m. birželio 25 d. atsakovė ieškovei pateikė atsakymą Nr. 2D-8625, kuriuo atmetė ieškovės skundą, motyvuojant tuo, kad Inspekcija privalo patikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-439-460/2019 palikto galioti Privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs, įvykdymą, o naujo Privalomo nurodymo įvykdymo termino nustatymo teisės aktai nenumato. 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovei nustatyti naują 6 mėn. terminą 2017 m. gegužės 11 d. privalomajam nurodymui įvykdyti, arba atnaujinti terminą 2017 m. gegužės 11 d. privalomajam nurodymui įvykdyti, arba pratęsti terminą 2017 m. gegužės 11 d. privalomajam nurodymui įvykdyti. 2020 m. sausio 17 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. 2D- 720 (16.51), kuriuo minėto ieškovės prašymo netenkino ir nepratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, kadangi neturi teisinio pagrindo naujo privalomojo nurodymo termino nustatymui, esamo termino atnaujinimui ir/ar pratęsimui. Ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama panaikinti Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2D-720 (16.51) „Dėl termino savavališkos statybos padariniams šalinti adresu Pylimo g.71, Palangoje, nustatymo, atnaujinimo arba pratęsimo” ir įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 17 d. prašymą. 2020 m. birželio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu ieškovės skundas netenkintas. 2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos (ieškovės) skundą dėl 2020 m. birželio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimo, ieškovės skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Taip pat nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151, kuriuo 1 puntu papildė 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, įrašant į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Skundžiamas potvarkis sekančią dieną po jo priėmimo 2019 m. spalio 9 d. registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovei ir įteiktas 2019 m. spalio 14 d.. Ieškovė mano, kad ginčijamas potvarkis yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir atnaujintas ieškovės dėl svarbių priežasčių praleistas procesinis terminas kreiptis į atsakovę dėl jos 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 netinkamai nustatyto šešių mėnesių procesinio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo bei pratęstas ieškovei procesinis terminas, nurodytas atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikiant teisę ieškovei (statytojai) gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino teisės kreiptis į teismą termino (ne)praleidimo
9. Atsakovė prašo taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes ir konstatuoti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido nustatytą vieno mėnesio ginčijamo potvarkio apskundimo terminą ir reikalavimą dėl jo panaikinimo atmesti.
10. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).
13. Kadangi atsakovės surašytas aktas, kurį ginčija ieškovė, yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos (redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 16 d., toliau – ABTĮ), pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
14. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, šiuo atveju yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 166-181).
15. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015).
16. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Potvarkis ieškovei buvo įteiktas (išsiųstas registruotu laišku) 2019 m. spalio 14 d.. Taigi ieškovė buvo tinkamai faktiškai informuota apie priimtą skundžiamą sprendimą, ji žinojo apie šioje byloje skundžiamą atsakovės Potvarkį, žinojo apie esminius šio sprendimo elementus, t. y. Potvarkio priėmimo datą, numerį, jį priėmusią instituciją, taip pat žinojo jo turinį, tačiau į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovės priimto akto panaikinimo tik 2019 m. kovo 15 d., kai procesinio termino kreiptis į teismą pabaiga šiuo atveju buvo 2019 m. lapkričio 14 d. Teismas daro išvadą, kad ieškovė su ieškiniu dėl ginčijamo potvarkio kreipėsi ženkliai praleidusi kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje.
17. Teismas pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
18. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pateikti ieškinį teismui, taip pat neprašo šio termino atnaujinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl teismas termino dėl ieškinio reikalavimo panaikinti ginčijamą Potvarkį padavimo termino neatnaujina. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis.
19. Vien jau procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Potvarkio panaikinimo atmesti, kas reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovė praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį ji gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
20. Nors teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo Potvarkio panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad ieškovė praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas papildomai pasisakys ir dėl ieškovės argumentų, susijusių su skundžiamo Potvarkio teisėtumu, taip pat dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su procesinių terminų pratęsimu ir/ar atnaujinimu, bei atsiliepimo į juos argumentų.
Dėl 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ teisėtumo ir pagrįstumo
21. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“, kuris priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė prašo panaikinti 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ Potvarkį, motyvuojant tuo, kad Potvarkis keičia Privalomojo nurodymo turinį, nes atsakovė pasibaigus 2017 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui nepagrįstai nenustatė ieškovei naujo termino šiam Privalomajam nurodymui įvykdyti, taip pat, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, nes nei viename administraciniame akte nenurodė ieškovės teisės parengti esamo pastato projektinę dokumentaciją ir tuo pagrindu gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.
22. Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnis, Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu, patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”.
23. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Priežiūros įstatymo 8 ir 14 straipsnių nuostatos įgalina Inspekciją atlikti savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. priimtame Privalomajame nurodyme Nr. PSSP-30-170511-00042, kuriuo ieškovė buvo įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esančia Pylimo g. 71, Palanga, ir sutvarkyti statybvietę nebuvo nurodyta, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymo atveju Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę Privalomąjį nurodymą neįvykdžiusio asmens lėšomis. Nors Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu statytojas (o jeigu jo nėra, - vienas iš šių asmenų 1) statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme turi būti nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Dėl šių priežasčių atsakovė, vadovaudamasis pirmiau paminėta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (Inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija) 96.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Rytų, Vidurio, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentų direktoriai pagal kompetenciją pasirašo jų vadovaujamų departamentų darbuotojų potvarkius, Inspekcijos viršininko 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1V-80 (Inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymo 1V-121 redakcija) „Dėl potvarkių surašymo“, priėmė skundžiamą 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151, kuriuo 1 puntu papildė 2017 m. gegužės 11 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, įrašant į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Skundžiamas potvarkis sekančią dieną po jo priėmimo 2019 m. spalio 9 d. registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovei ir įteiktas ieškovei 2019 m. spalio 14 d..
25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir esant nustatytam faktui, jog ieškovė Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 jame nustatytu terminu neįvykdė, atsakovė pagrįstai priėmė 2019 m. spalio 8 d. Potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“, nes Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis įpareigoja atsakovę tokį veiksmą atlikti, t. y. privalomajame nurodyme nurodyti, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1V-54 redakcija), patvirtintuose Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizituose taip pat yra nurodyta nuostata, jog nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.
26. Taigi remiantis savavališkos statybos aktu, Inspekcija pasirenka vieną iš alternatyvų ir priima atskirą administracinį aktą - privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriame parenka konkrečias teisinio poveikio priemones (Priežiūros įstatymo 14 straipsnis „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) ir nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-170511-00042, ir Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ ir buvo parinktos konkrečios teisinio poveikio priemonės ieškovei neįvykdžius privalomojo nurodymo jame nustatytu terminu.
27. Ieškovė, siekdama Potvarkio panaikinimo, taip pat teigia, kad skundžiamas potvarkis keičia Privalomojo nurodymo turinį, tačiau teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes atsakovės priimtas Potvarkis tik patikslina teisės aktuose numatytą Inspekcijos teisę statytojo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, šiuo Potvarkiu nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Papildant Privalomąjį nurodymą potvarkyje nebuvo pareikalauta, kad ieškovė nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta Privalomajame nurodyme, taigi esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs. Teismas pritaria atsakovės argumentui, kad Privalomasis nurodymas potvarkiu papildytas suteikiant Inspekcijai tik teisę, bet ne pareigą, nugriauti ieškovės savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę jos, kaip Privalomąjį nurodymą neįvykdžiusio asmens, lėšomis, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad priėmus potvarkį ieškovė yra atleidžiama nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo, priešingai, tai jos tiesioginė pareiga šį įpareigojimą įvykdyti pačiai.
28. Nors ieškinyje teigiama, kad ieškovės teisės žinoti apie Inspekcijos priimtą potvarkį, buvo suvaržytos, tačiau tokie ieškovės argumentai vertinami deklaratyviais, nes nustatyta, kad skundžiamas potvarkis sekančią dieną po jo priėmimo 2019 m. spalio 9 d. registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovei ir įteiktas 2019 m. spalio 14 d. ieškovei, taigi apie potvarkio priėmimą ieškovė buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Be to, potvarkyje aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas, taigi ieškovei nebuvo atimta galimybė ir ji pasinaudojo teise skųsti potvarkį per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės teisės ir interesai, kaip teigia ji, nebuvo pažeisti.
29. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovės priimtas Potvarkis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tačiau tokie ieškovės argumentai niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.
30. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.
31. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, ne kartą yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA509-756/2016 ir kt.).
32. Skundžiamo akto panaikinimo pagrindai apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas. Potvarkyje išdėstytos jo priėmimo faktinės aplinkybės ir nurodyti teisinis pagrindas bei jo apskundimo terminas ir tvarka. Ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodė nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto administracinio akto panaikinimo pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovei Potvarkį, papildantį Privalomąjį nurodymą, o ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas atsakovės Potvarkio neteisėtumas, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl Potvarkio panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Dėl Privalomajame nurodyme nustatyto jo įvykdymo termino teisėtumo
34. Ieškovė teigia, kad Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 nustatytas šešių mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pasibaigė 2017 m. gruodžio 11 d. (ieškinyje klaidingai nurodytas įvykdymo terminas, nes šešių mėnesių nurodymo įvykdymo terminas yra 2017 m. lapkričio 11 d., o ne 2017 m. gruodžio 11 d.), tačiau, ieškovės nuomone, šis terminas Inspekcijos buvo nustatytas netinkamai, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės iniciatyva Klaipėdos apylinkės teisme vyko teisminis ginčas dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuris truko ilgiau negu buvo nustatytas šešių mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti.
35. Visų pirma, pažymėtina, kad konkretus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra reglamentuotas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra numatyta privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
36. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas 146.2 punkte įtvirtinta, kad nustačius, jog statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas per 10 darbo dienų nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos Reglamento nustatyta tvarka patikrina statinio statybą ir surašo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą; patikrinimo veiksmai neatliekami, jei iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (išskyrus atvejus, jei tai reikalinga Inspekcijos pozicijai byloje pagrįsti). Pagal aptariamą punktą tokiais atvejais patikrinimo veiksmai atliekami per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo, arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo; nustačius, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento 147 punktu, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui.
37. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad iškėlus bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedūra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iki kol bus išspręstas teisminis ginčas teisme. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu 2019 m. gruodžio 17 d. iškėlusi civilinę bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, turėjo visas galimybes pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į atsakovę (taip pat teismą) dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki jame nustatyto termino pabaigos, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl kitų nei nuo jos paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių.
38. Antra, pažymėtina tai, kad aptariamas Privalomasis nurodymas įsiteisėjo ir tapo privalomu vykdytinu dokumentu po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo (civilinė byla Nr. 2A-439-460/2019), kadangi ieškovė teikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-1586-889/2018), o priimtą procesinį sprendimą skundė apeliacine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 kt.). Todėl aplinkybės dėl minėto Privalomojo nurodymo teisėtumo teisme pakartotinai negali būti vertinamos. Priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir draudimą pakartotinai vertinti aplinkybes dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo patvirtina ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1803-662/2021, kurioje buvo išspręstas ginčas pagal ieškovės skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2D-720 (16.51) „Dėl termino savavališkos statybos padariniams šalinti adresu Pylimo g. 71, Palangoje, nustatymo, atnaujinimo arba pratęsimo” ir įpareigojimo Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 17 d. prašymą.
Dėl reikalavimų atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl Privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo ir pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius
39. Ieškovė taip pat prašo pratęsti procesinį terminą, nurodytą atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikiant teisę ieškovei (statytojai) gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir atnaujinti jos dėl svarbių priežasčių praleistą procesinį terminą kreiptis į atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 netinkamai nustatyto šešių mėnesių procesinio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
40. Pažymėtina, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir jo pratęsimas yra reglamentuotas Priežiūros įstatymo, kurio 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę ir gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013).
44. Pažymėtina, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2D-720 (16.51) atsisakė tenkinti ieškovės pakartotinį 2019 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa Pylimo g. 71, Palangoje ir sutvarkyti statybvietę, įvykdymo termino pratęsimo ir/ar naujo termino nustatymo. Inspekcijos priimto sprendimo teisėtumą išnagrinėjo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (2020 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-3341-342/2020) bei Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1803-662/2021) ir padarė išvadas, kad ieškovės skundas yra nepagrįstas, todėl buvo atmestas.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika patvirtina, kad kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, pasibaigusio termino pratęsimo galimybės nėra, kadangi galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2121-662/2019; 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2015 m. liepos 1d.nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015;2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014;2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).
48. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei ne kartą atsakovė savo pateiktuose atsakymuose išaiškino, kad specialūs teisės aktai – Priežiūros įstatymas bei Reglamentas nenumato atnaujinimo galimybės kreiptis į Inspekciją ar teismą, o taip pat, kad nėra galimybės pratęsti jau pasibaigusio termino Privalomajam nurodymui įvykdyti. Be to, pažymėtina, kad tai ieškovei išaiškino ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (2020 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-3341-342/2020) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1803-662/2021), kurie atmetė ieškovės skundą dėl Inspekcijos atsakymo bei išsamiai išaiškino Privalomojo nurodymo įvykdymo termino ir jo pratęsimo reglamentavimą, kad pasibaigusio termino negalima atnaujinti, o taip pat ir pratęsti bei, kad tokio prašymo padavimas nebetenka prasmės. Ieškovei tiek Inspekcija, tiek ir teismai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinamą, tačiau ieškovė, nepaisydama Inspekcijos pateiktų atsakymų ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, žinodama ir aiškiai suvokdama, kad nėra jokios galimybės atnaujinti arba pratęsti Privalomojo nurodymo, ieškinyje vėl reiškia reikalavimus atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl Inspekcijos Privalomajame nurodyme nustatyto šešių mėnesių procesinio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, o taip pat prašo pratęsti ieškovei terminą, nurodytą Inspekcijos Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
49. Teismas taip pat sutinka ir su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad ieškovės reiškiami reikalavimai atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl Inspekcijos Privalomajame nurodyme nustatyto šešių mėnesių procesinio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo ir teismui skirtas prašymas pratęsti Inspekcijos Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytą terminą yra prieštaraujantys ir juos abu patenkinus susidarytų prieštaringa situacija – teismui pratęsus privalomojo nurodymo vykdymo terminą, ieškovei nebeliktų poreikio pratęsti kreipimosi į Inspekciją terminą dėl privalomojo nurodymo pratęsimo.
50. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstytą pirmiau, ieškovės ieškinys jame išdėstytų argumentų pagrindu, negali būti tenkinamas, dėl to atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Ieškinį atmetus, atsakovė turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 panaikinimo, procesinio termino atnaujinimo ir termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.