- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2-1586-889/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-00813-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- I. N. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K., D. K., V. V., V. Š.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
dalyvaujant atsakovės atstovei G. P., trečiųjų asmenų atstovui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., D. K., V. V., V. Š. ir V. Š. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-10 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-10 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuotas savavališkos statybos faktas (b. l. 5-7); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-11 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017-11-11 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 8-11); 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-11 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja įpareigota nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų (b. l. 12-15). Nurodo, kad 2017-05-15 paštu gavo atsakovės 2017-05-12 lydimąjį raštą, atsakovės 2017-05-10 savavališkos statybos aktą, atsakovės 2017-05-11 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovės 2017-05-11 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Su atsakovės pateiktais individualiais administraciniais aktais nesutinka, prašo nurodytus aktus panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2005m. buvo vykdomi ieškovei priklausančių poilsio namų paprastojo remonto darbai, kurių metu buvo įrengtos terasos 1K1Ž ir 2K1Ž. Šiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas, o taip pat ir projektas nėra privalomas, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos nurodytus dokumentus - projektinę - išpildomąją dokumentaciją, statybą leidžiantį dokumentą, statybos projektą, sklypo geodezinę nuotrauką, kadangi tokių dokumentų ji neturėjo ir negalėjo niekada turėti, nes tokie dokumentai niekada nebuvo privalomi turėti. Poilsio namus 1K1Ž ir 2K1Ž įsigijo 2003 m. Nurodyti statiniai yra priskiriami 1-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl tokių statinių teisinė registracija viešajame nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, o statybos darbai yra atliekami statinio savininko nuožiūra. Atsakovė nėra nustačiusi savavališkos statybos vykdymo fakto, nes nurodyti statiniai yra pastatyti 1975 m., todėl statinių statybos teisėtumo klausimas pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą negali būti sprendžiamas. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1, 2, 3, 5 straipsnių nuostatas bei taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio nuostatą dalyje dėl reikalavimo nugriauti statinį, t.y. taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą. Be to, visi atsakovės administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reglamentavimo, kadangi atsakovė nei viename administraciniame akte neidentifikavo konkrečiai kuris statinys yra pastatytas savavališkai, kurį statinį reikalauja nugriauti ir kurio statinio statybą atsakovas siekia uždrausti ateityje. Atsakovė nenustatė jokių statybos darbų vykdymo veiksmų ir / ar statybos vykdymo datų, statinių statytojo, o taip pat nenurodė kurį konkrečiai statinį ir kada ieškovė pastatė savavališkai bei kurį konkrečiai statinį aš privalau nugriauti, todėl visi nurodyti atsakovės individualūs administraciniai aktai yra neteisėti bei nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – priežiūros įstatymo) 14 straipsniu ieškovei I. N. V. buvo surašytas 2017-05-10 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota tai, kad statytoja savavališkai pastatė naują II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame savavališkai pastatytas statinys, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje - Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietovėje (kodas - (duomenys neskelbtini)). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta kad statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas statant naują nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Be to, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.2 punkte nustatyta, kad privaloma turėti leidimą statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį statant jį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Šiuo atveju ieškovė savavališkai pastatė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį Palangos mieste, Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje - Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietovėje (kodas - (duomenys neskelbtini)), todėl ginčo statinio statybai privaloma turėti nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją bei statybą leidžiantį dokumentą. Taigi nustačius tai, kad statytoja ginčo statinio statybai neturi privaloma tvarka parengtos projektinės dokumentacijos bei statybą leidžiančio dokumento, statytojai pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovės argumentai apie kad ginčo statinys pastatytas 1975 m., o 2005 m. atlikti tik ginčo statinio paprastojo remonto darbai vertintini kritiškai, nes ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1975 m. parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams. Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos SR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 (galiojo nuo 1975-06-25 iki 1983-3-04), 3 punkte buvo imperatyviai nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai; statant gyvenamąjį namą iš anksčiau turimame sklype, be šių dokumentų, dar reikalingas atitinkamas miesto (miesto tipo gyvenvietės) vykdomojo komiteto sprendimas, leidžiantis gyvenamąjį namą statyti šiame sklype. Lietuvos TSR ministrų tarybos valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakymu Nr. 307 buvo reglamentuota tai, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Minėto įsakymo 1 punkte nustatyta tai, kad leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų-kurortų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardytus) įformina miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją. Pagal galiojusią Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, 2 punkto nuostatas, teisiškai turėjo būti registruojami visi atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pagal minėtos instrukcijos 5 punktą teisiškai registruojami galėjo būti tik baigti statyti ir priimti eksploatuoti pastatai su naudojamais žemės sklypais, t.y. pastatus statyti buvo galima tik nustatyta tvarka skirtame žemės sklype, o pastatyti pastatai turėjo būti priimti eksploatuoti ir teisiškai registruojami. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tuo tarpu ginčo statinio statyba buvo vykdoma nesilaikant nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl ir tuo atveju jeigu ginčo statinio statybą 1975 m. galimai vykdė ankstesnis statinio savininkas, tačiau neturėdamas privalomos projektinės dokumentacijos ir miesto vykdomojo komiteto leidimo statinio statybai, o vėlesnis savininkas - ieškovė, pertvarkė ginčo statinį, kaip nurodo 2005 m., tai ginčo statinio statyba negali būti kvalifikuojama kaip ginčo statinio paprastasis remontas, kadangi ginčo statinio statyba nebuvo vykdoma ir nebuvo užbaigta vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir nuosavybė į ginčo statinį nebuvo įregistruota. Taigi Pareiškėja tęsia ankstesnio ginčo statinio savininko savavališkos statybos darbus: stato naują II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytoja 2017-05-11 Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigota iki 2017-11-11 nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Aplinkybės fiksuotos 2017-02-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Akto priede „Situacijos schema“ matyti Pareiškėjos savavališkai atliktų statybos darbų mastas: savavališkai pastatytas poilsio paskirties pastatas (1), prie poilsio paskirties pastato (1) pristatyti medinio karkaso konstrukcijų priestatai (3;4), pristatytos terasos su stogais (5;6;7). Minėtas aktas yra sudėtinė savavališkos statybos akto dalis, kurio priede „Situacijos schema. Žemės sklypo planas“ nurodytas ginčo statinys, jo statybos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Todėl ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovė nenurodė, kurį konkrečiai statinį ieškovė privalo nugriauti, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkai pastatytas ginčo statinys, tačiau jame nėra įregistruota jokių statinių, tarp jų ir savavališkai pastatyto U grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio, nes ginčo statinio statyba nebuvo užbaigta vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir nuosavybė į ginčo statinį taip pat nebuvo įregistruota. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei teisėtai ir pagrįstai 2017-05-11 Privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta nevykdyti jokių savavališkai pastatyto poilsio paskirties pastato su dengta terasa, adr. (duomenys neskelbtini), statybos darbų. Ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos privalomųjų nurodymų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant privalomuosius nurodymus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą dėl privalomųjų nurodymų pagrįstumo.
Tretieji asmenys A. K., D. K. ir V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmestu, priteisti tretiesiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stovi neregistruotas ir neteisėtai pastatytas statinys. Tretiesiems asmenims nuosavybės teise, nuo 2013-08-30 priklauso pastatas - virtuvė, esantis (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. birželio - liepos mėnesį, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame (neteisėtai pastatytame) poilsio namelyje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo vykdomi statybos, rekonstrukcijos darbai, keista stogo danga bei pristatyta lauko terasa pratęsiant poilsio namelio stogo ilgį, pridedant naujas laikančiąsias konstrukcijas dėl ko pristatyta terasa priartėjo arčiau nei vienas metras iki šioje byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio namelio - virtuvės pastato. Dėl ieškovės savavališką statybos darbų jai priklausančio ir neteisėtai pastatyto bei neregistruoto poilsio namelio konstrukcijos priartėjo prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio pastato - virtuvės, esančio (duomenys neskelbtini), todėl buvo pažeisti sanitariniai atstumai tarp statinių ir neišlaikytas atstumas iki gretimai stovinčių statinių, nesilaikyta priešgaisrinės saugos reikalavimų. Buvo kreiptasi į atsakovę informuojant apie galimą ieškovės savavališką statybą. Atsakovė 2016-05-11 pranešimu informavo, kad ieškovei už poilsio pastato su dengta terasa savavališką statybą 2017-05-10 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovė atliekant statinių statybos teisėtumo tyrimo procedūrą nepateikė jokią įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių ginčo satino statybos teisėtumą. Ieškovė tik 2013-05-20 notaro patvirtintos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame niekada nebuvo ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų ieškovės vardu. Todėl ieškovės argumentas, kad ginčo statiniai yra statyti 1975 m., o ji nuosavybės teisę į statinius įgijo 2003 metais yra niekuo nepagrįsti. Priešingai, nei teigia ieškovė, ginčo statinys priskiriamas II grupės nesudėtingą statinių grupei, todėl tokio statinio statybai, rekonstrukcijai privaloma turėti nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją bei statybą leidžiantį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovai prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad 2003-04-17 ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 2003-04-04 pardavėjas AB „Gimtasis sodžius“ perdavė pirkėjai I. N. V. inventorizuotus poilsio pastatus pagal inv. bylą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus 1K1ž, 2K1ž, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125). Už šiuos pastatus ieškovė sumokėjo AB „Gimtasis sodžius“ 1 000 Lt (t. 1, b. l. 126-127). Ieškovei nuosavybės teise nuo 2013-05-20 priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42). 2017-03-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota savavališka statyba – ieškovė laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2016 metų liepos mėnesio savavališkai neturėdama privalomo rašytinio pritarimo statinio projektui Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje – Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietoje (kodas (duomenys neskelbtini)), pastatė II grupės nesudėtingą, vieno aukšto poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, kurioje įrengtos dvi patalpos pastato vakarinėje ir rytinėje pusėse. Pastato pamatai – betono stulpiniai, sienos – medinis karkasas, perdangos – medis, stogas – šlaitinis, danga – beasbestis šiferis, banguoti skaidrūs lakštai, bendras plotas – apie 77,6 kv. m, ilgis – 11,79 m, plotis – 10,6 m, dengtos terasos aukštis – 2,48 m (t. 1, b. l. 5-7). 2017-05-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (t. 1, b. l. 8-11). 2017-05-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovę nevykdyti jokių savavališkai pastatyto poilsio paskirties pastato su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų (t. 1, b. l. 12-15).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).
Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija).
2016 m. birželio – liepos mėnesį, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame poilsio namelyje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo vykdomi statybos, rekonstrukcijos darbai, keista stogo danga bei pristatyta lauko terasa pratęsiant poilsio namelio stogo ilgį, pridedant naujas laikančiąsias konstrukcijas, dėl ko pristatyta terasa priartėjo arčiau nei vienas metras iki šioje byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio namelio – virtuvės pastato (plane pažymėtas 5H1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl ieškovės statybos darbų jai priklausančio ir neteisėtai pastatyto bei neregistruoto poilsio namelio konstrukcijos priartėjo prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio pastato – virtuvės, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. patvirtino minėtas aplinkybes.
Ieškovei buvo surašytas 2017-05-10 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota tai, kad ieškovė savavališkai pastatė naują II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame pastatytas statinys, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje - Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietovėje (kodas - (duomenys neskelbtini)). Savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuota tai, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas statant naują nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.2 punkte imperatyviai nustatyta, kad privaloma turėti leidimą statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį statant jį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Šiuo atveju ieškovė pastatė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį Palangos mieste, Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje - Šventosios Janmarienburgo senojo miesto vietovėje (kodas - (duomenys neskelbtini)), todėl ginčo statinio statybai privaloma turėti nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją bei statybą leidžiantį dokumentą. Nustačius, kad ieškovė ginčo statinio statybai neturi privaloma tvarka parengtos projektinės dokumentacijos bei statybą leidžiančio dokumento, ieškovei pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas.
Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Toks aktas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku teisme (pvz. administracinės bylos Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009). Atsižvelgiant į tai, civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teigia, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1975 metais, o 2005 metais atlikti tik ginčo statinio paprastojo remonto darbai. Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 (galiojo nuo 1975-06-25 iki 1983-08-04), 1 punkte buvo reglamentuota tai, kad kiekvienas Tarybų Sąjungos pilietis turi teisę asmeninės nuosavybės teisėmis statytis gyvenamąjį namą arba keli piliečiai statyti kelių butų gyvenamąjį namą, remdamiesi atitinkamais įstatymais ir šiais nuostatais; be gyvenamojo namo, individualinis statytojas jam suteiktame sklype gali statyti: garažą (vieną boksą), iki 25 kv. m ploto (jeigu turi automobilį arba motociklą su priekaba); vieno aukšto ūkinį pastatą su pastoge pašarams (arba be jos), iki 20 kv. m ploto, šiltnamį iki 20 kv. m ploto. Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai; statant gyvenamąjį namą iš anksčiau turimame sklype, be šių dokumentų, dar reikalingas atitinkamas miesto (miesto tipo gyvenvietės) vykdomojo komiteto sprendimas, leidžiantis gyvenamąjį namą statyti šiame sklype. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1975 metais, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams. 2018-03-16 teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. V. patvirtino, kad ginčo objekte 2016 m. vasarą matė vykstant statybos darbus, kuriais buvo keičiama ieškovės valdomo statinio stogo danga bei didinamas terasos tūris.
Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklype nėra įregistruota jokių statinių, taip pat ir savavališkai pastatyto II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio. Ginčo statinio statyba nebuvo užbaigta vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir nuosavybė į ginčo statinį taip pat nebuvo įregistruota.
Ieškovė pastatė naują II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį, adresu (duomenys neskelbtini), tam neturėdama statybą leidžiančio dokumento, todėl tokia statyba laikytina savavališka. Tokiu atveju, laikytina, kad atsakovė, konstatavusi savavališką statybą, neturint reikiamos dokumentacijos, pagrįstai surašė 2017-05-11 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017-11-11 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, bei 2017-05-11 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja įpareigota nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų.
Ieškovės ieškinyje nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas tenkinti ieškinį. Nėra pagrįstų motyvų dėl atsakovės privalomųjų nurodymų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant privalomuosius nurodymus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą dėl privalomųjų nurodymų pagrįstumo. Atsakovės surašyti privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl vykdytini, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-10 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Atmesti kitus ieškinio reikalavimus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.