Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) J. I. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės M. G. patikslintą prašymą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir J. I..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, kuriuo tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį ir įpareigojo J. I. ir VšĮ ,,Šėlos parkas“ per vienerius metus nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyta, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Inspekcija turi teisę nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus Statinius, ir sutvarkyti statybvietę J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis. Sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 ištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnį – „40 procentų“ ištaisant į „50 procentų“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.3. Nurodė, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, be to, tokius veiksmus kurie nėra susiję su turto ar lėšų perdavimu. Tačiau šiuo atveju Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 (toliau – ir Sprendimai), aiškiai nurodyti jų neįvykdymo padariniai – nustatyta, kad J. I. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, Inspekcija turi teisę pati nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog prievolė, kurios neįvykdė skolininkas J. I., nėra išskirtinai asmeninio pobūdžio, nėra pagrindo taikyti skolininkui J. I. baudą.

7.4. Antstolė 2022 m. birželio 8 d. patikslintu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-22-7-14544 konstatavo, kad J. I. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo neįvykdė. Kadangi skolininkas neįvykdė Sprendimais nustatytų įpareigojimų, kuriems atlikti terminas yra suėjęs 2021 m. gruodžio 16 d., Sprendimai yra įsiteisėję, privalomi ir turi būti vykdomi, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti Sprendimuose nurodytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti Statinius, esančius žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

8. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnį, kuris įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d., ir nepagrįstai neskyrė baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą. Šis straipsnis nenumato, kad bauda skolininkui gali būti skiriama tik tuomet, kai skolininko pareiga pripažįstama išimtinai asmenine. Skolininkui, nepriklausomai nuo to, ar jo prievolė pripažįstama esanti kaip išimtinai asmeninė, ar ne, jei jis buvo įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jam gali ir turi būti skiriama bauda. Be to, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Pritaikytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės, kurios suteikia teisę Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis, nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir tuo jam nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai.

8.2. Inspekcija negali pradėti už skolininkus vykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra privalomojo kriterijaus, nustatyto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, t. y. paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo.

8.3. J. I. nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas gauti lėšas iš kaltų asmenų, nesikreipė į suinteresuotas institucijas (kaltus asmenis) dėl veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo juos atliekant, tokiu būdu iš esmės ignoravo teismo sprendimo įpareigojimus, todėl bauda pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo neskirta.

8.4. Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, nesilaikė nustatytos teismo posėdžio formos, t. y. kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir taip pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. I. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir atmesti antstolės M. G. 2022 m. birželio 8 d. patikslintą prašymą Nr. S-22-7-14542. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi konstatavo, kad esant tokiai situacijai, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bei nustatyta atsakomybė dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo proporcijos, reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas, todėl buvo panaikintos Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartys ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad turėtų būti iš naujo įvertintas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 vykdymo klausimas. Todėl šis Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas nėra teisinis pagrindas, kuriuo gali būti grindžiamas statybų (duomenys neskelbtini), vertinimas. Minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi byla Nr. 2VP-4032-272/2021 pagal antstolės prašymą nutraukta, pažymint, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Ši nutartis įsiteisėjo, užbaigdama ginčą dėl statybų (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi ir taikė tuos teismo sprendimus ir nutartis, kurie pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. galutinę nutartį yra pripažinti netekę teisinės galios.

9.2. Kadangi civilinė byla Nr. 2VP-4032-272/2021 buvo nutraukta, o ne sustabdyta, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties turinys reiškia, kad griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidos iš J. I. apskritai negali būti išieškomos, taip pat tai, kad konstatavus, jog griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidos negali būti išieškomos iš J. I., Inspekcija turėtų iš naujo kreiptis į teismą ir pagrįsti reikalavimą leisti Inspekcijai nugriauti statinius, o teismas – iš naujo spręsti, ar būtų teisėta tęsti civilinę bylą Nr. 2VP-4032-272/2021. Be to, vadovaujantis aukščiau nurodytais teismų sprendimais ir CPK 629 straipsnio 3 dalimi, antstolės prašymas turėtų būti atmestas, kadangi pradėti iš naujo nutrauktą vykdomąją bylą yra draudžiama.

9.3. Teismo nutartyje nėra nurodyta jokių apelianto kaltės įrodymų, be to, privatus asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už valstybės institucijų klaidas. Siekis sunaikinti turtą, kuriame yra vienintelis gyvenamasis būstas, pastatytas privačiomis lėšomis valstybės nustatyta tvarka, daro didžiulę žalą jo interesams. Paminėjo, kad byla inicijuota parenkant netinkamus atsakovus, nes valstybė negali iš savęs ką nors prisiteisti valstybės naudai. Be to, Inspekcija byloje yra ir skolininkė, ir išieškotoja, todėl ji tuo pačiu metu negali valstybės vardu vykdyti priešingų funkcijų.

9.4. Netinkamai aiškintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties Nr. 2VP-4032-272/2021 nutraukimo priežastys, t. y. nutartyje nebuvo nurodytas per ankstyvas antstolės kreipimasis į teismą su prašymu taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas pasekmes. Nurodė, kad teisėja I. S. byloje dėl statybų (duomenys neskelbtini), yra dalyvavusi kaip teisėja, priimant teismo sprendimą (nutartį), todėl ji pagal CPK 370 straipsnio 5 dalį negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje procesas atnaujintas.

10. J. I. atsiliepime į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą nurodė, kad Inspekcijos atskirasis skundas yra nepagrįstas. Nurodoma, kad Inspekcija ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį, kuria nuspręsta panaikinti teismų nutartis ir teismų sprendimus (nutartis) dėl statybų, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija reikalauja skirti baudą, nesant jo, J. I., kaltės, už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, kuris netekęs teisinės galios, ne tik pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį, bet ir todėl, kad vykdomoji byla buvo nutraukta anksčiau, 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021, negu būtų reikėję įvykdyti teismų sprendimą ir nutartį, jeigu jie nebūtų praradę teisinės galios.

11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į suinteresuoto asmens J. I. atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nebuvo panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, kadangi šia nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pagal Inspekcijos ieškinį vykusio teismo proceso civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atnaujinimo klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl proceso, vykusio pagal antstolės prašymą taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas pasekmes, atnaujinimo.

11.2. Pažymėjo, kad antstolės M. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nutraukta, todėl CPK 629 straipsnio 3 dalimi remiamasi nepagrįstai. Trakų rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. 2VP-4032-272/202, dėl to, kad su šiuo prašymu į teismą, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes kreiptasi per anksti, dar nesuėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 nustatytam vienerių metų terminui, skaičiuojamam nuo 2020 m. gruodžio 16 d.

11.3. Civilinėje byloje Nr. 2VP-4032-272/2021 teiktas antstolės M. G. prašymas ir skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6403-272/2022 išnagrinėtas antstolės prašymas reikšmingai skiriasi, jie nėra tapatūs. Pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl antstolės prašymo taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, klausimas buvo susijęs su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir jo pagrindu 2016 m. gegužės 30 d. išduotu vykdomuoju raštu, kuriais J. I. įpareigojamas savo lėšomis nugriauti ginčo statinius, o skundžiamoje nutartyje nagrinėtas klausimas, susijęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. eA2-78-983/2019, kuris antstolės yra vykdomas kartu su 2016 m. gegužės 30 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-77-231/2013 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuo J. I. įpareigotas ginčo statinius nugriauti savo ir kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo pripažintų asmenų lėšomis.

11.4. Sprendimais yra aiškiai ir vienareikšmiškai kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pripažinti: Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, J. I., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Inspekcija, nustatant jų atsakomybės laipsnį. J. I. įpareigotas pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, tai yra nugriauti ginčo statinius. Be to, teismo sprendime yra nustatytos ir teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, kurios skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi ir buvo taikomos.

11.5. Inspekcijos procesinės padėties sutapties klausimai jau buvo nagrinėti ir dėl jų teismo yra pasisakyta 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 76-80 punktuose. Todėl šie klausimai nebeturėtų būti analizuojami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria teismas taikė Sprendimuose nurodytas pasekmes ir neskyrė J. I. baudos už įpareigojimų nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

15. Atskiruoju skundu J. I. teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. ta pati teismo sudėtis nagrinėjo ir civilinę bylą Nr. 2VP-4032-272/2021, po to, kai procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 buvo atnaujintas.

16. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriuos teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 71 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su kitomis CPK nuostatomis ir turi būti suprantamas taip, kad teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, neišdėstydamas nuomonės dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015). Taigi, CPK 71 straipsnyje įtvirtintas principas galioja nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

18. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017. Atnaujinta byla (naujas bylos Nr. 2VP-4032-272/2021) skirta nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjai I. S.. Tačiau civilinė byla Nr. 2VP-4032-272/2021, kasaciniam teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017, buvo nutraukta, t. y. teisėja I. S. nepasisakė dėl reikalavimo pagrįstumo ir nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės. Byla užbaigta išsprendus procesinį klausimą dėl antstolės prašymo, kuriuo ji atsisakė savo prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir prašė bylą nutraukti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad būtų pažeista CPK 71 straipsnio nuostata, draudžianti teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą.

19. Inspekcija atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatytos teismo posėdžio formos, t. y. kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir taip pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, todėl yra pagrindas naikinti priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su Inspekcijos argumentu, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos posėdžio formos.

20. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas, nurodytas 20 punkte, leidžia daryti išvadą, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

22. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinę bylą, pagal antstolės M. G. patikslintą prašymą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pranešant suinteresuotiems asmenims ir paskelbiant specialiame internetiniame tinklalapyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skolininkui J. I. bei išieškotojai Inspekcijai ir buvo suteikta teisė pasisakyti dėl antstolio paduoto prašymo, tačiau prašymas buvo išnagrinėtas nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeistas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, reiškiantis, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus.

23. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje dėl netinkamų procesinės teisės normų taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir dėl to, kad yra nustatytas ir kitas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

26. Bylos dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kaip ir dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 771 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014). CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Teismas turi pareigą, nustatęs tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

27. Byloje antstolė M. G. kreipėsi su patikslintu prašymu taikyti skolininkui J. I. baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis neįvykdė teismo įpareigojimo nugriauti Statinius, bei dėl Sprendimuose nustatytų pasekmių taikymo, t. y. leidimo Inspekcijai nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, išdavimo. Pagal teismų Sprendimus kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pripažinti – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, J. I., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotais asmenimis byloje buvo įtraukti tik J. I. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija byloje nebuvo įtrauktos. Pirmosios instancijos teismui leidus taikyti Sprendimuose nurodytas pasekmes, tokios nutarties vykdymas turės įtakos ne tik J. I. ir Inspekcijos teisėms ir pareigoms, tačiau ir Trakų rajono savivaldybės, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teisėms ir pareigoms, kadangi ir šios įstaigos turės atlyginti griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį. Taigi šie asmenys, jų neįtraukus į bylą suinteresuotais asmenimis, neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės byloje nagrinėjamais klausimais.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos, tinkamai neužtikrino Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teisės būti išklausytoms, pateikti atsikirtimus bei nuomonę dėl bylai aktualių klausimų ir priimdamas skundžiamą nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 12, 17, 266 straipsniai), todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kadangi apeliacinėje instancijoje nėra galimas suinteresuotų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti šiuos procesinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, paskirti pareiškimo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, apie kurį tinkamai pranešti bylos dalyviams.

Dėl J. I. atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

29. Apeliacinės instancijos teismas nutarė nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl dėl J. I. atskirojo skundo pasisakytina tik ta apimtimi, kuri lemtų apskritai civilinio proceso pagal antstolės pateiktą prašymą negalimumą.

30. J. I. klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi pripažintais teisinės galios netekusiais sprendimais.

31. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

32. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

33. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, jokie kiti sprendimai ar nutartys nebuvo panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje pažymėjo, kad „susiklostė teisiniu požiūriu negalima situacija, kai ankstesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios ta apimtimi, kuria pareiškėjas J. I. įpareigotas išimtinai savo lėšomis nugriauti statinius, o nagrinėjamoje byloje galioja teismo sprendimas, kuriuo leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius ir išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I.“ (nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, „kad, esant tokiai situacijai, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bei nustatyta atsakomybė dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo proporcijos, reikalavimas leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. yra nepagrįstas“ (nutarties 39 punktas).

34. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019 bei apeliacine ir kasacine tvarka priimti sprendimai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi), po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, buvo priimti tik konkrečiose ribose, t. y. tam, kad nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 liko galioti ta apimtimi, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti Statiniai privalo būti nugriauti.

35. Minėtais Sprendimais kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažinti – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybės administracija, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Būtent J. I. buvo nustatyta pareiga per vienerių metų laikotarpį, skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 16 d., proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, t. y. nugriauti Statinius, o jo neįvykdžius, tokia teisė suteikta Inspekcijai, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį.

36. Taigi, remiantis 33 – 35 punktuose nurodytais argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, ištaisant rašymo apsirikimą, kurių pagrindu yra prašoma taikyti sprendimuose nurodytas pasekmes, yra negaliojantys, priešingai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

37. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

38. Antstolės M. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Inspekcijos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą – Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-77-231/2013, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagal priimtus Sprendimus 2022 m. balandžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. eA2-78-983/2019, kuris yra vykdomas kartu su 2016 m. gegužės 30 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-77-231/2013. Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdomoji byla būtų buvusi nutraukta, bent vienu iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindu, todėl apeliantas J. I. nepagrįstai teigia, kad vykdomoji byla buvo nutraukta (CPK 178 straipsnis). Nei Sprendimai, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, nei patys vykdomieji raštai nėra panaikinti.

39. J. I. kaip vieną iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų nurodo, CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nurodoma, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo. Jo nuomone, vykdomoji byla šiuo pagrindu jau buvo nutraukta.

40. Byloje nustatyta, kad Statinius nugriauti, proporcingai teismo pripažintų kaltų asmenų, t. y. Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, J. I., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos lėšomis, buvo įpareigotas J. I.. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininku yra nurodomas J. I..

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 konstatavo, kad „teismai atsižvelgdami į aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad Inspekcija perėmė apskričių viršininkų funkcijas, kad ji, esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, yra įgaliota atstovauti valstybei, ir į tai, kad Inspekcija tokio pobūdžio bylose veikia valstybės interesais, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent Inspekcijai, kaip apskrities viršininko funkcijas perėmusiam subjektui, turi tekti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kompensavimo dalis, proporcinga Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės laipsniui“ (kasacinio teismo nutarties 78 punktas).

42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – ir Inspekcijos nuostatai). Inspekcijos nuostatuose nurodyta, kad: Inspekcija yra įstaiga prie ministerijos (1 punktas); Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (2 punktas); Inspekcijos savininkė yra valstybė (3 punktas); Inspekcija yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka (5 punktas); Inspekcija yra viešasis juridinis asmuo (6 punktas). Inspekcijos nuostatų 10 punkte išvardyti Inspekcijos veiklos tikslai: 10.1. užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; 10.2. užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; 10.3. užtikrinti, kad administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse būtų teikiamos skaidriai. Inspekcija, įgyvendindama jai iškeltus tikslus, be kita ko, organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą (Inspekcijos nuostatų 11.2.7 punktas).

43. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija.

44. Taigi, Inspekcija vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) veikia valstybės interesais. Nors byloje susidarė situacija, kad išieškotoja, veikianti valstybės vardu, turės atsakyti pagal Sprendimus proporcingai Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės laipsniui, tačiau tai nepašalina jos pareigos vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atstovauti valstybei dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarynių šalinimo. Be to, Sprendimuose teisė nugriauti Statinius, jų nenugriovus J. I., buvo nustatyta būtent Inspekcijai. Dėl šių aplinkybių, bei nurodytų 41 – 44 punktuose, nėra pagrindo sutikti, kad toks skolininko ir išieškotojo sutapimas, būtų pagrindas nevykdyti teismų sprendimų, pagal kuriuos yra nustatyti ir kiti kalti asmenys, kurie proporcingai privalės atlyginti statinių griovimo darbų išlaidas.

45. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. 2VP-4032-272/2021, o ne vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė atsisakydama prašymo taikyti 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nustatytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę, o išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I., nurodė, kad skolininkui J. I. yra nustatytas naujas terminas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 įvykdyti, t. y. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 išaiškino, kad šiame sprendime nustatytas 1 metų įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Būtent šios aplinkybės lėmė antstolės atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinės bylos Nr. 2VP-4032-272/2021 nutraukimą.

46. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, suėjus Sprendimuose nustatytam įpareigojimų įvykdymo terminui ir nustačius, kad per šį terminą skolininkas J. I. Sprendimų neįvykdė, negalima laikyti, kad nagrinėjama byla, kuri iškelta pagal antstolės M. G. 2022 m. birželio 8 d. patikslintą prašymą, yra tapati civilinei bylai Nr. 2VP-4032-272/2021.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad J. I. atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su jo pareiga nevykdyti teismų Sprendimų, yra nepagrįsti, todėl J. I. atskirasis skundas netenkinamas. Atsižvelgiant, į tai kad byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl Sprendimų įvykdymo ar neįvykdymo konstatavimo nepasisako.

Dėl baudos už sprendimo neįvykdymą (ne)skyrimo.

48. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis, apie tai surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

49. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Buvo pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

51. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo sprendimo – nepašalina savavališkos statybos padarinių sprendime nurodyme nurodytu būdu.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, ir yra priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

53. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo pagal antstolės pateiktą patikslintą prašymą, turėtų įvertinti paminėtus aspektus, spręsdamas baudos skyrimo J. I. už Sprendimais nustatyto įpareigojimo neįvykdymą klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 771 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.