Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. P. 2024 m. balandžio 17 d. apie 19 val. 35 min., Kaune, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2060337, rodmenimis jam buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. balandžio 17 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir buvo sustabdytas su automobiliu, kuris priklauso jam „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš dieną gėrė degtinės 0,35 litrų talpos, o prieš vairuojant 3 alaus po 0,5 l. Jautėsi apsvaigęs. Suvokė, kad vairavo neblaivus, bet nemanė, kad tiek daug. Su alkoholiu problemų neturi, nuo šio įvykio daugiau jo nevartoja. Laiduotoja – mama, sieja artimi ryšiai, su ja kartu gyvena, jai padeda buityje, į parduotuvę nueina, vaistų nuperka. Jis turi sodybą, butą, bet gyvena kartu su mama, nes jai reikia pagalbos buityje.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Tarnybiniame pranešime Kauno AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėja M. R. nurodė, kad 2024-04-17 apie 19 val. 35 min., adresu (duomenys neskelbtini), sustabdyta transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo A. P.. A. P. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr.2060337, 19:38 val. nustatytas 1.78 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 19:53 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. P. buvo nustatytas 1.98 prom. neblaivumas. Transporto priemonė AUDI A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugojamą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). A. P. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK. (b. l. 5-10)

3.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta bei juodos spalvos automobilis „AUDI A6 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius vairuotojo pusės duris, ant juodos spalvos guminio kilimėlio matomi du atidaryti, stikliniai alkoholinio alaus buteliai. Atidarius vairuotojo pusės priekines duris, ant vairuotojo sėdynės matomas padėtas kartoninis sulčių pakelis bei neatidarytas, stiklinis alkoholinio gėrimo butelis. (b. l. 13-27)

3.3. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos“, priskirtas vartotojui „M. R.“. Atidarius vaizdo įrašą, pav. „PSS-20240417-193612UTC+0300“, jame matoma, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu sustabdo automobilį „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnė, išlipusi iš tarnybinio automobilio, prieina prie „Audi“ automobilio vairuotojo pusės ir klausia vyriškio, ar jis vartojo alkoholio, vyriškis atsako, kad truputį. 01:24 min. policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina vyriškio blaivumą. Policijos pareigūnas garsiai pasako rodmenis „1,78“. Toliau apžiūrimi du iš „Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos“ atsisiųsti vaizdo įrašai, priskirti vartotojui „E. Ž.“. Atidarius vaizdo įrašą, pav. „PSS-20240417-193905UTC+0300“, jame matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie aukščiau aprašyto automobilio vairuotojo pusės ir ten sėdinčio vyriškio klausia „prieš kiek laiko vartojot paskutinį“, Vyriškis atsako, kad tikriausiai prieš valandą. Atidarius vaizdo įrašą, pav. „PSS-20240417-195325UTC+0300“, jame matoma, kaip A. P. pučia į alkotesterį. 00:34 min. įrašo laiku alkotesterio ekrane matomi rodmenys „1.98“ promilių. (b.l. 28-34)

3.4. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio garso įrašas į BPC. Jame girdėti, kaip vyriškis praneša operatorei apie pavojingai važiuojantį automobilį „Audi“, v.n. (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad automobilį neadekvačiai vairuoja, įtariama neblaivus vairuotojas. Pranešama, jog automobilis vos nepadarė avarijos autostradoje, vos nenusinešė stulpelio, važinėja iš vienos juostos į kitą. Automobilis nusuka iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neadekvačiai vairuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės“. (b. l. 35-37)

3.5. Neblaivumo nustatymo aktu A. P. pirmu tikrinimu nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. (b. l. 39-40)

3.6. Transporto priemonė „Audi A6 AVANT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), aprašyta ir nutransportuota saugojimui į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 42-49)

3.7. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas valdytojas yra A. P.. (b.l. 50)

3.8. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Audi A6 AVANT“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1170 eurų. (b. l. 51)

3.9. Tarnybinis pranešimas dėl asmens tapatybės nustatymo. Iš kurio matyti, kad siekiant nustatyti su A. P. automobiliu „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusią keleivę L., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja buvo susisiekta tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu atsiliepusi moteris prisistatė esanti L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). L. V. nurodė, kad tai ji įvykio metu važiavo kartu su A. P.. Pasinaudojus informacine sistema „POLIS II“ nustatyta, kad L. V. nurodė teisingus asmens duomenis. (b. l. 55-56)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo A. P. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, bendrojo pagalbos centro garso įrašu, apžiūrėtu kitų objektų apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, apžiūrėtais kitų objektų apžiūros protokolais ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2024 m. balandžio 17 d. apie 19 val. 35 min., Kaune, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2060337, rodmenimis jam buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. P. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. A. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato D. P. atsakomybei, nurodydamas, kad D. P. yra jo mama, juos sieja artimi ryšiai, jie kartu gyvena, dažnai bendrauja, ji galės daryti jam teigiamą įtaką. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos, po įvykio daugiau alkoholio nebevartoja.

7. Laiduotoja D. P. prašė perduoti A. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji neturi galimybės sumokėti užstato, jos vienintelės pajamos yra senatvės pensija. Nurodė, jog ji gali įtakoti sūnaus elgesį, sprendimus, ji jam yra autoritetas, stengiasi padėti visapusiškai. Nurodė, kad sūnus pripažino kaltę, skambino jai, gailėjosi, pergyveno, pažadėjo daugiau nebegerti. Su sūnumi sieja geri ryšiai. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Laiduotoja D. P. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti A. P., tiki juo, jog jis daugiau nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį A. P. esančių duomenų, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Lietuvoje neteistas, teistas Didžiojoje Britanijoje, tačiau ne už veiką susijusią su vairavimu, tai negali būti charakterizuojančia aplinkybe, kadangi byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje ir joje priimtą nuosprendį, nes nors nurodoma, jog asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėliau nurodoma, jog sprendimas buvo keistas, tačiau nenurodomos keitimo priežastys, sprendimo keitimo rezultatas, todėl šis užsienio valstybėje galimo teistumo faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka keletą kartų už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 82), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.1 94). LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 96), charakterizuojamas teigiamai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos D. P. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja D. P. yra kaltinamojo mama, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, kartu gyvena, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad D. P. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. P. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su A. P. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn, baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl A. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. A. P. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,78 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

17. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, įvertina tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-2K-123-788/2022, 2K-123-788/2022). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023 ir kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančia sumą. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad asmuo yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, jokių KET pažeidimų nefiksuota, pasekmių nekilo, žala nepadaryta, be to kaltinamasis nurodo, kad jam automobilis turi asmeninę vertę, tačiau nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Nors gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, tačiau pagal bylos aplinkybes A. P. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

20. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus A. P., – būtų paslėptas ar suvartotas, priešingai, minėtas automobilis yra saugomas stovėjimo aikštelėje. Be to, nustatyta, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam A. P., taigi ši aplinkybė netenkina ir kitos BK 75 straipsnio 5 dalies sąlygos, kad turtas priklauso tretiesiems asmenims.

21. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuojant, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismas savo sprendimą turi motyvuoti, nurodant konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kaltinamojo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-201-303/2022). Aplinkybės, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas ar tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, taip pat nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023).

22. Nagrinėjamoje byloje pateikti argumentai dėl kurių teismas turėtų taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra iš esmės identiški tiems pagal kuriuos buvo taikytos BK 40 straipsnio nuostatos atleidžiančios asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nėra pateikta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog konfiskuoti automobilį būtų netikslinga. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų netikslingas, todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra, juolab asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šiurkštaus ir itin pavojingo kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam neskirta bausmė, laidavimas be užstato, minimaliam terminui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam taikytinas taip pat įstatyme nustatytam artimam minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams 6 mėnesiams, minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam, jis nedirba, o tai apsunkintų jo galimybes sumokėti automobilio vertę atitinkančia sumą. Pažymėtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę ganėtinai aktyviame kelio ruože ((duomenys neskelbtini)), taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, todėl kaltinamasis privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Įvertintina tai, kad kaltinamasis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kas reiškia, jog jam neskirtina bausmė, neatsiranda teistumas, nors pastarasis padarė itin pavojingą nusikaltimą, todėl konstatuotina, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, automobilis jam turi asmeninę vertę, nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir jo asmeniniai, turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

23. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

24. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

25. 2024 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Audi A6 Avant” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Audi A6 Avant“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje; automobilio registracijos liudijimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai. Diskas su vaizdo įrašu ir diskas su garso įrašu paliekami saugoti byloje, kaip bylos medžiaga.

27. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau byloje iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo pateiktas prašymas ir duomenys dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tik 2024 m. balandžio 29 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, nurodant, kad A. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 62,50 Eur.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-530/2022). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas po nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo negalėtų būti sprendžiamas. Be to, atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jog nedirba, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Tai atitinka ir naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamosios bylos: Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos D. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 19 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A6 Avant” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Audi A6 Avant“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje; automobilio registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- Diską su vaizdo įrašu ir diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. P. ir laiduotojai D. P. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.