Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką nutarta įskaityti suėmimo laiką nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. birželio 18 d.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nutarta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nusprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai: valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys dėl 152,57 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteista iš S. P.; civilinio ieškovo D. V. IĮ civilinis ieškinys dėl 507,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteista iš S. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi - nepripažinimas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl net kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą. Tokios praktikos laikosi ir teismai, įtvirtindami, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. P. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyvią tiesą ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad S. P. sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo, dėl tokio S. P. prisipažinimo prokuroras kaltinamajame akte buvo nurodęs, esant galimybei taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sutinka su nuteistojo S. P. apeliacinio skundo argumentu, kad jo prisipažinimas padarius įstatymui priešingas veikas ir gailėjimasis turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl minėta aplinkybė pripažintina nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9. Kitas apeliacinio skundo argumentas yra dėl nepagrįstai pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – recidyvo. Atsakant į šį skundo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad nusikaltimų padarymo metu S. P. teistumai buvo išnykę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. P. paskutinį kartą teistas 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi iš dalies patenkintas S. P. prašymas ir nustatyta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi S. P. lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 4 mėn. 18 d. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. P. 2014 m. lapkričio 28 d. paleistas iš pataisos namų, o 2015 m. sausio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo (2 t. b. l. 93), todėl laikytina, kad teistumo terminas turėjo baigtis 2018 m. sausio 5 d., naujas nusikalstamas veikas įvykdė 2019 m. lapkričio 8 d., todėl akivaizdu, kad nauji nusikaltimai įvykdyti esant išnykusiam S. P. teistumui. Vadinasi, recidyvistu S. P. pripažintas nepagrįstai, todėl nuosprendžio dalis dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo naikintina, pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat panaikinus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į nustatytas svarbias aplinkybes – nuteistojo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi, bei išnykusį teistumą nusikalstamų veikų padarymo metu. Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas šią 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį.

11. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, t. y., nustačius nuteistojo padėtį gerinančių aplinkybių (pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė), atitinkamai turi būti ir koreliuojamos bausmės, nustatant jų dydžius artimus sankcijoje numatytų bausmių vidurkiams. Kaip matyti, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bausmė artima sankcijoje numatytam mediumui, todėl ji nekeičiama, tačiau už nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 2 dalyje, bausmės mažinamos, nustatant jų dydžius artimus sankcijose numatytiems mediumams, galutinę subendrintą bausmę skiriant vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais (griežtesnei bausmei apimant švelnesnes). Teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, padarinius, nuteistojo charakteristiką, nėra pagrindo.

12. Atsakant į skundo argumentą dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamoji byla baigta apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl apygardos teismas neturi teisės nuteistojo S. P. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų.

13. Atsakant į kitą skundo argumentą dėl netinkamai nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs pažymėtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pripažino, kad daug dienų buvo gėręs bei vartojęs narkotikus, dėl ko įvykdė nusikalstamas veikas. Sutiktina su skundo argumentu, kad negalima vienareikšmiškai vadovautis duomenys neskelbtini medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. duomenys neskelbtini, kuriame nurodyta, kad S. P. organizme buvo rasta benzodiazepinų, kadangi jis padarytas vėliau nei įvykdyti nusikaltimai, tačiau jis tik patvirtina paties nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų.

14. Dėl skundo argumento, jog nesutinka, kad jo atžvilgiu buvo vertinami teistumai užsienio valstybėje pažymėtina, kad S. P. teistumai užsienio valstybėje pirmosios instancijos teismui buvo aktualūs tik individualizuojant jam skiriamą bausmę, o ne procesiniais aspektais ar materialiųjų veikos požymių aiškinimo klausimais, o pagal turimus teistumus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, S. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys yra labiau neigiami nei teigiami, kadangi vyrauja analogiški nusikaltimai nuosavybei.

15. Atsižvelgus į S. P. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad jo įvykdyti nusikaltimai kėlė ypatingai didelį pavojų nukentėjusiajai, neleidžia dar labiau švelninti S. P. paskirtos bausmės, t. y. skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nes priešingu atveju paskirta bausmė bus neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliks savo funkcijų, nerealizuos paskirties, nepasieks tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuojama, kad per švelni bausmė ne tik, kad nenubaus S. P., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo S. P. paskirta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas yra tinkama, teisinga ir adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, tačiau mažinami bausmių dydžiai, nustačius nuteistojo teisinę padėtį gerinančias aplinkybes.

16. 2020 m. spalio 5 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad S. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115,06 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. anksčiau eilę kartų teistas, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, be to, eilę kartų baustas ir administracine tvarka. Iki šio nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms S. P. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajai bei civiliniam ieškovui pagal šį nuosprendį, o be to, atsižvelgus ir į tai, kad aukštesniojo teismo nuosprendžiu nuteistajam švelninama paskirta bausmė pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį S. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį S. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. P. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pripažinti nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteisti.